Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl reikalavimų mokėti delspinigius ir atitinkamą draudimo išmoką pripažinimo nepagrįstais, neteisėtais ir negaliojančiais ir sutartyje numatytų darbų vykdymo terminų pratęsimo, trečiasis asmuo AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiantis per (duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovei AB (duomenys neskelbtini) dėl reikalavimų mokėti delspinigius ir atitinkamą draudimo išmoką pripažinimo nepagrįstais, neteisėtais ir negaliojančiais ir sutartyje numatytų darbų vykdymo terminų pratęsimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2022 m. lapkričio 18 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria rangovas (ieškovė) įsipareigojo savo rizika, medžiagomis, įrengimais ir lėšomis atlikti objekto „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbus ir akvatorijos gilinimo darbus pagal užsakovo (atsakovės) pateiktą techninį projektą ir perduoti juos užsakovui, o užsakovas įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka.

8. Sutarties 3.2 punkte bendra darbų (statybos darbų ir akvatorijos gilinimo darbų) kaina sudarė 1 963 522,95 Eur be PVM (2 375 862,77 Eur su PVM) sumą. Sutarties 2.2 punkte įtvirtinta, kad bendras darbų atlikimo terminas – 220 dienų, jį sudaro atitinkami etapai. Sutarties 14.2 punkte numatyta, kad rangovas, dėl savo kaltės neužbaigęs darbų per darbų atlikimo terminą ar nepateikęs privalomųjų statybos dokumentų per darbams atlikti ir užbaigtiems darbams perduoti nustatytą terminą, užsakovui pareikalavus, už kiekvieną pavėluotą dieną privalo sumokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo Sutarties kainos be PVM, bet ne daugiau nei 10 proc. pradinės Sutarties vertės, ir atlyginti užsakovui dėl tokio vėlavimo patirtus nuostolius, kurių nepadengia delspinigiai.

9. Pagal Sutarties 7.1 punktą, ieškovė pateikė atsakovei Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentus – Sutartinių įsipareigojimų draudimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie draudimo priklausantį atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą, kuriame ASS „(duomenys neskelbtini)“ (draudikas) neatšauktinai ir besąlygiškai įsipareigojo sumokėti naudos gavėjui, tinkamai vykdančiam tuos Sutartyje numatytus įsipareigojimus, kurie turi įtakos draudėjo Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų tinkamam įvykdymui, iki 196 352,30 Eur draudimo išmoką.

10. 2022 m. lapkričio 18 d. pagal Sutarties 2.2.1 punktą atsakovė perdavė ieškovei projektą bei statybą leidžiantį dokumentą. Statybvietės perdavimo–priėmimo aktas infrastruktūros direktoriaus V. P. patvirtintas parašu 2022 m. gruodžio 19 d. 2023 m. sausio 18 d. gauta teigiama darbo projekto ekspertizės išvada. Atsakovė pateikė pranešimą apie darbų pradžią informacinėje sistemoje IS „(duomenys neskelbtini)“, nurodydama, kad darbų pradžia 2023 m. sausio 25 d.

13. 2023 m. kovo 23 d. raštu Nr. 14.3.-S-01-02/13 ieškovė informavo (duomenys neskelbtini) apie galimai aptiktą betono konstrukciją ar kito pobūdžio kliūtį, kuri nebuvo numatyta projektinėje dokumentacijoje ir viešojo pirkimo dokumentuose.

29. 2023 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 14.3.-S-01-02/45 ieškovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja sumokėti delspinigius, nors tam nėra nei Sutartyje, nei galiojančiuose teisės aktuose numatytų sąlygų.

31. 2023 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. UD-7.3.19E-1614 (duomenys neskelbtini) ieškovei pateikė 2023 m. rugpjūčio 31 d. delspinigių sąskaitą Nr. 2023047 ir prašė ją apmokėti per 10 dienų.

Dėl Rangovo atliktų darbų priėmimo 2023 m. birželio 5 d.

34. Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde (duomenys neskelbtini) nurodo, kad, nepaisant to, jog dugno gilinimo darbai atlikti 2023 m. birželio 5 d., tačiau dugno apžiūros metu buvo nustatyti 3 vnt. inkarinių templių pažeidimai, dėl kurių darbai negalėjo būti priimti. (duomenys neskelbtini), remdamasi Sutarties 10.6, 10.8, 10.9.1 punktais, nurodo, kad akvatorijos gilinimo darbai negalėjo būti priimami kaip tinkami, nes minėtas inkarinių templių pažeidimas laikytinas esminiu krantinės konstrukcijų pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

35. Kaip matyti iš Sutarties 10.6 punkto, jame numatyta, kad „Darbai 2 laikomi baigtais, kai Užsakovo minimalių gylių batimetriniai matavimai, atlikti po Darbų 2 baigimo, patvirtina projektinį gylį, numatytą Projekte ir Techninėje užduotyje, ir Užsakovo atlikta povandeninė krantinės apžiūra patvirtina, kad statiniai, prie kurių buvo atliekami Darbai 2, nebuvo pažeisti“.

36. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2023 m. birželio 5 d. raštu Nr. 14.3-S-01-02/28 ieškovė informavo atsakovę, kad objekto akvatorijos gilinimo darbai yra užbaigti ir gautas galutinis batimetrinių matavimų planas. (duomenys neskelbtini) taip pat neginčija, kad būtent 2023 m. birželio 5 d. de facto buvo baigti akvatorijos gilinimo darbai (CPK 182 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovės techninės priežiūros vadovas dar 2023 m. birželio 2 d. elektroniniu laišku patvirtino apie tinkamai atliktus dugno gilinimo darbus, o 2023 m. birželio 5 d. projektuotojas patvirtino, kad projektinės altitudės pasiektos, prieštaravimų dėl pergilinimo nėra.

37. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, po Rangovo 2023 m. birželio 5 d. pranešimo (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 5 d. pateikė savo narams užduotį (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 9) apžiūrėti krantinės konstrukcijas po vandeniu. Povandeninės apžiūros ataskaitoje Nr. NA-73 (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 10) nurodyta, kad 2023 m. birželio 6-12 d. buvo atlikta dugno apžiūra, jos metu nustatyti 3 vnt. inkarinių templių pažeidimai, kurių vietose byra gruntas. 2023 m. birželio 8 d. raštu (duomenys neskelbtini) informavo Rangovą bei kitus statybos dalyvius, kad atlikus krantinės(duomenys neskelbtini) povandeninę apžiūrą nustatyta, jog 3 (vnt.) iš 18 vnt. inkarinių templių yra įrengtos netinkamai, paliktos ertmės, iš kurių byra gruntas.

39. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai, nei teigia (duomenys neskelbtini), vertina, kad Sutarties 10.6 punktas yra skirtas tiems atvejams, jei dugno gilinimo metu Rangovas pažeistų Užsakovui priklausančius esamus statinius. Tačiau nagrinėjamu atveju dugno gilinimo metu nebuvo pažeisti jokie esami Užsakovo statiniai ar laikančiosios konstrukcijos, užtikrinančios jų stabilumą. Pažymėtina, kad buvo pažeistos 3 Rangovo naujai įrengtos inkarinės templės, skirtos laikinai sustiprinti krantinę. Rangovo įrengtos inkarinės templės nėra (duomenys neskelbtini) turtas, jos nėra laikančiosios konstrukcijos, kol objektas nėra perduotas eksploatuoti, todėl nėra pagrindo taikyti Sutarties 10.6 punkto.

40. Be to, vertinant pačių inkarinių templių paskirtį, pažymėtina, kad inkarinės templės sustiprina esamą statinį, kurį vėliau būtų galima eksploatuoti su didesnėmis apkrovomis. Kaip matyti iš techninio projekto, jame numatomas „rekomenduojamas krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) paruošiamųjų darbų eiliškumas: išardoma dalis krantinės gelžbetoninio antstato, įrengiama ekranuojanti siena, atliekami betonavimo darbai (šiuos darbus atlieka krantinės naudotojas). Po to išgilinama akvatorija iki – 7,50 m, išardoma povandeninė įlaidinė siena, dokų palas ir atramos, įrengiamos ir išbandomos injekcinės inkarinės templės (šiuos darbus atlieka Statytojas)“. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad inkarinės templės ir dugno gilinimo darbai nėra niekaip susiję, o akvatorijos dugno gilinimo darbus buvo galima atlikti ir neįrengus povandeninių inkarinių templių. Taigi, pagal techninio projekto rekomendacijas, gilinimo darbai galėjo būti atlikti ir atitinkamai turėjo būti priimti ir be minėtų Rangovo įrengtų inkarinių templių. Be to, būtina pažymėti ir tai, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kad statinys ir be ieškovės naujai įrengtų inkarinių templių turi esamas inkarines temples, kurios nebuvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad objektyvių duomenų, jog dugno gilinimo metu (atliekant Darbus 2) buvo pažeisti atsakovės statiniai, byloje nėra, jokio pavojaus krantinės konstrukcijos stovumui ir stabilumui nenustatyta.

41. Kaip teisingai pastebėta skundžiamame sprendime, tai, kad byra gruntas, nustatyta ir 2023 m. birželio 30 d. apžiūros metu ir toks byrėjimas nesutrukdė pasirašyti nei 2023 m. liepos 4 d. atliktų gilinimo darbų priėmimo–perdavimo akto, nei 2023 m. liepos 12 d. Rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui eksploatuoti akto, prie kurio pridėtas neatliktų darbų ir defektų sąrašas. Be to, dar 2023 m. liepos 11 d. buvo pasiektas pagrindinis rekonstrukcijos tikslas – nuleistas uosto naudotojo laivas – sėkmingai, sklandžiai ir laiku.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad Rangovas operatyviai reaguodamas į (duomenys neskelbtini) pastabas įsipareigojo sutvarkyti inkarines temples ir tai atliko nesiginčydamas ir nedelsiant, tik parodo Rangovo bendradarbiavimą ir sąžiningumą, bet niekaip nepatvirtina, kad dugno gilinimo darbai negalėjo būti priimti 2023 m. birželio 5 d., kaip tai teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

43. Atsižvelgusi į byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų faktinių įrodymų visumą, įvertinusi šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 5 d. privalėjo priimti ieškovės atliktus akvatorijos gilinimo darbus, o defektai galėjo būti šalinami per Sutarties 2.2.5 punkte nustatytą terminą.

Dėl atliktų darbų termino pratęsimo 12 kalendorinių dienų, šalinant akvatorijoje atrastą kliūtį

44. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nustatė, kad Sutarties vykdymo metu buvo rasta kliūtis (plieniniai įlaidai), kurią ieškovė pašalino per 12 kalendorinių dienų. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Sutarties vykdymo metu turėjo būti ir buvo pašalintos kliūtys, apie kurias Rangovas informavo (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 23 d. raštu. Tačiau byloje išsiskyrė ginčo šalių pozicijos, ar uosto akvatorijoje esančios kliūtys buvo aptiktos atsitiktinai ir apie jas nebuvo žinoma Sutarties sudarymo metu (ieškovės pozicija), ar aptiktos kliūtys buvo pažymėtos techninėje dokumentacijoje ir jos yra pagal Sutartį vykdytų palo išardymo darbų likučiai – neištraukti įlaidai (atsakovės pozicija).

45. Teismas, susipažinęs su byloje esančiais dokumentais, įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad visgi rasti metaliniai įlaidai yra dokumentuose nepažymėta kliūtis, o ne rangovo vykdytų palo išardymo darbų likučiai, todėl, įvertinęs visas aplinkybes, pripažino, kad ieškovė pagrįstai prašė pratęsti terminą dėl kliūties šalinimo (Sutarties 2.6.5 punktas). Atsakovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, neatliko visapusiško įrodymų tyrimo bei vertinimo, todėl padarė įrodymams prieštaraujančią išvadą, jog uosto akvatorijoje esančios kliūtys dokumentuose nebuvo pažymėtos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

46. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, 2023 m. kovo 23 d. ieškovė raštu Nr. 14.3.-S-01-02/13 informavo (duomenys neskelbtini) apie galimai aptiktą betono konstrukciją ar kito pobūdžio kliūtį, kuri nebuvo numatyta projektinėje dokumentacijoje ir viešojo pirkimo dokumentuose. 2023 m. kovo 28 d. (duomenys neskelbtini) raštu informavo Rangovą, kad atliko povandeninę apžiūrą su narų pagalba, kartu su raštu pateiktoje ataskaitoje nurodyta: „Sukalti metaliniai įlaidai, panašu į povandeninę sienutę. Įlaidai pažeisti galimai grunto gilinimo metu, sulankstyti, užlenkti palei gruntą. Aukščiausia įlaidų vieta -7,5 m, žemiausia -11,3 m (kita dalis grunte).“

47. Atsakovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad kliūtys (metalinis įlaidas) tariamai buvo matyti iš projektinės dokumentacijos: (i) brėžinyje (duomenys neskelbtini) iš 2015 m. techninio projekto konstrukcijų dalies „Ardymo darbų planas“ (Laida 0) koordinatėmis buvo pažymėti juodi taškai – išardomos esamos dokų atramos; (ii) tos pačios kliūtys (išardomi objektai) taip pat buvo pažymėtos tomis pačiomis koordinatėmis 2015 m. techninio projekto (konstrukcijų dalis) brėžiniuose „I etapas. Polių pagrindo planas, fasadas“, „II etapas. Ardymo ir gilinimo darbų eiliškumas“. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodo, kad su atsiliepimu į ieškinį pateikė schemą iš techninio projekto, kurioje atvaizduotos palo dokų atramos ir pagal Rangovo nurodytą vietą pažymėtas taškas, kuriame Rangovas aptiko kliūtį.

48. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės atrasta kliūtis yra plieniniai įlaidai, o apeliaciniame skunde (duomenys neskelbtini), referuodama į 2015 m. techninio projekto schemas, nurodo, kad juodais taškais pažymėtos kliūtys yra dokų atramos (ne palas ar plieniniai įlaidai). Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad Rangovo aptikta kliūtis buvo pažymėta techninėje / pirkimo dokumentacijoje, nes dokų atramos, kurias ir vaizduoja juodi taškai, savyje neturi metalinių įlaidų.

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aktualūs duomenys, susiję su išmontuojamomis atraminėmis sienomis ir palu, yra pateikti 2022 m. techninio projekto, kuris buvo pateiktas su viešojo pirkimo dokumentais, konstrukcinės dalies laidoje C ir 2022 m. darbo projekte. Tai, kad būtent 2022 m. techninio projekto konstrukcinės dalies laida C yra detalesnė, patvirtino (duomenys neskelbtini) projekto vadovas. Minėtuose dokumentuose kliūčių žymėjimo juodais taškais apskritai nėra. Be to, net ir 2015 m. techniniame projekte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nurodome schemoje pateiktų koordinačių duomenys bus tikslinami.

50. Apeliantė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime iš viso liko neįvertintas (duomenys neskelbtini) projekto vadovo 2022 m. vasario 20 d. atsakymas Rangovui, kuriame nurodytos aplinkybės, pasak atsakovės, patvirtino (duomenys neskelbtini) poziciją dėl 2015 m. techninio projekto (konstrukcijų dalis, laida 0) privalomumo Rangovui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į minėtą dokumentą ir pažymi, kad (duomenys neskelbtini) projekto vadovas patvirtino, jog pagrindinis dokumentas – tai 2015 m. parengtas techninis projektas ir jo pagrindu gautas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau kartu nurodė ir tai, kad „šiek tiek detalesnis ir galbūt aiškesnis paruošiamųjų darbų išskyrimas yra laida C“. Be to, (duomenys neskelbtini) projekto vadovas taip pat nurodė: „Remdamiesi laida C, tikrai išpildysite laida 0 reikalavimus, kurie yra įgyvendinami paruošiamieji dokumentai.“ Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas turėjo pagrindą vadovautis ir 2022 m. techninio projekto, patikslinančio 2015 m. parengtą techninį projektą, konstrukcine dalimi (Laida C), kuri, kaip minėta, yra detalesnė (tačiau kliūčių žymėjimo juodais taškais joje nėra).

51. Statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, darbo projektas apibrėžiamas kaip projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai (Reglamento 6.4. punktas). Kaip numatyta statybos reglamente, svarbu pažymėti ir tai, kad rangovas visus statybos darbus privalo vykdyti ir vykdė, remdamasis darbo projektu. Darbo projektas yra rengiamas pagal techninio projekto sprendinius. Būtent pagal darbo projektą, įvertinus techninio projekto technines specifikacijas, yra vykdomi darbai. Darbo projektui buvo atlikta ekspertizė, darbo projektas buvo taisomas, o 2023 m. sausio 18 d. gauta teigiama ekspertizės išvada ir tai tik patvirtina, kad darbo projektas atitinka techninio projekto duomenis, išpildo visus techninio projekto sprendinius. Be to, darbo projektui pritarė ir pati (duomenys neskelbtini).

52. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad 2022 m. darbo projekte nurodyta, kad Krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) paruošiamųjų darbų darbo projektas paruoštas vadovaujantis „Krantinių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pilies g. 8, Klaipėdoje, rekonstravimas“ techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) Laida 0 sprendiniais, projektavimo darbų sutartimi su AB „(duomenys neskelbtini)“ ir patvirtinta projektavimo užduotimi, Lietuvos Respublikoje galiojančiais normatyviniais dokumentais, statybos normomis ir taisyklėmis. Be kita ko, darbo projekte nurodyta, kad kartu su gilinimo darbais statytojas atlieka akvatorijoje esančius doko palo, atramų ir povandeninės sienos ardymo darbus; dokų palo, atramų ir povandeninės sienos ardymo darbai detalizuoti brėžinyje, kuris parengtas remiantis archyvine dokumentacija.

53. Svarbu pažymėti tai, kad iš byloje pateiktų ekskavatoriaus darytų grafinių fotografijų matyti, kad pačios kliūties (metalinio įlaido), kurią pašalinti Rangovas užtruko 12 kalendorinių dienų, koordinatės nesutampa su (duomenys neskelbtini) schemoje nurodytomis kliūčių koordinatėmis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pati (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde iš esmės pripažįsta, kad koordinatės skiriasi, tik teigia, kad atrastos kliūties vieta buvo arti ieškovės darbo zonos.

54. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, ieškinio pagrįstumui įvertinti reikšmingos aplinkybės turi būti nagrinėjamos ir vertinamos kompleksiškai, sistemiškai, o ne atskirai (izoliuotai) viena nuo kitos.

55. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo pabrėžiama, kad reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atliko visapusišką įrodymų tyrimą bei vertinimą, o vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 176, 185 straipsnis) ar kad jie iš viso nevertinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

56. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog rasta kliūtis (metaliniai įlaidai) nebuvo pažymėta jokioje pirkimo ir techninėje dokumentacijoje, todėl ieškovė pagrįstai prašė pratęsti terminą dėl kliūties šalinimo 12 kalendorinių dienų (Sutarties 2.6.5 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs terminą dėl nenumatytos kliūties šalinimo, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė darbus turėjo atlikti per 136 dienas (124 +12), t. y. iki 2023 m. gegužės 3 d.

Dėl ieškovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės

57. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad darbai faktiškai buvo atlikti 2023 m. birželio 5 d., todėl delspinigiai, remiantis Sutarties 14.2 punkto nuostatomis, galėjo būti apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. birželio 5 d., o tai sudaro 32 398,13 Eur (1 963 522,95 Eur x 0,05 proc. x 33 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavęs, kad ieškovė pažeidė Sutarties 2.2.3 punkte numatytą darbų atlikimo terminą ir atsakovė iš esmės turėjo teisę skaičiuoti ieškovei netesybas, padarė išvadą, jog egzistuoja pagrindas atleisti ieškovę nuo delspinigių mokėjimo ir nuo civilinės atsakomybės pažeidus Sutartį, nes dėl darbų vėlavimo (duomenys neskelbtini) nepatyrė jokių nuostolių. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, sumažindamas Rangovo mokėtinus pagal Sutartį delspinigius iki 0 Eur, faktiškai atleido Rangovą nuo civilinės atsakomybės šiam pažeidus Sutarties sąlygas.

58. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Taigi, civilinė atsakomybė gali pasireikšti tiek nuostolių atlyginimu, tiek netesybomis. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje taip pat yra numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigių).

59. CK 6.253 straipsnis reglamentuoja baigtinį sąrašą atvejų, kai civilinė atsakomybė yra netaikoma arba asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. To paties straipsnio 5 dalyje nukentėjusiojo asmens veiksmai apibūdinami kaip „veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams“. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodinėjo nė vieno iš CK 6.253 straipsnyje nurodytų atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų, įskaitant nukentėjusio asmens ((duomenys neskelbtini)) veiksmus, dėl kurių (duomenys neskelbtini) būtų kalta.

61. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pirmosios instancijos teismui sprendime pagrįstai konstatavus Sutartyje nustatyto Rangovo atliekamų darbų termino pažeidimo faktą (Sutarties 2.2.3 punktas), būtent Rangovui teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti bei įrodyti aplinkybes, šalinančias Rangovo atsakomybę, t. y. įrodyti (duomenys neskelbtini), kaip kreditoriaus, kaltę pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, 6.258 straipsnio 4 dalį ir CK 6.259 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Kaip matyti iš bylos duomenų, Rangovas atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų (įskaitant (duomenys neskelbtini) kaltę) neįrodinėjo. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nepripažino ir apskritai nekonstatavo (duomenys neskelbtini) kaltės, kuri būtų pagrindas pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, 6.258 straipsnio 4 dalį ir 6.259 straipsnio 1, 2 dalis netaikyti ieškovei civilinės atsakomybės ar nuo jos ieškovę atleisti visiškai ar iš dalies. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, byloje konstatavus Sutarties pažeidimą, Rangovui vėluojant atlikti darbus ir ieškovei neįrodinėjant, o pirmosios instancijos teismui byloje nenustačius ir nekonstatavus atsakovės kaltės, nebuvo jokio objektyvaus teisinio bei faktinio pagrindo atleisti ieškovę nuo civilinės atsakomybės.

62. Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2013 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.-3K-3-364/2013). Taigi, konstatavus Sutarties pažeidimo faktą ir viešojo pirkimo sutartyje numatytas tokio pažeidimo pasekmes, daroma išvada, kad (duomenys neskelbtini) teisėtai (laikydamasi Sutarties nuostatų) ir pagrįstai (atsižvelgdama į pažeidimo faktą ir laikotarpį) įgyvendino viešojo pirkimo sutartyje įtvirtintą teisę reikalauti netesybų.

63. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, kad šalių Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas). Taigi, netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) ir negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

64. Bendroji netesybų priteisimo taisyklė yra tokia, kad jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 3 562/2013; kt.).

65. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas.

66. Atsižvelgdama į tai, kad ginčo Sutartis yra viešojo pirkimo sutartis, teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo sutartyse įtvirtintų netesybų mažinimas iš principo yra galimas, o netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimas, išskyrus išimtines situacijas, neturėtų būti vertinamas kaip kitų tiekėjų teisių pažeidimas ir (ar) nukrypimas nuo pradinių konkurso sąlygų. Sprendžiant dėl netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimo taikytinos bendrosios netesybas reglamentuojančios CK normos bei jas aiškinanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022 75 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

67. CK 6.258 straipsnio 3 dalis nenumato galimybės teismui sumažinti netesybų iki 0 Eur arba, kitaip tariant, visiškai atleisti skolininką nuo netesybų mokėjimo, nes tai yra sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sritis, kurią reglamentuoja CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.253 straipsnio 5 dalies ir CK 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, kad tiek (duomenys neskelbtini) deklaruojamus nuostolius, tiek teiginius, kad negalima atsisakyti priteisti delspinigius, jei nėra įrodomi nuostoliai, paneigia naujausia teismų praktika: Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-72-460/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-35-370/2023, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2023. Tačiau nagrinėjamos bylos ir ieškovės nurodytos bylos ratio decidendi nesutampa. Minėtoje byloje, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, buvo neįrodyta ieškovės kaltė vėluojant atlikti sutartus rangos darbus, todėl, priešingai, nei teigia ieškovė, nėra pagrindo remtis atsakovės nurodytomis nutartimis kaip precedentais. Kaip minėta, kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-421/2020 28, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

68. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba reiškia, jog teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, kad visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

69. Taigi, atsižvelgiant į netesybų atliekamas funkcijas bei tikslus, tuo atveju, kai ginčas vyksta dėl netesybų mažinimo, kreditorius, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021 35 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

70. Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

71. Vertindamas ieškovės nurodomų nuostolių realumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Rangovo statybos bei dugno gilinimo darbų atlikimo terminai neturėjo neigiamos įtakos planuotoms baržos švartavimo ir laivo nuleidimo procedūroms – laivo nuleidimo į vandenį procesas įvyko sklandžiai ir laiku; jokių krantinės remonto darbų, kurie būtų susiję su rangovo netinkamai atliktais darbais, krantinės naudotojas nevykdė; atsakovės darbuotojai darbo užmokestį gavo nepriklausomai nuo to, kada buvo baigti darbai, o duomenų, kad darbuotojams mokamas užmokestis buvo išimtinai susijęs tik su šiuo projektu, nėra; atsakovės apskaičiuotas tariamai negautas žemės nuomos mokestis grįstas tik prielaidomis; krantinės yra prastos būklės, nenaudojamos, o darbai buvo atliekami tik vieninteliu tikslu – švartuoti baržą ir nuleisti konkretų laivą. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, sumažindamas delspinigių dydį 0, nepagrįstai esminę reikšmę suteikė vienintelei aplinkybei, kad atsakovė neįrodė, jog dėl darbų vėlavimo patyrė konkrečių nuostolių, ir tokiu būdu nukrypo nuo aptartų kasacinio teismo išaiškinimų dėl netesybų mažinimo.

72. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad realių nuostolių atsakovė nepatyrė, atsižvelgia ir į kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y. kad ieškovė dėl savo pačios veiksmų praleido darbų atlikimo terminus, į tai, jog ginčo viešųjų pirkimų Sutarties įvykdymo terminai buvo svarbūs atsakovei, taip pat į tai, kad vis dėlto ieškovė atliko darbus pagal Sutartį, t. y. nors ir pavėluotai, tačiau prievolę įvykdė. Dėl anksčiau paminėtų priežasčių teismas mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja atsakovės priskaičiuotų netesybų mažinimo pagrindai – apskaičiuotų netesybų dydis, teismo nuomone, yra aiškiai per didelis. Atsižvelgdama į visa tai, kas paminėta anksčiau, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, netesybų mažinimo kriterijais, teisėjų kolegija nusprendžia, jog delspinigiai sumažintini iki 16 199,07 Eur, t. y. 50 proc. nuo pirmosios instancijos teismo apskaičiuotos 32 398,13 Eur delspinigių sumos, kuri, remiantis Sutarties 14.2 punkto nuostatomis, galėjo būti apskaičiuota už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. birželio 5 d. (1 963 522,95 Eur x 0,05 proc. x 33 d.)

Dėl procesinės bylos baigties ir kitų apeliacinių skundo argumentų

73. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas teisės normų, reglamentuojančių netesybų mažinimą, nuostatas ir nukrypdamas nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, ieškovei pažeidus Sutartį, be teisinio pagrindo atleido ją nuo civilinės atsakomybės ir nuo delspinigių mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, nustatant, jog atsakovė iš ieškovės turi pagrindą reikalauti 16 199,07 Eur. Esant šioms aplinkybėms, atitinkamai pakeistina teismo sprendimo dalis, kuria teismas pripažino nepagrįstu atsakovės reikalavimą draudikui ASS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančiam Lietuvoje per ASS „(duomenys neskelbtini)“ filialą, dėl 72 650,35 Eur be PVM sumos sumokėjimo atsakovei dėl ieškovės neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų, pripažįstant nepagrįstu atsakovės reikalavimą draudikui ASS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančiam Lietuvoje per ASS „(duomenys neskelbtini)“ filialą, dėl 56 451,28 Eur (72 650,35 Eur – 16 199,07 Eur) be PVM sumos dalies sumokėjimo atsakovei dėl ieškovės (rangovo) akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų. Taip pat pakeistina teismo sprendimo dalis, kuria pripažintas nepagrįstu atsakovės reikalavimas ieškovei dėl 72 650,35 Eur be PVM delspinigių mokėjimo, pripažįstant nepagrįstu atsakovės reikalavimą ieškovei dėl 56 451,28 Eur (72 650,35 Eur – 16 199,07 Eur) be PVM delspinigių dalies mokėjimo.

74. Kadangi į esminius apeliaciniais skundais keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

75. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes, teismas, konstatavęs ieškovės padaryto Sutarties pažeidimo faktą ir (duomenys neskelbtini) teisę skaičiuoti delspinigius už Sutarties pažeidimą, taip pat atmetus didžiąją ieškovės reikalavimų dėl Sutarties terminų pratęsimo dalį, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas priimtas išimtinai ieškovės naudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šia nutartimi padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo nepagrįstu visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šia nutartimi sprendžiamas iš naujo, todėl plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų dėl neteisingai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų nepasisakoma.

76. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

77. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, laikytina, jog tenkinta 78 proc. ieškinio reikalavimų, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, perskirsto šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

78. Pirmosios instancijos teisme ieškovė prašė priteisti 1 370 Eur žyminį mokestį, 17 666 Eur išlaidas už advokato paslaugas, 772,63 Eur kitas patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad ieškovės nurodytos biuro išlaidos įeina į teisinių paslaugų teikimo kainą, todėl jų atlyginimas atskirai nepriteisiamas. Patenkinus 78 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei atlygintinos bylinėjimosi išlaidos sudarytų 15 450,73 Eur (1 370 Eur x 78 proc. + 17 666 Eur x 78 proc.) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis). Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į ieškovės nurodytų išlaidų dydį, pateiktas išlaidų detalizacijas, atstovų nurodytas patirtas laiko sąnaudas, nagrinėjamos civilinės bylos sudėtingumą, byloje sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, procesinį elgesį byloje, į tai, kad ieškinio reikalavimai dėl atliekamų darbų terminų pratęsimo yra pertekliniai, nes iš esmės neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl reikalavimo mažinti (nepriteisti) delspinigius, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) numatytus maksimalius dydžius, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma sumažintina 50 proc. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovei priteistinas 1 068,60 Eur (1 370 Eur x 78 proc.) žyminis mokestis ir 6 889,74 Eur (17 666 Eur x 78 proc. / 2) teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 7 958,34 Eur.

79. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 11 790,24 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Atsakovei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 2 593,85 Eur (11 790,24 Eur x 22 proc.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

80. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 5 227,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų parengiant apeliacinį skundą, atlyginimą ir 1 315 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą; prie prašymo pridėti sumokėtas sumas pagrindžiantys įrodymai.

81. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 4 767,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atlyginimą ir 190,70 Eur kitų išlaidų (biuro išlaidų) atlyginimą.

82. Patenkinus 22 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovei iš ieškovės, ieškovei iš atsakovės, pritaikius nurodytą proporciją, priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai).

83. Maksimali bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą suma, pritaikius Rekomendacijose nurodytą koeficientą (Rekomendacijų 8.10 punktas), sudarytų 3 587,51 Eur (1,7 koeficientas (už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme) x 2 110,3 Eur (2023 m. IV ketvirčio bruto darbo užmokestis). Taigi, atsakovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija maksimalią rekomenduotiną sumą. Pateisinamų tam priežasčių kolegija nenustatė, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki maksimalaus rekomenduojamo dydžio ir, pritaikius apskaičiuotą patenkintų atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų proporciją, atsakovei iš ieškovės priteistinas 789,25 Eur (3 587,51 Eur x 22 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir 289,30 Eur (1 315 Eur x 22 proc.) žyminis mokestis, iš viso 1 078,55 Eur.

84. Maksimali bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinio skundą parengimą suma, pritaikius Rekomendacijose nurodytą koeficientą (Rekomendacijų 8.11 punktas), sudarytų 2 743,39 Eur (1,3 koeficientas x 2 110,3 Eur (2023 m. IV ketvirčio bruto darbo užmokestis). Taigi, ieškovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija maksimalią rekomenduotiną sumą. Pateisinamų tam priežasčių kolegija nenustatė, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki maksimalaus rekomenduojamo dydžio ir, pritaikius apskaičiuotą atmestų atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovės priteistinas 2 139,84 Eur (2 743,39 Eur x 78 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) reikalavimą draudikui ASS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančiam Lietuvoje per ASS „(duomenys neskelbtini)“ filialą, pareikštą 2023 m. rugpjūčio 28 d. akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) raštu Nr. UD-9.2.64E-1567 dėl 56 451,28 Eur be PVM sumos dalies sumokėjimo akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai dėl ieškovės (rangovo) akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų, pripažinti nepagrįstu.

Atsakovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) reikalavimą ieškovei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl 56 451,28 Eur be PVM delspinigių dalies mokėjimo, išdėstytą akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. UD.-9.2.64E-1409, 2023 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. UD-7.3.19E-1614 ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitoje Nr. 2023047, pripažinti nepagrįstu.

Pratęsti 2022 m. lapkričio 18 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2 punkte ir 2.2.3 punkte bei 2023 m. gegužės 29 d. susitarimo Nr. 1 dėl sutarties keitimo 1 punkte numatytus darbų atlikimo terminus 12 kalendorinių dienų.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (Klaipėdos filialui) iš atsakovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 7 958,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (Klaipėdos filialo) 2 593,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.“

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (Klaipėdos filialui) iš atsakovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2 139,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (Klaipėdos filialo) 1 078,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.