Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ atstovui advokatui L. L.,

atsakovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovui advokatui N. Š.,

trečiojo asmens akcinės bendrovės ,,BMGS“ atstovams direktoriui N. D., advokatui R. S., advokatui A. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl papildomų darbų fakto ir kainos pripažinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė ,,BMGS“ ir pagal valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovėms likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“ ir akcinei bendrovei ,,BMGS“ dėl delspinigių priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Kelvista“ bei akcinės bendrovės ,,BMGS“ savarankišką reikalavimą dėl nenumatytų (papildomų) darbų pripažinimo, įpareigojimo už juos apmokėti kainą ir sutarties vykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

LUAB „Hidrostatyba“ ieškinys tenkinamas iš dalies.

Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinys netenkinamas.

AB ,,BMGS“ savarankiškas reikalavimas netenkinamas.

14. Byloje kilo ginčas dėl nenumatytų (papildomų) darbų nustatymo (pripažinimo) bei jų apmokėjimo, mokėjimo prievolės už papildomus darbus tinkamo gavėjo, termino Sutarčiai įvykdyti pratęsimo, dėl delspinigių už pavėluotą Sutarties vykdymą priteisimo bei solidariosios atsakomybės delspinigių priteisimo kontekste.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

15.1 LUAB „Hidrostatyba“ (Rangovas) ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (Užsakovas) 2017 m. kovo 16 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85 dėl „Krantinių Nr. 139 ir Nr. 140, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ (toliau – ir Darbai). Pagal Sutartį Darbai turi būti atlikti per 690 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo, numatyto 2.1. p. bei pagal Rangovo sudarytą ir suderintą kalendorinį darbų atlikimo grafiką, pagal Sutarties 18.3. p. (Sutarties 2.3. p.). Sutarties 2.4. p. nustatyta, kad sutarties vykdymo metu paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms, šalių susitarimu terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 120 kalendorinių dienų laikotarpiui. Sutarties 2.5. p. nurodyta, jog Rangovas turi teisę pratęsti sutarties terminą numatytais pagrindais (2.5.1. - 2.5.6. p. ir 2.6. p.). Užsakovas ir Rangovas susitarė, kad, jeigu dėl nenumatytų aplinkybių, kurių negalima buvo numatyti iki sutarties įsigaliojimo ar, atsiradus būtinybei atlikti papildomus darbus, bus atsiskaitoma už atliktus papildomus darbus (Sutarties IV skirsnis). Sutarties 18.1. p. nustatyta, kad tarp šalių kilę ginčai turi būti sprendžiami derybomis, o nepavykus susitarti - teisme teismine ginčų sprendimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos teisę.

15.2 LUAB „Hidrostatyba“ Sutartį vykdė su partneriu AB „BMGS“, veikdami pagal 2016 m. lapkričio 2 d. Jungtinės veiklos sutartį (toliau ir JVS). Partneriui AB „BMGS“ 2017 m. lapkričio 21 d. – 2017 m. lapkričio 24 d. atliekant fasadinės spraustasienės HZ profilių Nr. 66, Nr. 67 ir Nr. 68 gramzdinimo darbus ir 2017 m. gruodžio 17 d., vykdant HZ profilio Nr. 76 gramzdinimą buvo gauti duomenys, kad profiliai atsirėmė į kliūtį.

15.3 Techniniame projekte buvo numatyta, kad atliekant gramzdinimo darbus galimas grunto pasipriešinimo jėgų sumažinimas, panaudojant gręžimo techniką ir išgręžiant gruntą iki 14,00 m arba kitais metodais, tačiau iš AB „BMGS“ Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 23 d. rašto Nr. 14.3-S-01-02/43 (ieškinio priedas Nr. 2) matyti, kad gręžimas teigiamų rezultatų nedavė.

15.4 AB „BMGS“ kreipėsi į UAB „Hidrostatyba“, jog Direkcija (toliau ir Užsakovas) bei projekto autorius priimtų projektinį sprendinį minėtai situacijai išspręsti. AB „BMGS“ pažymėjo, jog šios kliūtys turės įtakos darbų atlikimo terminui bei darbų kainai.

15.5 UAB „Hidrostatyba“ 2018 m. sausio 26 d. raštu Nr. 401-S-B1517 (ieškinio priedas Nr. 3) informavo Direkciją ir kitus statybos proceso dalyvius apie atliktus projektinius darbus, pritaikius papildomą priemonę - praplovimą didelio slėgio vamzdeliais ir žvalgybinių gręžinių smūginį - rotacinį gręžimą, panaudojant gręžimo agregatą KLEMM KR802-1 su specialia sustiprinta gręžimo galvute. LUAB „Hidrostatyba“ Direkcijai nurodė, jog elementų nesukalimo iki projektinės altitudės - 24,00 m priežastis yra technogeninė kliūtis, todėl paprašė nurodyti techninį sprendimą dėl kliūties identifikavimo kombinuotos sienutės kalimo probleminiame ruože, įskaitant leistiną atkasimo gylį, esamos sienutės stabilumo užtikrinimo priemones, galimą kombinuotos sienutės pakeitimo būdą.

15.6 UAB „Sweco Lietuva“ (toliau ir Projektuotojas) atstovas 2018 m. vasario 5 d. raštu Nr. Kl-130/18 (ieškinio priedas Nr. 4) pranešė, kad nustatytą problemą reikia išspręsti atliekant keletą papildomą darbų: 1) atkasti kliūtį ir ją apžiūrėti narų pagalba; 2) minėtus darbus atlikti pagal paruoštą gilinimo schemą; 3) kliūties iškasimo gruntas (apie 340 m³) turi būti įvertintas pagal akvatorijos gilinimo dalies žiniaraštyje nurodytą grunto kasimo poziciją „Grunto kasimas pagilinant iki altitudės - 14,00 m po vandeniu, išvežimas į artimiausią dampingo vietą ir gramzdinimas jūroje“; 4) pasiūlyta pagal paruoštą schemą parengti gilinimo darbų užduotį.

15.8 Direkcija 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. UD-9.2.168-481 (ieškinio priedas Nr. 7) pranešė, kad techninio projekto sprendiniuose yra nurodytos pasipriešinimo sumažinimo metodas (išgręžiant gruntą) arba kiti metodai. Direkcijos teigimu, rangovas turėjo kliūtį numatyti, nes pirkimo metu buvo pateikta inžinerinių geologinių tyrimų ataskaita, kurioje buvo nurodyta, kad grunto sandara yra sudėtinga dėl moreninio priemolio pasipriešinimo, dėl žvyro gargždo, pavienių riedulių ir t. t.

15.9 LUAB „Hidrostatyba“ 2018 m. vasario 20 d. raštu Nr. 401-S-B1556 (ieškinio priedas Nr. 8) Direkcijai pateikė faktus, kad įlaidus sukalė, įvertinę geologinę sandarą ir tarptautinę jūrų uosto statybos praktiką, EAU 2012 (9th. Edition) rekomendacijas. Nepavyko sukalti tik anksčiau minėtų 4 laikančiųjų elementų. Ieškovė dar kartą paprašė Direkcijos pateikti akvatorijos gilinimo darbų užduotį ir akvatorijos gilinimo leidimą bei spręsti papildomo apmokėjimo klausimą.

Dėl LUAB „Hidrostatyba“ ieškinio reikalavimų

16. LUAB „Hidrostatyba“ nagrinėjamoje civilinėje byloje nuosekliai laikosi pozicijos, kad jos ieškinyje (jis patikslintas) pateikti reikalavimai yra visiškai pagrįsti, kadangi vykdant Sutartį buvo atlikti nenumatyti (papildomi) darbai, už kuriuos Direkcija turi pareigą apmokėti.

17. Teismo vertinimu, nagrinėjant ieškinio pagrįstumo klausimą dera apžvelgti Sutarties nuostatas, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką Sutarties keitimo kontekste.

18. Sutarties 2.4. punkte nustatyta, kad Sutarties vykdymo metu paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms, šalių susitarimu terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 120 kalendorinių dienų laikotarpiui. Sutarties 2.5. punkte nurodyta, jog rangovas turi teisę pratęsti Sutarties terminą numatytais pagrindais (2.5.1. - 2.5.6. p. ir 2.6. p.). Pažymėtina, jog 2.5.1. punkte nustatyta, kad Sutarties terminas pratęsiamas, jeigu Direkcija nevykdo ir (ar) netinkamai vykdo šia Sutartimi jai nustatytus įpareigojimus ir todėl rangovai negali vykdyti darbų iš dalies arba visiškai. Sutarties IV skyriuje Direkcija ir Rangovas susitarė, kad, jeigu dėl nenumatytų aplinkybių, kurių negalima buvo numatyti iki Sutarties įsigaliojimo ar atsiradus būtinybei atlikti papildomus darbus, Direkcija atitinkamai praves būtinas procedūras dėl papildomų darbų įsigijimo ir už juos atsiskaitys.

19. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

20. CK 6.660 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais atvejais ir tvarka teikti rangovui pagalbą atliekant darbus. Jeigu užsakovas šios pareigos nevykdo, rangovas turi teisę reikalauti iš jo atlyginti nuostolius, įskaitant papildomas išlaidas dėl prastovos arba darbo atlikimo termino nukėlimo ar darbų kainos padidėjimo.

21. Pagal CK 6.691 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.

22. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ir VPĮ) 89 straipsnyje taip pat numatyta, kad esant nurodytoms sąlygoms pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros. Pavyzdžiui, šio straipsnio 2 d. numatyta, kad pirkimo sutartis gali būti keičiama, kai būtina iš to paties tiekėjo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą, kai yra visos šios sąlygos kartu: (a) tiekėjo pakeitimas negalimas dėl ekonominių ar techninių priežasčių, tokių kaip pagal pirminį pirkimą įsigytos įrangos, paslaugų ar įrenginių pakeičiamumo ir sąveikumo reikalavimų užtikrinimas, ir dėl to, kad perkančiajai organizacijai sukeltų didelių nepatogumų ar nemažą išlaidų dubliavimą; (b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 proc., o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 proc. pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

23. Analogiškos taisyklės dėl sutarties keitimo nurodomos ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau ir VETPPSĮ) 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

24. CK 6.653 straipsnyje reglamentuotos rangos darbų kainos apskaičiavimo taisyklės. Lietuvos teismų praktikoje pažymima, kad galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017).

25. Teismas, spręsdamas rangos sutartimi sulygtos darbų kainos keitimo klausimą ir šalių ginčą dėl to, turi nustatyti rangos sutarties sąlygų dėl kainos nustatymo ir jos keitimo turinį: dėl kokios kainos – konkrečios ar apytikrės šalys susitarė (CK 6.653 str. 5 d.), bei tirti, ar konkrečiu atveju buvo šalių sutartyje ar įstatyme nustatyti pagrindai darbų kainai keisti (CK 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012).

26. Teismas pirmiausia pažymi, jog tiek Direkcija, tiek UAB „Sweco Lietuva“ (Projektuotojas) savo veiksmais iš dalies pripažino, kad darbai, susiję su riedulių identifikavimu, iškėlimu ir pašalinimu, laikytini Sutartyje nenumatytais (papildomais) darbais.

27. Projektuotojas 2018 m. balandžio 26 d. raštu Nr. K1-365/18 (2018 m. liepos 20 d. ieškinio priedas Nr. 14) nurodė, kad neleidžia šalinti kliūties ties laikančiaisiais elementais HZ880M (Nr. 66, 67 ir 68), kadangi yra atliekami konstrukciniai skaičiavimai, o sprendimas dėl kliūties pašalinimo bus pateiktas artimiausiu metu. Projektuotas 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. K1-387/18 informavo, jog riedulio, esančio ties laikančiaisiais elementais HZ880M (Nr. 66, 67 ir 68) apačia galimai yra žemiau nei esanti fasadinė įlaidinė sienutė, todėl bet kokie atkasimo darbai, ar riedulio judinimas yra neleistini nesutvirtinus esančios įlaidinės spraustasienės. Projektuotojas pasiūlė tam, kad būtų tinkamai sutvirtinta spraustasienė, naudoti injekcinius ankerius (inkarus) su paskirstomąja sija.

28. Bylos duomenys patvirtina, jog Direkcija 2018 m. rugsėjo 19 d. pagal 2018 m. rugpjūčio 16 d. nenumatytų darbų aktą Nr. V12-111 (2019 m. gegužės 23 d. atsiliepimo priedas Nr. 12) įsigijo injekcinių ankerių, skirtų krantinės Nr. 140 sustiprinimui, siekiant pašalinti kliūtis, trukdančias sukalti naują fasadinę spraustasienę, o 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. UD-9.2.168.2585 informavo LUAB „Hidrostatyba“, kad galima pradėti vykdyti papildomus injekcinių inkarų įrengimo darbus, kuriuos nurodė Projektuotojas.

29. Atitinkamai, pritartina ieškovei, jog Direkcija ir Projektuotojas patys savo veiksmais pripažino, kad, aptikus riedulius, buvo susidurta su nenumatytais darbais / užduotimi. Aptikus riedulius, tuo metu Sutarties šalys tokioms kliūtims (ne dėl Projektuotojo) nebuvo pasiruošusios ir neturėjo technologinės galimybės pašalinti tokio dydžio riedulius, o tolimesnis Sutarties vykdymas buvo technologiškai galimas tik identifikavus bei pašalinus riedulius.

30. Dėl šios priežasties Direkcija papildomai įsigijo injekcinių inkarų, kurie sutvirtino krantinę Nr. 140 ir sudarė technologines galimybes pašalinti riedulius.

31. Kitas aspektas tas, Sutarties IV skyriuje numatyta, kad jeigu dėl nuo atsakovų nepriklausančių, nenumatytų aplinkybių atsiras būtinybė atlikti papildomus darbus, kurių įkainiai nėra nustatyti Sutartyje ir kurie yra tiesiogiai susiję su Sutartyje numatytais darbais bei būtini Sutarčiai įvykdyti, tai Užsakovas atitinkamai praves būtinas papildomų darbų įsigijimo procedūras ir už juos atsiskaitys.

32. Teismo vertinimu, rastų gabaritų riedulių šalinimo darbai nebuvo numatyti nei techniniame projekte, nei viešojo pirkimo dokumentuose, nei kituose norminiuose teisės aktuose. Kaip žinia, nagrinėjimu atveju buvo rasti ir iškelti net keturi dideli akmeniniai luitai, iš kurių vienas yra 3,9 m ilgio, 2,5 m aukščio ir 2,9 m pločio.

33. Nors Techninio projekto Akvatorijos gilinimo dalies Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad gilinamoje akvatorijoje gali pasitaikyti riedulių, kurių diametras gali viršyti 1,5 m. Rieduliai turi būti pašalinti juos iškeliant ant kranto ir sandėliuojami užsakovo nurodytoje vietoje; Techninio projekto Akvatorijos gilinimo dalies Sąnaudų kiekių žiniaraščio 3 p. nurodytas įgyvendinant Techninio projekto sprendinius atliktinas darbas - akmenų (riedulių) virš 1,5 m skersmens iškėlimas ant kranto ir išvežimas utilizavimui 1 vnt. ir kt., tačiau nei Techniniame projekte, nei Sutartyje, nei viešojo pirkimo dokumentuose nebuvo numatyti tokio dydžio riedulių šalinimo darbai, todėl pritartina ieškovei, kad atsakovės LUAB „Hidrostatyba“ ir / ar AB „BMGS“ negalėjo ir neturėjo jokio pagrindo manyti, kad po sienute bus tokio dydžio minėtos riedulių kliūtys.

34. Tai reiškia, kad šiuo atveju vykdant Sutartį susiklostė išimtinis atvejis ir joks protingas ir patyręs rangovas negalėjo numatyti minėtų riedulių šalinimo darbų bei įsivertinti tokių darbų kaštų, o tai sudaro pakankamą pagrindą riedulių šalinimo darbus pripažinti nenumatytais (papildomais).

35. Reikšminga paminėti, kad faktą apie tai, jog riedulių šalinimo darbai yra nenumatyti, reikalaujantys papildomų techninių sprendinių ir joks protingas ir patyręs rangovas negalėjo numatyti tokių gabaritų riedulių šalinimo kaštų, taip pat patvirtina ir atliktos dvi teismo ekspertizės, t. y. 2020 m. lapkričio 6 d. teismo ekspertizės aktas, parengtas dr. D. K. (toliau ir I ekspertizė) bei 2022 m. sausio 20 d. teismo eksperto E. L. surašytas teismo ekspertizės aktas Nr. 20/01/22-01 (toliau ir II ekspertizė).

37. Kaip matyti iš civilinės bylos duomenų, nepaisant to, kad Rangovas 2018 m. sausio 26 d. informavo Direkciją ir kitus statybos proceso dalyvius apie tai, kad buvo susidurta su kliūtimis, apie pritaikytas priemones bandant išspręsti kombinuotos sienutės ruožą, kur rastos kliūtys, Direkcija tam tikrą laiką laikėsi nuomonės, kad Rangovas nebandė kitų priemonių, metodų ir būdų kombinuotos sienutės įgramzdinimui.

38. Dėl šio aspekto pažymėtina tai, kad teismo ekspertizės aktuose pažymima, kad „nepašalinęs riedulių Rangovas negalėjo įrengti fasadinės sienutės. Įgramzinti kombinuotą sienutę nepašalinus riedulio <...> yra neįmanoma: (I ekspertizės l. 35). Teigiama, jog „Rangovas negalėjo vykdyti kitų krantinės Nr. 140 rekonstravimo ir susisiekimo komunikacijų įrengimo darbų, neatlikus kliūties pašalinimo ir spraustasienės įrengimo darbų, taip pat negalėjo vykdyti naujai suprojektuotų inkarinių templių įrengimo ir įtempimo darbų ruože tarp įlaidų Nr. HZ65 ir HZ69, nes visa krantinė šiame ruože prarastų visuminį stabilumą (suirtų)“ (II ekspertizės akto l. 46-47).

39. Šiame kontekste pažymėtina, kad net jei daryti prielaidą, kad Direkcijos konkurso sąlygos buvo aiškiai suformuluotos, o konkurso rangovai turėjo įsivertinti visų galbūt rastinų riedulių riziką, net jei jų būtų ir daugiau, negu keturi, kurie buvo rasti spraustasienės kalimo linijoje, kaip šiuo atveju, (nei Užsakovas, nei Projektuotojas riedulių skaičiaus konkrečiai nenumatė), atsižvelgiant tai, jog indentifikavimo, iškėlimo, pašalinimo darbai kainuoja itin daug, situacija reikštų ne tik viešojo pirkimo imperatyvių principų pažeidimą, bet ir tai, jog Direkcija praturtėtų rangovų sąskaita, o rangovai iš laimėto konkurso negautų jokių pajamų, nes patiriamos išlaidos tokių riedulių indentifikavimui ir šalinimui galbūt prilygtų sutarties kainai.

40. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, Sutarties sąlygas, teismo vertinimu egzistuoja pagrindas pripažinti, kad pagal Sutartį rekonstruojant krantines Nr. 139 ir Nr. 140, po naujai įrengiama spraustasiene rastų didelių akmenų (riedulių) identifikavimo, atidengimo, iškėlimo bei pašalinimo darbai yra nenumatyti (papildomi) darbai (CK 6.684 straipsnio 4 dalis, CPK 12, 178, 185 straipsniai).

41. Teismas, spręsdamas klausimą dėl papildomų darbų kainos (ne)pagrįstumo pažymi, jog civilinėje byloje surinkti įrodymai patvirtinta, kad ieškovės patirtos išlaidos sudaro 257 769,73 EUR įskaitant PVM (neįskaitant injekcinių ankerių darbų, kuriuos įsigijo Direkcija). Teismas pritaria Direkcijos argumentui, jog byloje, apskaičiuojant darbų kainą, nepakanka duomenų / nuorodų į faktinę darbo trukmę, jos fiksavimą, faktines nuomos ar kt. kainas ir t. t. Nors teismo ekspertizės abiejuose aktuose nurodoma, kad Rangovo įvertintos patirtos sąnaudos gali būti pagrįstos (pagrįstos sąskaitomis), tačiau dera atkreipti dėmesį, kad vien ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros šiuo atveju vienareikšmiškai darbų kainos nepatvirtina. Teismui reikšminga tai, kad nenumatyti / papildomi darbai buvo atliekami ilgą laikotarpį. Akcentuotina, kad pati ieškovė LUAB „Hidrostatyba“ 2018 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu laišku (Direkcijos 2019 m. vasario 11 d. atsiliepimas) Direkciją informavo, kad ieškovė riedulių kėlimo darbus vykdys 2018 m spalio 22 d. – 2018 m. spalio 26 d., tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, kliūties šalinimo darbai vyko nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d., t. y. 72 dienas.

42. Taigi, vykdydami Sutartį visi dalyviai (Rangovas, Užsakovas, Projektuotojas, Techninis prižiūrėtojas, kt.) susidūrė su neeiline situacija, jai spręsti buvo reikalingi papildomi / nauji skaičiavimai, kt., specialios žinios, įrengimai (mechanizmai). Teismo vertinimu, nors ir pateiktos sąskaitos dėl 307 040,79 EUR įskaitant PVM išlaidų, tačiau atsižvelgus į tai, kad minimi darbai vyko žymiai ilgesnį laikotarpį, negu numatė pats Rangovas, tokia padidėjusi darbų kaina dėl užsitęsusių darbų (atitinkamai didėjanti kaina) negali būti pripažinta pagrįsta (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

43. Teismo vertinimu, šiuo atveju 257 769,73 EUR įskaitant PVM suma yra pagrįsta ir atitinka šalių interesų pusiausvyrą.

44. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad darbai buvo vykdomi pagal sąmatą, kurioje net nebuvo identifikuoti ir įkainoti ginčo akmenų radimo, identifikavimo, iškėlimo ir pašalinimo darbai. Tai papildomai sudaro pagrindą pripažinti, kad akmenų identifikavimo, iškėlimo ir pašalinimo darbai yra nenumatyti ir privalo būti apmokėti (CK 6.653 straipsnio 3 dalis).

45. Konstatuotina, kad Rangovas tinkamai įgyvendino CK 6.653 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą - jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Dėl to Direkcija įpareigotina sumokėti ieškovei LUAB „Hidrostatyba“ (apie tai žemiau dėl AB „BMGS“) už anksčiau aptartus papildomus darbus, kurių vertė 257 769,73 EUR įskaitant PVM (VPĮ 89 straipsnis, VETPPSĮ 97 straipsnis).

46. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

47. Atsižvelgiant į CK nuostatas ieškovei LUAB „Hidrostatyba“ iš Direkcijos priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už byloje priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

48. LUAB „Hidrostatyba“ ieškiniu prašo darbų atlikimui Sutarties 2.1.4. punkte nustatytą I etapo terminą pratęsti 321 kalendorine diena, kartu pratęsiant ir Sutarties 2.1. punkte nustatytą bendrą sutarties terminą; terminą skaičiuoti nuo Sutartyje ir papildomuose susitarimuose nurodytos I etapo termino pabaigos, o į šio termino laikotarpį neįskaityti bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo bei sprendimo įsiteisėjimo laiko.

49. Šiuo aspektu svarbu tai, jog kaip nurodė LUAB „Hidrostatyba“ ir AB „BMGS“, l etapo darbai (plieninio įlaido sukalimas, inkarinių templių įrengimas, tarpsienio užpylimas, fasadinių plokščių montavimas, antstato betonavimas, pokraninio ir geležinkelių kelių, latakų, dangų, laivų švartavimosi įrangos, ratų atmušimo įrengimas) dėl jų nurodytų priežasčių negalėjo būti vykdomi nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d., t. y. 236 kalendorines dienas, o įvertinus riedulių pašalinimo darbus, kurie buvo baigti 2018 m. gruodžio 13 d., ir kurių neištraukus rangovai negalėjo sukalti fasadinės spraustasienės, susidaro 321 kalendorinės dienos.

50. Sutarties 2.5. p. įtvirtinta, jog Atsakovams suteikiama teisė į Sutarties termino pratęsimą, jeigu: Užsakovas nevykdo ir (ar) netinkamai vykdo Sutartimi jam nustatytus įsipareigojimus ir todėl Atsakovai negali vykdyti darbų iš dalies arba visiškai (Sutarties 2.5.1. p.); Užsakovo Atsakovams pateikiami nurodymai turi įtakos Atsakovų darbų atlikimo terminui (Sutarties 2.5.2. p.); išskirtinai nepalankios meteorologinės sąlygos technologiniam procesui vykdyti, t. y. oro temperatūra žemesnė nei -10⁰ C, žemės temperatūra žemesnė nei 0⁰C, vidutinis paros vėjo greitis didesnis nei 15 m / s, bangavimas > 1,0 m, ledonešis, ir tai patvirtina pagal Atsakovo pateiktą informaciją techninis prižiūrėtojas (Sutarties 2.5.3. p.); valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmai arba bet koks uždelsimas, kliūtys arba trukdymai, sukelti arba priskirtini Užsakovui ir (arba) Užsakovo samdomiems tretiesiems asmenims, ar nuo Užsakovo nepriklausančiųjų trečiųjų asmenų veiksmai (veikla) Atsakovams trukdo laiku atlikti darbus (Sutarties 2.5.4. p.); Uosto naudotojas vykdo krovos darbus, laivų švartavimo ir plaukiojančių dokų operacijas, uosto suprastruktūros įrengimo darbus rekonstruojamoje krantinės dalyje ir tai Atsakovams trukdo laiku atlikti darbus; taip pat uosto naudotojo teritorijoje vykdomi traukinių manevravimai geležinkelio keliais (Sutarties 2.5.5. p.); Sutarties vykdymo metu atsiranda papildomų darbų ir jei tokie papildomi darbai yra tiesiogiai susiję su Sutartyje numatytais darbais ir yra būtini Sutarčiai įvykdyti (užbaigti), ir tai turi įtakos Atsakovų darbų atlikimo terminui (Sutarties 2.5.6. p.).

51. Teismas akcentuoja, jog kaip anksčiau nustatyta, rekonstruojant krantines Nr. 139, 140, po spraustasiene rastų didelių riedulių indentifikavimo, atidengimo, iškėlimo bei pašalinimo darbai laikytini nenumatytais, tokių kliūčių sutikimas nebuvo numatytas norminiuose dokumentuose, jų pašalinimas reikalavo papildomų techninių sprendinių. Atsižvelgtina ir į tai, kad l etapo darbai (plieninio įlaido sukalimas, inkarinių templių įrengimas, tarpsienio užpylimas, fasadinių plokščių montavimas, antstato betonavimas, pokraninio ir geležinkelių kelių, latakų, dangų, laivų švartavimosi įrangos, ratų atmušimo įrengimas) dėl nuo Rangovo iš esmės nepriklausančių priežasčių (apie tai detaliau dėl Direkcijos reikalavimo) negalėjo būti vykdomi.

52. Teismo vertinimu, LUAB „Hidrostatyba“ ir AB „BMGS“ prašymas dėl termino pratęsimo iš esmės pagrįstas, įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo bei sprendimo įsiteisėjimo metu darbai galėjo būti vykdomi, prašymas tenkinamas iš dalies, darbų atlikimui Sutarties 2.1.4. punkte nustatytą l etapo terminas turėtų būti pratęstas 321 kalendorine diena, kartu pratęsiant ir Sutarties 2.1. punkte nustatytą bendrą sutarties terminą.

Dėl KVJUD (Direkcijos) ieškinio reikalavimų

53. Teismas pažymi, jog Direkcija 2021 m. kovo 1 d. pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo, jame nurodė, kad po 2020 m. lapkričio 27 d. pareiškimo dėl ieškinio dalyko apimties patikslinimo pateikimo, 2021 m. vasario 17 d. priėmė sprendimą nereikalauti iš atsakovės AB „BMGS“ (rangovės) delspinigių už šiuos laikotarpius: nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. (25 k. d); nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (26 k. d); nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 30 d. (26 k. d.).

54. Direkcija, vadovaudamasi CPK 140 straipsnio 1 dalimi, pareiškime atsisakė reikalavimo dėl 52 970,15 Eur delspinigių priteisimo. Direkcijai dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo teisinės pasekmės dėl bylos nutraukimo šioje dalyje ir draudimo ateityje kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu yra žinomos (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

55. Kaip žinoma, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą byla nutraukiama, jeigu ieškovas atsisako ieškinio ir atsisakymą teismas priima.

56. Išanalizavęs bylos faktinius duomenis, teismas nusprendžia, kad Direkcijos pateiktas atsisakymas nuo dalies jos ieškinio reikalavimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui ir nepažeidžia asmenų teisių ir teisėtų interesų, Direkcijai yra žinomos dalies ieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 punktas).

57. Teismas, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes ir įstatymų reglamentavimą, Direkcijos atsisakymą nuo 52 970,15 Eur dalies ieškinio reikalavimo priima ir šią bylos dalį nutraukia.

58. Atsisakius ieškinio, Direkcijai grąžintina 75 procentai nuo pareikšto 52 970,15 Eur ieškinio dalies – 1020 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 3 straipsnio 9 dalis, CPK 87 straipsnio 2 dalis).

59. LUAB „Hidrostatyba“ ir AB „BMGS“ teigimu, Direkcijai teikiant 2020 m. kovo 13 d. pareiškimą dėl ieškinio dalyko apimties patikslinimo ir skaičiuojant delspinigius praėjo daugiau 6 mėnesiai nuo paskutinio teikto 2019 m. rugpjūčio 8 d. pareiškimo dėl ieškinio dalyko apimties patikslinimo. Sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas baigėsi 2020 m. vasario 6 d. Tai reiškia, kad Direkcija atitinkamai yra praleidusi ieškinio senaties terminą 36 dienas. Be to, Direkcija ieškinį patikslino 2020 m. lapkričio 27 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo paskutinio teikto ieškinio patikslinimo 2020 m. kovo 11 d. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas baigėsi 2020 m. rugsėjo 11 d. Direkcija pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo pateikė 2020 m. lapkričio 27 d., todėl, jų nuomone, laikytina, kad Direkcija praleido senaties terminą 2 su puse mėnesio (76 dienomis).

60. Teismas atkreipia dėmesį, jog Direkcija pirminį ieškinį dėl delspinigių priteisimo pareiškė 2019 m. balandžio 5 d. Direkcija ieškinį patikslino 2019 m. rugpjūčio 8 d., 2020 m. kovo 13 d., 2020 m. lapkričio 27 d., 2021 m. gegužės 27 d.

61. Šiuo aspektu dera pažymėti, jog Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta ir paskirta ekspertizė. Civilinė byla atnaujinta 2020 m. lapkričio 26 d. gavus I teismo ekspertizės aktą. Taigi, Direkcijai teikiant 2020 m. kovo 13 d. pareiškimą dėl ieškinio dalyko apimties patikslinimo bei 2020 m. lapkričio 27 d. (kitą dieną po bylos atnaujinimo) teikiant pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo civilinė byla buvo sustabdyta, o sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą (CPK 166 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad bet kokiu atveju Direkcijos nors ir anksčiau pateikti ieškinio patikslinimai teisme nebūtų buvę nagrinėjami, kadangi įstatymų leidėjas, kaip minėta anksčiau, tokius veiksmus draudžia (CPK 166 straipsnio 3 dalis).

62. Kitas aspektas tas, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

63. Pažymėtina, kad Direkcijai 2020 m. kovo 13 d. tikslinant ieškinį delspinigiai buvo skaičiuojami iki 2020 m. kovo 13 d., Direkcijai 2020 m. lapkričio 27 d. tikslinant ieškinį delspinigiai atitinkamai buvo skaičiuojami iki 2020 m. lapkričio 27 d. Taigi, dėl tęstinių LUAB „Hidrostatyba“ ir AB „BMGS“ veiksmų (neveikimo) (Direkcijos pozicija), kiekvieną dieną pažeidžiant Sutartyje nustatytus terminus, toks skaičiavimas suteikia teisę ieškinio senaties termino pradžią laikyti ne anksčiau pateiktą ieškinio patikslinimą, o paskutinę pažeidimo dieną, šiuo atveju dėl ginčytinų 2020 m. kovo 13 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d.

64. Teismo vertinimu, Direkcija, 2020 m. kovo 13 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d. patikslindama ieškinio reikalavimus ieškinio senaties termino nepraleido. Pridėtina, jog šios civilinės bylos sustabdymas yra reikšminga priežastis atnaujinti Direkcijai senaties terminą, jeigu jis būtų praleistas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Dėl delspinigių priteisimo Direkcijai

65. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Pagal teisinį reguliavimą netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas– kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022 38 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022).

66. Pažymėtina, kad Sutarties 2.1 punkte buvo numatytas bendras Sutarties įvykdymo terminas ir kiekvieno Sutarties įvykdymo etapo atskirai įvykdymo terminas.

67. Sutarties 2.4 punkte nustatyta, kad paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms šalių susitarimu ši sutartis gali būti pratęsta ne ilgesniam kaip 120 kalendorinių dienų laikotarpiui. Remiantis šia Sutarties nuostata, 2018 m. vasario 21 d. ir 2018 m. gegužės 15 d. papildomais susitarimais prie Sutarties darbų pagal Sutartį vykdymo terminas buvo pratęstas maksimaliam 120 kalendorinių dienų terminui.

68. Remiantis Sutarties ir minėtų susitarimų nuostatomis, Sutarties I etapo darbų vykdymas (Sutarties 2.1.4 p.), I etapo objektų priėmimo dokumentų pateikimas (Sutarties 2.1.5 p.) ir I etapo darbų užbaigimo procedūros (Sutarties 2.1.6 p.) turėjo būti užbaigtos iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., o Sutarties II etapo darbų vykdymas (Sutarties 2.1.9 p.), II etapo priėmimo dokumentų pateikimas (Sutarties 2.1.10 p.) ir II etapo darbų užbaigimo procedūros (Sutarties 2.1.11 p.) turėjo būti užbaigtos iki 2018 m. lapkričio 26 d.

69. Kaip žinoma, I etapo darbai buvo užbaigti 2019 m. rugsėjo 27 d., o II etapo darbai buvo užbaigti 2021 m. kovo 12 d.

70. Sutarties 14.1 punkte nustatyta, kad Rangovas dėl savo kaltės laiku neįvykdęs sutartinių įsipareigojimų per sutarties 2.1.2, 2.1.3., 2.1.4., 2.1.6., 2.1.7., 2.1.8., 2.1.9., 2.1.10. ir 2.1.11 p. nustatytus terminus, jei Užsakovas pareikalaus, moka už kiekvieną pavėluotą dieną 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo bendros sutarties objekto kainos be PVM ir atlygina Užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia delspinigiai.

71. LUAB „Hidrostatyba“ ir AB „BMGS“ teigimu, vykdant Sutartį nuo pačio Rangovo nepriklausančių aplinkybių I ir II darbų etapuose kilo nenumatytų darbų, todėl Užsakovas privalėjo pratęsti Sutarties vykdymo terminą Rangovui ir (ar) netaikyti delspinigių už atitinkamus laikotarpius (t. y. civilinės atsakomybės). LUAB „Hidrostatyba“ ir AB „BMGS“ teigimu, dėl riedulių, rastų krantinės Nr. 140 dugne, nepavyko iki projektinės altitudės (24,00 m) sukalti laikančiųjų elementų, užtruko projektavimo darbai. Jų nuomone, plieninio įlaido sukalimo, inkarinių templių įrengimo, tarpsienio užpylimo, fasadinių apdailos plokščių montavimo, antstato betonavimo, pokraninio ir geležinkelio kelių, latakų, dangų, laivų švartavimosi įrangos ir ratų atmušų įrengimo darbai, dėl ne nuo atsakovų priklausančių priežasčių, negalėjo būti vykdomi nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d, t. y. 236 kalendorines dienas, o įvertinus riedulių pašalinimo darbus, kurie buvo baigti 2018 m. gruodžio 13 d., ir kurių neištraukus Rangovas negalėjo sukalti fasadinės spraustasienės susidarytų 321 kalendorinė diena. LUAB „Hidrostatyba“ ir AB „BMGS“ nurodė, jog sklandžią darbų eigą kliudė papildomi esamos pokraninio kelio sijos pažeminimo darbai, nes buvo nustatyta, kad krantinėje Nr. 140 esama pokraninio kelio sija faktiškai yra 9-11 cm aukščiau nei turėtų būti pagal techninio projekto sprendinius; vėlavimą lėmė nepalankios meteorologinės sąlygos; Užsakovas delsė perduoti techninę užduotį pagal kurią turėjo būti valoma akvatorijos prie krantinės Nr. 139 plotas, LUAB „Hidrostatyba“ ir AB „BMGS“ turėjo atlikti papildomus darbus dėl komunikacijų perkėlimo, LUAB „Hidrostatyba“ ir AB „BMGS“ turėjo atlikti techniniame projekte nenumatytus darbus montuojant inkarines temples, LUAB „Hidrostatyba“ ir AB „BMGS“ atliekamiems užteršto grunto siurbimo darbams nuolatos trukdė greta krantinių akvatorijos darbus netinkamai vykdžiusių Direkcijos pasitelktų rangovų grupės veiksmai, kurie lėmė nuolatos ant krantinių Nr. 139 ir Nr. 140 užplaukiantį užterštą gruntą, kurio siurbimo darbus reikėjo perdaryti vis naujai, kt.

72. Teismas pirmiausia pažymi, jog tenkinus ieškovės reikalavimą ir Sutarties 2.1.4. punkte nustatytą I etapo terminą pratęsus 321 kalendorine diena, kartu pratęsiant ir Sutarties 2.1. punkte nustatytą bendrą sutarties terminą, terminą skaičiuojant nuo Sutartyje ir papildomuose susitarimuose nurodytos I etapo termino pabaigos, atitinkamai nėra pagrindo už šį terminą skaičiuoti delspinigių – taikyti civilinę atsakomybę.

73. Aiškindama skaičiuojamų delspinigių laikotarpius ir rangovų nurodytas kliūtis vykdyti darbus, Direkcija teigia, kad net tuo atveju, jeigu rangovų nurodyti argumentai dėl kliūčių Sutarčiai vykdyti būtų pripažinti pagrįstais, iš Rangovo priteistini delspinigiai už I etapo darbų vėlavimą mažiausiai turėtų sudaryti 71 394,55 EUR, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (352-321=31 k. d. x 2303,05 Eur = 71 394,55 EUR), o už vėlavimą užbaigti II etapo darbus 493 kalendorines dienas (731 k. d. – 238 k.d.; skaičiuojant vėliausią iki darbų užbaigimo laikotarpį 2019 m. liepos 23 d. iki 2021 m. kovo 11 d.) sudaro 1 136 392,92 EUR. Direkcija nurodo, kad ekspertas patvirtino, kad efektyviai organizuojant darbus, kalendorinių dienų, kuriomis buvo pratęstas terminas, turėjo užtekti; taip pat sutvarkius kliūties šalinimą, kiti darbai turėtų būti tęsiami nuosekliai ir papildomas jų pratęsimas būtų perteklinis.

74. Teismas, spręsdamas šį klausimą mano, jog būtina apžvelgti visą eilę reikšmingų aplinkybių ir ekspertų išvadas.

75. Pirma, Sutarties 14.1 punkte nurodyta, jog Rangovas dėl savo kaltės laiku neįvykdęs sutartinių įsipareigojimų per <...> nustatytus terminus, jei Užsakovas pareikalaus, moka už kiekvieną pavėluotą dieną 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo bendros sutarties objekto kainos be PVM. Taigi tam, kad būtų pagrindas reikalauti delspinigių būtinos dvi sąlygos: 1) laiku neįvykdyti sutartiniai įsipareigojimai; 2) laiku neįvykdyti sutartiniai įsipareigojimai yra dėl Rangovo kaltės. Tik egzistuojant abiem sąlygoms kartu, yra pagrįsta reikalauti delspinigių priteisimo.

76. Nors Direkcija nurodė, kad ekspertas E. L. patvirtino, kad efektyviai organizuojant darbus, kalendorinių dienų, kuriomis buvo pratęstas terminas, turėjo užtekti; kad sutvarkius kliūties šalinimą kiti darbai turėtų būti tęsiami nuosekliai ir papildomas jų pratęsimas būtų perteklinis, tačiau reikia pabrėžti, kad svarstant šį klausimą kompleksiškai, ne fragmentiškai, I ekspertizės akte yra nurodoma, jog „Rangovo atliekamų darbų uždelsimas be pagrįstos priežasties nenustatytas“ (teismo eksperto atsakymas į Direkcijos klausimą Nr. 3), I ekspertizės akte yra nurodoma ir tai, jog „sprendžiant pagal Rangovo surašytų raštų kiekį, kuriais Rangovas kreipėsi į Užsakovą, Rangovas vykdė Sutarties sąlygas ir iškilus kliūtims, įtakosiančioms terminą ar darbų planą, komunikavo su Užsakovu, reiškė susirūpinimą dėl terminų bei papildomų išlaidų ir tokiu būdu ieškojo sprendimų“ (teismo eksperto atsakymas į Direkcijos klausimą Nr. 4). II teismo ekspertizės akte nurodoma, jog „Rangovas informuodavo užsakovą apie numatytų darbų vykdymą, teikė pasiūlymus iškilusiems klausimams vykdyti. Dėl nenumatytų aplinkybių 2017 m. kovo 16 d. statybos rangos sutartis Nr. 34-2017-85 pratęsta ir / arba papildyta 3 (tris) kartus. Rangovo netinkami ar nepakankami rūpestingi veiksmai ar neveikimas nenustatyti“ (teismo eksperto atsakymas į Direkcijos klausimą Nr. 4).

77. Pastebėtina, kad nors 2022 m. balandžio 12 d. teismo ekspertas E. L., atsakinėdamas į Direkcijos atstovo klausimus ir nurodė, kad „efektyviai organizuojant darbus tų kalendorinių dienų, kurioms buvo pratęsta turėjo užtekti“ (2022 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 53 min. 20 sek.); „pagrindinis yra kliūties šalinimo terminas, jį sutvarkius, kiti darbai turėtų būti tęsiami nuosekliai ir papildomas jų pratęsimas būtų perteklinis“ (2022 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 58 min. 20 sek. iki 59 min. 05 sek.), tačiau, kita vertus, 2022 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje atsakant į klausimą, ar E. L. patvirtina savo rašytinėje ekspertizėje padarytas išvadas, ar jas keičia, nurodė, kad ekspertizės išvados, joje nurodytų išvadų nekeičia ir laiko jas pagrįstomis (2022 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 17 min. 30 sek. iki 1 val. 18 min. 40 min.). Be to, teismo ekspertas E. L., atsakydamas į klausimą, ar įžvelgė AB „BMGS“ kaltę ar netinkamą veikimą, nurodė, kad: „Pasikartosiu, esminio rangovo netinkamumo arba neveikimo požymių žiūrint kompleksiškai visus duomenis, nematau“ (2022 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 11 min. 30 sek.). Taigi, ekspertas aiškiai nurodė, kad įvertinus visas (ne fragmentines, kaip teigia Direkcija) faktines aplinkybes, Rangovas elgėsi tinkamai. Šių eksperto E. L. nurodytų aplinkybių nedera ignoruoti, nėra pagrindo ir eksperto frazių vertinti atsietai, išimtų iš eksperto apklausos konteksto. Pridėtina, kad teismo ekspertas situaciją dėl darbų (ne)uždelsimo vertino technologiniu / techniniu požiūriu, teismas teikia teisines išvadas.

78. Teismo vertinimu, teisiniu požiūriu nėra pagrindo nepritarti atliktoms dviem teismo ekspertizės išvadoms, kuriose aiškiai konstatuota – Rangovo nepagrįsti, netinkami, nerūpestingi veiksmai / neveikimas dėl uždelsimo vykdyti darbus nebuvo nustatyti. Priešingai, terminų praleidimą lėmė objektyvios priežastys, kurių nebuvo galima iš anksto numatyti ne tik Rangovui, tačiau ir pačiam Užsakovui, Projektuotojui. Apie riedulių nustatymo, identifikavimo, iškėlimo darbus pasisakyta anksčiau, bet pridėtina, jog ieškovė, vykdydama Sutartį nustatė, kad krantinėje Nr. 140 esama pokraninio kelio sija faktiškai yra 9-11 cm aukščiau nei turėtų būti pagal techninio projekto sprendinius. Kaip šiuo klausimu nurodė Projektuotojas, rengiant Techninį projektą buvo vadovautasi krantinės Nr. 140 techniniuose pasuose pateikta informacija. Krantinės Nr. 140 pasuose yra nurodyta, kad pokraninio kelio bėgis yra P50 (R50), kurio faktinis aukštis yra 152 mm. Demontavus pokraninio kelio bėgį su tvirtinimo elementais ir atlikus esamos g / b sijos viršaus matavimus buvo nustatyta, kad esamos g / b sijos paviršiaus altitudė kinta nuo +2,89 m iki +2,93 m (Baltijos aukščių sistemoje). Atsižvelgiant į tai buvo padaryta išvada, kad krantinėje buvo sumontuotas kitokių charakteristikų pokraninio kelio bėgis, nei pateiktas krantinės techninėje dokumentacijoje. Projektuotojo teigimu, neatlikus g/b sijos viršutinės dalies demontavimo ir darbinės armatūros ardymo darbų, nebūtų buvę įmanoma užbaigti statinio rekonstrukcijos. Atitinkamai projektuotojas UAB „Sweco Lietuva“ parengė ir Rangovui LUAB „Hidrostatyba“ pateikė sijos pažeminimo techninius sprendinius (UAB „Sweco Lietuva“ 2018-07-16 raštas Nr. K1-583/18).

79. Teismo ekspertizės aktuose nurodoma, kad dėl nepalankių meteorologinių sąlygų Rangovas negalėjo atlikti I etapo darbų 2018 m. gruodžio mėn. – 13 dienų, 2019 m. sausio mėn. – 24 dienas, 2019 m. vasario mėn. – 15 dienų, viso 52 kalendorinės dienas, tačiau kaip matyti iš Direkcijos skaičiavimų, už kai kuriuos laikotarpius delspinigiai visgi skaičiuojami.

80. Rangovas nurodė, kad pradėjus krantinės ardymo darbus buvo nustatyta, kad krantinėje Nr. 139 yra požeminiai aukštos įtampos elektros kabeliai (jie nebuvo pažymėti techninio projekto toponuotraukoje), praeinantys inkarinio įlaido kalimo ašyje, jie nėra atjungti, nes jais tiekiama elektra į doką Nr. 8. Kaip nurodo Projektuotojas, siekiant nestabdyti Uosto naudotojo AB „Vakarų laivų gamykla“ veiklos, aukštos įtampos elektros kabelių atjungimas (perjungimas) buvo galimas tik naujai įrengus inžinerines sistemas. Gamtinių dujų, suspausto oro, deguonies vamzdynai pakloti po rekonstruojamos krantinės Nr. 139 dangomis ir sujungti su doku Nr. 8 taip pat privalėjo būti iškelti iš krantinės Nr. 139 ardymo darbų zonos. Projektuotojo teigimu, sprendinys dėl laikino doko Nr. 8 tiltelio ir inžinerinių tinklų perkėlimo nebuvo numatytas Užsakovo viešųjų pirkimų konkurso metu visiems dalyviams pateiktame techniniame projekte.

81. Aktualu ir tai, jog pagal parengtą Techninį projektą dangas ties geležinkelio keliu buvo numatyta įrengti ant medinių tašų, tačiau vėliau, vykdant statybos darbus, Direkcija nusprendė pakeisti Techninio projekto sprendinį, t. y. iniciavo darbo projekto sprendinių pakeitimą dėl medinių tašų po gelžbetoninėmis dangomis atsisakymo ir papildomo išlyginamojo sluoksnio iš skaldos atsijų įrengimo, dėl to Direkcijos iniciatyva buvo koreguojamas darbo projektas. Pakoreguotą darbo projektą Direkcija 2018 m. birželio 5 d. suderino ir davė leidimą vykdyti darbus, tačiau dėl darbo projekto sprendinių buvo gauta kitų proceso dalyvių pastabų, todėl darbo projektas buvo koreguojamas pagal pateiktas pastabas.

82. Kaip anksčiau minėta, sprendžiant klausimą dėl netesybų priteisimo pagal Sutarties 14.1 punktą, būtina nustatyti ne tik objektyvų darbų vėlavimo faktą (jis byloje nenustatytas), bet ir rangovo kaltę. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad kaltė apibūdinama kaip asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams, kai asmuo nesielgia taip, kaip galima būtų protingai to iš jo tikėtis; tokiu atveju yra įvertinama, ar asmuo padarė neteisėtus veiksmus, ar jo elgesys buvo toks, koks pagal jo padėtį privalėjo būti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-499/2014). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Direkcija neįrodinėja Rangovo kaltės už konkrečių darbų vykdymo uždelsimą. Tai reiškia, kad Direkcija nevykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo ekspertas E. L. 2022 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad galima diskutuoti, jog kai kurie darbai galėjo vykti efektyviau, tačiau vėlgi, teismo ekspertas esminių Rangovo pažeidimų dėl darbų delsimo nenustatė. Teismas šiuo aspektu Rangovo kaltės, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, būtinosios delspinigių taikymo sąlygos – neįžvelgia.

83. Kitas aspektas tas, kad LUAB „Hidrostatyba“ ir AB „BMGS“ ne tik prašė atmesti ieškinį dėl netesybų priteisimo, tačiau ypač AB „BMGS“ reiškė reikalavimą sumažinti pagal Rangos sutartį priteistinas netesybas ir teikė tokio prašymo pagrįstumą patvirtinančius argumentus.

84. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Istpro“ prašymą patvirtinti kreditoriaus reikalavimą, bylos Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑562/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Tais atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius, tai yra žemiausioji netesybų mažinimo riba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022).

85. Analizuojamu atveju akcentuotina, jog Direkcija neįrodė, kad patyrė faktinius nuostolius dėl vėlavimo atlikti darbus (CPK 12, 178 straipsniai). Neginčytinas faktas, kad krantinių Nr. 139 ir Nr. 140 vienintelis naudotojas yra AB „Vakarų laivų gamykla“. Šį faktą pripažino ir Direkcija 2021 m. kovo 18 d. teismo posėdžio metu. Įmonei AB „BMGS“ 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 50/3220 AB „Vakarų laivų gamykla“ pažymėjo, kad jokių nuostolių nepatyrė, jokių pretenzijų nei AB „BMGS“, nei Direkcijai neturi. Taip pat atkreipė dėmesį, kad rangovai buvo rūpestingi, bendradarbiavo ir visuomet siekė sudaryti palankiausias sąlygas vykdyti veiklą.

86. Direkcija 2021 m. kovo 17 d. pateikė jos parengtas pažymas, kuriose nurodoma, jog nuostoliai, susiję su negauto uosto žemės nuomos mokesčio sudaro 92 344,62 Eur, o nuostoliai, susiję su negautomis uosto rinkliavomis sudaro 2 133 998,52 Eur. Šiuo aspektu pasikartotina, jog Direkcija, pripažindama, kad uosto rinkliavos mokamos už faktinį krantinių naudojimą, o krantinių Nr. 139 ir Nr. 140 vienintelis naudotojas AB „Vakarų laivų gamykla“ nurodė, kad jokių nuostolių nepatyrė, neturi jokių pretenzijų, nepagrįstai skaičiuoja uosto rinkliavas taip, kad lyg AB „Vakarų laivų gamykla“ laivų švartavimo ir krovos apimtys būtų didesnės nei jos faktiškai buvo. Tokia situacija yra teisiškai nepagrįsta, kadangi tuo atveju, jei AB „Vakarų laivų gamykla“ neturėjo jokių pretenzijų dėl ginčo krantinių rekonstravimo, visi laivų švartavimo ir krovos poreikiai buvo patenkinti, nėra jokios galimybės daryti išvados, kad tuo atveju, jeigu rangos darbai būtų baigti laiku, AB „Vakarų laivų gamykla“ laivų švartavimo ir krovos darbai būtų didesni, nei jie faktiškai buvo.

87. Akcentuotina, kad pats Direkcijos atstovas, 2021 m. kovo 18 d. teismo posėdžio metu atsakinėdamas į LUAB „Hidrostatyba“ ir AB „BMGS“ klausimus dėl negauto uosto žemės nuomos mokesčio bei dėl negautų uosto rinkliavų net kelis kartus pripažino, kad apskaičiuoti nuostoliai yra grįsti prielaidomis ir yra hipotetiniai: „Tai nėra faktiniai duomenys. Tai yra prielaidos“; (2021 m. kovo 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 dalies 1 val. 34 min. 00 sek – 1 val. 34 min. 16 sek.) „Taip, sutinkam, tie nuostoliai nėra faktiniai, tie nuostoliai nėra pagrįsti jokiu konkrečiu laiku, kiekvienais konkrečiais krovos darbais, kurie galėjo būti atlikti <...>“ (2021 m. kovo 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 dalies 1 val. 18 min. 50 sek – 1 val. 19 min. 30 sek.); „Taip, iš karto pabrėžiu, tai nekonkretūs duomenys, tai yra iš esmės duomenys, paremti prielaidomis <...>“ (2021 m. kovo 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 dalies 1 val. 19 min. 35 sek – 1 val. 19 min. 45 sek.).

88. Pastebėtina ir tai, jog Direkcija, 2021 m. kovo 18 d. teismo posėdžio metu atsakinėdama į klausimus dėl bylos medžiagoje esančių duomenų, patvirtinančių Direkcijos nurodomus nuostolius negalėjo nurodyti konkrečių įrodymų ir teigė, kad nuostolius įrodo vien teisės aktai, reglamentuojantys žemės nuomos mokestį (2021 m. kovo 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 dalies 1 val. 34 min. 20 sek – 1 val. 35 min. 25 sek.).

89. Atskirai pažymėtina, kad Direkcija 2021 m. kovo 18 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad faktiniai nuostoliai ir jų fiksavimas būtų objektyvus tada, jei uosto naudotojas rengtų raštus dėl poreikio naudotis krantinėmis, Direkcija savo ruožtu paskaičiuotų, kiek konkrečiai sudarytų žemės nuomos mokestis ir uosto rinkliava. Tokioje situacijoje, kai esant tokiems raštams ir paskaičiavimams krantinėmis nebūtų galima naudotis, taip būtų užfiksuojami nuostoliai. Vis dėlto, anot Direkcijos atstovo, tokio susirašinėjimo nebuvo (2021 m. kovo 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 dalies 1 val. 18 min. 00 sek – 1 val. 18 min. 50 sek.).

90. Šiuo atveju pritartina AB „BMGS“, kad, viena vertus, pati Direkcija pripažino, kaip turėtų būti apskaičiuojami ir fiksuojami jos nurodomi nuostoliai. Tačiau pačios Direkcijos nurodytų įrodymų ji į bylą neteikia (CPK 12, 178 straipsniai), o jų rinkimą vertino kaip perteklinį / bereikalingą. Kita vertus, kaip anksčiau minėta, tokių raštų objektyviai negali būti, nes AB „Vakarų laivų gamykla“ nurodė, kad jokių nuostolių nepatyrė.

91. Taigi, Direkcijos atlikti paskaičiavimai dėl jos nuostolių, susijusių su negautu uosto žemės nuomos mokesčiu, su negautomis uosto rinkliavomis, yra klaidindi, neįrodyti, nes nėra pagrįsti jokiais patikimais duomenimis ir įrodymais, skaičiavimai nėra surišti su konkrečia priežastimi, trukdžiusia naudotis krantinėmis, gauti žemės nuomos ir uosto rinkliavas, jokių pretenzijų vienintelis uosto krantinių Nr. 139 ir Nr. 140 naudotojas neturi ir neturėjo.

92. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuotų netesybų suma yra neproporcingai didelė, vertinant su visos Sutarties suma, netesybų suma yra neprotingai didelė palyginus su realių nuostolių suma (jų nebuvo patirta), net jei daryti prielaidą, kad Rangovo kaltė dėl užsitęsusių darbų nustatyta, teismas turėtų teisėtą pagrindą mažinti netesybų dydį iki nulio.

93. Teismas, apibendrindamas nurodytus argumentus konstatuoja, kad byloje nebuvo įrodyta Rangovo kaltė dėl terminų praleidimo, teismo ekspertai patvirtino, kad iš esmės Rangovas tinkamai vykdė Sutartį ir bendradarbiavo su Užsakovu, civilinėje byloje pateiktos net dvi eksperto išvados patvirtina, kad viso Sutarties vykdymo laikotarpiu buvo susiklosčiusios neeilinės aplinkybės, nepriklausančios nuo rangovų, darbai užsitęsė dėl nenumatytų kliūčių, aplinkybių, kurių tam tikrais atvejais negalėjo numatyti nė vienas Sutarties dalyvis ir / ar Projektuotojas, be to, Užsakovas neįrodė realių / faktinių nuostolių dėl užsitęsusių darbų, Sutartyje nurodyti darbai buvo užbaigti, dėl to Direkcijos ieškinys dėl delspinigių priteisimo atmetamas.

Dėl trečiojo asmens AB „BMGS“ savarankiškų reikalavimų

94. AB „BMGS“ savarankiškame reikalavime nurodo, kad sutinka su pirminio LUAB „Hidrostatyba“ ieškinio dalimi, kuria reikalaujama rangos darbus pripažinti papildomais ir pratęsti Sutarties terminus, tačiau, kaip nurodyta 2021 m. vasario 2 d. pareiškime, piniginės sumos už papildomus darbus turėtų būti priteisiamos būtent AB „BMGS“, o ne LUAB „Hidrostatyba“. Trečiojo asmens nuomone, atsižvelgiant į Jungtinės veiklos sutarties ir Sutarties pakeitimus, akivaizdžiai matyti, kad atsakingu partneriu nuo 2019 m. lapkričio 6 d. tapo AB „BMGS“ ir būtent ji turi teisę priimti pinigines lėšas iš Direkcijos už atliktus darbus.

95. LUAB „Hidrostatyba“ nuomone, AB „BMGS“ pareikštas savarankiškas reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi ginčo prievolės įvykdymo momento suėjimo metu tik LUAB „Hidrostatyba“, atsakingas partneris pagal Sutartį ir Jungtinės veiklos sutartį turėjo teisę priimti mokėjimą už papildomus atliktus darbus.

96. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp AB „BMGS“ ir LUAB „Hidrostatyba“ 2019 m. lapkričio 6 d. sudarytas susitarimas (toliau ir 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimas) dėl 2016 m. lapkričio 2 d. Jungtinės veiklos sutarties (toliau ir Jungtinės veiklos sutartis) pakeitimo, kuriame nurodyta, kad nuo šio susitarimo pasirašymo atsakingas partneris pagal Jungtinės veiklos sutartį yra AB „BMGS“ ir pakeista Jungtinės veiklos sutarties 5.1.4 p. nuostata nauja redakcija, t. y. pagal savo bendrąjį susitarimą partneriai AB „BMGS“ paskiria atsakingu partneriu, kuris vadovauja jungtinei veiklai bei tvarko partnerių bendruosius reikalus. Atsakingas partneris visų partnerių vardu atlieka visus veiksmus (įskaitant ir partnerių atstovavimą santykiuose su perkančiąja organizacija ir trečiaisiais asmenimis) pagal su perkančiąja organizacija pasirašytą rangos sutartį. 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimo 5 punkte susitarta, kad visas buvusio atsakingo partnerio (LUAB „Hidrostatyba“) funkcijas ir teises nuo šio susitarimo įsigaliojimo momento perima naujasis atsakingas partneris – AB „BMGS“. 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimo pagrindu 2019 m. lapkričio 14 d. tarp Direkcijos ir AB „BMGS“ buvo sudaryta sutartis Nr. 34-2019-299 dėl Sutarties pakeitimo (toliau ir 2019 m. lapkričio 14 d. Sutarties pakeitimas), kuriuo buvo pakeistos Sutarties preambulės, 16.1 ir 18.4.2 p. nuostatos, nurodant, kad atsakinguoju partneriu Sutarčiai vykdyti yra paskirta AB „BMGS“, nurodyti AB „BMGS“ kontaktiniai duomenys ir rekvizitai.

97. Teismas pastebi, jog atsakingojo partnerio pareigas pagal JVS nuo 2016 m. lapkričio 2 d. (JVS sudarymo momentas) iki 2019 m. lapkričio 6 d. (JVS pakeitimas) vykdė LUAB „Hidrostatyba“. Nuo 2019 m. lapkričio 6 d. atsakingo partnerio pareigas turėjo vykdyti AB „BMGS“.

98. Šiuo atveju byloje nagrinėjamas ginčas dėl papildomų darbų apmokėjimo, kurie buvo atlikti 2018 m. Sutartyje nustatyta, jog „Užsakovas visus mokėjimus už atliktus darbus vykdys tik su atsakinguoju partneriu, o atsakingasis parneris, gavęs lėšas iš Užsakovo, savarankiškai ir savo atsakomybe atsiskaito su savo partneriu“ (Sutarties 3.16 punktas). JVS nustatyta, jog visi Sutartyje numatyti atsiskaitymai su Perkančiąja organizacija (Direkcija) už atliktus darbus vykdomi tiktai su atsakingu partneriu (JVS 6.1.3 punktas).

99. Šiuo atveju LUAB „Hidrostatyba“ 2018 m. liepos 20 d., tuo metu atsakingas partneris, vadovaudamasis Sutarties 3.16. punktu ir JVS 5.1.4., 6.1.3. punktų pagrindu pareiškė teismui ieškinį dėl apmokėjimo už papildomus darbus.

100. Dėl šių priežasčių pritartina LUAB „Hidrostatyba“, jog tai reiškia, kad tiek LUAB „Hidrostatyba“ ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, tiek Direkcijos ieškinys bei AB „BMGS“ savarankiškų reikalavimų faktinis pagrindas ir dalykas grindžiami Sutarties pažeidimais padarytais tuo metu, kai atsakingojo partnerio pareigas JVS pagrindu vykdė išimtinai LUAB „Hidrostatyba“. Būtent LUAB „Hidrostatyba“ ginčo laikotarpiu turėjo teisę/ turi teisę priimti mokėjimus iš Direkcijos (Sutarties 3.16. punktas).

101. Žinia, jog tik 2021 m. vasario 2 d., t. y. po daugiau nei metų nuo JVS pakeitimo, AB „BMGS“ pirmąjį kartą byloje išreiškė poziciją, jog JVS pakeitimo pagrindu įvyko procesinis teisių perėmimas AB „BMGS“, t. y. pateikė pareiškimą pakeisti LUAB „Hidrostatyba“ pagal jos pareikštą ieškinį Direkcijai ir visus jo patikslinimus nauju ieškovu AB „BMGS“.

102. Antra, šiuo atveju į bylą pačios AB „BMGS“ prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo pateikta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-40-450/2022 ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimas (šios nutarties priėmimo metu neįsiteisėjęs) civilinėje byloje Nr. e2-291-524/2022 pagrindžia, jog būtent LUAB „Hidrostatyba“, o ne AB „BMGS“ turi teisę priimti ginčo prievolės įvykdymą (apmokėjimą už atliktus papildomus darbus).

103. Žinoma, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą.

104. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją).

105. Analizuojamu atveju akcentuotina, jog tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-40-450/2022 tiek ir Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendime laikėsi akivaizdžiai vieningos pozicijos, t. y. gauti prievolės įvykdymą konkrečiu atveju turi tas jungtinės veiklos partneris, kuris tos prievolės įvykdymo momentu buvo atsakingu partneriu. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-40-450/2022 nurodoma, jog prievolės apmokėti už atliktus darbus pagal statybų rangos sutartį įvykdymo momentas suėjo 2019 m. lapkričio 8 d. Tuo tarpu, nuo 2019 m. lapkričio 6 d., t. y. anksčiau nei prievolės įvykdymo momentas, atsakingąja partnere, pagal jungtinės veiklos sutarties pakeitimą, tapo AB „BMGS“. Kitaip tariant, nutartyje prievolės įvykdymo momentas (sumokėti kainą) suėjo jau galiojant jungtinės veiklos sutarties pakeitimui, kurio pagrindu AB „BMGS“ tapo atsakingu partneriu, todėl būtent AB „BMGS“ turi teisę priimti prievolės įvykdymą: „Kaip matyti, prievolės įvykdymo momentu buvo pasikeitęs atsakingasis asmuo, todėl prievolę atsakovė turėjo įvykdyti trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, AB „BMGS“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-40-450/2022 29 punktas).

106. Nagrinėjamu atveju už atliktus darbus PVM sąskaitos faktūros išrašytos 2018 m. laikotarpiu 307 040,79 Eur su PVM sumai. Tačiau Direkcija nepagrįstai atsisakė apmokėti už papildomų darbų atlikimą. Atsižvelgtina, kad 2018 m. gruodžio 21 d. Direkcija buvo informuota apie atliktus papildomus darbus, Direkcijai buvo pateikta suvestinė lentelė su PVM sąskaitomis faktūromis, atitinkamai per 60 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų (Sutarties 3.9 punktas) suėjo Direkcijos prievolės įvykdymo momentas (sumokėti kainą), įvertintina ir tai, kad JVS pakeitimas, kurio pagrindu AB „BMGS“ tapo atsakingu partneriu sudarytas tik 2019 m. lapkričio 6 d., t. y. praėjus beveik metams nuo ginčo prievolės įvykdymo momento.

107. Taigi, byloje ginčo prievolės (apmokėti už papildomų darbų atlikimą) įvykdymo momentas suėjo iki JVS pakeitimo, ginčo prievolės įvykdymo momentas suėjo laikotarpiu, kai Sutarties ir JVS pagrindu atsakingo partnerio pareigas ėjo LUAB „Hidrostatyba“, dėl to būtent LUAB „Hidrostatyba“, o ne AB „BMGS“ turi teisę priimti ginčo prievolės įvykdymą iš Direkcijos (Sutarties 3.16. punktas ir JVS 5.1.4., 6.1.3. punktai).

108. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus konstatuoja, kad byloje nėra teisinio pagrindo tenkinti AB „BMGS“ savarankiško reikalavimo dėl 307 040,79 Eur su PVM sumos jai priteisimo. Kiti analogiški, kaip LUAB „Hidrostatyba“ reikalavimai aptarti anksčiau.

Dėl kitų aspektų

109. Teismo vertinimu, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti ieškovės ir atsakovių nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

Dėl bylos procesinės baigties

110. Remdamasis pirmiau nurodytų argumentų visuma teismas nusprendžia, kad ieškovė LUAB „Hidrostatyba“ įrodė, kad riedulių šalinimo darbai yra nenumatyti darbai, iš dalies įrodė jų darbų kainą, Sutarties termino pratęsimą, dėl to jos ieškinys tenkinamas iš dalies. AB „BMGS“ savarankiškas reikalavimas ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinys atmetami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

111. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui– proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

112. Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021). Viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą, 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus).

113. Išimtis iš aptartos taisyklės numatyta CPK 93 straipsnio 4 dalyje – teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

114. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos. Taigi, jeigu įmonė patyrė išlaidų po bankroto bylos iškėlimo, svarstytina, ar jos neturėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų. Nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019). Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 73 straipsnio 2 dalį nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos patirtos išlaidos priskiriamos prie bankroto administravimo išlaidų; nutartis iškelti UAB „Hidrostatyba“ bankroto bylą įsiteisėjo 2020 m. spalio 22 d., todėl šiuo atveju svarbu nustatyti bylinėjimosi išlaidų atsiradimo momentą, t. y. kada jos faktiškai buvo patirtos.

115. Nustatyta, jog LUAB „Hidrostatyba“ 2018 m. liepos 20 d. sumokėjo 2689 žyminį mokestį, 2019 m. sausio 10 d. sumokėjo 589 Eur žyminį mokestį, iš viso įmonė sumokėjo 3278 Eur žyminio mokesčio. Įmonė sumokėjo 14 211,04 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2021 m. kovo 2 d. prašymas). Apmokėjimo faktą patvirtina penki 2021 m. vasario 25 d. advokatų kontorai Sorainen ir partneriai atlikti mokėjimai. Be to, LUAB „Hidrostatyba“ anksčiau byloje atstovavusiam advokatui G. D. sumokėjo 2628,12 Eur (2019 m. rugsėjo 19 d. prašymas). Apmokėjimo faktą patvirtina 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. spalio 26 d., 2019 m. balandžio 23 d. ir 2019 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymai. Iš viso LUAB „Hidrostatyba“ patyrė 20 117,16 Eur. Akcentuotina, kad įmonė iki nutarties iškelti UAB „Hidrostatyba“ bankroto bylą įsiteisėjimo (2020 m. spalio 22 d.) sumokėjo 5906,12 Eur (29,36 procentai), po nutarties įsiteisėjimo sumokėjo 14 211,04 Eur (70,64 procentai).

116. Direkcija sumokėjo 11 250 Eur žyminį mokestį (2019 m. balandžio 5 d., 2019 m. rugpjūčio 8 d., 2020 m. kovo 3 d. mokėjimo pavedimai), patyrė 22 902,99 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Direkcija 2020 m. sausio 14 d. sumokėjo 8000 Eur už I ekspertizę. 2021 m. birželio 4 d. sumokėjo 18 150 Eur už II ekspertizės atlikimą. Iš viso Direkcija patyrė 60 302,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.

117. AB ,,BMGS“ sumokėjo 3 278 EUR žyminį mokestį, patyrė 2 292 EUR su PVM dydžio kitų pagrįstų ir su byla susijusių išlaidų (vertimai, kt.), 47 080,05 EUR su PVM dydžio išlaidų advokato ir advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti. AB ,,BMGS“ 2020 m. sausio 10 d. sumokėjo 8000 Eur už I ekspertizę (už LUAB „Hidrostatyba“). Iš viso AB ,,BMGS“ patyrė 60 650,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

118. Trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ patyrė 2150,77 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2021 m. kovo 2 d. prašymas).

119. Trečiasis asmuo UAB „Kelvista“ patyrė 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2019 m. rugsėjo 16 d. prašymas).

120. Teismo vertinimu, šioje byloje, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (piniginių sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, į tai, kad byla nagrinėjama ne vienerius metus (byloje buvo paskirtos dvi teismo ekspertizės), šalių išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra / gali būti priteisiamos didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Išlaidos yra realiai patirtos, įrodytos, detalizuotos (CPK 12, 178 straipsniai).

121. Nustatyta, jog ieškovės LUAB „Hidrostatyba“ ieškinys patenkintas 83,95 procentų apimtimi. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, į tai, kad Direkcijos pozicija ieškovės LUAB „Hidrostatyba“ atžvilgiu buvo priešinga, įvertinus tai, kad AB ,,BMGS“ esminis / pagrindinis savarankiškas reikalavimas LUAB „Hidrostatyba“ atžvilgiu buvo priešingas, negu įmonės LUAB „Hidrostatyba“ (AB ,,BMGS“ siekė, kad būtent jai, o ne LUAB „Hidrostatyba“ būtų pervesti pinigai), ieškovei LUAB „Hidrostatyba“ iš Direkcijos ir AB ,,BMGS“ priteistina po 8 444,18 Eur, iš viso 16 888,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 4958,42 Eur ieškovei / įmonei, 11929,94 Eur ieškovės / įmonės administravimo išlaidoms.

122. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, į tai, kad ieškovės reikalavimas netenkintas 16,05 procentų apimtimi, atsakovei Direkcijai priteistina iš ieškovės LUAB „Hidrostatyba“ 9678,63 Eur, 6836,98 Eur iš administravimui skirtų lėšų. Atitinkamai, AB ,,BMGS“ priteistina iš ieškovės LUAB „Hidrostatyba“ (priešinga pozicija dėl lėšų pervedimo) 9734,33 Eur, 6876,33 Eur iš administravimui skirtų lėšų.

123. Atsižvelgiant į tai, kad Direkcijos ir AB ,,BMGS“ reikalavimai netenkintini, vėlgi, pasikartojant, kad nepaisant to, kad kai kurie AB ,,BMGS“ reikalavimai sutapo su ieškovės LUAB „Hidrostatyba“ ieškinio reikalavimais, tačiau įvertinus, kad esminis AB ,,BMGS“ reikalavimas dėl piniginių lėšų už atliktus darbus gavėjo buvo priešingas ir būtent dėl to AB ,,BMGS“ įstojo į bylą su savarankišku reikalavimu, Direkcijos ir AB ,,BMGS“ patirtos išlaidos neatlyginamos.

124. Atskirai pažymėtina, jog tretieji asmenys UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Kelvista“ atsiliepimų motyvuose pritarė Direkcijos ieškinio dėl delspinigių priteisimo reikalavimams ir tuo pačiu pritarė Direkcijos atsikirtimų pozicijai dėl ieškovės LUAB „Hidrostatyba“ pareikštų ieškinio reikalavimų, nors rezoliucinėje dalyje prašė ieškinių pagrįstumą spręsti teismui. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tretieji asmenys byloje įtraukti be savarankiškų reikalavimų, kad jų atžvilgiu byloje nekilo jokių teisinių padarinių, į tai, kad ir Projektuotojas ir Techninis prižiūrėtojas pateikė vien savo profesionalią poziciją dėl pateiktų ieškinių ir teisinių specialių žinių tam nereikėjo, nukrypsta nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nusprendžia, kad trečiųjų asmenų patirtos išlaidos neturi būti kompensuojamos kitų proceso dalyvių sąskaita (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl papildomų darbų fakto ir kainos pripažinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė ,,BMGS“ tenkinti iš dalies: 1) pripažinti, kad pagal tarp valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ 2017 m. kovo 16 d. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85 „Krantinių Nr. 139 ir 140, (duomenys neskelbtini)“ rekonstravimo projektas“ rekonstruojant krantines Nr. 139 ir Nr. 140, po naujai įrengiama spraustasiene rastų didelių akmenų identifikavimo, atidengimo, iškėlimo bei pašalinimo darbai yra nenumatyti (papildomi) darbai, kurių vertė 257 769,73 EUR įskaitant PVM; 2) įpareigoti valstybės įmonę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją apmokėti likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“ už faktiškai atliktus papildomus didelių akmenų atidengimo, iškėlimo, kitų nenumatytų (papildomų) darbų atlikimo, papildomų išlaidų kliūčiai atidengti, iškelti bei pašalinti darbus, kurių bendra vertė sudaro 257 769,73 EUR įskaitant PVM; 3) ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“ iš valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas už byloje priteistą sumą (257 769,73 EUR įskaitant PVM) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) darbų atlikimui 2017 m. kovo 16 d. sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. 34-2017-85 „Krantinių Nr. 139 ir 140, (duomenys neskelbtini)“ rekonstravimo projektas“ 2.1.4. punkte nustatytą I etapo terminą pratęsti 321 kalendorine diena, kartu pratęsiant ir Sutarties 2.1. punkte nustatytą bendrą sutarties terminą, terminą skaičiuoti nuo Sutartyje ir papildomuose susitarimuose nurodytos I etapo termino pabaigos. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priimti Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl 52 970,15 Eur delspinigių priteisimo iš akcinės bendrovės ,,BMGS“. Civilinės bylos dalį pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį dėl 52 970,15 Eur delspinigių priteisimo iš akcinės bendrovės ,,BMGS“ nutraukti. Grąžinti Valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 1020 Eur žyminį mokestį (jo dalį), sumokėtą „Swedbank“, AB, 2019 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1681.

Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovėms likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“ ir akcinei bendrovei ,,BMGS“ dėl delspinigių priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Kelvista“ atmesti.

Akcinės bendrovės ,,BMGS“ savarankišką reikalavimą dėl nenumatytų (papildomų) darbų pripažinimo, įpareigojimo už juos apmokėti kainą ir sutarties vykdymo termino pratęsimo atmesti.

Priteisti ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“ 2479,21 Eur bylinėjimosi išlaidų iš valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos.

Priteisti ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“ 5964,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, skirtų bankroto administravimui iš valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos.

Priteisti ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“ 2479,21 Eur bylinėjimosi išlaidų iš akcinės bendrovės ,,BMGS“.

Priteisti ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“ 5964,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, skirtų bankroto administravimui iš akcinės bendrovės ,,BMGS“.

Priteisti atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 2841,65 Eur iš ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ir 6836,98 Eur iš ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

Priteisti trečiajam asmeniui akcinei bendrovei ,,BMGS“ 2858 Eur iš ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ir 6876,33 Eur iš ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.