Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

3. Teismo posėdžio metu ieškovė J. R. savo ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad ji sūnui paskolino 50 000 Eur, nes jam reikėjo. Ji sūnumi pasitikėjo. Tas raštelis buvo laisvai padėtas, niekas nieko neslėpė. Po to tą raštelį pamatė I. žmona ir paklausė ar tai jis tiek prisiskolinęs, tada ieškovė tą raštelį išsinešė į savo kambarį. Po to buvo atvažiavusi dukra L. ir jai ieškovė pasakė, kad I. turi visiems jiems (t.y. ieškovės vaikams) padalinti po lygiai. Iš pradžių dukra nesuprato visko kaip jis gali padalinti ir iš kur, tai ji tada parodė dukrai raštelį ir tapo aišku, kokius pinigus turi padalinti. Ji sūnui yra skolinusi ne vieną kartą, bet jis grąžindavo. Po to ieškovei prastėjo sveikata, norėjo darytis operaciją ir prašė grąžinti pinigus, nes žinojo, kad jau gavęs pinigus už priekabą. Ieškovės manymu skolinimas buvo 2015 metais. Vienu kartu paskolino visus 50 000 Eur. Skolinosi, nes jam reikėjo pinigų – kasė ,,prūdus“, lygino žemes. Sūnus skolinosi ne vieną kartą, kai skolindavosi didesnes sumas, visada surašydavo raštelius. Sūnui atidavė ne visas sumas, turėjo pinigų ir taupomojoje. Ji paimti pinigų neidavo iš bankomato. Susitarime kada grąžinti pinigus nesurašė, bet tarėsi grąžinimui per metus. Sūnus turėjo grąžinti jai pinigus, o ji būtų padalinusi visiems vaikams. Kitiems vaikams ji taip pat yra skolinusi, tačiau raštelių nebuvo surašiusi. Raštelius rašydavo tik kai skolindavo didesnėmis sumomis. Kai ieškovė buvo sanatorijoje, tai I. su žmona pas ją darė tvarką. Ieškovė prašė nueiti pažiūrėti pas ją kaip viskas ir tada jos dukra rado, kad I. plėšęs vieno kambario duris. Išvažiuodama į sanatoriją ji tą minimą raštelį buvo padėjusi ant spintos. Tuo metu, kai važiavo į sanatoriją ji gyveno su vaikais viename name. Raštelį rašė vienu egzemplioriumi. Pas notarą, kad tvirtinti tą raštelį ji net nesusimąstė. Tų pinigų turėjo, nes visus tuos pinigėlius kaupė. Ji turėjo pinigų, nes laikė gyvulius, ūkininkavo, turėjo gal 33 ha žemės. Jie dar turi namą (duomenys neskelbtini), kurį perleido dukrai, statėsi namą (duomenys neskelbtini). Kad grąžintų pinigus pradėjo prašyti gal kokiais 2021 metais, nes tuo metu pirko priekabą. Dėl skolų tai jau antras teismas. Tai pat buvo byla dėl iškeldinimo. Tą sutartį dėl 50 000 Eur matė jos seserys P. ir Ž.. Sutartį parodė, nes sesuo norėjo pasiskolinti pinigų, o ji pasakė, kad neturi pinigų, nes skolino sūnui. Taip pat dukra L. matė tą sutartį. Dar yra 2012 m. grąžinęs 32 000 litų – taip pat buvo raštelis. Kas matyti iš banko išrašų, tai ji nėra vedusi į sąskaitą sūnui pinigų. Jis pats disponavo jos sąskaita. Neatsimena pasirašant sutartį ar gavo duomenis el. bankininkystei. Buvo I. iš jos pasiėmęs kortelę be jos žinios, tačiau vėliau po kiek laiko atidavė. Ji stengėsi padėti kuo galėjo savo sūnui, daug pinigų skolindavo, kad prasigyventų. Kitiems vaikams tiek skolinusi nėra, nes I. buvo mažiausias vaikas, tai labai dėl jo ir stengėsi. Kai rašė raštelį, jį surašė ir perdavė grynais pinigais. Nors matė, kad paskolintų pinigų I. negrąžina, bet vis tiek apsisprendė paskolinti dar tų pinigų. Kai skolino tuos kitus pinigus, nebuvo surašytas detalus raštelis su asmens duomenimis, nes skolinimą matė jos draugė. Ji 8 ha yra padovanojusi vienai dukrai, o po pusę fermos padovanojusi I. ir dukrai M.. Taip pat padovanojusi dukrai L. butą (duomenys neskelbtini). Kuriais metais dovanojo nepamena. Tą namą kur statė (duomenys neskelbtini) pardavė ir pasidarė pinigėlių. Laikė pinigus stiklainiuose. Stiklainiuose pinigai buvo litais, o po to keitė į eurus. Ji skolinusi seseriai pinigus, gal kokius 100 000 litų, o grąžino eurais. Kiek grąžino nepamena, negali pasakyti. Po to kai ji grįžo iš sanatorijos ir rado išplėšto kambario duris į policiją nesikreipė, nes suprato, kad viskas įvyko namuose kadangi neišplėštos pagrindinės durys. Sutartis buvo surašyta ant skaičiavimo lapo. Jis buvo išplėštas iš knygos. Po susitarimu I. buvo pasirašęs.

4.4 Atsižvelgiant į tai ką išdėstęs, atsakovas mano, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia remiantis melaginga informacija. Atsakovas kategoriškai nurodo, kad su ieškove paskolos sutartis dėl 50 000 Eur sudaryta nebuvo, ji tokia pinigų suma niekada nedisponavo ir juo labiau jos atsakovui neskolino.

5. Atsakovas I. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis su ieškiniu nesutinka. Kai jis baigė mokyklą, jo tėvai jau buvo pensijinio amžiaus. Nuo 16 metų jau dirbo. Po to studijavo, buvo pasiėmęs studijų paskolas. Studijų metu taip pat dirbo apsaugoje, degalinėje. Tėvų pensijos nebuvo jau tokios didelės, kad jį galėtų pilnai išlaikyti, bet kiek galėdavo tiek prisidėdavo ir prie jo mokslų, ir vaikams. Po studijų 2009 m. grįžo su žmona gyventi pas tėvus. Pradėjo ūkininkauti. Su tėvais sutarė kaip ir gerai iki kol 2021 m. kartu su žeme jis kartu įsigijo ir gyvenamą namą, kuris buvo netoli tos vietos kur jis gyveno. Su mama vieno pokalbio metu užsiminė, kad kai susitvarkys išsikels į tą namą. Mama tada labai supyko ir viskas prasidėjo, nes manė liks gyventi viena. Tų metų liepą mamai (ieškovei) buvo insultas ir po insulto jai grįžus iš sanatorijos pasiūlė parduoti gyvulius, nes jis negalėtų padėti. Tai buvo dar vienas jai smūgis. O dėl pinigų, tai jis nei tų 11 000 Eur, nei 50 000 Eur nesiskolino, nes jei būtų pasakęs žmonai, kad skolinasi iš mamos, tai būtų gal ir išsiskyręs su žmona. Mano, kad jie šeima ir pirma jie turi patys tartis ir spręsti. Viską ką skolinosi dėl ūkio, tai ėmė paskolas. Ką skolinęsis iš mamos, tai buvo bankiniai pavedimai. Jie važiavo į banką ir buvo daryti pavedimai. Pinigus grąžinęs. Su mama jokie paskolos rašteliai surašyti nebuvo. Jis su seserim V. susipykęs, nes tėvai ūkį jam ir seseriai padalino, V. teko visa mėšlidė apie 500 kvadratų ir didesnė dalis fermos apie 600 kvadratų, o jam atiteko mažesnė dalis apie 370 kvadratų. Mano, kad V. norėjo viską turėti viena. Viską ką turi tai turi tik paveldėtas žemes ar žemes pirktas už paskolas, bankuose pasidėjęs pinigų neturi. Tuo metu kai reikėjo vykdyti buvusį teismo sprendimą, teko parduoti žemes V., nes jos žemės yra visur aplink jo ūkį, jo ir V. žemės ribojasi visur, pastatai yra bendri. Dėl tų dovanotų beveik 47 ha žemės paaiškino, kad tada dovanojo apie 44 ha žemės, nes kitus jis gavęs atrašė broliui. Dėl to ar buvo kada šneka dėl to, kad jis tuos 50 000 Eur turės padalinti visiems broliams, seserims paaiškino, kad tokios kalbos niekada nėra buvę, nes tų pinigų niekada ir nėra buvę. Jis apie užkastus pinigus nieko nežinojo. 2017 m. jis yra įsigijęs iš didesnių daiktų tik traktorių John Deere. Turi visas sąskaitas. Be to jis tvarkė ieškovės kiemą ir kainavo apie 800-900 Eur. Šalimais buvo išsikasęs tvenkinuką, bet kainavo apie 1 000 Eur. Daugiau nieko kur būtų galėjęs išleisti pinigus neįgijo. Dar 2013 m. buvo paėmęs paskolą, kad pasistatytų prie fermos mėšlidę, kad turėtų kur laikyti gyvulių ekskrementus. Sutinka, kad kai mama buvo sanatorijoje jie išvalė šaldytuvą, bet į kitus kambarius nėjo. O pas ieškovę galima eiti per visus kambarius ir paskutinį ji tikrai rakindavo, nes kai turėjo pagalbinį darbininką, jis mėgo pagerti, todėl ten dėdavo ,,plečkutes“, kad jis nepaimtų. Rakto tikrai nėra turėjęs, nors jis žinojo kur dažniausiai būdavo raktas. Kur tą kartą buvo raktas nežino. 2021 m. jis namą su žemės sklypu įsigijo už paskolą, suma 21 000 Eur. Namas buvo senas ir apleistas. Namo įrengimas galimai kainavo virš 10 000 Eur. Namas gal 66 kvadratų. Namą teko tvarkytis kuo greičiau, kad galėtų įsikelti. Už traktorių jau paskolą išmokėjo, paskutinis įnašas 2022 m. birželio gale.

6. Liudytoja L. K. nurodė, kad ieškovė yra jos mama, o atsakovas – brolis. Paaiškino, kad žino, jog mama broliui paskolino 50 000 Eur. Ji mačiusi skolos lapelį. Paaiškino, kad lapelyje buvo nurodyta ,,Aš, J. R. (ir tada paso duomenys), skolinu I. R. (tada paso duomenys) 40 000 Eur“, o tada dar vėliau 10 000 Eur. Po rašteliu parašas. Ji pati nematė kaip rašė raštelį. Pinigus turėjo grąžinti po kokių metų. Pinigus turėjo grąžinti tuomet, kai gaus išmokas už žemes. Kalbėjo apie pinigus ir jų grąžinimą su broliu I. R., jis sakė grąžins. Dėl ko skolinosi konkrečiai nežino tik klausė kodėl skolinasi, jei negrąžins. Mama buvo sakiusi, kad jei ji numirtų, tai I. R. turi visiems jiems, t.y. R. vaikams, atiduoti ir padalinti skolintus pinigus. Brolis viską ūkininkavimo pradžiai gavo iš tėvų – ir žemės, ir fermą. Viskas užgyvenama po truputi, o jam viskas buvo duota. Viską pirko iš mamos pinigų. Raštelis buvo surašytas ant didesnio formato matematikos lapo, dėl datos surašymo pasakyti negali. Jis surašytas mamos ranka, tik brolio parašas. Ji tą raštelį mačiusi prieš tris ar keturis metus. Surašytas galėjo būti apie 2018 – 2019 metus. I. R. buvo mylimiausias, jauniausias brolis. Su broliu bendravo iki kol pasakė, kad eis paliudyti į teismą kaip buvo. Šiuo metu mama su I. nebendrauja. Dar ji turi vieną brolį, bet brolis G. su mama nebendrauja, nes jaučia nuoskaudą, kad viskas palikta I.. Tėvas prieš mirtį norėjo, kad žemės būtų padalintos po lygiai abiems broliams. Dar yra dukra M., kuri šiuo metu gyvena kartu su mama, ją dabar slaugo. Ji dėl raštelio skambino broliui I., jis neva rodė kažkokį savo ranka rašytą raštelį, bet tai ne tas raštelis. Tuo metu kai viskas vyko, I. gyveno su mama. Kai mama po insulto išvažiavo į sanatoriją, tada ir buvo pavogtas tas raštelis. Be to tas kambarys buvo rakinamas, o raktas, liudytojos manymu, buvo pas ieškovę, ji raktą buvo išsivežusi. To kambario durys plėštos. Buvo kilęs klausimas kur yra ieškovės banko kortelė, norėjo ją blokuoti. Tačiau kai susisiekė su I. sužinojo, kad banko kortelė pas jį. Kokiu pagrindu jis turėjo tą banko kortelę niekas nežino. Nuo kortelės buvo nuimta pinigų, patyrė rimtų nuostolių. Ji pati iš mamos pinigų nėra skolinusis. Paaiškino, kad ji kai buvo vaikas, išlaikymą gaudavo pilnai. Taip buvo ir visiems vaikams. Gyveno gerai. Kiek žino, pinigus už parduotus gyvulius gaudavo grynais, laikė stiklainiuose ir kasdavo garaže, pakasdavo žemėje. Tėvai daug dirbo, taupė pinigus. Mama dirbo sandėlio vedėja, o tėvukas buvo pienovežio vairuotoju.

7. Liudytoja T. P. nurodė, kad ieškovė jos sesuo, o atsakovas – sūnėnas. Paaiškino, kad jos sesuo tuos pinigėlius sūnui davė. Kuriais metais tai buvo tiksliai pasakyti negali. Tai galimai buvo 2018 metais ar 2019 metais. Ji žinojo, kad sesuo turėjo pinigų. Pati yra skolinusis iš sesers pinigų, bet niekada nebuvo piktumų. Ji tuos skolintus pinigus grąžino 2018 m. eurais. Skolinosi litais, o grąžino po keturių metų jau eurais. Jokio raštelio jos nebuvo sudariusios. Apie tai, kad skolino pinigus kalbėjosi su seserimi. Su ja tardavosi ar duoti vaikui pinigų, ji sakė duoti. Žinojo, kad visi sąžiningi. Ji kalbėjosi apie pinigų skolininką su atsakovo jau dabar mirusiu tėvu ir savo seseria J. R.. Po to ji su seseria S. važiavo pas seserį J., kad ji parodytų ar susirašė skolos lapelį. Parodė, gali pasakyti, kad buvo parašyta: ,,Aš, J. R., sūnui I. skolinu 50 000“. Ji net buvo susipykusi su seseria dėl tų skolinamų pinigų. Vėliau to rašto nebeliko, kai grįžo iš sanatorijos neberado. Ant rašto grąžinimo laiko nebuvo. Mano, kad I. gyveno prabangų gyvenimą. Ji buvo Facebooke drauguose su I., bet vėliau ją išmetė. Dar žino, kad buvo skolinta 12 000 ar 13 000. Žino, kad tie pinigai grąžinti, o kitų, tai 50 000 negrąžino. Su I. apie pinigus kalbėjo kai buvo kapinėse. Kur pati R. žadėjo grąžintus pinigus naudoti, paaiškino, kad žadėjo padalinti visiems vaikams po lygiai. Pinigus galimai skolino 2016 m. ar 2017 m. Ar raštelyje buvo nurodyti metai, nepamena. Raštas buvo surašytas ieškovės ranka. Kai I. skolino pinigus, tai ji dar savo skolos nebuvo grąžinusi.

8. Liudytoja S. Ž. nurodė, kad ji yra ieškovės sesuo, atsakovą pažįsta, jis yra ieškovės sūnus. Paaiškino, kad jos su seserim dar buvo apsipykusios, nes ši sakiusi, kad neturi pinigų, o ji žinojusi, kad pinigų sesuo turinti. Sakė, kad vis tiek turės pasisakyti kur juos dedanti. Tada vieną kartą jai atvykus, J. R. nusivedė į savo kambariuką, iš stalčiaus ištraukė lapą ar tai sąsiuvinį kur buvo parašyta: ,,Aš, J. R. paskolinu I. pinigų“. Dar buvo ir I. paso duomenys. Viso skliausteliuose parašyta 50 000. Kaip buvo prieš tai surašyta ji tiksliai nepamena. Lapas buvo langeliais, didesnio formato. Ar buvo R. parašas nepamena, bet žino, kad visas raštas surašytas R. ranka. Tada jos liepė ,,nesibėdavoti“, nes pinigus juk nedavė, o skolino. Žino, kad sesuo prašė I. grąžinti skolą. Tada jis negavo iš banko paskolos, nes norėjo pirkti kažkokį padargą, o vėliau, kai jau gavo tų pinigų, norėjo, kad skolinti pinigai būtų grąžinti, prašė grąžinti, bet jai pasakė, kad ,,neblūdytų“, nes išveš į ,,durnyną“. Sesuo ten bijojo būti. Žino, kad ten buvo kažkoks incidentas, bet konkrečiai nežino kas ten buvo. Kai ji bijojo ten būti, tai J. kita sesuo buvo pasiėmusi į K., po to ji pati buvo kokiems metams pasiėmusi į T.. Po to žino, kad ji to raštelio neberado. Ji pati taip pat buvo iš J. pasiskolinusi pinigų 1991 metais, nes atsidarė savo įmonę. Po to po kiek galėjo po tiek po truputi grąžino. Pasiskolinusi buvo rubliais, o grąžino jau litais. Kada tiksliai grąžino nebepamena. Tuos pinigus, jos manymu, skolino 2017-2018 metais. Tą raštelį kai ji matė, matė abi su dar viena seserim T. P.. J. pinigus labai taupydavo, juos taupydavo grynais. Yra buvęs stiklainis su pinigais. I. su ja apie tuos pinigus nekalbėjo ir apie tai vengdavo kalbėti.

9. Liudytoja G. R. nurodė, kad ji yra I. R. žmona. Paaiškino, kad ji neigia buvus tokį dalyką, kad skolinosi 50 000 Eur. Tai yra visiškas prasimanymas. Jų paskolos ir paramos vienas kitam žinomos, nes jie ūkininkauja abu. Kad būtų davusi mama I. grynų pinigų, taip nėra niekada buvę. Žino, kad kelis kartus su mama važiavo į SEB banką ir jam nuėmė kažkiek pinigų, o kai grąžindavo pervesti taip pat važiuodavo kartu. Jokių raštelių buvę nėra niekada tokiomis sumomis. Jei skolindavosi kokių pinigų, tai skolindavosi tik iš banko. I. skolos mamai nebeturi. Skolą priteistą praeitoje byloje grąžino pardavę žemių. Mano, kad ji visus vyro finansinius reikalus žino. Apie paskolas grynais pinigais nežino, kad tokių būtų. Ji savo vyru pasitiki. Mano, kad ta paskola dėl 50 000 Eur yra viskas dėl V. įtakos. Mano, kad viskas daroma įtakojant V.. Po to 2021 m. kovo mėnesį pirkosi namą su priklausiniais, pagal sandorį mokėjo 23 000 Eur.

10. Ieškovė pateikė ieškinį dėl sutarties nuginčijimo ir restitucijos, t.y. pinigų grąžinimo 50 000 Eur sumoje. Tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos sandorio sudarymo fakto, t.y., kad ieškovė atsakovui paskolino 50 000 Eur. Atsakovas nesutinka, kad buvo surašytas paskolos raštelis ir jam mama, t.y. ieškovė, paskolino 50 000 Eur. Ieškovė nurodo, kad skolino sūnui, t.y. atsakovui, minėtą pinigų sumą, buvo surašiusi paprastą paskolos raštelį, tačiau jai 2021 m., esant sanatorijoje po patirto insulto, raštelis buvo savavališkai atsakovo paimtas ir nebeliko rašytinio įrodymo, kad ji skolino pinigus sūnui. Atsakovas neigia bet kokį pinigų skolinimąsi iš mamos, t.y. ieškovės, grynais pinigais. Be to kilęs klausimas kada tiksliai buvo surašytas paskolos raštelis, nes ieškovės manymu tai buvę 2015 m., kai liudytojai linkę manyti tai buvus 2018-2019 metais. Atsižvelgiant į liudytojos L. K. parodymus ir ieškovei manant, kad labiau tikėtina jog paskoliniai santykiai tarp šalių buvę 2018 m. ar 2019 m., dėl šios priežasties keista ieškinio dalyke nurodyta paskolos sutarties data iš 2015 metų keista į 2018 - 2019 metus.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Kiekvieno sandorio esminis elementas – jį sudarančių asmenų valia.

12. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, taip pat siekiant apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Todėl kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikšmės sandorio šalių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo. Ypač aktualios sandorio sudarymo aplinkybės, kai ginčijami sandoriai, turintys valios trūkumų (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

13. Siekiant nuginčyti sandorį ir taikyti restituciją, pirma reikia įrodyti iš esmės buvus paskolinius santykius ir buvus sudarytai paprastai rašytinei paskolos sutarčiai tarp ieškovės J. R. ir atsakovo I. R., t.y. surašytam paprastam rašteliui dėl skolinamų 50 000 Eur.

14. Byloje pateiktais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis J. R. pagal pateiktus 1994 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. duomenis buvo sistemingai mokama senatvės pensija, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 16 d. iki 2010 m. birželio 16 d. mokėta transporto kompensacija, nuo 2011 m. vasario 16 d. mokama našlių pensija, o nuo 2014 m. gegužės 19 d. antrojo laipsnio valstybinė pensija; taip pat pateikti duomenys ir apie ieškovės sutuoktinio Z. V. R. gautas išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos – mokėta senatvės pensija. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė duomenis, kad J. R. iki 2016 m. sausio 1 d. įgytas pensijų socialinio draudimo stažas yra 30 metų 22 dienos; 1993 m. gruodžio 31 dienai Z. V. R. įgytas pensijų socialinio draudimo stažas 44 metai 30 dienų. Nuo 2002 m. gruodžio 12 d. J. R. yra ūkininkė. 2003 m. vasario 10 d. duomenimis, kurie teikti Kauno apskrities VMS Raseinių skyriaus viršininkui, J. R. turėjo 10 vnt. karvių, 11 vnt. prieauglio, 5 vnt. kiaulių; 10 vnt. įvairios žemės ūkio technikos. Iš gyvūnų laikytojo ataskaitos matyti, kad ieškovė nuolat turėjo galvijų. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis 2005 m. kovo 3 d. – 2023 m. liepos 14 d. mokėtos J. R. išmokos, didžiausios sumos vestos 2014-2017 m., 2019-2021 m. Tiek esamos bylos duomenimis, tiek ir iš prijungtoje byloje Nr. e2-6630-1135/2022 esančių įrodymų matyti, kad ieškovė J. R. į bylą buvo pateikusi 2014 m. – 2021 m. sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitus iš kurių matyti, kad ji gaudavusi pakankamai pajamų už parduodamus gyvulius, be to pinigai buvo mokami grynais, o ne į sąskaitą. 2009 m. vasario 12 d. tarp J. R., Z. V. R. ir I. R. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, dovanota viso 44,99 ha žemės. 2014 m. vasario 13 d. tarp J. R. ir I. R. sudarytos dar dvi dovanojimo sutartys, kur dovanotas dar vienas žemės sklypas ir karvidė.

15. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

16. Vadovaujantis CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Taigi paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo, o sutarties turinys turi patvirtinti tokį faktą egzistuojant. Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

17. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigą, kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus tuos įstatyme numatytus atvejus, kai nereikia įrodinėti aplinkybių kuriomis remiasi (CPK 178 str.) Pagal teismų praktiką, įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktas, Nr. 3K-3-408-687/2018 20 punktas).

18. Vieni iš tokių sandorių yra atitinkamos paskolos sutartys, kurių formą reglamentuojančiame CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 600 eurų, turi būti rašytinė. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma). Tai yra tam tikras sutarties laisvės principo ribojimas, įstatymu nustatant privalomą sandorio formą. Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu. Rašytinės formos sutartį pasirašo ją sudarantys asmenys. Pasirašant paskolos susitarimą turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau kartu kasacinio teismo yra pažymėta, kad net jei toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas; aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-430/2013, Nr. 3K-3-426/2014).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia įrodyti, kad tarp jos ir atsakovo I. R. buvo paskoliniai santykiai ir ji paskolinusi atsakovui, t.y. savo sūnui, 50 000 Eur. Ieškovė nurodo, kad tarp jos ir atsakovo buvo surašytas paprastas paskolos raštelis, kuriame nurodyti šalių vardai ir pavardės, asmens kodai, paskolinama pinigų suma: nurodant 40 000 Eur + 10 000 Eur viso 50 000 Eur; paskolos grąžinimo terminas nenumatytas, kaip ir nebuvę jokio įrašo, kad pinigai perduoti – pinigus gavo. Tiksliai aišku, kad raštelis surašytas ieškovės, tai yra paskolą suteikusio asmens, ranka, kitos faktinės aplinkybės: paskolos sudarymo data, kas po paskolos rašteliu pasirašęs, tiksliai nenurodomos – tiek pati ieškovė, tiek ir liudytojai nurodo skirtingas aplinkybes. Ieškovės manymu, kiek ji prisimena, paprastas paskolos raštelis surašytas 2015 m., liudytojų L. K., S. Ž., T. P., parodymais, kurios teigia matę paskolos raštelį, raštelis surašytas 2018 metais ar 2019 metais, buvo užsiminta ir apie 2017 metus. Taip pat nėra vieningos pozicijos dėl asmenų pasirašiusių po rašteliu. Paprastas paskolos raštelis neišlikęs. Atsakovas I. R. neigia bet kokius tarp jo ir ieškovės J. R. buvus paskolinius santykius. Nurodo, kad ieškovė, t.y. jo mama, neturėjusi tokių pinigų, kad galėtų jam paskolinti, be to ieškovė pinigų turėjo skirti ir šeimos pragyvenimui, ūkio išlaikymui. Liudytojų manymu, ieškovė J. R. turėjo pritaupiusi grynų pinigų ir turėjo realią galimybę paskolinti. Tiek atsakovas, tiek liudytoja G. R. nurodė, kad siekiant įsigyti kažkokį daiktą visuomet ėmė paskolas iš banko, o ne skolinosi iš ieškovės, ir kaip to įrodymą pateikė į bylą sutartis. Iš byloje atsakovo pateiktų rašytinių įrodymu matyti, kad atsakovui buvo suteiktos paskolos: 2013 m. – Susitarimas Nr. 13-056892-ZU-1 tarp I. R. ir AB ,,Swedbank“, suteiktas kreditas 8 688,60 Eur sumai; 2018 m. balandžio 10 d. Kredito sutartis Nr. 18-017205-IN tarp I. R. ir AB ,,Swedbank“, 20 000 Eur sumai; 2021 m. balandžio 28 d. kredito sutartis tarp I. R. ir Raseinių kredito unijos, suteiktas kreditas 57 609 Eur sumai (naujos technikos ir įrangos įsigijimui); 2021 m. liepos 29 d. kredito sutartis tarp I. R. ir Raseinių kredito unijos, suteiktas kreditas 18 000 Eur (žemės sklypų pirkimui); 2022 m. kovo 14 d. kredito sutartis tarp I. R. ir Raseinių kredito unijos, suteiktas kreditas 14 500 Eur sumai (ūkio apyvartinėms lėšoms). Taip pat 2017 m. balandžio 27 d. atsakovas ir UAB ,,Nordea Finance Lithuania“ sudarė Finansinės nuomos sutartį Nr. 201704932, suteiktas traktorius John Deere, vertė 56 991,00 Eur. I. R. dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramai gauti. 2021 m. kovo 19 d. sudaryta Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartis, sutartyje nurodyta kaina 3 000 Eur (atsakovo nurodyta, kad sumokėjo 21 000 Eur, o liudytojos G. R. teigimu sumokėta 23 000 Eur); 2021 m. rugpjūčio 10 d. – trys žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys – pirkti šeši žemės sklypai viso 20 000 Eur vertės. Už žemės sklypus su pardavėjais atsiskaityta – pagal pateiktus į bylą liudijimus.

21. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šios taisyklės išimtis įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, kai teismas gali netaikyti minimo straipsnio 2 dalies nuostatos, jei tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs tarp šeimos narių, todėl dauguma atvejų santykiai tarp šeimos narių grindžiamu tarpusavio pasitikėjimo principu. Ieškovė gindama savo interesą vadovaujasi tuo, kad ji paprastą rašytinį paskolos raštelį prarado ne dėl savo kaltės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė J. R. įrodinėjo, kad raštelis prarastas tuo metu, kai ji po insulto 2021 m. liepos 15 d. – rugpjūčio 1 d. buvo sanatorijoje, o jos sūnus, t.y. atsakovas, kuris tuo metu gyveno su ieškove viename name tik skirtinguose aukštuose, turėjo galimybę patekti į jos gyvenamus plotus. Ieškovė nurodė, kad raštelis buvo jos užrakintame kambaryje, o grįžusi rado išplėštas to kambario duris, raštelio nebuvo. Atsakovas neneigia, kad lankėsi tuo metu ieškovės gyvenamosiose patalpose, tačiau neigia plėšęs duris, kaip ir nesutinka, kad ieškojo raštelio, nes nurodo, kad iš viso jokio raštelio nebuvę. Be to savo poziciją, kad nebuvo jokio pasirašyto skolos raštelio 50 000 Eur sumai grindžia ir tuo, kad neva jei būtų buvęs pavogtas minimas raštelis, tai jo mama, t.y. ieškovė, nebūtų jam skolinusi 11 600 Eur. Pastarąją atsakovo poziciją paneigia civilinėje byloje Nr. e2-6630-1135/2022 nurodyta aplinkybė, kad raštelis dėl 11 600 Eur skolos buvo surašytas 2021 m. kovo mėnesį siekiant užfiksuoti, kad skola (11 600 Eur) turi būti grąžinta iki 2021 m. rugsėjo 4 d. Ieškovė remdamasi netiesioginiais įrodymais siekia įrodyti, kad ji skolino sūnui 50 000 Eur. Liudytoja L. K. nurodė, kad mačiusi raštelį, apie skolintus pinigus kalbėjusi su broliu, t.y. atsakovu, tėvai turėję pakankamai pinigų, nes visą laiką dirbo ir gyveno taupiai, parduodavo augintus gyvulius ir pinigus gaudavo grynais. Liudytojos T. P. ir S. Ž. paliudijo, kad taip pat matė raštelį ir jį skaitė, abi yra skolinusios pinigų iš ieškovės, t.y. savo sesers, taip pat tai, kad ieškovės šeima visuomet turėjo pakankamai pinigų.

28. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes ir šalių duotus paaiškinimus, į tai, kad paskolos sutartis yra realinė, tai yra laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, teismo vertinimu, ieškovės pareiga buvo įrodyti buvus susitarimą dėl paskolos ir įvykusį lėšų kaip paskolos perdavimą. Ieškovė savo poziciją grindė netiesioginiais įrodymais, byloje kelta daug prielaidų, tačiau iškeltos prielaidos nepagrįstos motyvuotais ir neginčijamais įrodymais, pinigų, t.y. 50 000 Eur, perdavimo fakto niekas nepatvirtino.