Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-35-370/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-12
Bylos Nr.: e2A-35-370/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01222-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vigintas Višinskis, Danguolė Martinavičienė, Dalia Kačinskienė
Atsakovas: valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priešieškinį

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga
2.1.5.1.2.3Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo
2.6.2.1Netesybos

Civilinė byla Nr. e2A-35-370/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01222-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 2.1.5.1.2.3; 2.6.2.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“, atsakovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, akcinės bendrovės „BMGS“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl papildomų darbų fakto ir kainos pripažinimo, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, akcinė bendrovė ,,BMGS“ ir pagal atsakovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priešieškinį ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“ ir trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, akcinei bendrovei ,,BMGS“ dėl delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Kelvista“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Hydrostatyba“ (toliau – ir ieškovė) 2018 m. liepos 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė:

1.1. pripažinti, kad pagal atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – ir atsakovė / direkcija) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Hidrostatyba“ 2017 m. kovo 16 d. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85 „Krantinių Nr. 139 ir 140, Minijos g. 180, Klaipėda“ rekonstravimo projektas“ (toliau – ir Sutartis) rekonstruojant krantines Nr. 139 ir Nr. 140, po naujai įrengiama spraustasiene rastų didelių akmenų identifikavimo, atidengimo, iškėlimo bei pašalinimo darbai yra nenumatyti (papildomi) darbai, kurių vertė 307 040,79 Eur su PVM;

1.2. įpareigoti direkciją apmokėti BUAB „Hidrostatyba“ už faktiškai atliktus papildomus didelių akmenų atidengimo, iškėlimo, kitų nenumatytų (papildomų) darbų atlikimo, papildomų išlaidų kliūčiai atidengti, iškelti bei pašalinti darbus, kurių bendra vertė pagal byloje esančius dokumentus sudaro 307 040,79 Eur su PVM;

1.3. priteisti iš direkcijos 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.4. darbų atlikimui Sutarties 2.1.4. punkte nustatytą I etapo terminą pratęsti 321 kalendorine diena, kartu pratęsiant ir Sutarties 2.1. punkte nustatytą bendrą sutarties terminą; terminą skaičiuoti nuo Sutartyje ir papildomuose susitarimuose nurodytos I etapo termino pabaigos, o į šio termino laikotarpį neįskaityti bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo bei sprendimo įsiteisėjimo laiko;

1.5. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad ieškovė (rangovas) ir atsakovė (užsakovas) 2017 m. kovo 16 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85 dėl „Krantinių Nr. 139 ir Nr. 140, Minijos g. 180, Klaipėda, rekonstravimo projektas“. Pagal Sutartį darbai turi būti atlikti per 690 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo, numatyto 2.1 papunktyje, bei pagal rangovo sudarytą ir suderintą kalendorinį darbų atlikimo grafiką, nurodytą Sutarties 18.3 papunktyje. Sutarties 2.4 papunktyje nustatyta, kad, sutarties vykdymo metu paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms, šalių susitarimu terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 120 kalendorinių dienų laikotarpiui. Užsakovas ir rangovas susitarė, kad, jeigu dėl nenumatytų aplinkybių, kurių negalima buvo numatyti iki sutarties įsigaliojimo ar, atsiradus būtinybei atlikti papildomus darbus, bus atsiskaitoma už atliktus papildomus darbus (Sutarties IV skirsnis).

3. Ieškovei Sutartį vykdant su partneriu akcine bendrove (toliau – AB) „BMGS“, t. y. veikiant pagal 2016 m. lapkričio 2 d. Jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis) ir partneriui AB „BMGS“ 2017 m. lapkričio 21 d. – 2017 m. lapkričio 24 d. objekte atliekant fasadinės spraustasienės HZ profilių Nr. 66, Nr. 67 ir Nr. 68 gramzdinimo darbus bei 2017 m. gruodžio 17 d. vykdant HZ profilio Nr. 76 gramzdinimą buvo gauti duomenys, kad profiliai atsirėmė į kliūtį. Techniniame projekte buvo numatyta, kad atliekant gramzdinimo darbus galimas grunto pasipriešinimo jėgų sumažinimas, panaudojant gręžimo techniką ir išgręžiant gruntą iki 14,00 m arba kitais metodais, tačiau AB „BMGS“ Klaipėdos filialas 2018 m. sausio 23 d. rašte Nr. 14.3-S-01-02/43 nurodė, kad gręžimas teigiamų rezultatų nedavė. Ieškovė 2018 m. sausio 26 d. raštu Nr. 401-S-B1517 informavo atsakovę ir kitus statybos proceso dalyvius apie atliktus projektinius darbus, taikius papildomą priemonę – praplovimą didelio slėgio vamzdeliais ir žvalgybinių gręžinių smūginį – rotacinį gręžimą, panaudojant gręžimo agregatą KLEMM KR802-1 su specialia sustiprinta gręžimo galvute.

4. UAB „Sweco Lietuva“ (toliau – ir projektuotojas) atstovas 2018 m. vasario 5 d. rašte Nr. Kl-130/18 pranešė, kad nustatytą problemą reikia išspręsti atliekant keletą papildomą darbų: 1) atkasti kliūtį ir ją apžiūrėti narų pagalba; 2) minėtus darbus atlikti pagal paruoštą gilinimo schemą; 3) kliūties iškasimo gruntas (apie 340 m3) turi būti įvertintas pagal akvatorijos gilinimo dalies žiniaraštyje nurodytą grunto kasimo poziciją „Grunto kasimas pagilinant iki altitudės – 14,00 m po vandeniu, išvežimas į artimiausią dampingo vietą ir gramzdinimas jūroje“; 4) pasiūlyta pagal paruoštą schemą parengti gilinimo darbų užduotį.

5. Ieškovė 2018 m. vasario 20 d. rašte Nr. 401-S-B1556 atsakovei pateikė faktus, kad įlaidus sukalė, įvertinę geologinę sandarą ir tarptautinę jūrų uosto statybos praktiką, EAU 2012 (9th. Edition) rekomendacijas. Nepavyko sukalti tik 4 laikančiųjų elementų. Ieškovė dar kartą paprašė atsakovės pateikti akvatorijos gilinimo darbų užduotį ir akvatorijos gilinimo leidimą bei spręsti papildomo apmokėjimo klausimą, tačiau atsakovė 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. UD-9.2. 168-556 projektuotojo 2018 m. vasario 5 d. raštą Nr. Kl-130-18 vertino kaip rekomendaciją. AB „BMGS“ kreipėsi į ieškovę, kad atsakovė bei projekto autorius priimtų projektinį sprendinį minėtai situacijai išspręsti. AB „BMGS“ pažymėjo, jog šios kliūtys turės įtakos darbų atlikimo terminui bei darbų kainai.

6. UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Kelvista“ specialistų rekomendacijas buvo atkastas gruntas ties minėtais įlaidais ir nustatyta, kad įlaidų Nr. 66-68 vietoje, 12,5 metrų gylyje yra apytiksliai 4 × 3,5 m kliūtis (akmuo arba betono luitas), o įlaido Nr. 76 vietoje 11,80 m gylyje yra 2 × 1,5 m kliūtis (akmuo arba betono luitas).

7. Nurodė, kad ieškovė 2018 m. kovo 20 d. raštu Nr. 401-S-B1593 paprašė organizuoti šių papildomų kliūčių pašalinimo darbų įsigijimo procedūras ir pratęsti I Statybos etapo terminą. Tačiau atsakovė 2018 m. kovo 21 d. raštu Nr. UD-9.2.168-810 atmetė prašymą.

8. Nurodė, kad UAB „Sweco Lietuva“ (projektuotojas) 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. Kl-387/18 pateikė konstrukcinį sprendinį bei schemą, kaip reikėtų sutvirtinti esamą krantinę Nr. 140 prieš šalinant riedulį ties laikančiais elementais HZ880M (Nr. 66, Nr. 67, Nr. 68). Šiame Projektuotojo nurodyme pažymėta, kad jokie atkasimo darbai negalimi ir draudžiama judinti riedulį, nesutvirtinus esančios įlaidinės spraustasienės. Siūloma taikyti specialią sutvirtinimo sistemą – naudoti injekcinius ankerius su paskirstomąja sija. Projektuotojas šiam darbui pateikė konstrukcinį sprendinį.

9. Ieškovės vertinimu, sutarties vykdymo metu ji negalėjo numatyti ir neturėjo pagrindo manyti, kad po sienute bus didelių, negabaritinių akmenų kliūtys, o tokių kliūčių šalinimo darbai nebuvo numatyti nei pirkimo dokumentuose, nei Techninio projekto sprendiniuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nenumatyti / papildomi darbai jai turi būti apmokėti, iš viso – 307 040,79 Eur su PVM. Taip pat, dėl nenumatytų darbų, Sutarties I etapo terminas turi būti pratęstas, o į šio termino laikotarpį neturi būti įskaitytas teismo sprendimo priėmimo bei įsiteisėjimo laikas.

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo AB ,,BMGS“ atsiliepime su ieškiniu iš esmės sutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad už papildomai atliktus darbus 307 040,79 Eur turi būti sumokėta ne ieškovei, o AB „BMGS“.

11. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad riedulių daugiau negu 1,5 m radimo tikimybė buvo įtvirtinta pirkimo dokumentuose, todėl ieškovė darbus privalo vykdyti savo lėšomis ir neturi teisės į papildomą apmokėjimą už sutartus darbus.

12. Trečiasis asmuo „Kelvista“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo didelių riedulių (akmenų) pašalinimo ir su tuo susijusius darbus vertinti papildomais darbais bei už juos sumokėti.

13. Trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovė, UAB „Sweco Lietuva“ laiku sureagavo ir operatyviai pateikė atsakymą į ieškovės 2018 m. sausio 26 d. pranešimą Nr. 401-S-B1517 „Dėl objekto „Krantinių Nr. 139 ir Nr. 140 Minijos g. 180, Klaipėda rekonstravimo projektas“ fasadinės spraustasienės sukalimo“. Ieškovė klaidingai interpretuoja UAB „Sweco Lietuva“ 2018 m. balandžio 26 d. pranešimą Nr. K1-365/18 „Dėl objekto „Krantinių Nr. 139 ir Nr. 140 Minijos g. 180, Klaipėda rekonstravimo projektas“ fasadinės spraustasienės sukalimo“ teigdama, jog „tam, kad pripažinti bei konstatuoti nenumatytų darbų faktą projektuotojui prireikė net 4 mėnesių“.

Šalies argumentai

14. Atsakovė teisme pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašė: 1) priteisti atsakovei solidariai iš ieškovės ir trečiojo asmens AB ,,BMGS“ 1 833 710,33 Eur delspinigius ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo delspinigių skaičiavimo pradžios iki nutarties restruktūrizuoti UAB „Hidrostatyba“ įsiteisėjimo 2020 m. vasario 1 d.; 2) priteisti atsakovei iš trečiojo asmens AB ,,BMGS“ 626 429,59 Eur delspinigius bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 2 d. (kita diena po restruktūrizavimo bylos UAB „Hidrostatyba“ iškėlimo) iki 2020 m. lapkričio 27 d. (pareiškimo pateikimo diena); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

15. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog 2017 m. kovo 16 d. Statybos rangos sutartyje Nr. 34-2017-85 dėl projekto „Krantinių Nr. 139 ir 140, Minijos g. 180, Klaipėda“ rekonstravimo projektas“ rekonstrukcijos ir statybos darbų atlikimo numatyti I etapo ir II etapo darbai nebuvo užbaigti sutartu terminu, dėl to už vėlavimo laikotarpį nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (I etapo darbai) ir už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. kovo 13 d. (II etapo darbai) atsakovei turi būti priteisiami 1 833 710,33 Eur delspinigiai solidariai iš ieškovės ir trečiojo asmens AB „BMGS“.

16. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1447-538/2019 UAB „Hidrostatyba“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla (nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 1 d.), Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-571-538/2020 UAB „Hidrostatyba“ iškelta nemokumo byla (nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 22 d.). Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 28 straipsnio 1 dalį, nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis šia nuostata, iki 2020 m. vasario 1 d. apskaičiuoti 1 833 710,33 Eur delspinigiai yra priteistini iš ieškovės ir trečiojo asmens AB „BMGS“ solidariai, o nuo 2020 m. vasario 2 d. apskaičiuoti delspinigiai (626 429,59 Eur) yra priteistini tik iš trečiojo asmens AB „BMGS“.

17. Trečiasis asmuo AB ,,BMGS“ ir ieškovė su atsakovės priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad darbai nebuvo atlikti laiku ne dėl jų kaltės, o dėl papildomų darbų bei atsakovės nebendradarbiavimo. Taip pat nurodė, kad atsakovės prašomi priteisti delspinigiai yra per dideli, neatitinka sąžiningumo principų, be to, kai kuriems yra praleistas senaties terminas.

18. Trečiasis asmuo UAB „Kelvista“ dėl priešieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ir trečiasis asmuo AB „BMGS“ laiku Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, terminas pratęstas nebuvo, atsakovė įgijo teisę reikalauti delspinigių už sutartinių prievolių neįvykdymą.

Atsiliepimas

19. Trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ dėl priešieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės ir trečiojo asmens AB „BMGS“ nurodyti techninės dokumentacijos netikslumai, kurie paaiškėjo vykdant krantinių Nr. 140 ir Nr. 139 rekonstrukcijos darbus ir dėl kurių kilo būtinybė koreguoti projektinės dokumentacijos sprendinius, atsirado ne dėl nuo projektuotojo UAB „Sweco Lietuva“ priklausančių aplinkybių.

20. Trečiasis asmuo AB ,,BMGS“ Klaipėdos apygardos teisme pareikštu savarankišku reikalavimu prašė: 1) atsakovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį; 2) atmesti atsakovės priešieškinį kaip nepagrįstą; 3) tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad nėra pagrindo atsakovės priešieškinį ir (ar) jo patikslinimus atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstus, nuo atsakovės prašomų priteisti delspinigių AB ,,BMGS“ atleisti arba prašomas priteisti netesybas mažinti iki 0 Eur; 4) AB „BMGS“ savarankiškus reikalavimus tenkinti ir: a) pripažinti, kad pagal Statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85 rekonstruojant krantines Nr. 139 ir Nr. 140, po naujai įrengiama spraustasiene rastų riedulių identifikavimo, atidengimo, iškėlimo bei pašalinimo darbai yra nenumatyti (papildomi) darbai, kurių vertė 307 040,79 Eur su PVM; b) įpareigoti atsakovę sumokėti AB „BMGS“ už faktiškai atliktus papildomus didelių riedulių atidengimo, iškėlimo, kitų nenumatytų (papildomų) darbų atlikimo, papildomų išlaidų kliūčiai atidengti, iškelti bei pašalinti darbus, kurių bendra vertė sudaro 307 040,79 Eur su PVM; c) priteisti AB „BMGS“ iš atsakovės 6 proc. procesines palūkanas už byloje priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; d) darbų atlikimui Statybos rangos sutarties Nr. 34-2017-85 2.1.4 papunktyje nustatytą I etapo terminą pratęsti 321 kalendorine diena, taip pat pratęsiant ir Statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85 2.1 papunktyje nustatytą bendrą sutarties terminą; terminą skaičiuoti nuo Statybos rangos sutarties Nr. 34-2017-85 ir papildomuose susitarimuose nurodytos I etapo termino pabaigos, o į šio termino laikotarpį neįskaityti bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo bei sprendimo įsiteisėjimo laiko; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

21. Trečiasis asmuo AB „BMGS“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas rangovų atliktus darbus pripažinti papildomais ir įpareigoti atsakovę juos apmokėti ir pratęsti Sutarties terminą. Trečiojo asmens teigimu I ir II darbų etapų vykdymą lėmė nuo AB „BMGS“ ir ieškovės nepriklausančios priežastys ir atsakovės veiksmai (neveikimas). Direkcijos reikalavimas priteisti delspinigius yra nepagrįstas ir atmestinas net nevertinant konkrečių darbų vykdymo uždelsimo aplinkybių.

22. Ieškovė su AB „BMGS“ savarankiškais reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Atsiliepime nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju 307 040,79 Eur su PVM suma turi būti priteista ne AB „BMGS“, tačiau ieškovei.

23. Atsakovė su trečiojo asmens AB „BMGS“ savarankiškais reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Atsiliepime nurodė, kad trečiojo asmens AB „BMGS“ prašoma priteisti darbų kaina (307 040,79 Eur su PVM) nebuvo nustatyta Sutartyje nustatyta tvarka, ji nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, rinkoje vyraujančiomis tokių darbų atlikimo kainomis (rekomendacijose dėl statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo numatytais įkainiais ir jų dydžiais), o ieškovės ir trečiojo asmens AB „BMGS“ pačių sau išrašytos sąskaitos nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas objektyviai atliktų darbų kainai nustatyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies bei:

24.1. pripažino, kad pagal VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir BUAB „Hidrostatyba“ 2017 m. kovo 16 d. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85 „Krantinių Nr. 139 ir 140, Minijos g. 180, Klaipėda rekonstravimo projektas“ rekonstruojant krantines Nr. 139 ir Nr. 140, po naujai įrengiama spraustasiene rastų didelių akmenų identifikavimo, atidengimo, iškėlimo bei pašalinimo darbai yra nenumatyti (papildomi) darbai, kurių vertė 257 769,73 Eur su PVM;

24.2. įpareigojo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją apmokėti BUAB „Hidrostatyba“ už faktiškai atliktus papildomus didelių akmenų atidengimo, iškėlimo, kitų nenumatytų (papildomų) darbų atlikimo, papildomų išlaidų kliūčiai atidengti, iškelti bei pašalinti darbus, kurių bendra vertė sudaro 257 769,73 Eur su PVM;

24.3. ieškovei iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteisė 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (257 769,73 Eur įskaitant PVM) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

24.4. darbų atlikimui 2017 m. kovo 16 d. sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. 34-2017-85 „Krantinių Nr. 139 ir 140, Minijos g. 180, Klaipėda“ rekonstravimo projektas“ 2.1.4 papunktyje nustatytą I etapo terminą pratęsė 321 kalendorine diena, kartu pratęsiant ir Sutarties 2.1 papunktyje nustatytą bendrą sutarties terminą, terminą skaičiuojant nuo Sutartyje ir papildomuose susitarimuose nurodytos I etapo termino pabaigos.

24.5. kitą ieškinio dalį atmetė.

24.6. priėmė atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atsisakymą priešieškinio reikalavimo dėl 52 970,15 Eur delspinigių priteisimo iš AB ,,BMGS“ ir civilinės bylos dalį pagal VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priešieškinį dėl 52 970,15 Eur delspinigių priteisimo iš AB ,,BMGS“ nutraukė bei grąžino VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 1 020 Eur žyminį mokestį (jo dalį).

24.7. atmetė VĮ Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priešieškinį.

24.8. atmetė AB ,,BMGS“ savarankišką reikalavimą dėl nenumatytų (papildomų) darbų pripažinimo, įpareigojimo už juos apmokėti kainą ir sutarties vykdymo termino pratęsimo.

24.9. priteisė ieškovei 2 479,21 Eur bylinėjimosi išlaidų iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos.

24.10. priteisė ieškovei 5 964,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, skirtų bankroto administravimui, iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos.

24.11. priteisė ieškovei 2 479,21 Eur bylinėjimosi išlaidų iš AB ,,BMGS“.

24.12. priteisė ieškovei 5 964,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, skirtų bankroto administravimui, iš AB ,,BMGS“.

24.13. priteisė atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 2 841,65 Eur iš ieškovės ir 6 836,98 Eur iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

24.14. priteisė trečiajam asmeniui AB ,,BMGS“ 2 858 Eur iš ieškovės ir 6 876,33 Eur iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sutarties sąlygas, padarė išvadą, kad pagal Sutartį rekonstruojant krantines Nr. 139 ir Nr. 140, po naujai įrengiama spraustasiene rastų didelių akmenų (riedulių) identifikavimo, atidengimo, iškėlimo bei pašalinimo darbai yra nenumatyti (papildomi) darbai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.684 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178, 185 straipsniai).

26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl papildomų darbų kainos (ne)pagrįstumo pažymėjo, kad surinkti įrodymai patvirtinta, jog ieškovės patirtos išlaidos sudaro 257 769,73 Eur įskaitant PVM (neįskaitant injekcinių ankerių darbų, kuriuos įsigijo Direkcija).

27. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vykdydami Sutartį visi dalyviai (Rangovas, Užsakovas, Projektuotojas, Techninis prižiūrėtojas, kt.) susidūrė su neeiline situacija, jai spręsti buvo reikalingi papildomi / nauji skaičiavimai, kt., specialios žinios, įrengimai (mechanizmai). Teismas sprendė, kad nors ieškovės pateiktos sąskaitos dėl 307 040,79 Eur su PVM, tačiau atsižvelgus į tai, kad darbai vyko žymiai ilgesnį laikotarpį, negu numatė pats rangovas, tokia padidėjusi darbų kaina dėl užsitęsusių darbų (atitinkamai didėjanti kaina) negali būti pripažinta pagrįsta (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, šiuo atveju 257 769,73 Eur su PVM suma yra pagrįsta ir atitinka šalių interesų pusiausvyrą.

28. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės ir AB „BMGS“ prašymas dėl Sutarties termino pratęsimo iš esmės pagrįstas, įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo bei sprendimo įsiteisėjimo metu darbai galėjo būti vykdomi, todėl prašymą tenkino iš dalies ir darbų atlikimui Sutarties 2.1.4 papunktyje nustatytą I etapo terminą pratęsė 321 kalendorine diena, kartu pratęsiant ir Sutarties 2.1 papunktyje nustatytą bendrą sutarties terminą.

29. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė, 2020 m. kovo 13 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d. patikslindama priešieškinio reikalavimus, ieškinio senaties termino nepraleido, tačiau, spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti delspinigius, padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė ieškovės kaltės dėl terminų praleidimo, nes teismo ekspertai patvirtino, jog iš esmės ieškovė tinkamai vykdė Sutartį ir bendradarbiavo su atsakove.

30. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens AB „BMGS“ savarankiškų reikalavimų, nustatė, kad AB „BMGS“ ir BUAB „Hidrostatyba“ 2019 m. lapkričio 6 d. sudarė susitarimą (toliau – ir 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimas) dėl 2016 m. lapkričio 2 d. Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo, kuriame nurodyta, kad nuo šio susitarimo pasirašymo atsakingas partneris pagal Jungtinės veiklos sutartį yra AB „BMGS“ ir pakeista Jungtinės veiklos sutarties 5.1.4 papunkčio nuostata nauja redakcija, t. y., kad pagal savo bendrąjį susitarimą partneriai AB „BMGS“ paskiria atsakingu partneriu, kuris vadovauja jungtinei veiklai bei tvarko partnerių bendruosius reikalus. Teismas padarė išvadą, kad ginčo prievolės (apmokėti už papildomų darbų atlikimą) įvykdymo momentas suėjo iki Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo, ginčo prievolės įvykdymo momentas suėjo laikotarpiu, kai Sutarties ir Jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsakingo partnerio pareigas ėjo BUAB „Hidrostatyba“, dėl to būtent BUAB „Hidrostatyba“, o ne AB „BMGS“ turi teisę priimti ginčo prievolės įvykdymą iš atsakovės (Sutarties 3.16 papunktis, Jungtinės veiklos sutarties 5.1.4, 6.1.3 papunkčiai).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

31. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo dalį dėl ieškovės reikalavimo dėl nenumatytų (papildomų) darbų vertės dydžio (priteisiant 307 040,79 Eur su PVM, o ne 257 769,73 Eur su PVM), taip pat panaikinti sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens AB „BMGS“ ir dėl to priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

31.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ieškovės faktiškai atliktų nenumatytų (papildomų) darbų pagrįsta kaina yra 307 040,79 Eur su PVM. Byloje esantys įrodymai dėl rangovo faktiškai atliktų nenumatytų (papildomų) darbų kainos pagrįstumo (Ekspertizės aktas ir Pakartotinės ekspertizės aktas) yra ne tik didesnio patikimumo dėl jų buvimo specialia įrodinėjimo priemone, bet ir vienareikšmiškai tiesiogiai patvirtina, kad 307 040,79 Eur yra pagrįsta aptariamų darbų kaina. Taip pat ieškovė pateikė ne tik PVM sąskaitas faktūras už atliktus nenumatytus (papildomus) darbus, bet ir išsamią patirtų išlaidų, sudarančių 307 040,79 Eur dydį, detalizaciją.

31.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovės patirtos išlaidos būtų nepagrįstai per didelės. Šiuo konkrečiu atveju, faktinės rangovo išlaidos dėl papildomų darbų sudaro 307 040,79 Eur.

31.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimą, nes ieškovės laimėta bylos dalis sudaro 97,70 proc. nuo bendros ginčo sumos, o atsakovės laimėta bylos dalis prieš ieškovę sudaro 2,30 proc. nuo bendros ginčo sumos. Būtent pagal šią proporciją turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat, pirmosios instancijos teismui atmetus trečiojo asmens AB „BMGS“ savarankiškus reikalavimus, nėra jokio pagrindo iš ieškovės priteisti AB „BMGS“ bylinėjimosi išlaidas.

32. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad rekonstruojant krantines Nr. 139 ir Nr. 140, po naujai įrengiama spraustasiene rastų didelių akmenų identifikavimo, atidengimo, iškėlimo bei pašalinimo nenumatytų (papildomų) darbų vertė yra 257 769,73 Eur su PVM ir atsakovė įpareigota apmokėti ieškovei šią sumą už faktiškai atliktus nenumatytus (papildomus) darbus 257 769,73 Eur su PVM, ir tokią papildomų (nenumatytų) darbų vertę (kainą) sumažinti iki 213 032,84 Eur; 2) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinio reikalavimai ieškovei ir AB „BMGS“ dėl delspinigių priteisimo atmesti, ir dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą – priteisti solidariai iš ieškovės ir AB „BMGS“ 327 033,05 Eur delspinigius už ieškinyje nurodytus laikotarpius iki 2020 m. vasario 1 d. (kai ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, dėl to kilus draudimui skaičiuoti netesybas), 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš AB „BMGS“ 689 494,52 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 2 d. iki 2021 m. kovo 11 d., 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašo perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

32.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės atliekamų kliūties šalinimo darbų kainą, kuri galėjo būti įtraukta tik į Suvestinio statybos kainos apskaičiavimo lentelės III skyriuje nurodytą darbų kainą – 213 032,84 Eur. Net jei teismas nuspręstų, kad sutartinis įkainis netaikomas, tada reikia kainą skaičiuoti pagal Sutarties 4.8 papunktyje nurodytą kainodarą (SISTELA sistema).

32.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė faktiškai vėlavo užbaigti Sutarties tiek I, tiek II etapo darbus daugiau nei 321 diena, todėl teismo sprendimo motyvai, kartu ir dėl nuostolių dydžio nepagrindimo įrodymais, nepaneigia pagrindo taikyti Sutartyje numatytas netesybas už vėlesnį laikotarpį.

33. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo AB „BMGS“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria papildomų darbų kaina sumažinta nuo 307 040,79 Eur su PVM iki 257 769,73 Eur su PVM bei už papildomus darbus VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įpareigota sumokėti BUAB „Hidrostatyba“, pakeisti: 1) pripažinti, kad pagal statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85 rekonstruojant krantines Nr. 139 ir Nr. 140, po naujai įrengiama spraustasiene rastų riedulių identifikavimo, atidengimo, iškėlimo bei pašalinimo darbai yra nenumatyti (papildomi) darbai, kurių vertė 307 040,79 Eur su PVM; 2) įpareigoti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją apmokėti AB „BMGS“ už faktiškai atliktus papildomus didelių riedulių atidengimo, iškėlimo, kitų nenumatytų (papildomų) darbų atlikimo, papildomų išlaidų kliūčiai atidengti, iškelti bei pašalinti darbus, kurių bendra vertė sudaro 307 040,79 Eur su PVM; 3) priteisti AB „BMGS“ iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

33.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai papildomų darbų kainą / vertę sumažino nuo 307 040,79 Eur su PVM iki 257 769,73 Eur. Byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad AB „BMGS“ išlaidos sudarė 307 040,79 Eur su PVM sumą, tačiau sumažinant papildomų darbų kainą / vertę teismas nenurodė, kokių duomenų konkrečiai nepakanka papildomų darbų kainai nustatyti, nepaaiškino, kokie buhalterinės apskaitos dokumentai yra netinkami ir nepagrindžia atliktų darbų / patirtų išlaidų sumos, motyvuotai nepagrindė, kodėl nesivadovavo net dvejose skirtingų ekspertų atliktose teismo ekspertizėse konstatuotais faktais, kad rangovų 307 040,79 Eur su PVM patirtos išlaidos papildomiems darbams yra visiškai pagrįstos ir nesutikti su jomis pagrindo nėra.

33.2. Ginčo suma už papildomus darbus nepagrįstai buvo priteista ieškovei, o ne AB „BMGS“. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad jungtinės veiklos partnerių kuriama nuosavybė yra dalinė, kuri baigiantis jungtinei veiklai paskirstoma partneriams pagal jų indėlius. Nesant ginčo, kad jungtinės veiklos santykiai tarp ieškovės ir AB „BMGS“ yra pasibaigę, ginčijamą sumą už papildomus darbus teismas turėjo priteisti AB „BMGS“.

Atsiliepimas

34. Ieškovė su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

34.1. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad iš bendros ieškovei priteistos kainos už nenumatytus (papildomus) darbus neva reikia minusuoti projektavimo ir inžinerines paslaugas (21 303,28 Eur) ir atsakovės rezervo sumą (23 433,61 Eur), tačiau ieškovė tokių išlaidų nepatyrė ir jos nebuvo priteistos.

34.2. Priešingai nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas svarbias aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra visų sąlygų delspinigių atsakovei priteisimui, nes atsakovė neįrodė ieškovės kaltės dėl laiku neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų.

Šalies argumentai

35. Ieškovė su trečiojo asmens AB „BMGS“ apeliaciniu skundu taip pat nesutinka, prašo apeliacinio skundo dalį dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo dalies, kuria teismas nusprendė papildomų darbų kainą priteisti ieškovei, o ne AB „BMGS“, atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus bei vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, pagrįstai konstatavo, jog ginčo sutartinės prievolės apmokėti už rangovo faktiškai atliktus nenumatytus (papildomus) darbus įvykdymo terminas prasidėjo 2018 m. gruodžio 21 d. ir suėjo po 60 kalendorinių dienų, t. y. 2019 m. vasario 21 d., dar iki jungtinės veiklos sutarties pakeitimo pasirašymo. Taigi, nustačius, jog prievolės apmokėti už ieškovės faktiškai atliktus nenumatytus (papildomus) darbus įvykdymo terminas suėjo 2019 m. vasario 21 d., t. y. ieškovei vykdant atsakingojo partnerio pareigas pagal jungtinės veiklos sutartį, teismas pagrįstai sprendė, jog būtent ieškovė turi teisę priimti ginčo prievolės įvykdymą iš atsakovės, o ne AB „BMGS“.

Atsiliepimas

36. Atsakovė su ieškovės ir trečiojo asmens AB „BMGS“ apeliaciniais skundais nesutinka, prašo juos atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

36.1. Nepagrįsti tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens AB „BMGS“ apeliacinių skundų teiginiai, kad ieškovė į bylą pateikė tinkamus ir pakankamus įrodymus, pagrindžiančius civilinėje byloje prašomą priteisti nenumatytų (papildomų) darbų kainą. Net ir pripažinus pagrindą pakeisti Sutarties kainą, numatant apmokėjimą už nenumatytus (papildomus) darbus, toks pakeitimas turi būti atliekamas tik objektyvių ir Sutarties reikalavimus atitinkančių duomenų pagrindu. Šiuo konkrečiu atveju, Sutartyje buvo detaliai aptartos tokių nenumatytų (papildomų) darbų kainos nustatymo ir apmokėjimo sąlygos. Esant konkrečioms ginčo santykius reglamentuojančioms sutartinėms nuostatoms (nustatytoms viešojo pirkimo procedūrų metu), nėra jokio pagrindo remtis ieškovės siūlymu tariamas reglamentavimo spragas užpildyti vienašališkais ieškovės paaiškinimais ar kitose bylose padarytoms teismų išvadoms.

Šalies argumentai

36.2. Ieškovė ir trečiasis asmuo AB „BMGS“ apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad atsakovė nepateikė jokios savo pozicijos dėl ieškovės pateiktų buhalterinių duomenų ar alternatyvių nenumatytų (papildomų) darbų kainos skaičiavimų ir tokiu būdu neva neįvykdė jai priskirtos įrodinėjimo pareigos. Priešingai, tiek Sutarties nuostatos, tiek teismų praktika būtent ieškovei (rangovui) priskiria pareigą konkrečiais ir tinkamais duomenimis pagrįsti nenumatytų (papildomų) darbų kainą. Atsakovė, nevykdydama rangovo funkcijų, neatlikdama ginčo darbų ir neturėdama įgalinimų kištis ir kontroliuoti ieškovės veiklą, net neturi galimybės pateikti į bylą duomenų apie normatyvines ar faktines ieškovės sąnaudas tokiems darbams atlikti.

36.3. Priešingai nei teigia ieškovė ir AB „BMGS“ apeliaciniuose skunduose, byloje atliktos teismo ekspertizės nepatvirtina ir nepagrindžia ieškovės prašomos nustatyti ir priteisti darbų kainos. Pirminės ekspertizės akte jokių ekspertinių išvadų nenumatytų (papildomų) darbų kainos klausimu pateikta nebuvo, o 2022 m. sausio 20 d. pakartotinės ekspertizės akte buvo nustatyta ir pagrįsta žymiai mažesnė nei rangovo (ieškovės) prašoma nustatyti nenumatytų (papildomų) darbų kaina.

36.4. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių bei dėl konkrečiai šioje byloje ginčo šalių patirtų išlaidų apimčių ir pareigos jas atlyginti. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas tik tų asmenų, kurių pareikšti reikalavimai arba kurių atžvilgiu pareikšti reikalavimai buvo ir dalies patenkinti, tačiau nusprendė netenkinti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su byloje pareikštais reikalavimais, kurie buvo atmesti visa apimtimi.

Atsiliepimas

37. Trečiasis asmuo AB „BMGS“ su ieškovės apeliaciniu skundu sutinka iš dalies, su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

37.1. Atsakovės reikalavimai dėl papildomų (nenumatytų) darbų kainos/vertės mažinimo iki 213 032,84 Eur yra nepagrįsti, nes apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės pripažįsta ginčo darbų buvimą nenumatytais, o tai patvirtina, kad ir atsakovės argumentai dėl darbų kainos / vertės negali būti laikomi pagrįstais. Byloje esantys duomenys patvirtinta, kad AB „BMGS“ faktinės išlaidos – 307 040,79 Eur su PVM, buvo pripažintos pagrįstomis ir skirtingų ekspertų.

37.2. Atsakovės reikalavimai dėl netesybų negali būti tenkinami. Atsakovė neįrodė ir net neįrodinėja AB „BMGS“ ir ieškovės kaltės, atsakovė taip pat nepagrįstai skaičiuoja delspinigius nuo visos sutarties kainos ir neįrodė, kad atsakovė dėl Sutarties vykdymo patyrė nuostolius.

37.3. Trečiasis asmuo AB „BMSG“ sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad papildomų darbų vertė yra 307 040,79 Eur su PVM, tačiau nesutinka, kad papildomų darbų kaina / vertė (307 040,79 Eur su PVM) turėtų būti priteisiama ieškovei, nes jungtinės veiklos santykiai tarp ieškovės ir AB „BMGS“ yra pasibaigę, todėl ginčijamą sumą už papildomus darbus teismas turėjo priteisti AB „BMGS“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

39. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinta ieškinio dalis, taip pat sprendimo dalies, kuria atmestas priešieškinis ir sprendimo dalies, kuria atmestas trečiojo asmens AB „BMGS“ savarankiškas reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

40. Trečiasis asmuo AB „BMGS“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus –BUAB „Hidrostatyba“ 2018 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 801-S-B0346 su priedais. Nurodo, kad 2019 m. sausio 9 d. kartu su patikslintu ieškiniu šis įrodymas buvo teikiamas teismui, tačiau dėl techninės klaidos šio dokumento byloje nėra. Trečiojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo dokumentu rėmėsi kaip atskaitos tašku, nuo kada direkcija buvo informuota apie pareigą apmokėti už papildomus darbus ir skaičiavo Sutarties 3.9 papunktyje nustatytą 60 dienų terminą nustatant prievolės įvykdymo momentą, todėl šiuo konkrečiu atveju atsirado poreikis šį dokumentą pridėti prie bylos medžiagos.

41. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. gruodžio 8 d. gauti atsakovės papildomi duomenys (2022 m. lapkričio 24 d. sąlyginio deponavimo sutartis; 2022 m. lapkričio 29 d. mokėjimo pavedimas; 2022 m. gruodžio 5 d. atsakovės pranešimas ieškovei ir trečiajam asmeniui AB „BMGS“), kad atsakovė ir AB „Šiaulių bankas“ 2022 m. lapkričio 24 d. sudarė sąlyginio deponavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė atliko 213 032,84 Eur mokėjimą į kredito įstaigos sąlyginio deponavimo sąskaitą ir 2022 m. gruodžio 5 d. raštu informavo ieškovę ir trečiąjį asmenį AB „BMGS“ apie LR CK 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka įvykdytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neginčytinos 213 032,84 Eur piniginės prievolės sumokėti už papildomus (nenumatytus) darbus.

42. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, svarbu ir tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. teikiami įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

43. Įvertinus tai, kad trečiojo asmens AB „BMGS“ su apeliaciniu skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl atsakovės pareigos apmokėti už papildomus darbus, šalys su šiais įrodymais turėjo galimybę susipažinti ir pateikti savo nuomonę dėl jų reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl trečiojo asmens AB „BMGS“ su rašytiniais paaiškinimais pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir bus vertinami visų įrodymų kontekste. Sprendžiant dėl atsakovės pateiktų įrodymų priėmimo, darytina išvada, kad šie įrodymai iš esmės yra informacinio pobūdžio duomenys, neturintys reikšmės patikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl šie duomenys pridėtini prie bylos kaip patvirtinantys atsakovės apeliacijoje neginčijamos sumos galimam kreditoriui sumokėjimo užtikrinimą, o procesinis prašymas spręstinas priklausomai nuo apeliacinių skundų išnagrinėjimo rezultato (žiūrėti 100-102 punktus).

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Hidrostatyba“ (Rangovas) ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (Užsakovas) 2017 m. kovo 16 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85 dėl „Krantinių Nr. 139 ir Nr. 140, Minijos g. 180, Klaipėda, rekonstravimo projektas“. Sutarties kaina 14 130 110,31 Eur su PVM, su užsakovo rezervu – 14 836 615,83 Eur su PVM.

45. Pagal Sutartį darbai turi būti atlikti per 690 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo, numatyto 2.1 papunktyje bei pagal Rangovo sudarytą ir suderintą kalendorinį darbų atlikimo grafiką, nurodytą Sutarties 18.3 papunktyje (Sutarties 2.3 papunktis). Sutarties 2.4 papunktyje nustatyta, kad, sutarties vykdymo metu paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms, šalių susitarimu terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 120 kalendorinių dienų laikotarpiui. Sutarties 2.5 papunktyje nurodyta, kad Rangovas turi teisę pratęsti sutarties terminą numatytais pagrindais. Užsakovas ir Rangovas susitarė, kad, jeigu dėl nenumatytų aplinkybių, kurių negalima buvo numatyti iki sutarties įsigaliojimo ar, atsiradus būtinybei atlikti papildomus darbus, bus atsiskaitoma už atliktus papildomus darbus (Sutarties IV skirsnis).

46. BUAB „Hidrostatyba“ Sutartį vykdė su partneriu AB „BMGS“, veikdami pagal 2016 m. lapkričio 2 d. Jungtinės veiklos sutartį. Partneriui AB „BMGS“ 2017 m. lapkričio 21 d. – 2017 m. lapkričio 24 d. atliekant fasadinės spraustasienės HZ profilių Nr. 66, Nr. 67 ir Nr. 68 gramzdinimo darbus bei 2017 m. gruodžio 17 d., vykdant HZ profilio Nr. 76 gramzdinimą, buvo gauti duomenys, kad profiliai atsirėmė į kliūtį.

47. Techniniame projekte buvo numatyta, kad atliekant gramzdinimo darbus galimas grunto pasipriešinimo jėgų sumažinimas, panaudojant gręžimo techniką ir išgręžiant gruntą iki 14,00 m arba kitais metodais, tačiau iš AB „BMGS“ Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 23 d. rašto Nr. 14.3-S-01-02/43 matyti, kad gręžimas teigiamų rezultatų nedavė.

48. AB „BMGS“ kreipėsi į UAB „Hidrostatyba“, jog direkcija bei projekto autorius priimtų projektinį sprendinį minėtai situacijai išspręsti. AB „BMGS“ pažymėjo, jog šios kliūtys turės įtakos darbų atlikimo terminui bei darbų kainai.

49. UAB „Hidrostatyba“ 2018 m. sausio 26 d. raštu Nr. 401-S-B1517 informavo direkciją ir kitus statybos proceso dalyvius apie atliktus projektinius darbus, pritaikius papildomą priemonę – praplovimą didelio slėgio vamzdeliais ir žvalgybinių gręžinių smūginį – rotacinį gręžimą, panaudojant gręžimo agregatą KLEMM KR802-1 su specialia sustiprinta gręžimo galvute. BUAB „Hidrostatyba“ Direkcijai nurodė, jog elementų nesukalimo iki projektinės altitudės – 24,00 m priežastis yra technogeninė kliūtis, todėl paprašė nurodyti techninį sprendimą dėl kliūties identifikavimo kombinuotos sienutės kalimo probleminiame ruože, įskaitant leistiną atkasimo gylį, esamos sienutės stabilumo užtikrinimo priemones, galimą kombinuotos sienutės pakeitimo būdą.

50. UAB „Sweco Lietuva“ (projektuotojas) atstovas 2018 m. vasario 5 d. raštu Nr. Kl-130/18 pranešė, kad nustatytą problemą reikia išspręsti atliekant keletą papildomą darbų: 1) atkasti kliūtį ir ją apžiūrėti narų pagalba; 2) minėtus darbus atlikti pagal paruoštą gilinimo schemą; 3) kliūties iškasimo gruntas (apie 340 m3) turi būti įvertintas pagal akvatorijos gilinimo dalies žiniaraštyje nurodytą grunto kasimo poziciją „Grunto kasimas pagilinant iki altitudės – 14,00 m po vandeniu, išvežimas į artimiausią dampingo vietą ir gramzdinimas jūroje“; 4) pasiūlyta pagal paruoštą schemą parengti gilinimo darbų užduotį.

51. Aprašytam UAB „Sweco Lietuva“ sprendiniui ir schemai 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. SR-(3.11)-16 pritarė ir UAB „Kelvista“ (Techninis prižiūrėtojas) techninės priežiūros vadovas.

52. Direkcija 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. UD-9.2.168-481 pranešė, kad techninio projekto sprendiniuose yra nurodytos pasipriešinimo sumažinimo metodas (išgręžiant gruntą) arba kiti metodai. Direkcijos teigimu, rangovas turėjo kliūtį numatyti, nes pirkimo metu buvo pateikta inžinerinių geologinių tyrimų ataskaita, kurioje buvo nurodyta, kad grunto sandara yra sudėtinga dėl moreninio priemolio pasipriešinimo, dėl žvyro gargždo, pavienių riedulių ir t. t.

53. BUAB „Hidrostatyba“ 2018 m. vasario 20 d. raštu Nr. 401-S-B1556 Direkcijai pateikė faktus, kad įlaidus sukalė, įvertinę geologinę sandarą ir tarptautinę jūrų uosto statybos praktiką, EAU 2012 (9th. Edition) rekomendacijas. Nepavyko sukalti tik anksčiau minėtų 4 laikančiųjų elementų. Ieškovė paprašė direkcijos pateikti akvatorijos gilinimo darbų užduotį ir akvatorijos gilinimo leidimą bei spręsti papildomo apmokėjimo klausimą.

54. Direkcija 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. UD-9.2. 168-556 Projektuotojo 2018 m. vasario 5 d. raštą Nr. Kl-130-18 vertino kaip rekomendaciją, kuri galima alternatyva kitiems būdams bei metodams ir kuriuos rangovas turėtų taikyti remdamasis gerąja tarptautine jūrų uosto statybos praktika.

55. Atsižvelgiant į UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Kelvista“ specialistų rekomendacijas buvo atkastas gruntas ties minėtais įlaidais ir nustatyta, kad įlaidų Nr. 66-68 vietoje, 12,5 metrų gylyje yra apytiksliai 4 × 3,5 m kliūtis (akmuo arba betono luitas), o įlaido Nr. 76 vietoje 11,80 m gylyje yra 2 × 1,5 m kliūtis (akmuo arba betono luitas).

56. BUAB „Hidrostatyba“ 2018 m. kovo 20 d. raštu Nr. 401-S-B1593 paprašė organizuoti šių papildomų kliūčių pašalinimo darbų įsigijimo procedūras, pratęsti I Statybos etapo terminą.

57. Direkcija 2018 m. kovo 21 d. raštu Nr. UD-9.2.168-810 pakartotinai atmetė prašymą teigdama, kad galimi kliuviniai ir jų pašalinimo sąnaudos turėjo būti numatytos pateikto pasiūlymo kainoje.

58. BUAB „Hidrostatyba“ 2018 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 110-S-B000l informavo direkciją, kad ji pažeidė sutartinius įsipareigojimus, pažymėjo, kad pagal galimybes šalins kliūtis, sukals įlaidus, bet kreipsis į teismą dėl darbų pripažinimo nenumatytais ir papildomais darbais bei kreipsis dėl papildomo apmokėjimo ir Sutarties termino pratęsimo.

59. Atsakovė 2018 m. balandžio 18 d. raštu Nr. UD-9.2.168-1096 reikalavo be papildomo apmokėjimo ir nepratęsus termino šalinti minėtas kliūtis.

60. Projektuotojas 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. Kl-387/18 pateikė konstrukcinį sprendinį bei schemą, kaip reikėtų sutvirtinti esamą krantinę Nr. 140 prieš šalinant riedulį ties laikančiais elementais HZ880M (Nr. 66, Nr. 67, Nr. 68). Šiame Projektuotojo nurodyme pažymėta, kad jokie atkasimo darbai negalimi ir draudžiama judinti riedulį, nesutvirtinus esančios įlaidinės spraustasienės. Siūloma taikyti specialią sutvirtinimo sistemą – naudoti injekcinius ankerius su paskirstomąja sija. Projektuotojas šiam darbui pateikė konstrukcinį sprendinį.

61. Ieškovė 2018 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 801-S-B0041 pateikė direkcijai paaiškinimą dėl susidariusios padėties bei nurodė, kad šis atvejis yra vertintinas kaip nenumatyti darbai ir nėra susijęs su sutartiniais įsipareigojimais.

62. Ieškovė dėl situacijos 2018 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 801-S-B0051 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją prie aplinkos ministerijos (Inspekcija) dėl išaiškinimų, ar šiuo atveju galimi papildomi, nenumatyti darbai šalinant didelių gabaritų riedulius be Techninio ir Darbo projektų pakeitimo (koregavimo), ar užtenka Projektuotojo raštiško nurodymo bei technologinio projekto pakeitimo.

63. Ieškovė 2018 m. birželio 28 d. gavo Inspekcijos atsakymą į 2018 m. gegužės 18 d. užklausimą, kuriame Inspekcija iš esmės patvirtino, jog Projektuotojas privalo pakoreguoti techninį projektą, atitinkamai pakoreguojant darbo projektą. Taip pat turi būti atlikti ir kiti, pagal STR 1.04.04:2017 8 priede konstrukcinei daliai keliami sudėties ir projekto sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai.

64. Atsakydamas į Inspekcijos išaiškinimą, projektuotojas UAB „Sweco Lietuva“ patvirtino, kad pakeis techninio projekto sprendinius, susijusius su laikino esamos statinio konstrukcijos sutvirtinimu gavusi direkcijos pritarimą.

65. Ieškovė 2018 m. liepos 2 d. raštu Nr. 401-S-B1645 pateikė argumentus bei teisinę poziciją, direkcijos prašė koreguoti projektą su konkrečiais esamų konstrukcijų sutvirtinimų sprendiniais.

66. Atsakovė 2018 m. liepos 9 d. rašte Nr. UD-9.168-1891 nurodė, kad užsakovui nusprendus, kad, jei ir būtų nustatytas poreikis koreguoti techninio projekto sprendinius, projekto patikslinimas gali būti atliekamas iki statinio užbaigimo procedūrų pradžios ir tik užsakovui pareikalavus.

67. I etapo darbai buvo užbaigti 2019 m. rugsėjo 27 d., II etapo darbai užbaigti 2021 m. kovo 12 d.

68. Užbaigtų statybos darbų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. V12-120 dėl statybos darbų pagal 2017 m. kovo 16 d. Statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85 užbaigimo pasirašytas 2021 m. kovo 12 d.

69. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1447-538/2019 UAB „Hidrostatyba“ iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 1 d. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-571-538/2020 UAB „Hidrostatyba“ iškelta nemokumo / bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 22 d.

Dėl papildomų darbų kainos

70. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagal Sutartį rekonstruojant krantines Nr. 139 ir Nr. 140, po naujai įrengiama spraustasiene rastų didelių akmenų (riedulių) identifikavimo, atidengimo, iškėlimo bei pašalinimo darbai buvo atlikti kaip papildomi darbai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl papildomų darbų kainos, nustatė, kad, vykdydami Sutartį visi dalyviai susidūrė su neeiline situacija, kuriai išspręsti buvo reikalingi papildomi / nauji skaičiavimai, kt., specialios žinios, įrengimai (mechanizmai). Teismas sprendė, kad nors ieškovės pateiktos sąskaitos dėl 307 040,79 Eur su PVM, tačiau atsižvelgus į tai, kad papildomi darbai vyko ilgesnį laikotarpį, negu numatė pats rangovas, tokia padidėjusi darbų kaina dėl užsitęsusių darbų (atitinkamai didėjanti kaina) negali būti pripažinta pagrįsta. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju 257 769,73 Eur su PVM suma yra pagrįsta ir atitinka šalių interesų pusiausvyrą.

71. Papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo tvarka nustatyta tiek bendrosiose rangos (CK 6.653 straipsnio 4 dalis), tiek specialiosiose statybos rangos (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys) teisinius santykius reglamentuojančiose normose. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą. Šioje teisės normoje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato poreikį papildomiems darbams. CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Pagal aptariamo straipsnio 5 dalį rangovas, neįvykdęs nurodytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas. Pagal CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalis rangovas įgyja teisę reikalauti apmokėti už papildomai atliktus darbus, jeigu rangovas dėl jų atlikimo užsakovą įspėjo ir gavo sutikimą didinti konkrečią darbų kainą.

72. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje bendrąsias statybos rangą reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėta, kad galimybė didinti darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių, susaistyta CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga – rangovas apie tokius paaiškėjusius kainos padidinimo pagrindus privalo laiku pranešti užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015). Be to, reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009).

73. Byloje nėra ginčo, kad, pagal Sutartį rekonstruojant krantines Nr. 139 ir Nr. 140, po naujai įrengiama spraustasiene rastų didelių akmenų (riedulių) identifikavimo, atidengimo, iškėlimo bei pašalinimo darbai buvo atlikti kaip papildomi darbai ir teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad buvo susidariusi išskirtinė situacija, kai pradėjus vykdyti sutartimi numatytus darbus paaiškėjo aplinkybės, turinčios įtakos sutarties rezultatui pasiekti. Dėl minėtų darbų būtinumo taip pat ginčo nėra, visi atlikti darbai atsakovės buvo priimti. Ginčo darbai atlikti po naujų projektinių sprendinių priėmimo ir statybos normatyvinių dokumentų koregavimo, atskiro jų derinimo. Tačiau byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už papildomus darbus. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl apmokėjimo už papildomus darbus, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės nurodomos 307 040,79 Eur patirtos išlaidos būtų nepagrįstai per didelės, todėl nepagrįstai priteisė tik dalį sumos už atliktus papildomus darbus (257 769,73 Eur su PVM). Trečiasis asmuo AB „BMGS“ taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl papildomos darbų kainos, nurodo, kad teismas nepagrįstai papildomų darbų kainą sumažino nuo 307 040,79 Eur su PVM iki 257 769,73 Eur, nes byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad AB „BMGS“ išlaidos buvo 307 040,79 Eur su PVM, tačiau, sumažinant papildomų darbų kainą / vertę, teismas nenurodė, kokių duomenų konkrečiai nepakanka papildomų darbų kainai nustatyti. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės atliekamų kliūties šalinimo darbų kainą, kuri galėjo būti įtraukta tik į Suvestinio statybos kainos apskaičiavimo lentelės III skyriuje nurodytą darbų kainą – 213 032,84 Eur.

74. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismas, paskirdamas ekspertizę specialioms žinioms gauti, suformuluoja klausimus, paveda ekspertizę atlikti parinktam subjektui (ekspertui ar ekspertizės įstaigai), pateikia tyrimui reikiamą medžiagą, o ekspertas atlieka tyrimą ir, pritaikydamas turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja išvadą dėl pateiktų klausimų (CPK 212–216 straipsniai).

75. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nurodė atsakovei, jog papildomus darbus (riedulių radimo, identifikavimo ir pašalinimo darbus) atliks laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 22 d. iki 2018 m. spalio 26 d., tačiau faktiškai šiuos darbus atliko laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. Pagal ieškovės pateiktus duomenis (el. b. t. 3, b. l. 133-172) ieškovė atliktus papildomus darbus įvertino 307 040,79 Eur su PVM suma, tačiau galimos darbų kainos, kai nurodė darbų atlikimo terminus, nebuvo nurodžiusi.

76. Pagal 2020 m. lapkričio 6 d. teismo ekspertizės aktą (toliau – ir Ekspertizės aktas I), ekspertizę atlikęs teismo ekspertas dr. D. K., atsakydamas į klausimą „ar už papildomų darbų atlikimą Rangovo įvertinta 307 040,79 Eur įskaitant PVM suma, yra pagrįsta įvertinus patirtas sąnaudas?“ nurodė, kad „Visi papildomi darbai, susiję su kliūties identifikavimu ir šalinimu yra pagrįsti sąskaitomis, atliktų darbų aktais ir suvestinėmis. Tačiau kai kurios sąskaitos yra pateiktos užsienio kalba (latvių), kuriose nurodoma kitokia valiuta, t. y. (LVL). Žinant, kad Latvijoje valiuta pasikeitusi į eurus jau nuo 2014 m., o sąskaitos išrašytos 2018 m. – labiausiai tikėtina, kad tai tik gramatinė klaida <...>. Darytina išvada, kad 307 040,79 Eur suma yra pagrįsta sąskaitomis“.

77. Teismo ekspertas E. L. 2022 m. sausio 20 d. teismo ekspertizės akte Nr. 20/01/22-01 (toliau – ir Ekspertizės aktas II) atsakydamas į klausimą „ar už papildomų darbų atlikimą Rangovo įvertinta 307 040,79 Eur įskaitant PVM suma, yra pagrįsta įvertinus patirtas sąnaudas?“, nurodė, kad: „Norint atsakyti į klausimą, buvo sudaryta statybos darbų kliūties nustatymo ir kliūties pašalinimo lokalinė sąmata ir objektinė sąmata bei atliktas suvestinis statybos kainos apskaičiavimas bei gauta suma 257 769,73 Eur įskaitant PVM. Papildomas darbų atlikimas, t. y. darbai kliūčių nustatymui ir kliūčių pašalinimui, Rangovo įvertintas 307 040,79 Eur suma, įskaitant PVM. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, skirtumas, tarp sąmatiniais skaičiavimais įvertintos sumos, 257 769,73 Eur įskaitant PVM, ir Rangovo įvertintos sumos, 307 040,79 Eur įskaitant PVM, yra 49 271,06 Eur įskaitant PVM ir tai sudaro 16 procentų Rangovo įvertintos sumos. Rangovo įvertintos patirtos sąnaudos gali būti pagrįstos“ (Ekspertizės akto II 47 puslapis).

78. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, o kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020).

79. Teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertizės aktuose padarytas išvadas dėl ieškovės atliktų papildomų darbų kainos, taip pat ieškovės kartu su 2019 m. sausio 9 d. patikslintu ieškiniu pateiktus duomenimis dėl papildomų atlikimo (el. b. t. 3, b. l. 133-172), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovei už papildomus darbus priteistina 257 769,73 Eur su PVM suma yra pagrįsta ir atitinka šalių interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad ekspertizės aktuose nurodyta, jog pagal ieškovės pateiktus duomenis atliktų papildomų darbų kaina (307 040,79 Eur su PVM) yra pagrįsta, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismo ekspertai D. K., ir E. L. nevertino aplinkybės, jog ieškovė 2018 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu laišku atsakovei įsipareigojo atlikti papildomus darbus, nenurodydama jų bent sąmatinės vertės, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. spalio 26 d., tačiau ieškovė papildomus darbus atliko tik 2018 m. gruodžio 21 d. (vėluojant šiuo papildomus darbus atlikti 72 dienas).

80. Taip pat pažymėtina, kad Ekspertizės akte II nurodyta, jog sąmatiniai skaičiavimai atlikti panaudojant statybos darbų kainų sąmatiniams skaičiavimams skirtą programą „ASTERA“, vadovaujantis UAB „Sistela“ 2018 metų kovo mėnesio įkainiais ir normomis, kurie 2018 m. kovo 28 d. buvo įregistruoti Valstybės įmonėje Statybos produkcijos sertifikavimo centras prie Lietuvos Aplinkos ministerijos, registracijos Nr. B-18-009. Ieškovės vertinimu, teismas, nustatydamas faktiškai atliktų papildomų darbų, vertę, nepagrįstai ją sumažino iki 257 769,73 Eur su PVM.

81. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo ekspertas E. L. Ekspertizės akte II nurodė, jog „vadovaujantis statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo bendrųjų ekonominių rodiklių 3 punktu, defektų ir pažaidų taisymui atskirais atvejais turi būti parengti projektiniai sprendiniai, taip pat turi būti vykdoma statinio statybos techninė priežiūra, todėl sąmatiniuose skaičiavimuose įvertinta ir 10 proc. projektavimo ir kitos inžinerinės paslaugos, kurios apskaičiuojamos nuo sklypo paruošimo, statinių ir jų dalių statybos bei įrengimo kainos. Pagal aukščiau išdėstytus reikalavimus, buvo atliktas suvestinis statybos kainos apskaičiavimas (23 pav.) ir gauta suma 257 769,73 Eur įskaitant PVM“. Ekspertizės akte II taip pat nurodyta, ieškovės nurodyta atliktų papildomų darbų kaina – 307 040,79 Eur, yra 49 271,06 Eur didesnė nei buvo apskaičiuota teismo eksperto ir ši suma (49 271,06 Eur su PVM) gali būti pagrįsta, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė objektyviais duomenimis nepaneigė Ekspertizės akto II išvados dėl apskaičiuotos papildomų darbų kainos (257 769,73 Eur su PVM).

82. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės atliekamų kliūties šalinimo darbų kainą galbūt tinkamą paskaičiavimą pagal sutartimi sulygtus įkainius. Priešingai nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas papildomų darbų kainą, vadovavosi Ekspertizės aktu II, kuriame nurodyta, kad papildomų darbų kaina yra 257 769,73 Eur su PVM, kuri, kaip nurodyta Ekspertizės akte II, buvo apskaičiuota vadovaujantis UAB „Sistela“ 2018 metų kovo mėnesio įkainiais ir normomis, o atsakovė nenurodė, kad pati bendradarbiavo su ieškove kilus poreikiui atlikti papildomus darbus dėl darbų kainos (įkainių) aptarimo ir nustatymo, juolab, kad ginčo ir teismo nustatyta papildomų darbų kaina, palyginus su sutarties darbų kaina, sudaro tik 1,82 proc.

Dėl delspinigių priteisimo

83. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad terminų praleidimą atlikti sutartus rangos darbus lėmė objektyvios priežastys, kurių nebuvo galima iš anksto numatyti ne tik rangovui, tačiau ir pačiam užsakovui, projektuotojui, taip pat sudėtingos oro sąlygos, padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog patyrė faktinius nuostolius dėl vėlavimo atlikti darbus (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat teismas nustatė, kad krantinių Nr. 139 ir Nr. 140 vienintelė naudotoja yra AB „Vakarų laivų gamykla“, kuri 2020 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. 50/3220 nurodė, kad jokių nuostolių dėl užsitęsusių darbų nepatyrė, jokių pretenzijų nei AB „BMGS“, nei atsakovei neturi.

84. Atsakovė su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė faktiškai vėlavo užbaigti Sutarties tiek I, tiek II etapo darbus daugiau nei 321 diena, todėl teismo sprendimo motyvai nepaneigia pagrindo taikyti Sutartyje numatytas netesybas už vėlesnį laikotarpį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais.

85. Pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

86. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenurodyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 straipsnis). Tuo tarpu užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CPK 6.689 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015, 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).

87. Bylos duomenimis nustatyta, kad Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti darbus bei visas kitas rangovo prievoles pagal sutartį. Byloje nėra ginčo, kad trečiajam asmeniui AB „BMGS“ (partneriui pagal Jungtinės veiklos sutartį) 2017 m. lapkričio 21 d. – 2017 m. lapkričio 24 d. objekte atliekant fasadinės spraustasienės HZ profilių Nr. 66, Nr. 67 ir Nr. 68 gramzdinimo darbus bei 2017 m. gruodžio 17 d., vykdant HZ profilio Nr. 76 gramzdinimą, buvo gauti duomenys, kad profiliai atsirėmė į kliūtį (riedulius). Ieškovei ir trečiajam asmeniui AB „BMGS“ dėl šios aplinkybės negalėjo toliau tęsti darbų ir kreipėsi į užsakovą (atsakovę), kad direkcija bei projekto autorius priimtų projektinį sprendinį situacijai išspręsti. Taip pat ieškovė 2018 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 801-S-B0051 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją prie aplinkos ministerijos dėl išaiškinimų, ar šiuo atveju galimi papildomi, nenumatyti darbai šalinant didelių gabaritų riedulius be Techninio ir Darbo projektų pakeitimo (koregavimo), ar užtenka Projektuotojo raštiško nurodymo bei technologinio projekto pakeitimo, ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija 2018 m. birželio 28 d. raštu nurodė, jog Projektuotojas privalo pakoreguoti techninį projektą, pakoreguojant darbo projektą, tačiau atsakovė, iš esmės formaliai nesutikdama su tokiu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos išaiškinimu, ieškovei nurodė, kad Atsakovė 2018 m. liepos 9 d. rašte Nr. UD-9.168-1891 nurodė, kad užsakovui nusprendus, kad, jei ir būtų nustatytas poreikis koreguoti techninio projekto sprendinius, projekto patikslinimas gali būti atliekamas iki statinio užbaigimo procedūrų pradžios ir tik užsakovui pareikalavus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju terminų praleidimą lėmė objektyvios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti ne tik ieškovei, Projektuotojui ir atsakovei, taip pat atsakovės iš esmės netinkamas bendradarbiavimas su ieškove atliekant fasadinės spraustasienės HZ profilių Nr. 66, Nr. 67 ir Nr. 68 gramzdinimo darbus.

88. Taip pat pažymėtina, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-248/2015). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais – kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas – kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tuo atveju, jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus, atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

89. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad Sutartis buvo sudaryta dėl rekonstrukcijos uosto krantinių, esančių Klaipėdoje, Minijos g. 180. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad griežtas terminų laikymasis atsakovei buvo svarbus. Pagal Sutartį darbai turėjo būti atlikti per 690 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo, numatyto 2.1 papunktyje bei pagal rangovo sudarytą ir suderintą kalendorinį darbų atlikimo grafiką. Byloje nėra ginčo, kad nurodytu terminu ieškovė Sutarties neįvykdė ir nustatytą terminą viršijo, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, jog ji dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus patyrė nuostolius, priešingai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vienintelė krantinių naudotoja yra AB „Vakarų laivų gamykla“, kuri 2020 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. 50/3220 nurodė, kad jokių nuostolių dėl užsitęsusių darbų nepatyrė ir jokių pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė delspinigių apskaičiavimo pagrįstumo, taip pat neįrodė ieškovės kaltės vėluojant atlikti sutartus rangos darbus.

Dėl trečiojo asmens savarankiško reikalavimo

90. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2019 m. lapkričio 6 d. sudarytą susitarimą dėl 2016 m. lapkričio 2 d. Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo, nuo šio susitarimo pasirašymo atsakingas partneris pagal Jungtinės veiklos sutartį yra AB „BMGS“, kuris vadovauja jungtinei veiklai bei tvarko partnerių bendruosius reikalus. Teismas padarė išvadą, kad ginčo prievolės (apmokėti už papildomų darbų atlikimą) įvykdymo momentas suėjo iki Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo, ginčo prievolės įvykdymo momentas suėjo laikotarpiu, kai Sutarties ir Jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsakingo partnerio pareigas ėjo BUAB „Hidrostatyba“, dėl to būtent BUAB „Hidrostatyba“, o ne AB „BMGS“ turi teisę priimti ginčo prievolės įvykdymą iš atsakovės (Sutarties 3.16 papunktis, Jungtinės veiklos sutarties 5.1.4, 6.1.3 papunkčiai).

91. Trečiasis asmuo su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad ginčo suma už papildomus darbus nepagrįstai buvo priteista ieškovei, o ne AB „BMGS“. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad jungtinės veiklos partnerių kuriama nuosavybė yra dalinė, kuri baigiantis jungtinei veiklai paskirstoma partneriams pagal jų indėlius. Nesant ginčo, kad jungtinės veiklos santykiai tarp ieškovės ir AB „BMGS“ yra pasibaigę, todėl ginčijamą sumą už papildomus darbus teismas turėjo priteisti AB „BMGS“. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

92. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Tačiau šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų.

93. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013).

94. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 6 d. įsigaliojo Jungtinės veiklos sutarties partnerių bendru sutarimu sudarytas 2019 m. lapkričio 6 d. susitarimas dėl Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo, kuris laikytinas Sutarties dalimi pagal susitarimo 9 punktą ir kurio pagrindu atsakingąja partnere vietoje UAB „Hidrostatyba“ tapo AB „BMGS“. Tokiu būdu, nuo 2019 m. lapkričio 6 d. atsakingąja partnere tapo AB „BMGS“. Jungtinės veiklos sutarties partneriai susitarė, kad susitarimas įsigalioja jo pasirašymo dieną. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Sutarties 3.16 punktu atsakovė įsipareigojo visus mokėjimus vykdyti tik su atsakinguoju partneriu, o pagal Rangos sutarties 3.10 punktą už atliktus darbus atsiskaitoma per 60 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros gavimo. Taip pat nustatyta, kad už atliktus papildomus darbus PVM sąskaitos faktūros išrašytos 2018 m. laikotarpiu.

95. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutartinės prievolės apmokėti už rangovo faktiškai atliktus nenumatytus (papildomus) darbus įvykdymo terminas prasidėjo 2018 m. gruodžio 21 d. ir suėjo po 60 kalendorinių dienų, t. y. 2019 m. vasario 21 d., dar iki jungtinės veiklos sutarties pakeitimo pasirašymo. Nustačius, kad prievolės apmokėti už ieškovės faktiškai atliktus papildomus darbus įvykdymo terminas suėjo 2019 m. vasario 21 d., t. y. ieškovei vykdant atsakingojo partnerio pareigas pagal jungtinės veiklos sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog būtent atsakovė su ieškove, o ne trečiuoju asmeniu AB „BMGS“, turi atsiskaityti už papildomai atliktus darbus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

96. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai priteistų bylinėjimosi išlaidų, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimą, nes ieškovės laimėta bylos dalis sudaro 97,70 proc. nuo bendros ginčo sumos, o atsakovės laimėta bylos dalis prieš ieškovę sudaro 2,30 proc. nuo bendros ginčo sumos. Būtent pagal šią proporciją turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat pirmosios instancijos teismui atmetus trečiojo asmens AB „BMGS“ savarankiškus reikalavimus nėra jokio pagrindo iš ieškovės priteisti AB „BMGS“ bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

97. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012).

98. Viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

99. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog ieškovės ieškinys yra tenkintinas 83,95 procentų apimtimi, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, atsižvelgęs į jų pozicijas, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

100. Atsakovė nurodo, kad ji ir AB „Šiaulių bankas“ 2022 m. lapkričio 24 d. sudarė sąlyginio deponavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė atliko 213 032,84 Eur mokėjimą į kredito įstaigos sąlyginio deponavimo sąskaitą ir 2022 m. gruodžio 5 d. raštu informavo ieškovę ir trečiąjį asmenį AB „BMGS“ apie LR CK 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka įvykdytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neginčytinos 213 032,84 Eur piniginės prievolės sumokėti už papildomus (nenumatytus) darbus. Atsakovės vertinimu, apeliacinės instancijos teismas turėtų patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, numatant, kad 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo atsakovės sumokėtos sumos turėtų būti skaičiuojamos ne iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iki 2022 m. lapkričio 29 d., t. y. iki tada kai atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka įvykdė teismo sprendime nustatytą prievolę.

101. CK 6.56 straipsnyje nustatyta, jog skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu: 1) vietoje, kurioje turi būti įvykdyta prievolė, nėra kreditoriaus ar kito priimti prievolės įvykdymą įgalioto asmens; 2) kreditorius yra neveiksnus ir neturi globėjo; 3) kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą; 4) kreditorius neaiškus dėl to, jog vyksta kelių asmenų ginčas dėl teisės priimti prievolės įvykdymą. Prievolei įvykdyti reikiamos sumos sumokėjimas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą depozitinę sąskaitą laikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Notaras, bankas ar kita kredito įstaiga, į kurios depozitinę sąskaitą sumokėti pinigai, per protingą terminą turi apie tai pranešti kreditoriui ir skolininko prievolė kreditoriui, kurios jis negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, laikoma tinkamai įvykdyta, skolininkas nėra laikomas pažeidusiu prievolę. Prievolės įvykdymas pagal šio straipsnio taisykles atleidžia skolininką nuo palūkanų ar kitokių įmokų mokėjimo ateityje, o palūkanos ar kitos sumos, apskaičiuotos nuo pinigų sumokėjimo į depozitinę sąskaitą dienos, jau priklauso kreditoriui. Į depozitinę sąskaitą sumokėtas sumas skolininkas gali atsiimti iki tol, kol kreditorius nepriėmė įvykdymo. Jeigu skolininkas atsiima iš depozitinės sąskaitos įmoką, laikoma, kad jis neįvykdė prievolės. Be to, skolininkas neturi teisės atsiimti įmokų, jeigu tai pažeistų trečiųjų asmenų arba solidariąją pareigą turinčių skolininkų ar laiduotojų interesus. Bankroto atveju depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai.

102. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, 2022 m. lapkričio 29 d. pervesdama 213 032,84 Eur į sąlyginio deponavimo sąskaitą, laiku neįvykdė piniginės prievolės, šią prievolę ji įvykdė tik iš dalies pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą. Todėl, priešingai nei teigia atsakovė, prievolės įvykdymas iš dalies pagal CK 6.56 straipsnio taisykles neatleidžia skolininko (atsakovės) nuo procesinių palūkanų mokėjimo.

103. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

104. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

105. Atmetus apeliacinius skundus, ieškovės ir atsakovės ir trečiojo asmens AB „BMGS“ patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį tenka jiems patiems (CPK 93 straipsnis). Taip pat pačioms šalims tenka ir atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimo išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalia KačinskienėDanguolė MartinavičienėVigintas Višinskis