Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-40-450/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-27
Bylos Nr.: e2A-40-450/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00207-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė, Agnė Tikniūtė
Atsakovas: valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai

Kategorijos

3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-40-450/2022Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00207-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.3.1.20 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrostatyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „BMGS“ Klaipėdos filialas, ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Hidrostatyba“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – ir Direkcija) 190 425,32 Eur skolą, 6131,70 Eur delspinigius, apskaičiuotus iki 2020 m. birželio 8 d., 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną dieną, delspinigius skaičiuojant nuo priteistos sumos ir nesumokėtos skolos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinį grindė tuo, kad 2017 m. kovo 16 d. su atsakove sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85 (toliau – Sutartis) dėl „Krantinių Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto“ (toliau – ir Darbai). Rangovai yra ieškovė ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“. Sutartį rangovų vardu pasirašė ieškovė, kuri kaip atsakingoji partnerė veikė jungtinės veiklos (konsorciumo) sutarties (toliau – JVS) pagrindu. Ieškovė Sutartį vykdė su partneriu AS „BMGS“, veikė pagal 2016 m. lapkričio 2 d. jungtinės veiklos sutartį, kurios 6.1 punkte numatyta, jog šalys susitaria sutartiniuose santykiuose su atsakove veikti per atsakingąjį partnerį, t. y. ieškovę. Atsakingasis partneris, t. y. ieškovė, po to, kai 2019 m. spalio 31 d. Darbų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 31 (toliau – Aktas) perdavė atsakovei darbus, atliktus iki 2019 m. spalio 31 dienos, o atsakovė šiuos darbus priėmė ir pasirašė Aktą, pateikė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002036. Pagal Aktą bei PVM sąskaitą faktūrą atliktų darbų kaina yra 242 541,73 Eur. Atsakovė per 60 kalendorinių dienų ieškovei privalėjo sumokėti 190 425,32 Eur, nes pagal Sutartį sulaikoma suma yra 10 022,39 Eur ir atsakovei nustatyta pareiga sumokėti PVM valstybei, kuris sudarė 42 094,02 Eur. Pagal Sutarties nuostatas, atsakovė ieškovei PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą pinigų sumą (atmetus sulaikytus pinigus ir PVM) privalėjo sumokėti iki 2019 m. gruodžio 30 d. Ieškovė atsakingąja partnere buvo iki Sutarties pakeitimo dienos, t. y. iki 2019 m. lapkričio 14 d., o nuo šios dienos atsakingąja partnere tapo AS „BMGS“. Tai reiškia, kad nepaisant to, jog pagal Sutartį atsakovė turi teisę pinigus už atliktus ir priimtus statybos darbus sumokėti per 60 kalendorinių dienų, atsakovės pareiga sumokėti ieškovei 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą piniginę sumą yra jos prievolė. Atsakovė, pažeisdama sutartinius įsipareigojimus, pinigų nesumokėjo nei iki 2019 m. lapkričio 14 d., nei iki 2019 m. gruodžio 30 d. Atsakovė neteisėtai priėmė sprendimą deponuoti ieškovei privalomai mokėtiną sumą pagal aktą bei PVM sąskaitą faktūrą, motyvuodama, jog atsakovei nėra aiškus kreditorius.

Šalies argumentai

3. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su savarankišku ieškiniu, prašydamas ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės 190 425,32 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 2 d. tarp trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ir ieškovės buvo sudaryta JVS. JVS pagrindu ieškovė ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus (toliau kartu – Partneriai), dalyvavo atsakovės organizuotame viešajame pirkime. Partneriams laimėjus atsakovės skelbtą konkursą, 2017 m. kovo 16 d. tarp atsakovės ir Partnerių buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 34-2017-85 dėl „(duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto“, t. y. dėl rekonstrukcijos bei statybos darbų atlikimo (toliau – Rangos sutartis). 2019 m. spalio 31 d. atsakingasis partneris, t. y. ieškovė, atstovaudamas abiem Partneriams, sudarė ir pateikė atsakovei patvirtinti Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 31, jo pagrindu išrašė 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002036 dėl 190 425,32 Eur sumos už atliktus darbus sumokėjimo, atitinkamai paliko sulaikytą 10 022,39 Eur sumą. 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002036 atsakovė gavo 2019 m. lapkričio 8 d. per informacinę sistemą „E. sąskaita“. 2019 m. lapkričio 6 d. buvo pakeista JVS (toliau – 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimas dėl JVS pakeitimo), bendru susitarimu nuo 2019 m. lapkričio 6 d. Partneriai susitarė pakeisti atsakingąjį partnerį ieškovę į AS „BMGS“. 2019 m. lapkričio 14 d. buvo pakeista Rangos sutartis, t. y. buvo sutarta pakeisti atsakingąjį partnerį iš ieškovės į AS „BMGS“. Ieškovė, pažeisdama 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimo dėl JVS pakeitimo ir 2019 m. lapkričio 14 d. Rangos sutarties pakeitimo sąlygas, pateikė atsakovei 2019 m. lapkričio 11d. pranešimą dėl banko sąskaitos, reikalavo, kad atsakovė toliau mokėtų ieškovei į jos sąskaitą, esančią UAB Medicinos banke. AS „BMGS“ pateikė atsakovei raštą, kuriame nurodė, kad visi mokėjimai nuo 2019 m. lapkričio 6 d., įskaitant ir pagal 2019 m. spalio 31d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002036, turi būti atliekami atsakingajai partnerei AS „BMGS“, nepriklausomai nuo to, kuris iš Partnerių pateikė sąskaitas. Atsakovė informavo Partnerius, jog 190 425,32 Eur mokėjimas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002036 2020 m. sausio 7 d. buvo atliktas į sąlyginę deponavimo sąskaitą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.56 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. kad, suėjus Rangos sutarties 3.9 punkte numatytam 60 kalendorinių dienų sąskaitos apmokėjimo terminui, mokėtina suma pagal sąskaitą faktūrą Nr. HSP 002036 yra pervesta į sąlyginio deponavimo sąskaitą ir bus išmokėta JVS Parteriams (ieškovei ir AS „BMGS“) pasiekus bendrą sutarimą arba išsprendus ginčą dėl prievolės vykdymo būdo (adresato). Taigi, prašomos priteisti lėšos yra laikomos sąlyginio deponavimo sąskaitoje, šių lėšų atsakingasis partneris AS „BMGS“ nėra gavęs.

Atsiliepimas

4. Atsakovė teigia, kad, vykstant ginčui tarp ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ dėl teisės priimti prievolės įvykdymą, atsakovė tinkamai ir įstatymų nustatyta tvarka įvykdė prievolę, sumokėdama skolą į banko depozitinę sąskaitą (CK 6.56 straipsnio 2 dalis). Civilinė byla yra nagrinėjama teisme tik todėl, kad iki šiol yra neišspręstas ginčas tarp jungtinės veiklos partnerių (ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“) dėl teisės priimti prievolės įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dar iki civilinės bylos iškėlimo tinkamai ir pagrįstai įvykdė prievolę, pervesdama mokėtiną sumą į sąlyginio deponavimo sąskaitą, ir į tai, jog faktiškai ginčas šioje byloje vyksta tarp ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ dėl teisės priimti prievolės įvykdymą, tuo atveju, jei būtų patenkinti trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ reikalavimai, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos ne iš atsakovės, o iš ieškovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį ir iš dalies tenkino trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ ieškinį atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl skolos priteisimo – priteisė iš atsakovės AS „BMGS“ 190 425,32 Eur skolą; kitoje dalyje ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas vertino, kad atsakovė, esant ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ ginčui dėl teisės priimti prievolės įvykdymą, pagrįstai realizavo CK 6.56 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą normą, t. y. įvykdė prievolę į depozitinę sąskaitą.

7. Teismas nustatė, kad Statybos rangos sutarties 3.9 punkte šalys susitarė, kad už faktiškai atliktus darbus atsiskaitoma pagal darbų priėmimo–perdavimo aktą, pervedant pinigus Rangovui per 60 kalendorinių dienų po darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. 2019 m. lapkričio 8 d. per informacinę sistemą „E. sąskaita“ ieškovė pateikė atsakovei 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002036 dėl 190 425,32 Eur sumos už atliktus darbus sumokėjimo. Teismas konstatavo, kad 2019 m. lapkričio 8 d. ieškovės pateiktos atsakovei 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. HSP002036 apmokėjimo terminas sueina 2020 m. sausio 7 d. Atsakovė 2020 m. sausio 7 d. pervedė akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui sąlyginio deponavimo sumą, t. y. 190 425,32 Eur, todėl teismas nusprendė, jog atsakovė tinkamai įvykdė prievolę ir laiku atsiskaitė už darbus pagal 2017 m. kovo 16 d. Statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85.

8. Iš 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimo dėl JVS pakeitimo 6 punkto nuostatos teismas nustatė, kad Parteriai (šalys) susitarė, jog buvęs atsakingasis partneris, t. y. ieškovė, iki šio susitarimo įsigaliojimo momento, t. y. iki 2019 m. lapkričio 6 d., įsipareigojo perduoti naujajam atsakingajam partneriui, t. y. trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“, visus dokumentus ir informaciją, reikalingus Sutarties pakeitimui ir 2017 m. kovo 16 d. Statybos rangos sutarties Nr. 34-2017-85 įgyvendinimui. Tačiau ieškovė nevykdė 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimo dėl JVS pakeitimo 6 punkto reikalavimų ir iki 2019 m. lapkričio 6 d. neperdavė atsakingajam partneriui, t. y. trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ PVM sąskaitos faktūros Nr. HSP002036 ir 2019 m. lapkričio 8 d. ieškovė 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002036 dėl 190 425,32 Eur sumos už atliktus darbus sumokėjimo pateikė atsakovei.

9. 2017 m. kovo 16 d. Statybos rangos sutarties Nr. 34-2017-85 3.16 punktu šalys susitarė, kad atsakovė (sutartyje – užsakovas) visus mokėjimus už atliktus darbus vykdys tik atsakingajam partneriui, o atsakingasis partneris, gavęs lėšas iš atsakovės, savarankiškai ir savo atsakomybe atsiskaitys su partneriu. Iš 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimo dėl JVS pakeitimo 5 punkto nuostatos teismas nustatė, jog visas buvusio atsakingojo partnerio, t. y. ieškovės, teises nuo šio susitarimo įsigaliojimo momento perima naujas atsakingasis partneris, t. y. trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“.

10. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės teisę gauti pinigus iš atsakovės pagal 2017 m. kovo 16 d. Statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85 ir 2019 m. lapkričio 14 d. Statybos rangos sutarties pakeitimą Nr. 34-219-299 nuo 2019 m. lapkričio 14 d. (Statybos rangos sutarties pakeitimo Nr. 34-219-299 pasirašymo) perėmė trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“, todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti 190 425,32 Eur sumą už atliktus darbus pagal ieškovės 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002036 turinčiam teisę reikalauti iš skolininko trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“.

11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“, 2019 m. lapkričio 6 d. sudarydami susitarimą dėl JVS pakeitimo, nenumatė išlygos dėl teisės į atsakovės prievolės atlyginimą, priklausomą nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo laiko ar jos pateikimo atsakovei laiko; tokia išlyga nenustatyta ir 2017 m. kovo 16 d. Statybos rangos sutartyje Nr. 34-2017-85 ir 2019 m. lapkričio 14 d. sutartyje Nr. 34-219-299 „Dėl 2017 m. kovo 16 d. Statybos rangos sutarties Nr. 34-2017-85 pakeitimo“.

12. Teismas sprendė, kad AS „BMGS“ prašymas priteisti iš atsakovės 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo negali būti tenkinamas, nes atsakovė tinkamai įvykdė prievolę ir laiku atsiskaitė už darbus pagal 2017 m. kovo 16 d. Statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85 reikiamą sumą sumokėdama į depozitinę sąskaitą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Ieškovė BUAB „Hidrostatyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vertino įrodymus vienpusiškai, tik atsakovės ir AS „BMGS“ naudai. Pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo I. D. parodymų, kad 2019 m. lapkričio 6 d. JVS pakeitimo posėdyje buvo susitarta, jog už 2019 m. spalio mėn. darbus, kuriuos praktiškai atliko BUAB „Hidrostatyba“, sąskaitas išrašo ir pateikia apmokėti BUAB „Hidrostatyba“, o atsakingas partneris keičiamas nuo JVS pakeitimo dienos, siekiant apsaugoti JVS vykdymą nuo restruktūrizavimo proceso galimų problemų, t. y. atsakingo partnerio pasikeitimo įteisinimas fiksuojamas ne nuo 2019 m. lapkričio 6 d., o nuo 2019 m. lapkričio 14 d. Rangos sutarties pakeitimo dėl atsakingojo partnerio statuso statybos rangos teisinių santykių procese. Pasak I. D., tik pasikeitus atsakingas partneriui ir po Rangos sutarties pakeitimo, AS „BMGS“ išrašinės sąskaitas ir veiks kaip atsakingas partneris. Kokių nors tokios tikrosios šalių valios prieštaravimų nenurodė ir kitas liudytojas N. D..

13.2. JVS pakeitimo susitarime nebuvo nurodyta, kad BUAB „Hidrostatyba“ nepateikia išrašytos sąskaitos bei darbų perdavimo akto užsakovui. Priešingai nei aiškina pirmosios instancijos teismas, 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimo 6 punkte susitariama, kad BUAB „Hidrostatyba“ iki šio susitarimo įsigaliojimo momento perduoda naujam atsakingam asmeniui AS „BMGS“ visus dokumentus ir informaciją, reikalingą Sutarties pakeitimui ir 2017 m. kovo 16 d. sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. 34-2017-85 įgyvendinimui. Kaip matyti iš bylos duomenų, BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus įvykdė ir AS „BMGS“ pateikė visus reikiamus dokumentus, nes 2019 m. lapkričio 14 d. Statybos rangos sutartis buvo pakeista.

13.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė, deponuodama skolos pinigus į depozitinę banko sąskaitą, – prievolę tinkamai įvykdė, nes byloje nebuvo surinkta įrodymų, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė sumokėti už atliktus darbus pagal Statybos rangos sutarties 3.9 punktą ieškovei ir atsakovės veiksmai deponuoti ieškovei mokėtinas sumas yra teisėti. BUAB „Hidrostatyba“, būdama atsakingu partneriu, 2019 m. spalio mėn. atliko darbus, juos perdavė, atsakovė darbus priėmė. Nustatyta tvarka atsakovei buvo pateikta BUAB „Hidrostatyba“ išrašyta PVM sąskaita faktūra, Aktas, todėl buvo aiškus kreditorius. Direkcija neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad JVS partneriai turi susitarti, kam pervesti pagal pateiktą sąskaitą faktūrą pinigus už 2019 m. spalio mėn. darbus, nes atsakinguoju partneriu iki dokumentų apmokėjimui išrašymo ir pateikimo buvo BUAB „Hidrostatyba“.

13.4. AS „BMGS“ nereiškė pretenzijų BUAB „Hidrostatyba“, tik ją įtraukus į bylą, kai ieškovė pareiškė ieškinį Direkcijai, ėmė reikalauti iš atsakovės jai priteisti pinigus pagal ieškovės pateiktus finansinius dokumentus. Skolos deponavimui nebuvo teisinių pagrindų, todėl atsakovė pažeidė sutarčių vykdymo principus ir įsipareigojimus; atsakovė sutikusi pakeisti sutartį, įsipareigojimų, atsiradusių iki pakeitimo, nevykdė.

13.5. Ieškovė ieškinio pareiškimo dieną tinkamai įgyvendino savo, kaip atsakingojo partnerio pagal Rangos sutarties nuostatas, materialinę reikalavimo teisę į Direkcijos skolą. CK 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog jungtinės veiklos sutartis baigiasi iškėlus vienam iš partnerių bankroto bylą, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas išimtis, remiantis kuriomis nėra teisinio pagrindo civilinėje byloje taikyti jungtines veiklos sutarties ir jos pakeitimų nuostatas.

13.6. Be to, Rangos sutarties 18.9 punktu šalys susitarė, kad nei viena šalis neturi teisės perleisti visų arba dalies teisių ir pareigų pagal Rangos sutartį trečiajai šaliai be išankstinio raštiško kitos šalies sutikimo. Taigi, šiuo atveju: AS „BMGS“, kaip ir BUAB ,,Hidrostatyba“, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) prasme yra Rangos sutarties šalis, o ne trečiasis (savarankiškas) asmuo.

13.7. Atsižvelgiant į CK 6.681 straipsnio 1 dalies, 6.687 straipsnio 1 dalies nuostatas, apmokėjimas rangovui už atliktus statybos darbus yra esminė sutarties sąlyga; šios pareigos nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas.

13.8. Teismas, priteisdamas atsakovei sumokėti pagal 2019 m. spalio 31 d. sąskaitą BUAB ,,Hidrostatyba“ mokėtinus už darbus pinigus AS „BMGS“, taikė įstatymo galiojimo atgal principus, nes šalių sutartis turi šalims įstatymo galią. Kadangi atsakovė nepagrįstai atsisakė įvykdyti prievolę, ji privalo mokėti delspinigius, kurie numatyti Sutartyje.

13.9. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Teismas, spręsdamas išlaidų paskirstymo klausimą, atmetęs BUAB „Hidrostatyba“ ieškinį ir priteisdamas iš atsakovės skolą trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais, privalėjo įvertinti situaciją, ar yra teisinis pagrindas priteisti išlaidas iš BUAB „Hidrostatyba“ bankroto administravimo išlaidų, nes bylinėjimosi išlaidos atsirado iki BUAB „Hidrostatyba“ bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo (bankroto byla iškelta 2020 m. rugpjūčio 25 d., įsiteisėjo – 2020 m. spalio 22 d.).

Atsiliepimas

14. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „BMGS“ Klaipėdos filialas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

14.1. Aplinkybė, kad teismo sprendimas priimtas po bankroto bylos ieškovei iškėlimo nepakeičia JVS nuostatų. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020 m. birželio 8 d., AS „BMGS“ savarankišką ieškinį pateikė 2020 m. rugpjūčio 5 d., t. y. galiojant JVS.

Šalies argumentai

14.2. Ieškovės skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik AS „BMGS“ palankiais įrodymais, ignoruojant BUAB „Hidrostatyba“ teiktus įrodymus ir liudytojų parodymus, yra nepagrįsti.

14.3. Ieškovė neturi reikalavimo teisės iš atsakovės gauti mokėjimus pagal Rangos sutartį tiesiogiai į savo banko sąskaitą. Pagal JVS ir Rangos sutartį, Užsakovo atžvilgiu abu Partneriai yra užsakovo skolininkai (dėl darbų atlikimo) ir kreditoriai (dėl mokėjimų gavimo), kurie sutarčių pagrindu yra susitarę dėl mokėjimų gavimo / priėmimo būdo per atsakingą partnerį AS „BMGS“ (abiejų Partnerių atstovą).

14.4. 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimu dėl JVS pakeitimo ir 2019 m. lapkričio 14 d. Rangos sutarties pakeitimu buvo sutarta pakeisti atsakingą partnerį, t. y. ne pakeisti prievolės šalį (kurios naudai turi būti vykdoma atsakovės prievolė atsiskaityti už atliktus darbus), bet pakeisti (prievolės) šalies (abiejų Partnerių) atstovą ir prievolės įvykdymo būdą (pakeistas asmuo, turintis teisę priimti prievolės įvykdymą, ir nurodyta jo banko sąskaita, į kurią turi būti atliekamas mokėjimas).

14.5. Jeigu jungtinės veiklos partneriai paveda vienam iš jų veikti visų vardu, jis (atsakingasis partneris) veikia kaip atstovas sandorio (sutarties) pagrindu (CK 2.132 straipsnio 2 dalis).

14.6. Nuo 2019 m. lapkričio 6 d. ieškovės įgaliojimai atstovauti abu Partnerius santykiuose su atsakove, reikalauti prievolių vykdymo prievolės įvykdymą sumokant įgaliojimų neturinčiam partneriui (ne atsakingam partneriui) yra pasibaigę ir negali būti įgyvendinami. Jeigu atsakovė mokėjimo prievolę įvykdytų tiesiogiai ieškovei, būtų pažeistas CK 6.44 straipsnio 1 dalies imperatyvus reikalavimas, nustatantis, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą; būtų vertinama, jog prievolė įvykdyta netinkamam ir įgaliojimų neturinčiam priimti prievolės vykdymą asmeniui.

14.7. Ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros data ir jos pateikimo atsakovei momentas neturi teisinės reikšmės sprendžiant, kuriam iš Partnerių turi būti priteista 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. HSP002036 nurodyta suma, t. y. skolininkės (Direkcijos) prievolė turi būti vykdoma tam Partneriui, kuris yra įgaliotas atstovauti abu Partnerius mokėjimo prievolės vykdymo metu. Kadangi PVM sąskaitos faktūros Nr. HSP002036 mokėjimo terminas suėjo 2020 m. sausio 7 d. ir tuo metu atsakingu partneriu, turinčiu įgaliojimus Partnerių vardu ir interesais priimti sutarties vykdymą, buvo paskirtas AS „BMGS“, mokėjimas turėjo būti (ir turi būti) atliekamas į AS „BMGS“ sąskaitą.

14.8. Nepriklausomai nuo to, kuris iš Partnerių išrašė sąskaitą, ji išrašyta už abiejų Partnerių bendrą rezultatą. Nepriklausomai nuo to, kuris partneris išrašo sąskaitą, pinigus iš užsakovo turi teisę gauti atsakingas pagal JVS partneris – šiuo atveju AS „BMGS“.

14.9. Teismas teisingai nurodė, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos ne iš atsakovės, bet iš ieškovės, kadangi atsakovė tinkamai įvykdė prievolę ir laiku atsiskaitė už darbus pagal 2017 m. kovo 16 d. Statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85; ieškovė pralaimėjo trečiajam asmeniui AS „BMGS“ ginčą dėl skolos, atitinkamai ieškovei tenka ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų, nes ieškovės nemokumo administratorė UAB „Baklis“, įstojusi į bylą, palaikė ieškovės reikalavimus ir nesutiko su trečiojo asmens AS „BMGS“ savarankiškais reikalavimais, t. y. siekė tokio pat teisinio rezultato, kaip ir ieškovė iki jai iškeliant bankroto bylą.

Atsiliepimas

15. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

15.1. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu duotus šalių atstovų, liudytojų paaiškinimus padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantė, nereiškia, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ar, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

15.2. Teismas pagrįstai pripažino, jog Direkcija tinkamai įvykdė piniginę prievolę, pervesdama pinigus į sąlyginio deponavimo sąskaitą, kilus ginčui tarp jungtinės veiklos partnerių. Jungtinės veiklos partnerių nesutarimo faktas byloje įrodytas.

15.3. Teismas pagrįstai sprendime konstatavo, jog tinkamas kreditorius priimti Direkcijos prievolės įvykdymą yra ne ieškovė (BUAB „Hidrostatyba“), bet AS „BMGS“ (trečiasis asmuo byloje, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus). Priešingai nei bando įrodinėti apeliantė, PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir pateikimo data neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą, kuriam iš jungtinės veiklos partnerių turėjo būti pervesti pinigai. Ieškovė ir AS „BMGS“ nei Sutartyje, nei 2019 m. lapkričio 14 d. Sutarties pakeitime nenumatė išlygos dėl teisės į atsakovės prievolės atlyginimą, kuri priklausytų nuo to, kada yra išrašyta ir atsakovei pateikta PVM sąskaita faktūra.

15.4. Byloje yra nustatyta, jog 2019 m. spalio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra už atliktus darbus pateikta Direkcijai 2019 m. lapkričio 8 d., t. y. po 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimo pasirašymo ir jame numatyto atsakingo partnerio pakeitimo į AS „BMGS“. Nurodytina ir tai, kad Sutarties 3.9 punkte buvo numatytas 60 kalendorinių dienų terminas prievolei įvykdyti, kuriam pasibaigus, atsakingu partneriu buvo paskirtas trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimas.

15.5. Nemotyvuodama argumento delspinigius skaičiuoti nuo 2019 m. gruodžio 31 d., ieškovė skunde nenurodo, kodėl Sutarties 14.9 punkte numatyti 0,02 proc. delspinigiai Direkcijai turėtų būti skaičiuojami nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties 3.9 punkte nustatytas 60 kalendorinių dienų terminas suėjo 2020 m. sausio 7 d., Direkcija paskutinę termino dieną pervedė mokėtiną sumą į sąlyginio deponavimo sąskaitą, o tai CK 6.56 straipsnio 2 dalies prasme laikytina tinkamu prievolės įvykdymu, todėl delspinigiai Direkcijos atžvilgiu negali būti skaičiuojami.

15.6. Teismas, įvertindamas šalių pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, šalių atstovų ir liudytojų žodinius paaiškinimus, skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog Direkcija tinkamai įvykdė prievolę ir laiku atsiskaitė už darbus pagal Sutartį (CK 6.56 straipsnio 2 dalies pagrindu), todėl AS „BMGS“ patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ginčą inicijavusios ir pralaimėjusios šalies – ieškovės. Be to, atsakovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimą iš esmės lėmė bankroto administratorės veiksmai (nepagrįsto ieškinio reikalavimų palaikymas), kurie susiję su bankroto proceso administravimu, todėl šios bylinėjimosi išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir turi būti atlyginamos iš įmonės bankroto administravimo išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį ir iš dalies tenkino trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ ieškinį atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl skolos priteisimo – priteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui AS „BMGS“ 190 425,32 Eur skolą; kitoje dalyje ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribų, t. y. pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Iš esmės ginčas šioje byloje vyksta tarp jungtinės veiklos partnerių ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ dėl teisės iš atsakovės priimti prievolės (190 425,32 Eur) įvykdymą už atliktus darbus pagal ieškovės 2019 m. spalio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002036. Atsakovės teigimu, kilus ginčui tarp jungtinės veiklos partnerių, ji tinkamai įvykdė piniginę prievolę, pervesdama pinigus į sąlyginio deponavimo sąskaitą CK 6.56 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies pagrindu, t. y. laiku atsiskaitė už atliktus darbus, todėl delspinigiai Direkcijos atžvilgiu negali būti skaičiuojami.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

18. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Direkcija ir ieškovė bei AS „BMGS“, veikiančios 2016 m. lapkričio 2 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu, 2017 m. kovo 16 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85 dėl rekonstrukcijos ir statybos darbų atlikimo pagal projektą „Krantinių Nr. (duomenys neskelbtini)“ rekonstravimo projektas“. 2016 m. lapkričio 2 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu Rangovai (ieškovė ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus) dalyvavo atsakovės Direkcijos organizuotame viešajame pirkime dėl rekonstrukcijos bei statybos darbų atlikimo. Jungtinės veiklos sutarties 5.1.4 punktas numatė, kad pagal bendrąjį susitarimą partneriai ieškovę paskiria atsakingąja partnere, kuri vadovauja jungtinei veiklai bei tvarko partnerių bendruosius reikalus; atsakingasis partneris visų partnerių vardu atlieka visus veiksmus (įskaitant ir partnerių atstovavimą santykiuose su perkančiąja organizacija ir trečiaisiais asmenimis) pagal su perkančiąja organizacija pasirašytą rangos sutartį.

19. Pagal Jungtinės veiklos sutarties 6.1.3 punktą, visi rangos sutartyje numatyti atsiskaitymai su perkančiąja organizacijai už atliktus darbus vykdomi tik su atsakinguoju partneriu, o, gavęs lėšas iš perkančiosios organizacijos, atsakingasis partneris savarankiškai ir savo atsakomybe vykdo tarpusavio atsiskaitymus su kitu partneriu. Tos pačios sutarties 6.3 punkte apibrėžti visi atsakingojo partnerio veiklos etapai, vienas iš kurių yra paruošti perkančiajai organizacijai sąskaitas (Jungtinės veiklos sutarties 6.3.5 punktas). Be to, partneriai susitarė dėl darbų apimties, t. y. UAB „Hidrostatyba“ atlieka 40 proc., AS „BMGS“ – 60 proc. darbų.

20. Sutarties 3.9–3.10 ir 3.15–3.16 punktuose nustatoma, kad už faktiškai atliktus darbus atsiskaitoma pagal darbų priėmimo–perdavimo aktą, pervedant pinigus rangovui per 60 kalendorinių dienų po darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Pinigai pervedami į Sutartyje nurodytą banko sąskaitą, o atsiskaitymai bus vykdomi tik su atsakinguoju partneriu, jis, gavęs pinigus, savo atsakomybe, savarankiškai atsiskaito su partneriu.

21. Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. spalio 31 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 31 atsakovei buvo perduoti darbai, atlikti iki 2019 m. spalio 31 dienos, o atsakovė šiuos darbus priėmė ir pasirašė Aktą. Pagal šį aktą ieškovė pateikė 2019 m. lapkričio 8 d. Direkcijai apmokėti už atliktus darbus 190 425,32 Eur 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002036. Pagal Sutarties nuostatas, atsakovė ieškovei PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą pinigų sumą privalėjo sumokėti iki 2019 m. gruodžio 30 d.

22. Sutarties vykdymo metu jungtinės veiklos sutarties dalyvės 2019 m. lapkričio 6 d. sudarė susitarimą dėl Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo, kuriame susitarė, kad nuo šio susitarimo pasirašymo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 6 d., atsakingasis partneris pagal Jungtinės veiklos sutartį yra AS „BMGS“ ir pakeitė 2016 m. lapkričio 2 d. Jungtinės veiklos sutarties 5.1.4 punkto nuostatą nauja redakcija, t. y. pagal bendrąjį susitarimą partneriai AS „BMGS“ paskiria atsakingąja partnere, kuri vadovauja jungtinei veiklai bei tvarko partnerių bendruosius reikalus; atsakingas partneris visų partnerių vardu atlieka visus veiksmus (įskaitant ir partnerių atstovavimą santykiuose su perkančiąja organizacija ir trečiaisiais asmenimis) pagal su perkančiąja organizacija pasirašytą rangos sutartį (susitarimo B dalies 1 punktas). 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimą dėl JVS pakeitimo rangovai pateikė Direkcijai. 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimo dėl JVS pakeitimo pagrindu 2019 m. lapkričio 14 d. tarp Direkcijos ir Rangovų buvo sudaryta Sutartis Nr. 34-2019-299 dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo buvo pakeistos Sutarties preambulės, 16.1 ir 18.4.2 punktų nuostatos, nustatant, kad atsakinguoju partneriu Sutarčiai vykdyti yra paskirtas AS „BMGS“.

23. Kaip buvo minėta šios nutarties 17 punkte, ginčas kilo tarp jungtinės veiklos partnerių (ieškovės BUAB „Hidrostatyba“ ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“) dėl teisės priimti prievolės įvykdymą už atliktus darbus pagal ieškovės 2019 m. spalio 31 d. išrašytą 190 425,32 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002036. Tuo tarpu, Jungtinės veiklos partneriams nepateikus vieningos nuomonės dėl piniginių lėšų už pagal Sutartį atliktus darbus mokėjimo būdo (gavėjo), atsakovė 2020 m. sausio 9 d. ir 2020 m. sausio 21 d. raštais informavo partnerius, kad, suėjus Sutarties 3.9 punkte nustatytam 60 kalendorinių dienų sąskaitos apmokėjimo terminui, mokėtina suma pagal 2019 m. lapkričio 8 d. pateiktą ginčo sąskaitą faktūrą Nr. HSP 002036 yra pervesta į sąlyginio deponavimo sąskaitą ir bus išmokėta jungtinės veiklos parteriams (ieškovei ir trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus) pasiekus bendrą sutarimą arba išsprendus ginčą dėl prievolės vykdymo būdo (adresato). Be kita ko, pažymėtina, kad 2020 m. spalio 22 d. įsiteisėjo teismo nutartis iškelti ieškovei UAB „Hidrostatyba“ bankroto bylą.

Dėl teisės priimti prievolės įvykdymą

24. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įpareigodamas (priteisdamas) atsakovei sumokėti pagal 2019 m. spalio 31 d. sąskaitą BUAB ,,Hidrostatyba“ mokėtinus už darbus pinigus AS „BMGS“, taikė neleistinus įstatymo galiojimo atgal principus, nes šalių sutartis turi šalims įstatymo galią.

25. Kaip teisingai nurodo apeliantė, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis.

26. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Tačiau šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų.

27. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 6 d. įsigaliojo partnerių bendru sutarimu sudarytas 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimas dėl JVS pakeitimo, kuris laikytinas Sutarties dalimi pagal susitarimo 9 punktą ir kurio pagrindu atsakingąja partnere vietoje UAB „Hidrostatyba“ tapo AS „BMGS“. Tokiu būdu, nuo 2019 m. lapkričio 6 d. atsakingąja partnere tapo AB „BMGS“, kuri vadovauja jungtinei veiklai bei tvarko partnerių bendruosius reikalus; atsakingasis partneris visų partnerių vardu atlieka visus veiksmus (įskaitant ir partnerių atstovavimą santykiuose su Perkančiąja organizacija ir trečiaisiais asmenimis) pagal su Perkančiąja organizacija pasirašytą Rangos sutartį (2019 m. lapkričio 6 d. susitarimo dėl JVS pakeitimo 2 punktas). Aiškumo tikslu, partneriai susitarė, kad visas buvusio atsakingojo partnerio – UAB „Hidrostatyba“ funkcijas ir teises nuo šio susitarimo įsigaliojimo momento perims naujasis atsakingasis partneris AS „BMGS“ (2019 m. lapkričio 6 d. susitarimo dėl JVS pakeitimo 5 punktas). Susitarimo 6 punktu buvęs atsakingasis partneris iki šio susitarimo įsigaliojimo momento įsipareigojo perduoti naujajam atsakingajam partneriui visus dokumentus ir informaciją, reikalingą Sutarties pakeitimui ir 2017 m. kovo 16 d. statybos rangos sutarties Nr. 34-2017-85 įgyvendinimui. Be kita ko, partneriai susitarė, kad šis susitarimas įsigalioja jo pasirašymo dieną (2019 m. lapkričio 6 d. susitarimo dėl JVS pakeitimo 8 punktas).

29. Viena vertus, byloje nustatyta ir tarp šalių ginčo nėra, kad darbai 2019 m. spalio 31 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 31 atsakovei buvo perduoti ir už jų atlikimą atsakovei ieškovė 2019 m. spalio 31 d. išrašė 190 425,32 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002036, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. sausio 7 d., t. y. pagal Sutarties 3.9 punktą per 60 kalendorinių dienų po darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros gavimo (2019 m. lapkričio 8 d.) dienos. Kita vertus, iš 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimo dėl JVS pakeitimo akivaizdu, kad nuo 2019 m. lapkričio 6 d. atsakingąja partnere tapo AS „BMGS“. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė nevykdė 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimo dėl JVS pakeitimo 6 punkto reikalavimų ir iki 2019 m. lapkričio 6 d. neperdavė atsakingajam partneriui, t. y. trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ PVM sąskaitos faktūros Nr. HSP002036, kuri atsakovei per informacinę sistemą „E. sąskaita“ buvo pateikta 2019 m. lapkričio 8 d. Kaip matyti, prievolės įvykdymo momentu buvo pasikeitęs atsakingasis asmuo, todėl prievolę atsakovė turėjo įvykdyti trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek atsakingojo partnerio pasikeitimas, tiek rangos sutarties atitinkami pakeitimai buvo šalių suderinti ir priimti bendra valia, atsakovei išreiškus sutikimą. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai akcentavo, kad, viena vertus, pasikeitus JVS atsakingajam partneriui, parteriai (šalys) susitarė, jog buvęs atsakingasis partneris (ieškovė) iki 2019 m. lapkričio 6 d. perduos naujajam atsakingajam partneriui (trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“) visus dokumentus ir informaciją, įskaitant ir 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002036, reikalingus Sutarties pakeitimui ir 2017 m. kovo 16 d. Statybos rangos sutarties Nr. 34-2017-85 įgyvendinimui. Kita vertus, atsakovė turėjo pareigą ne tik tinkamai atlikti prievolę ir laiku atsiskaityti, bet prievolę įvykdyti tinkamam asmeniui; atitinkamai pagal šalių sulygtus ir pasirašytus sutarčių pakeitimus trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ nuo 2019 m. lapkričio 6 d. tapusi atsakingąja partnere įgijo teisę tiek vadovauti jungtinei veiklai bei tvarkyti partnerių bendruosius reikalus, tiek gauti 190 425,32 Eur lėšas pagal atsakovei 2019 m. lapkričio 8 d. pateiktą ieškovės išrašytą 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002036. Juo labiau, kad jokių išlygų dėl iki 2019 m. lapkričio 6 d. ieškovės išrašytų sąskaitų faktūrų jungtinės veiklos partnerės nebuvo numačiusios, t. y. nebuvo susitarta, jog pasikeitus atsakingajam asmeniui pagal ankstesnes ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras (šiuo atveju pagal 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002036) prievolės įvykdymą priima buvęs atsakingasis partneris – ieškovė. Todėl apeliantės argumentai dėl jos teisės priimti prievolės įvykdymą atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl atsakovės prievolės įvykdymo (ne)tinkamumo

31. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendime padarytą išvadą, kad atsakovė, deponuodama skolos pinigus į depozitinę banko sąskaitą, prievolę tinkamai įvykdė, nes byloje nebuvo surinkta įrodymų, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė sumokėti už atliktus darbus pagal Statybos rangos sutarties 3.9 punktą ir atsakovės veiksmai deponuoti ieškovei mokėtinas sumas yra teisėti.

32. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad 2019 m. lapkričio 6 d. ieškovė ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ susitarė pakeisti JVS ir vietoje ieškovės atsakinguoju partneriu paskirti trečiąjį asmenį, pareiškiantį savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“. Šiuo susitarimu atsakingasis partneris trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ perėmė iš ieškovės visas teises ir pareigas, kurios numatytos JVS. Šio susitarimo pagrindu 2019 m. lapkričio 14 d. buvo pakeista 2017 m. kovo 16 d. Sutartis, kurioje nustatyta, kad atsakinguoju partneriu paskiriama AS „BMGS“. Svarbu paminėti, kad atsakovė sutiko, jog būtų pakeistas atsakingasis partneris ir šio susitarimo pagrindu būtų pakeista 2017 m. kovo 16 d. Sutartis.

33. Nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 6 d. pasikeitus atsakingajam partneriui ir nesant pretenzijų dėl atliktų darbų bei ieškovei išrašius 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002036, kuri atsakovei buvo pateikta 2019 m. lapkričio 8 d., atsakovei kilo pareiga tinkamai įvykdyti piniginę prievolę – sumokėti 190 425,32 Eur už atliktus darbus pagal ieškovės 2019 m. spalio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSP002036, tačiau matydama, jog vyksta ginčas tarp ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ dėl teisės priimti prievolės įvykdymą, atsakovė įvykdė prievolę, 2020 m. sausio 7 d. sumokėjo skolą į banko depozitinę sąskaitą (CK 6.56 straipsnio 2 dalis).

34. CK 6.56 straipsnyje nustatyta, jog skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu: 1) vietoje, kurioje turi būti įvykdyta prievolė, nėra kreditoriaus ar kito priimti prievolės įvykdymą įgalioto asmens; 2) kreditorius yra neveiksnus ir neturi globėjo; 3) kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą; 4) kreditorius neaiškus dėl to, jog vyksta kelių asmenų ginčas dėl teisės priimti prievolės įvykdymą. Prievolei įvykdyti reikiamos sumos sumokėjimas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą depozitinę sąskaitą laikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Notaras, bankas ar kita kredito įstaiga, į kurios depozitinę sąskaitą sumokėti pinigai, per protingą terminą turi apie tai pranešti kreditoriui ir skolininko prievolė kreditoriui, kurios jis negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, laikoma tinkamai įvykdyta, skolininkas nėra laikomas pažeidusiu prievolę. Prievolės įvykdymas pagal šio straipsnio taisykles atleidžia skolininką nuo palūkanų ar kitokių įmokų mokėjimo ateityje, o palūkanos ar kitos sumos, apskaičiuotos nuo pinigų sumokėjimo į depozitinę sąskaitą dienos, jau priklauso kreditoriui. Į depozitinę sąskaitą sumokėtas sumas skolininkas gali atsiimti iki tol, kol kreditorius nepriėmė įvykdymo. Jeigu skolininkas atsiima iš depozitinės sąskaitos įmoką, laikoma, kad jis neįvykdė prievolės. Be to, skolininkas neturi teisės atsiimti įmokų, jeigu tai pažeistų trečiųjų asmenų arba solidariąją pareigą turinčių skolininkų ar laiduotojų interesus. Bankroto atveju depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai.

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Direkcija tinkamai ir laiku įvykdė piniginę prievolę, pervesdama pinigus į sąlyginio deponavimo sąskaitą CK 6.56 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies pagrindu, kilus ginčui tarp jungtinės veiklos partnerių, nes, viena vertus, tarp ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, vyko ginčas dėl teisės priimti prievolės įvykdymą, todėl kreditorius buvo neaiškus. Kita vertus, ieškovės 2019 m. spalio 31 d. išrašytos 190 425,32 Eur PVM sąskaitos faktūros Nr. HSP002036 apmokėjimo terminui suėjus (60 kalendorinių dienų po darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros gavimo (2019 m. lapkričio 8 d.)), atsakovė 2020 m. sausio 7 d. pervesdama pinigus į banko depozitinę sąskaitą, laiku įvykdė piniginę prievolę. Todėl, priešingai nei teigia apeliantė, prievolės įvykdymas pagal CK 6.56 straipsnio taisykles atleidžia skolininką (atsakovę) nuo palūkanų ar kitokių įmokų mokėjimo ateityje. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovė tinkamai įvykdė prievolę. t. y. skolą į banko depozitinę sąskaitą pervedė laiku, niekaip nepažeisdama prievolės atsiskaityti įvykdymo termino, todėl nėra pagrindo iš atsakovės reikalauti delspinigių bei palūkanų mokėjimo.

Dėl įrodymų vertinimo

36. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vertino įrodymus vienpusiškai, tik atsakovės ir AS „BMGS“ naudai; nevertino liudytojo I. D. bei N. D. parodymų, kad 2019 m. lapkričio 6 d. JVS pakeitimo posėdyje buvo susitarta, jog už 2019 m. spalio mėn. darbus, kuriuos praktiškai atliko BUAB „Hidrostatyba“, sąskaitas išrašo ir pateikia apmokėti BUAB „Hidrostatyba“, tuo tarpu partnerio pasikeitimo įteisinimas fiksuojamas ne nuo 2019 m. lapkričio 6 d., o nuo 2019 m. lapkričio 14 d.

37. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

38. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

39. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).

40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime analizavo ir įvertino ieškinyje, savarankiškuose reikalavimuose, atsiliepimuose ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, taip pat į bylą pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ turėjo teisę iš atsakovės priimti prievolės įvykdymą, o atsakovė tinkamai ir įstatymų nustatyta tvarka įvykdė prievolę, sumokėdama skolą į banko depozitinę sąskaitą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktines bylos aplinkybes bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

41. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad viena vertus tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kita vertus, apeliantės minimų liudytojų parodymai negali pakeisti rašytinių susitarimų tarp partnerių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius ieškinio bei atsiliepimų į jį argumentus, išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais bei kasacinio teismo praktika. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neatsakė į kiekvieną ieškovės išsakytą teiginį, teisėjų kolegijos vertinimu, nenulėmė teisėto procesinio sprendimo priėmimo, nes, kaip buvo minėta, teismas turėjo pareigą motyvuotai atsakyti tik į nagrinėjamam ginčui reikšmingus argumentus, ką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, padarė tinkamai.

43. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

44. Apeliantė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės teigimu, atstovavimo išlaidos iš BUAB ,,Hidrostatyba“ negalėjo būti priteistos, nes teismas atsakingu asmeniu dėl nesavalaikio skolos sumokėjimo de facto pripažino atsakovę ir iš jos AS „BMGS“ priteisė ieškinyje nurodytą skolos sumą. Be to, teismas turėjo įvertinti, ar yra teisinis pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš BUAB ,,Hidrostatyba“ bankroto administravimo išlaidų, nes bylinėjimosi išlaidos atsirado iki BUAB ,,Hidrostatyba“ bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo (bankroto byla iškelta 2020 m. rugpjūčio 25 d.; nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 22 d.).

45. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovės, nes, viena vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė tinkamai ir laiku įvykdė prievolę – atsiskaitė už atliktus darbus. Kita vertus, atsakovės bei AS „BMGS“ patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ginčą inicijavusios ir pralaimėjusios šalies, t. y. ieškovės. Todėl atsakovės ir AS „BMGS“ patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš ieškovės.

46. Remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei iškelta bankroto byla, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei ir trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, priteisė iš ieškovės, konkrečiai – iš bankroto administravimui skirtų lėšų. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, tačiau, be kita ko, apeliantė kelia klausimą, iš kokių lėšų šios išlaidos turėjo būti priteistos.

47. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012).

48. Viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą, 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus).

49. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos. Taigi, jeigu įmonė patyrė išlaidų po bankroto bylos iškėlimo, svarstytina, ar jos neturėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų. Nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019). Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė apeliantė, pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 73 straipsnio 2 dalį nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos patirtos išlaidos priskiriamos prie bankroto administravimo išlaidų; nutartis iškelti UAB „Hidrostatyba“ bankroto bylą įsiteisėjo 2020 m. spalio 22 d., todėl šiuo atveju svarbu nustatyti bylinėjimosi išlaidų atsiradimo momentą, t. y. kada jos faktiškai buvo patirtos.

50. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“, pateikdamas savarankišką ieškinį, sumokėjo 2 403 Eur dydžio žyminį mokestį. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ pateikė teiktų paslaugų suvestinę, sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus, pagrindžiančius bendras 5 263,52 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas dėl advokato teiktos teisinės pagalbos. Iš trečiojo asmens pateiktų patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų matyti, kad tiek 2 403 Eur dydžio žyminis mokestis, tiek išlaidos už teisines paslaugas pagal 2020 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 20-0614 (3 493,88 Eur); 2020 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 20-0665 (499,13 Eur); 2020 m. spalio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 20-0761 (680,63 Eur) trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, buvo patirtos iki 2020 m. spalio 22 d., kai įsiteisėjo nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą, todėl šios išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovės, bet ne iš bankroto administravimui skirtų lėšų, iš kurių pagrįstai priteistos išlaidos tik pagal 2020 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 20-0861 (589,88 Eur), atitinkamai bylinėjimosi išlaidų dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

51. Atsakovė pateikė teiktų paslaugų suvestinę, sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, pagrindžiančius bendras 2 600,29 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas dėl advokato teiktos teisinės pagalbos. Kaip matyti, šių išlaidų dalis 1 680 Eur (1008+384+288), patirta iki 2020 m. spalio 22 d., todėl negalėjo būti priteistos iš bankroto administravimui skirtų lėšų, atitinkamai ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

52. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį ir iš dalies tenkino trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ ieškinį atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl skolos priteisimo – priteisė iš atsakovės AS „BMGS“ 190 425,32 Eur skolą; kitoje dalyje ieškinį atmetė, priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai aiškino šalių sudarytų sutarčių nuostatas ir taikė prievolių įvykdymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas, pakeičiant tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

53. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, atsakovė ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

54. Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame išskirtos atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimui patirtos išlaidos – 1 393,92 Eur. Šių išlaidų realumą, tikrumą ir pagrįstumą patvirtinantys duomenys pateikti (sąskaita už teisines paslaugas, išrašas, mokėjimo nurodymas). Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte ir 8.11 papunktyje maksimalaus dydžio nustatytų ribų, kilusio ginčo sudėtingumą, atsakovės prašomos priteisti išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos, todėl atsižvelgiant į šių išlaidų atsiradimo momentą šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

55. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 041,88 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šių išlaidų realumą, tikrumą ir pagrįstumą patvirtinantys duomenys pateikti (sąskaita už teisines paslaugas, ataskaita, mokėjimo nurodymas); išlaidos neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio nustatytų ribų, yra pagrįstos, todėl atsižvelgiant į šių išlaidų atsiradimo momentą šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip:

„Priteisti trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ 7 076,62 Eur (septynis tūkstančius septyniasdešimt šešis eurus 62 centus) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ir 589,88 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 88 centus) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

Priteisti atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 1 680 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ir 920,29 Eur (devynis šimtus dvidešimt eurų 29 centus) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ bankroto administravimui skirtų lėšų“.

Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, AS „BMGS“ 2 041,88 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt vieną eurą 88 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

Priteisti atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 1 393,92 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt tris eurus 92 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

Teisėjai Gintaras PečiulisAsta RadzevičienėAgnė Tikniūtė