- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-28
- Bylos Nr.
- eI3-1614-422/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02101-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybę
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
dalyvaujant pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui advokatui G. S., atstovaujančiam ir trečiąjį suinteresuotą asmenį Kauno miesto savivaldybę,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja, Savivaldybės administracija) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo:
1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus (toliau – ir Registrų centro Kauno skyrius) 2023 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. SPR4-10386(14.5.E) (toliau – ir Sprendimas);
2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. CSPR-307 (toliau – ir Komisijos Sprendimas);
3) įpareigoti valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą įregistruoti Kauno miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė) nuosavybės teisę į nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekos ir drenažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuotekų šalinimo tinklai), atitinkamai išregistruojant restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir RUAB) „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisę į šiuos nuotekų šalinimo tinklus.
Pareiškėja skunde ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Savivaldybės administracija 2023 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą VĮ Registrų centrui išregistruoti RUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisę į Nuotekų šalinimo tinklus ir įregistruoti Savivaldybės nuosavybės teisę į juos. Registrų centro Kauno skyrius skundžiamu Sprendimu prašymo nepatenkino. Pareiškėja 2023 m. gegužės 26 d. pateikė skundą Komisijai, kuri 2023 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. CSPR-307 paliko galioti teritorinio registratoriaus 2023 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. SPR4-10386.
Nurodė, jog skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Vienintelis sprendimuose nurodytas motyvas dėl atsisakymo registruoti yra tai, kad pritaikytas disponavimo teisės į Nuotekų šalinimo tinklus apribojimas – areštas. Pareiškėjos tvirtinimu, toks motyvas negali būti pakankamas atmesti jos prašymą, nes turto areštas skirtas RUAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne Savivaldybės nuosavybės teisėms varžyti, todėl nepaneigia Savivaldybės nuosavybės teisės į Nuotekų šalinimo tinklus, kurie buvo nutiesti 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 200-2-1717 (toliau – ir Koncesijos sutartis) pagrindu. Be to, Savivaldybei priklauso nuosavybės teisė į Nuotekų šalinimo tinklus taip pat ir vadovaujantis imperatyviosiomis įstatymo nuostatomis.
Pareiškėjos nuomone, Komisijos Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, gero administravimo principą, yra nemotyvuotas, į skundą neatsakyta aiškiai ir argumentuotai.
Tvirtino, jog pareiškėja ėmėsi priemonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo byloje panaikinti turto areštą, tačiau Kauno apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi pozicijos, kad turto areštas Nuotekų šalinimo tinklams negali būti panaikintas, kol viešajame registre Nuotekų šalinimo tinklų savininke nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Pažymėjo, jog ginčas dėl Koncesijos sutarties nutraukimo padarinių buvo sprendžiamas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 29 d. pateiktą ieškinį Kauno apygardos teisme iškeltoje byloje, kuriuo ji, vadovaudamasi Koncesijos sutarties 44.5 papunkčiu, prašė priteisti iš Savivaldybės administracijos beveik 10 mln. Eur nuostolių dėl neva esminio Koncesijos sutarties pažeidimo. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-138-516/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir atmetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį, konstatuodamas, jog Koncesijos sutartis buvo nutraukta ne dėl Savivaldybės administracijos kaltės, bei priteisė Savivaldybei skolą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, įsiteisėjusia ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią turinčia Apeliacinio teismo nutartimi konstatavus, kad Savivaldybės administracija yra visiškai atsiskaičiusi su įmone, yra visos Koncesijos sutartyje (20.3 papunkčio 5 dalyje ir 34.8 papunktyje) įtvirtintos sąlygos pripažinti, kad nuosavybės teisė į Nuotekų šalinimo tinklus priklauso Savivaldybei, nes Koncesijos sutartis nutraukta ir Savivaldybė yra visiškai atsiskaičiusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėjos įsitikinimu, Registro tvarkytojui buvo pateikti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau ir – NTRĮ) 23 straipsnio 2 dalyje numatyti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, tačiau VĮ Registrų centras nepagrįstai atsisakė įregistruoti pareiškėjai nuosavybės teisę į Nuotekų šalinimo tinklus.
Tvirtino, jog Savivaldybei priklauso nuosavybės teisė į arešto objektą – Nuotekų šalinimo tinklus taip pat ir vadovaujantis imperatyviomis įstatymo nuostatomis (Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjos teigimu, loginis ir lingvistinis Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalies aiškinimas suponuoja tai, kad Nuotekų šalinimo tinklai, faktiškai būdami lietaus vandens nuleidimo nuo gatvės dangos sistemos dalimi, yra priskirtini kelio elementui.
Motyvuojamoji dalis
Nurodė, jog Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Nuotekų šalinimo tinklai, faktiškai būdami lietaus vandens nuleidimo nuo gatvės dangos sistemos dalimi, yra priskirtini vietinės reikšmės viešojo kelio, t. y. (duomenys neskelbtini), elementui. Vietinės reikšmės keliai ir visi juos sudarantys elementai nuosavybės teise priklauso tik savivaldybėms, tad Nuotekų šalinimo tinklai, kaip (duomenys neskelbtini) elementas, priklauso tik Savivaldybei.
Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Nurodė, jog skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
Nurodė, jog NTRĮ 29 straipsnio 7 punktas numato Registro tvarkytojui savarankišką pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymus dėl daiktinių teisių įregistravimo / išregistravimo, jei įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą registruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl Registro tvarkytojas privalo atsižvelgti į kitus galiojančius teisės aktus. Tvirtino, jog ginčo situacijai svarbi Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, kurioje numatoma, kad turto disponavimo teisės apribojimas – tai teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Pažymėjo, jog Registrų centras, veikdamas savo kompetencijos ribose, neturi teisės vertinti antstolių pritaikytų areštų pagrįstumo, spręsti klausimus dėl turto arešto panaikinimo ir juo labiau nepaisyti turtui pritaikyto arešto ir pakeisti savininką Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo byloje buvo teikusi prašymą teismui dėl Nuotekų šalinimo tinklams pritaikyto arešto panaikinimo, tačiau teismai atsisakė jį panaikinti.
Atkreipė teismo dėmesį, jog Registro tvarkytojas net ir pripažinęs, kad yra teisinis pagrindas (atitinkami dokumentai), pagal kurį nuosavybės teisė į Nuotekų šalinimo tinklus turėtų būti įregistruota pareiškėjai, to padaryti negalėtų esant nepanaikintam turto areštui, nes pritaikytas turto disponavimo teisės apribojimas reiškia draudimą nuosavybės teisių pasikeitimui Nekilnojamojo turto registre.
Tvirtino, jog pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas atsakovės kompetencijos ribose vadovaujantis VĮ Registrų centro veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Skundžiamas Sprendimas pakankamai aiškus ir motyvuotas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.
Pažymėjo, kad Komisijos 2023 m. sausio 23 d. priimtame sprendime Nr. CSPR-28 nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjimai ginčo situacijai, kadangi Komisijos Sprendimo priėmimo metu kitam nekilnojamajam daiktui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) areštas nebuvo pritaikytas, todėl minėtu sprendimu nėra pagrindo vadovautis. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2023 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. SPR4-10386(14.5.E) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. CSPR-307 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2023 m. balandžio 20 d. pateikė prašymą „Dėl nuosavybės teisių perregistravimo“ (Dokumentų valdymo sistemoje 2023 m. balandžio 21 d. užregistruotas Nr. GP-37553 (4.52 Mr)), kuriuo prašė išregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisę į Nuotekų šalinimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir įregistruoti į juos nuosavybės teisę Savivaldybei.
Teritorinio registratoriaus šioje byloje skundžiamu 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. SPR4-10386(14.5.E) prašymas atmestas. Pareiškėjai pasinaudojus išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka ir 2023 m. gegužės 26 d. skundu apskundus Sprendimą, Komisija 2023 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. CSPR-307 skundžiamą Registro tvarkytojo Sprendimą paliko galioti.
Pareiškėjos skundas grindžiamas esminiais argumentais nurodant aplinkybes, jog Nuotekų šalinimo tinklai buvo nutiesti sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Koncesijos sutarties pagrindu; Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 22 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-138-516/2022 konstatavo, jog pareiškėja yra visiškai atsiskaičiusi su įmone, todėl yra visos Koncesijos sutartyje (20.3 papunkčio 5 dalyje ir 34.8 papunktyje) įtvirtintos sąlygos pripažinti pareiškėjai nuosavybės teisę į Nuotekų šalinimo tinklus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto areštas, pareiškėjos teigimu, negali paneigti Savivaldybės nuosavybės teisių, kurias patvirtina imperatyvios įstatymų nuostatos (Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 4 straipsnio 3 dalis) ir įsiteisėjusioje teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės; Komisija jau yra patenkinusi analogiško pobūdžio pareiškėjos prašymą.
Bylos duomenimis nustatyta, jog prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į Nuotekų šalinimo tinklus pareiškėjos, be kita ko, buvo grindžiamas kartu su prašymu pateikta 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutartimi Nr. 200-2-1717, 2018 m. kovo 5 d. raštu „Dėl 2005-08-01 koncesijos sutarties Nr. 200-2-1717 nutraukimo ir sutaikinimo komiteto sušaukimo 47.2.4. punkto pagrindu“, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-138-516/2022.
Byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta restruktūrizavimo byla, kuri nėra užbaigta.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2023 m. rugsėjo 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas), ginčo turtas – nuotekų šalinimo tinklai – lietaus nuotekos ir drenažas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2009 m. balandžio 6 d. nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Viešame registre esantis įrašas (7.1) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo turtas – Nuotekų šalinimo tinklai – 2018 m. rugpjūčio 28 d. yra areštuotas antstolio M. P. vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00986 (Turto arešto akto identifikavimo kodas 2018046792). Juridinis faktas apie ginčo turtui pritaikytą areštą įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuo 2018 m. rugsėjo 18 d., įregistravimo pagrindas – 2018 m. rugpjūčio 28 d. Turto arešto aktų registro pranešimas Nr. 2018-0466792, viešame registre nurodyta, jog nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. apribota disponavimo teisė. Taigi, viešo registro duomenimis nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. įregistravus ginčo turto areštą, apribota teisė juo disponuoti.
Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad turto areštas – tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, turto arešto aktas – tai dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos ar pareigūno sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis numato, jog turto disponavimo teisės apribojimas – tai teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Disponavimo teisės apribojimo esmė būtent yra ta, kad nepasikeistų turto teisinė būklė, nuosavybės teisė į turtą neatitektų kitam savininkui. Minėti daiktinių teisių apribojimai, turto areštą įregistravus Turto areštų registre, taikomi tretiesiems asmenims, įskaitant ir institucijas, taigi taikomi ir Registro tvarkytojui. Todėl teritorinis registratorius, nustatęs NTRĮ 29 straipsnio 7 punkte numatytą teisinį pagrindą, kai įstatymai (nagrinėjamu atveju Sprendime minimos Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatos) nenumato galimybės įregistruoti daiktinių teisių, nes priešingu atveju būtų pažeistas įstatyme įtvirtintas draudimas arešto metu keisti ginčo turto teisinę padėtį, pagrįstai ir teisėtai atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą, o Komisijos skundžiamu Sprendimu teritorinio registratoriaus Sprendimas buvo paliktas galioti.
Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, juridinio asmens turto, kuris buvo areštuotas iki nemokumo bylos iškėlimo, klausimus sprendžia nemokumo bylą iškėlęs teismas. Pareiškėja byloje pateikė Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį Nr. eB2-107-894/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį Nr. e2-1288-407/2022, iš kurių matyti, kad pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo byloje buvo teikusi prašymą teismui dėl Nuotekų šalinimo tinklams pritaikyto arešto panaikinimo, o teismai atsisakė jį panaikinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3130/2021.) VĮ Registrų centrui pagal teisės aktais pavestą kompetenciją nesuteikta teisė vertinti antstolių pritaikytų areštų pagrįstumo, spręsti klausimus dėl turto arešto panaikinimo ir juo labiau nepaisyti turtui pritaikyto arešto ir pakeisti savininką Nekilnojamojo turto registre.
Dėl pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų dėl ginčui taikytinų Kelių įstatymo nuostatų bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-138-516/2022 nustatytų aplinkybių dėl Koncesijos sutarties aiškinimo, kurios, pareiškėjos teigimu, patvirtina Savivaldybės nuosavybės teisę į Nuotekų šalinimo tinklus, pažymėtina, jog Registrų centras, vykdydamas teisės aktuose, reglamentuojančiuose šio viešojo administravimo subjekto veiklą, nurodytas funkcijas, neatlieka vertinamojo pobūdžio faktų konstatavimo, o nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre įregistruoja ir išregistruoja pagal pateiktus konkrečius dokumentus (NTRĮ 22 straipsnis).
Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog Komisija yra priėmusi 2023 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. CSPR-28, kuriuo patenkino pareiškėjos prašymą dėl kitų inžinerinių statinių – Nemuno upės kairiojo kranto tvirtinimo Pk 22+31-26+31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistruotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuosavybės teisių pasibaigimo ir įregistravimo nuosavybės teise Savivaldybės vardu tos pačios Koncesijos sutarties pagrindu. Tačiau esminis skirtumas nuo tos situacijos yra tai, kad minėtiems inžineriniams statiniams prašymo metu turto arešto nebuvo, jis buvo taikytas 2018 m. rugpjūčio 28 d. taip pat apribojant disponavimo teisę, tačiau nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. turto areštas išregistruotas. Tai patvirtina į bylą pateiktas 2023 m. rugsėjo 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija Nr. 44/1339205, todėl net Registrų centrui pripažinus, kad yra teisinis pagrindas (atitinkami dokumentai), pagal kuriuos nuosavybės teisė į Nuotekų šalinimo tinklus turėtų būti įregistruota pareiškėjai, esant nepanaikintam turto areštui, dėl prieš tai minėtų argumentų pareiškėjos prašymas dėl nuosavybės teisių įregistravimo jos vardu negali būti tenkinamas Sprendime nurodytu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Dėl to akivaizdu, jog Komisijos 2023 m. sausio 23 d. priimtame sprendime Nr. CSPR-28 nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos šiai nagrinėjimai ginčo situacijai ir juo vadovautis VĮ Registrų centrui nebuvo objektyvaus pagrindo.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, konstatuoja, kad pareiškėjos Registrų centro Kauno skyriui pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisės registravimo Nekilnojamojo turto registre išspręstas tinkamai. Sprendime išdėstytas faktinis ir teisinis atsisakymo registruoti pagrindas, todėl nėra pagrindo konstatuoti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų pažeidimų, nenustatyta kitų Sprendimo neteisėtumo pagrindų, todėl naikinti Registrų centro Kauno skyriaus sprendimo Nr. SPR4-10386(14.5.E) ir Komisijos sprendimo Nr. CSPR-31, kuriuo paliktas galioti Registrų centro Kauno skyriaus Sprendimas, nėra pagrindo. Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, netenkinamas išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimo išlaidų priteisimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovės pareiškėjos atstovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.