Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sulan“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sulan“ finansinį reikalavimą, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Unishop“ bankroto byloje.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Unishop“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Tigesta“ (toliau – ir nemokumo administratorė).Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2025 m. birželio 26 d., 2025 m. rugpjūčio 19 d., 2025 m. rugsėjo 9 d., 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimis.Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Bendrovės nemokumo administratorė UAB „Tigesta“ gavo likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Sulan“ (toliau – ir pareiškėja), atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Bankrotė“, prašymą dėl 137 290,52 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje. Bendrovės nemokumo administratorės vertinimu, pareiškėjos prašymas patvirtinti 137 290,52 Eur finansinį reikalavimą yra nepagrįstas. Atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad pareiškėja prašo įtraukti ją į bendrovės kreditorių sąrašą, nes jos nemokumo administratorė UAB „Bankrotė“, peržiūrėjusi UAB „Paysera LT“ banko išrašus, nustatė, jog pareiškėja atliko mokėjimus LUAB „Unishop“ darbuotojams, taip pat atliko avansinius mokėjimus. LAUB „Sulan“ nemokumo administratorė, prisijungusi prie Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) elektroninės sistemos, nustatė, kad LUAB „Sulan“ ir LUAB „Unishop“ 2024 m. lapkričio 15 d. sudarė tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktą (toliau – ir aktas). Šio akto duomenimis LUAB „Unishop“ nuo 2024 m. spalio 31 d. nėra skolinga LUAB „Sulan“, tačiau LUAB „Sulan“ po akto sudarymo, t. y. po 2024 m. spalio 31 d., atliko mokėjimus LUAB „Unishop“ darbuotojams ir avansinius mokėjimus. Duomenų, kad už gautus avansinius mokėjimus LUAB „Unishop“ būtų suteikusi paslaugas ar pardavusi LUAB „Sulan“ prekes, bendrovės nemokumo administratorė neturi. Dėl to LUAB „Unishop“ iki šiol skolinga LUAB „Sulan“ 137 290,52 Eur. Bendrovės nemokumo administratorė prašė netvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo, nes pareiškėja nepateikė reikalavimo teisę pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėja nebuvo įtraukta į bendrovės kreditorių sąrašą, kurį buvęs bendrovės vadovas pateikė tiek bendrovės nemokumo administratorei, tiek į bendrovės bankroto bylą. Pažymėjo, kad pareiškėja įtraukta kaip atsakovės debitorė. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjos LUAB „Sulan“ prašymo dėl 137 290,52 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB ,,Unishop“ bankroto byloje netenkino.Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. kovo 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartį panaikino ir, atnaujinęs pareiškėjai LUAB „Sulan“ terminą 137 290,52 Eur finansiniam reikalavimui atsakovės LUAB „Unishop“ bankroto byloje pateikti, finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad įrodinėjimo našta turėjo būti paskirstyta abiem šalims, t. y. ne tik apeliantė LUAB „Sulan“ turėjo pagrįsti, kad LUAB „Unishop“ yra skolinga apeliantei (pateikti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus), bet ir atsakovė LUAB „Unishop“ turėjo įrodyti, kad mokėjimai, kurių pagrindu grindžiamas apeliantės finansinis reikalavimas, buvo gauti teisėtu pagrindu ir (ar) apskritai esant pagrindui. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad ankstesnis skolų suderinimo aktas negali paneigti vėlesnių piniginių operacijų sukeliamų teisinių pasekmių.Pareiškėja 2026 m. kovo 24 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad buvęs pareiškėjos vadovas V. J. 2026 m. kovo 5 d. perdavė jos nemokumo administratorei dokumentus, kurie rodo, jog 2024 m. lapkričio 22 d., 2024 m. gruodžio 4 d., 2024 m. gruodžio 12 d. ir 2024 m. gruodžio 20 d. bendrovės sudarė susitarimus dėl įsiskolinimo suderinimo ir jo dalies padengimo, kuriais susitarė, kad atitinkamas skolos dalis – 5 039,58 Eur, 1 078,08 Eur, 13 007,31 Eur ir 8 970,55 Eur – ne vėliau kaip iki tų susitarimų sudarymo datos pareiškėja sumokėjo LUAB „Unishop“ darbuotojams į jų asmenines banko sąskaitas, kaip darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Taigi, šių susitarimų pagrindu pareiškėja sumokėjo 28 095,52 Eur atsakovės darbuotojams ir taip sumažino savo galimą skolą bendrovei, šie susitarimai yra galiojantys, todėl pareiškėja atsisakė 28 695,52 Eur dalies finansinio reikalavimo. Kadangi buvęs pareiškėjos vadovas duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, kad piniginės lėšos (108 595 Eur) LUAB „Unishop“ pervestos esant teisiniam pagrindui, neperdavė, nemokumo administratorė duomenų, kad po šių mokėjimų atlikimo pareiškėjai buvo perduotos prekės ar kitas turtas, neturi, pareiškėja daro išvadą, kad šios piniginės lėšos LUAB „Unishop“ buvo pervestos be jokio teisėto pagrindo ir todėl turi būti grąžintos patvirtinant pareiškėjos finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, nepriklausomai nuo to, ar buvo atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymai.