Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Kamesta“ kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinį (DOK-24923), prašė:

1.1. priteisti ieškovei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) 993 398,69 Eur dydžio koncesijos mokesčio skolą; 119 429,15 Eur delspinigius ir palūkanas; 7 440 889 Eur netiesioginius nuostolius negauto grynojo pelno forma, 1 436 074,96 Eur nepagrįstą praturtėjimą ieškovės sąskaita;

1.2. netenkinus pirmojo reikalavimo ar tenkinus jį tik iš dalies, priteisti ieškovei iš atsakovės 425 831,20 Eur koncesijos išlaidų tiek, kiek jų nedengia priteistas koncesijos mokesčio įsiskolinimas;

1.3. įpareigoti atsakovę iš priteistų sumų pirmiausiai visą įkeitimu užtikrintą ieškovės įsiskolinimą pagal 2005 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. 8876, 2012 m. rugsėjo 21 d. garantijos suteikimo sutartį Nr. G-2500-2012-14 (ir visus vėlesnius šių sutarčių pakeitimus bei jų pagrindu priimtus teismų procesinius sprendimus / nutartis), kurio suma yra 2 282 438,68 Eur ir bus patikslinta atsiskaitymo dieną pagal banko pažymą, sumokėti tiesiogiai įkaito turėtojui – trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais Luminor Bank AS;

1.4. priteisti ieškovei iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.5. priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė tokias faktines aplinkybes ir pagrindinius argumentus:

2.1. Ieškovė, laimėjusi atvirą konkursą, 2005 m. rugpjūčio 1 d. su atsakove sudarė Koncesijos sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią prisiėmė įsipareigojimus savo lėšomis pastatyti ir tinkamai prižiūrėti bei eksploatuoti Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą, o atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti Koncesijos sutartyje numatytą koncesijos mokestį. Koncesijos sutartyje numatytas koncesijos laikotarpis – 25 metai.

2.2. Pagal Koncesijos sutartį nuo koncesijos ruožo pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtinimo datos, kuri laikoma statybos darbų pabaiga, atsakovei kilo pareiga pradėti mokėti koncesijos mokestį. Ieškovė pastatė koncesijos ruožą ir 2008 m. gegužės 26 d. pridavė jį atsakovei statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu.

2.3. Pagal Koncesijos sutartį vykdomų darbų finansavimui ieškovė su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „NORD/LB Lietuva“, kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra trečiasis asmuo Luminor Bank AS (toliau – Bankas), 2005 m. lapkričio 29 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 8876 (toliau – Kreditavimo sutartis), pagal kurią Bankas suteikė ieškovei 15 500 000 Lt (4 489 110,29 Eur) dydžio kreditą. Pagal Kreditavimo sutartį suteiktas Banko kreditas buvo skirtas išimtinai Koncesijos sutarties vykdymui, o suteiktas kreditas Bankui turėjo būti grąžintas iš atsakovės ieškovei mokėtino koncesijos mokesčio.

2.4. Netrukus po koncesijos ruožo statybos pabaigos, siekdama išvengti koncesijos mokesčio mokėjimo, atsakovė 2009 m. spalio 29 d. vienašališkai nutraukė Sutartį. Kilus šalių ginčui dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis). Pagal Taikos sutartį atsakovė įsipareigojo ne tik ieškovei sumokėti koncesijos mokesčio įsiskolinimą, bet ir toliau vykdyti Sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Tačiau Savivaldybė ir toliau vengė mokėti koncesijos mokestį, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo.

2.5. Atsakovė 2016 m. kovo 14 d. vienašališku pranešimu dėl tariamų ieškovės pažeidimų dar kartą nutraukė Koncesijos sutartį. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 17 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-802-413/2017 patenkino ieškovės ieškinį ir atsakovės vienašalį Koncesijos sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu. Šis teismo sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-865-178/2017 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-1075/2018 buvo paliktas nepakeistas.

2.6. Nors atsakovė ir toliau sistemingai siekė trukdyti ieškovei vykdyti Koncesijos sutartį, tačiau nepaisant visų atsakovės neteisėtų veiksmų visą laikotarpį nuo 2016 m. iki 2018 m. gegužės 5 d. ieškovė vykdė Koncesijos sutartį.

2.7. Anot ieškovės, atsakovės ginčijamas Veiverių g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios ilgis 0,37 km, ruožas (toliau – Ruožas), priklausė pagal Koncesijos sutartį visam koncesijos ruožui, jį ieškovė įrengė pagal pačios atsakovės paruošą projektinę dokumentaciją. Tačiau atsakovė, priešingai nei numatyta Koncesijos sutartyje, nebuvo perdavusi ieškovei žemės sklypo, ant kurio buvo Ruožas, o vėliau iš viso neigė Ruožo priklausomumą koncesijos ruožui. Dėl to, kad atsakovė neperdavė žemės sklypo, ant kurio buvo Ruožas, ieškovė negavo dalies koncesijos mokesčio.

2.8. Pagal Koncesijos sutartį ieškovei mokamas mokestis tiesiogiai priklausė nuo pravažiuojančių automobilių srauto per sutvarkytą ruožą. Pravažiavusių automobilių skaičius buvo matuojamas automobilių skaičiavimo davikliais. Kadangi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. T-97 atsakovė patvirtino apie 3 ha teritorijos prie Aleksoto tilto detalųjį planą, kuriuo buvo suformuotas žemės sklypas transporto mazgui statyti, todėl atsakovė laikėsi pozicijos, kad dalis automobilių, kurie pravažiuoja Ruožu, negalėjo būti apskaityti, nes Ruožas nepatenka pagal sutartį į Koncesijos ruožą (t. y. Ruožas yra už Koncesijos ruožo ribų). Kadangi atsakovė laikėsi tokios pozicijos, ieškovė dėl to negavo dalies koncesijos mokesčio.