- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- eA-500-602/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02101-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“, Kauno miesto savivaldybė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys –uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“ ir Kauno miesto savivaldybė) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir Registrų centras, Registro tvarkytojas, atsakovas) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2023 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. SPR4-10386(14.5.E) (toliau – ir Registrų centro sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. CSPR-307 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti Kauno miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė) nuosavybės teisę į nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekos ir drenažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Nuotekų šalinimo tinklai, ginčo turtas), išregistruojant uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ (toliau – ir UAB „Kamesta“, trečiasis suinteresuotas asmuo) nuosavybės teisę į šiuos nuotekų šalinimo tinklus.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Administracija 2023 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą Registro tvarkytojui išregistruoti UAB „Kamesta“ nuosavybės teisę į Nuotekų šalinimo tinklus ir įregistruoti Savivaldybės nuosavybės teisę į juos (toliau – ir Prašymas). Registrų centras sprendimu prašymo netenkino. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 26 d. pateikė skundą Komisijai, kuri Komisijos sprendimu paliko galioti Registrų centro sprendimą.
3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Registrų centro sprendimu ir Komisijos sprendimu (toliau kartu – ir Sprendimai) teigė, kad vienintelis Sprendimuose nurodytas motyvas dėl atsisakymo registruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į Nuotekų šalinimo tinklus yra tai, jog pritaikytas disponavimo teisės į Nuotekų šalinimo tinklus apribojimas – turto areštas. Pareiškėjo vertinimu, toks motyvas negali būti pakankamas atmesti jo Prašymą, nes turto areštas skirtas UAB „Kamesta“, o ne Savivaldybės nuosavybės teisėms varžyti, todėl nepaneigia Savivaldybės nuosavybės teisės į Nuotekų šalinimo tinklus, kurie buvo nutiesti 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 200-2-1717, sudarytos su UAB „Kamesta“, (toliau – ir Koncesijos sutartis) pagrindu. Taip pat Savivaldybei nuosavybės teisė į Nuotekų šalinimo tinklus priklauso vadovaujantis imperatyviomis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) nuostatomis. Pareiškėjo teigimu, Komisijos sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, gero administravimo principą, yra nemotyvuotas, į pareiškėjo skundą nebuvo atsakyta aiškiai ir argumentuotai.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas paaiškino, kad jis ėmėsi priemonių UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje panaikinti turto areštą, tačiau Kauno apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi pozicijos, jog turto areštas Nuotekų šalinimo tinklams negali būti panaikintas, kol viešajame registre Nuotekų šalinimo tinklų savininke nurodyta UAB „Kamesta“. Ginčas dėl Koncesijos sutarties nutraukimo padarinių buvo sprendžiamas pagal UAB „Kamesta“ 2018 m. spalio 29 d. pateiktą ieškinį Kauno apygardos teisme iškeltoje byloje, kuriuo UAB „Kamesta“, vadovaudamasi Koncesijos sutarties 44.5 papunkčiu, prašė priteisti iš Administracijos beveik 10 mln. Eur nuostolių dėl neva esminio Koncesijos sutarties pažeidimo. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-138-516/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir atmetė UAB „Kamesta“ ieškinį, konstatuodamas, jog Koncesijos sutartis buvo nutraukta ne dėl Administracijos kaltės. Pareiškėjo teigimu, įsiteisėjusia ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią turinčia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi konstatavus, jog Koncesijos sutartis nutraukta ir Savivaldybė yra visiškai atsiskaičiusi su UAB „Kamesta“, yra visos Koncesijos sutartyje (20.3 papunkčio 5 dalyje ir 34.8 papunktyje) įtvirtintos sąlygos pripažinti, kad nuosavybės teisė į Nuotekų šalinimo tinklus priklauso Savivaldybei.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Savivaldybei nuosavybės teisė į arešto objektą – Nuotekų šalinimo tinklus – taip pat priklauso vadovaujantis imperatyviomis Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Nuotekų šalinimo tinklai, faktiškai būdami lietaus vandens nuleidimo nuo gatvės dangos sistemos dalimi, yra priskirtini vietinės reikšmės viešojo kelio, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės, elementui (Kelių įstatymo 2 str. 5 d.). Taigi vietinės reikšmės keliai ir visi juos sudarantys elementai nuosavybės teise priklauso tik savivaldybėms, todėl ginčo Nuotekų šalinimo tinklai, kaip (duomenys neskelbtini) gatvės elementas, priklauso Savivaldybei.
6. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovui buvo pateikti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 23 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą, tačiau Registro tvarkytojas nepagrįstai atsisakė įregistruoti pareiškėjui nuosavybės teisę į Nuotekų šalinimo tinklus.
7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis kreipėsi į Registro tvarkytoją dėl kito Koncesijos sutarties pagrindu pastatyto objekto nuosavybės teisės perregistravimo – kitų inžinerinių statinių, t. y. Nemuno upės kairiojo kranto tvirtinimo. Komisija 2023 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. CSPR-28 patenkino analogiško pobūdžio Administracijos prašymą.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
9. Atsakovas nurodė, kad ginčo situacijai yra svarbi Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – ir Turto arešto aktų registro įstatymas) 2 straipsnio 7 dalis, kurioje nurodyta, jog turto disponavimo teisės apribojimas – tai teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas.
10. Atsakovas teigė, kad Registrų centras, veikdamas savo kompetencijos ribose, neturi teisės vertinti antstolių pritaikytų areštų pagrįstumo, spręsti klausimus dėl turto arešto panaikinimo ir nepaisant turtui pritaikyto arešto – pakeisti savininką Nekilnojamojo turto registre. UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje pareiškėjas buvo teikęs prašymą teismui dėl Nuotekų šalinimo tinklams pritaikyto arešto panaikinimo, tačiau teismas tokio prašymo netenkino. Registro tvarkytojas, net ir pripažinęs, kad yra teisinis pagrindas (atitinkami dokumentai), pagal kurį nuosavybės teisė į Nuotekų šalinimo tinklus turėtų būti įregistruota pareiškėjui, to padaryti negali esant nepanaikintam turto areštui, nes pritaikytas turto disponavimo teisės apribojimas reiškia draudimą nuosavybės teisių pasikeitimui Nekilnojamojo turto registre.
11. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo Prašymas buvo išnagrinėtas atsakovo kompetencijos ribose, skundžiami Sprendimai yra pakankamai aiškūs ir motyvuoti, atitinkantys VAĮ nuostatas, todėl nėra pagrindo juos naikinti.
Atsiliepimas
12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyto Komisijos 2023 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. CSPR-28 faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamai ginčo situacijai, nes šio sprendimo priėmimo metu kitam nekilnojamajam daiktui areštas nebuvo pritaikytas, todėl minėtu sprendimu nėra pagrindo vadovautis.
II.
13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Administracijos skundą.
14. Teismas byloje nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2023 m. rugsėjo 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas), ginčo turtas – Nuotekų šalinimo tinklai –nuo 2009 m. balandžio 6 d. nuosavybės teise priklauso UAB „Kamesta“. Viešame registre esantis įrašas (7.1) ir UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo turtas 2018 m. rugpjūčio 28 d. yra areštuotas antstolio M. P. vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00986 (Turto arešto akto identifikavimo kodas 2018046792). Juridinis faktas apie ginčo turtui pritaikytą areštą įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuo 2018 m. rugsėjo 18 d., įregistravimo pagrindas – 2018 m. rugpjūčio 28 d. Turto arešto aktų registro pranešimas Nr. 2018-0466792; viešame registre nurodyta, jog nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. apribota ginčo turto disponavimo teisė.
15. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-107-894/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1288-407/2022 matyti, jog UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje Administracija buvo pateikusi prašymą teismui dėl Nuotekų šalinimo tinklams pritaikyto arešto panaikinimo, tačiau teismai atsisakė tenkinti tokį prašymą.
16. Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką, nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio; Registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą; Registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo, taip pat Registro tvarkytojui pagal teisės aktais pavestą kompetenciją nesuteikta teisė vertinti antstolių pritaikytų areštų pagrįstumo, spręsti klausimus dėl turto arešto panaikinimo ir juo labiau nepaisyti turtui pritaikyto arešto bei pakeisti savininką Nekilnojamojo turto registre. Registrų centras, vykdydamas teisės aktuose, reglamentuojančiuose šio viešojo administravimo subjekto veiklą, nurodytas funkcijas, neatlieka vertinamojo pobūdžio faktų konstatavimo, o nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre įregistruoja ir išregistruoja pagal pateiktus konkrečius dokumentus (NTRĮ 22 str.).
17. Teismas vertino, kad net Registrų centrui pripažinus, jog yra teisinis pagrindas (atitinkami dokumentai), pagal kuriuos nuosavybės teisė į Nuotekų šalinimo tinklus turėtų būti įregistruota Savivaldybei, esant nepanaikintam turto areštui, pareiškėjo prašymas dėl nuosavybės teisių įregistravimo negali būti tenkinamas.
18. Teismas akcentavo, kad Komisija yra priėmusi 2023 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. CSPR-28, kuriuo patenkino pareiškėjo prašymą dėl kitų inžinerinių statinių – Nemuno upės kairiojo kranto tvirtinimo – įregistruotų UAB „Kamesta“ vardu nuosavybės teisių pasibaigimo ir įregistravimo nuosavybės teise Savivaldybės vardu tos pačios Koncesijos sutarties pagrindu. Tačiau esminis skirtumas nuo šios situacijos yra tai, kad minėtiems inžineriniams statiniams prašymo metu nebuvo taikytas turto areštas.
Šalies argumentai
19. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pateiktas Prašymas dėl nuosavybės teisės registravimo Nekilnojamojo turto registre buvo išspręstas tinkamai. Sprendime išdėstytas faktinis ir teisinis atsisakymo registruoti daiktines teises pagrindas, todėl nėra pagrindo konstatuoti VAĮ 10 straipsnio reikalavimų pažeidimų. Nenustačius kitų Sprendimo neteisėtumo pagrindų, nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ginčijamus Sprendimus. Netenkinęs pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Sprendimų panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
20. Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Pareiškėjas nurodo, kad turto areštas, kuris skirtas UAB „Kamesta“, o ne Savivaldybės nuosavybės teisėms varžyti, nepaneigia Savivaldybės nuosavybės teisės į Nuotekų šalinimo tinklus. Nuotekų šalinimo tinklai yra tik Savivaldybės nuosavybė, o UAB „Kamesta“ buvo nutiesti Koncesijos sutarties pagrindu. Savivaldybei nuosavybės teisė į Nuotekų šalinimo tinklus priklauso vadovaujantis imperatyviosiomis įstatymo nuostatomis.
22. Pareiškėjo teigimu, teismas deklaratyviai nurodė, jog dėl pritaikyto turto arešto yra negalimas nuosavybės teisių perregistravimas, teismas neatsižvelgė į tai, kad turto areštas yra konkretaus subjekto turimos nuosavybės teisės apribojimas, apimantis subjektą, kuriam taikomos turto arešto taikymo pasekmės. Savivaldybės nuosavybės teisė į Nuotekų šalinimo tinklus nėra niekaip apribota, areštas Savivaldybės nuosavybės teisei į Nuotekų šalinimo tinklus niekada nebuvo pritaikytas. Teismas neįvertino, jog Savivaldybės nuosavybės teisės į Nuotekų šalinimo tinklus įregistravimas net nereiškia disponavimo šiuo turtu. Šiuo atveju tai yra tik registro duomenų pakeitimas, kai yra pakeičiami registre buvę neteisingi duomenys, įregistruojant tikrąjį turto savininką.
23. Pareiškėjas pažymi, kad vien imperatyvios Kelių įstatymo nuostatos (2–4 str.) pagrindžia, jog Nuotekų šalinimo tinklai niekada negalėjo būti įregistruoti kokio nors kito subjekto, o ne Savivaldybės, nuosavybėn. Nepriklausomai nuo to, kokiu sutartiniu pagrindu buvo įregistruota UAB „Kamesta“ nuosavybės teisė į Nuotekų šalinimo tinklus, toks sandoris (ta dalis, pagal kurią nuosavybės teisė į Nuotekų šalinimo tinklus buvo įregistruota būtent UAB „Kamesta“ vardu) dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms laikytinas niekiniu, todėl toks sandoris nesukelia jokių teisinių pasekmių. Dėl to UAB „Kamesta“ nuosavybės teisei apriboti pritaikytas areštas negali užkirsti kelio tikrojo Nuotekų šalinimo tinklų savininko – Savivaldybės – nuosavybės teisės įregistravimui.
Atsiliepimas
24. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
25. Atsakovas nurodo, kad disponavimo teisės apribojimo esmė būtent ir yra, jog nepasikeistų turto teisinė būklė, nuosavybės teisė į turtą neatitektų kitam savininkui. Pritaikytas turto areštas turi įtakos ne tik asmeniui, kurio turtas areštuojamas, tačiau ir kitiems asmenims, t. y. daiktinių teisių apribojimai, turto areštą įregistravus Turto areštų registre, taikomi tretiesiems asmenims, įskaitant ir institucijas (Registro tvarkytoją).
26. Atsakovo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismui yra pavesta spręsti klausimus dėl areštuoto juridinio asmens turto, kai juridiniam asmeniui iškelta restruktūrizavimo byla. Nagrinėjamu atveju teismas, kuris turėjo teisę panaikinti turto areštą ginčo obejektui, to nepadarė, todėl Registrų centras, veikdamas savo kompetencijos ribose, jokiu būdu neturi teisės vertinti antstolių pritaikytų areštų pagrįstumo, spręsti klausimus dėl turto arešto panaikinimo ir juo labiau nepaisyti turtui pritaikyto arešto bei pakeisti savininką Nekilnojamojo turto registre.
27. Atsakovas pažymi, kad Registro tvarkytojas, net ir pripažinęs, jog yra teisinis pagrindas, pagal kurį nuosavybės teisė į Nuotekų šalinimo tinklus iš tiesų turėtų būti įregistruota Savivaldybei, negali to padaryti esant nepanaikintam turto areštui, nes, kaip minėta, pritaikytas turto disponavimo teisės apribojimas reiškia draudimą nuosavybės teisių pasikeitimui Nekilnojamojo turto registre ir Registro tvarkytojas neturi teisės jo ignoruoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Registrų centro ir Komisijos Sprendimų, kuriais atmestas pareiškėjo Administracijos prašymas įregistruoti Savivaldybei nuosavybės teisę į Nuotekų šalinimo tinklus, išregistruojant UAB „Kamesta“ nuosavybės teisę į šiuos ginčo objektus Nekilnojamo turto registre, pagrįstumo ir teisėtumo.
29. Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teisė į Nuotekų šalinimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. balandžio 6 d. įregistruota UAB „Kamesta“. Nekilnojamojo turto registre nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. įregistruotas juridinis faktas apie Nuotekų šalinimo tinklams pritaikytą areštą – apribotą disponavimo teisę (įregistravimo pagrindas – 2018 m. rugpjūčio 28 d. Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. 2018-046792, areštavusi institucija – antstolis M. P.).
30. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1113-259/2019 (dabartinis numeris eB2-16-894/2025) UAB „Kamesta“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Administracija šioje byloje yra UAB „Kamesta“ kreditorė. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-16-894/2025 nutraukė UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo bylą.
31. Administracija 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą panaikinti turto areštą – apribotą disponavimo teisę Nuotekų šalinimo tinklams. Prašymą motyvavo tuo, kad tikroji Nuotekų šalinimo tinklų savininkė yra Savivaldybė, kuri ketina imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, siekiant ištaisyti registruose esančią neteisingą informaciją apie ginčo turto savininką, tačiau to negali padaryti dėl pritaikyto turto arešto.
32. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi netenkino Administracijos prašymo dėl arešto panaikinimo, spręsdamas, kad Administracija nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie Nuotekų šalinimo tinklų nuosavybės teisę yra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka; Administracijos teiginiai, kad ginčo turtas Savivaldybei priklauso nuosavybės teise Kelių įstatymo pagrindu, ar kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015, pagrindu buvo perregistruota Savivaldybės vardu nuosavybės teisė į nekilnojamus daiktus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), anksčiau priklausiusius UAB „Kamesta“, nelaikytini pakankamais siekiant patvirtinti Savivaldybės nuosavybės teisę į ginčo turtą. Atsižvelgdamas į tai, kad Administracija neįrodė, jog ginčo turtas nuosavybės teise priklauso Savivaldybei, ir kad dėl ginčo turto arešto yra suvaržytos Savivaldybės teisės disponuoti ginčo turtu, Kauno apygardos teismas netenkino prašymo dėl arešto ginčo turtui panaikinimo.
33. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1288-407/2022 atmetė Administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties panaikinimo, spręsdamas, kad Administracija byloje nepateikė aktualių Nekilnojamojo turto registro duomenų, kurie patvirtintų, kad šiuo metu ginčo turto savininke yra įregistruota Savivaldybė, nesant tokių duomenų, panaikinti ginčo turto areštą nėra pagrindo.
34. Administracija 2023 m. balandžio 20 d. pateikė Registro tvarkytojui prašymą „Dėl nuosavybės teisių perregistravimo“, kuriuo prašė išregistruoti UAB „Kamesta“ nuosavybės teisę į Nuotekų šalinimo tinklus ir įregistruoti į juos nuosavybės teisę Savivaldybei.
35. Registrų centras sprendimu, vadovaudamasis NTRĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 7 punktu, netenkino pareiškėjo Prašymo, nustatęs, kad Nekilnojamojo daikto registro įraše Turto arešto aktų registro pranešimo apie turto arešto įregistravimą pagrindu ginčo objektui – Nuotekų šalinimo tinklams – įregistruotas juridinis faktas apie disponavimo teisės apribojimą – areštą (2018 m. rugpjūčio 28 d. Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą), todėl esant nustatytam disponavimo teisės apribojimui negali būti pakeistos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre.
36. Komisija sprendimu, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Registrų centro sprendimo panaikinimo, sprendė, kad Registro tvarkytojas pagrįstai ir teisėtai NTRĮ 29 straipsnio 7 punkto pagrindu atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą, nes tokio prašymo tenkinimas prieštarautų turto arešto tikslams ir pakeistų nekilnojamojo daikto (Nuotekų šalinimo tinklų) teisinį statusą. Komisija sprendime pažymėjo, kad Registro tvarkytojas, net ir pripažinęs, jog yra teisinis pagrindas (atitinkami dokumentai), pagal kurį nuosavybės teisė į Nuotekų šalinimo tinklus iš tiesų turėtų būti įregistruota Savivaldybei, to padaryti negali esant nepanaikintam turto areštui, nes pritaikytas turto disponavimo teisės apribojimas reiškia draudimą pakeisti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre.
37. Pareiškėjas, nesutikdamas su Registrų centro ir Komisijos Sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą, kurį grindė argumentais, kad turto areštas yra skirtas UAB „Kamesta“, o ne Savivaldybės nuosavybės teisėms varžyti, todėl nepaneigia Savivaldybės nuosavybės teisės į Nuotekų šalinimo tinklus. Pareiškėjas teigė, kad Savivaldybės teisės į ginčo turtą jai priklauso tiek pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartyje suformuotą teismų praktiką, tiek pagal imperatyvias Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas.
38. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, sutikdamas su Registrų centro ir Komisijos Sprendimuose išdėstyta pozicija, kad pareiškėjo prašymas dėl nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre pakeitimo negali būti tenkinamas, kol ginčo turtui pritaikytas areštas, t. y. apribota disponavimo teisė šiuo turtu.
39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad turto areštas yra skirtas tik UAB „Kamesta“, o ne Savivaldybės nuosavybės teisėms varžyti, todėl nepaneigia Savivaldybės nuosavybės teisės į Nuotekų šalinimo tinklus; Nuotekų šalinimo tinklai yra tik Savivaldybės nuosavybė ir UAB „Kamesta“ buvo nutiesti Koncesijos sutarties pagrindu; Savivaldybei nuosavybės teisė į arešto objektą – Nuotekų šalinimo tinklus – priklauso vadovaujantis imperatyviomis įstatymo nuostatomis.
40. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog ginčo Nuotekų šalinimo tinklai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip UAB „Kamesta“ nuosavybė, taip pat nėra ginčo, kad šiam turtui nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. yra taikomas areštas – apribota disponavimo teisė. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva išreikalavo naujausius duomenis iš viešo registro (ABTĮ 56 str. 5 d.). Iš 2025 m. lapkričio 19 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija matyti, kad faktinė situacija dėl Nuotekų šalinimo tinklų teisinio statuso nėra pasikeitusi, ginčo objektas nuosavybės teise priklauso UAB „Kamesta“, tačiau šiam turtui be 2018 m. rugsėjo 18 d. įregistruoto juridinio fakto apie Nuotekų šalinimo tinklams pritaikytą areštą – disponavimo teisės apribojimą, 2025 m. balandžio 8 d. turto arešto aktu yra taikytas dar vienas areštas – apribota disponavimo teisė (2025 m. balandžio 8 d. Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. 2025009381, areštavusi institucija – antstolis V. K.).
V.
41. Nekilnojamojo turto registro įstatymo paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Nekilnojamojo turto registrą tvarko Registrų centras (NTRĮ 5 str. 1 d.), kuris gali įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus tik atlikęs privalomus veiksmus, kuriuos nustato teisės aktai, reguliuojantys Nekilnojamojo turto registro veiklą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2863-415/2018; kt.). Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų (NTRĮ 5 str. 2 d., 22 str., 23 str. 2 ir 3 d.).
42. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik tikslus duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, pateiktą dokumentą vertinant tiek, kiek tai daryti įpareigoja imperatyvios teisės normos. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (NTRĮ 5 str. 2 d.).
43. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatyme yra įgyvendintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytas nuosavybės neliečiamumo principas, užtikrinantis, kad asmens įregistruotos daiktinės teisės – nuosavybės teisė nebus kitų asmenų (ne daikto savininko ar jo įgalioto atstovo) prašymu išregistruota ar nebus pakeista jos apimtis. Šios garantijos yra konkretizuojamos taip pat NTRĮ 16 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje A602-443/2013).
44. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisė atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus reglamentuota NTRĮ 29 straipsnyje. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių, kurios išvardytos minėto straipsnio 1–9 punktuose. Nagrinėjamu atveju yra aktualus NTRĮ 29 straipsnio 7 punktas, nes juos vadovaudamasis Registrų centras priėmė skundžiamą sprendimą. NTRĮ 29 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, <...> jeigu įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registruoti nekilnojamojo turto registre.
45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; kt.).
VI.
46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekia, jog Registro tvarkytojas Nekilnojamojo turto registre išregistruotų UAB „Kamesta“ nuosavybės teisę į Nuotekų šalinimo tinklus ir įregistruotų Savivaldybės nuosavybės teisę, nors šiam ginčo objektui yra pritaikytas areštas – apribota disponavimo teisė. Pareiškėjas teigia, kad turto areštas yra skirtas tik UAB „Kamesta“, o ne Savivaldybės nuosavybės teisėms varžyti, todėl nepaneigia Savivaldybės nuosavybės teisės į Nuotekų šalinimo tinklus.
47. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad turto areštas – tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Turto disponavimo teisės apribojimas – tai teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 7 d.).
48. Nekilnojamojo turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į nekilnojamąjį skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Nuosavybės teisė yra teisė, kurios pagrindu savininkas savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, gali valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Areštuojant turtą kartu gali būti uždrausta perleisti nuosavybės teisę į turtą, kuriam taikoma laikinoji apsaugos priemonė.
49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad disponavimo teisės apribojimas reiškia, kad areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, o jei tokie sudaromi, yra niekiniai ir negaliojantys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2023 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023).
50. Turto arešto aktų registre registruojami teismų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų valstybės institucijų ir pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant (Turto arešto aktų registro įstatymo 6 str. 1 d.). Turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisinius padarinius nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. 1 d.).
51. Nustatytas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, o tokie sandoriai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais. Disponavimo teisės apribojimas iš esmės reiškia laikiną draudimą keisti turto teisinę būklę ir nors laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas – visų pirma yra taikoma skolininkui, tačiau turto areštas sukelia teisinius padarinius ne tik asmeniui, kurio turtas areštuotas (šiuo atveju – UAB „Kamesta“), bet ir tretiesiems asmenims (šiuo atveju –Administracijai), todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad disponavimo teisės apribojimas ginčo turtui turi įtakos tik UAB „Kamesta“.
52. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Registro tvarkytojas, nustatęs, jog pareiškėjas prašo įregistruoti Savivaldybės nuosavybės teisę į objektą, kuriam taikytas areštas (disponavimo teisės apribojimas), pagrįstai NTRĮ 29 straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes tokio prašymo tenkinimas prieštarautų turto arešto tikslams, būtų pažeistas įstatyme įtvirtintas draudimas arešto metu keisti ginčo turto teisinę padėtį.
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad Registro tvarkytojas net ir pripažinęs, jog yra teisinis pagrindas (atitinkami dokumentai), pagal kurį nuosavybės teisė į Nuotekų šalinimo tinklus iš tiesų turėtų būti įregistruota Savivaldybei, to negali padaryti esant nepanaikintam ginčo turto areštui.
54. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-16-894/2025 nutraukė UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo bylą, tačiau klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo šioje nutartyje nebuvo spręsti.
55. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, ginčydamas Registrų centro sprendimą, kuriuo netenkintas jo prašymas dėl nuosavybės teisių perregistravimo, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Pareiškėjas pirmiausia turi išspręsti klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės ginčui turtui panaikinimo ir tik tada kreiptis į Registro tvarkytoją dėl nuosavybės teisės perregistravimo. Klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kitus su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijusius klausimas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XI skyriaus V skirsnio nuostatas, todėl pareiškėjas dėl arešto Nuotekų šalinimo tinklams panaikinimo turi kreiptis teismą.
56. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
57. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.