Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-04-10 · Civilinė byla Nr. 2A-252-538/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-10
Bylos Nr.
2A-252-538/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Danutė Žvinklytė
Ieškovas
G. M.
Atsakovas
R. K.
Kategorijos
  • 2.6.11.1Motorinės transporto priemonės pirkimas-pardavimas
Civilinė byla Nr. 2A-252-538/2019Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00239-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.11.16; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. patikslintą ieškinį atsakovei R. K. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl apgaulės, restitucijos taikymo ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2017 m. kovo 5 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria G. M. iš R. K. įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip sudarytą dėl apgaulės; taikyti restituciją ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 2900 EUR; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 283,47 EUR turtinės ir 1000 EUR neturtinės žalos, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad 2017 m. kovo 5 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi iš atsakovės įsigijo 2005 m. gamybos automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už įsigytą automobilį sumokėjo 2900 EUR sandorio pasirašymo metu. Perkant automobilį ieškovė jį vizualiai apžiūrėjo, tačiau jokių išorinių esminių defektų nepastebėjo. Atsakovė nei žodžiu, nei raštu sutartyje nenurodė, kad automobilis turėtų kokių nors trūkumų, kurie trukdytų naudotis juo pagal paskirtį. Sutartyje atsakovė deklaravo, kad automobilis yra be trūkumų, tačiau ieškovei vykstant iš Šilalės pasigirdo keisti garsai stabdant automobilį, nestabilumas kelyje, taip pat automobilio „nešiojimas“ stabdymo metu, todėl ieškovė kreipėsi į meistrą, kuris konstatavo, jog yra visiškai susidėvėję stabdžių diskai, cilindriukai bei stabdžių kaladėlės. Ieškovė už remonto darbus sumokėjo 80 EUR, už detales – 81,49 EUR, už ratų suvedimą – 20 EUR. Vėliau išryškėjo kiti defektai, tai yra, nustojo veikti vairuotojo kėdės pakėlimo mechanizmas, taip pat posūkio garso signalai, juos ieškovė remontavo ir sumokėjo 50 EUR. Teigė, kad matydama, jog automobiliui gali reikėti didesnio remonto, kreipėsi į autorizuotą Volkswagen centrą UAB „Autojuta“. Automobiliui buvo atlikta pilna diagnostika, konstatuoti defektai (važiuoklės, variklio, pavarų dėžės defektai, neveikianti turbina, išpjautas katalizatorius) bei sudaryta sąmata automobilio remontui, pagal sąmatą remonto darbai kainuotų 5844,19 EUR. Pamačiusi defektų sąrašą ieškovė suprato esanti apgauta ir jos įsigytas automobilis nėra tinkamas eksploatavimui be rimto remonto, todėl ji žodžiu kreipėsi į atsakovę siūlydama jai atsiimti automobilį bei grąžinti pinigus, tačiau atsakovė pareiškė, jog automobilis tvarkingas, jokių defektų nėra ir grąžinti pinigus bei atsiimti automobilį atsisakė. Ieškovės įsitikinimu, įsigytas automobilis neatitinka kokybinių rodiklių, kurių ieškovė galėjo protingai tikėtis, atsižvelgiant į prekės prigimtį, neturi tų savybių, kurios būtinos daiktui, kad jį galima būtų naudoti pagal įprastinę paskirtį. Teigė, kad automobilio gedimus atsakovė žinojo ir sąmoningai pardavė jį tikėdamasi apgaulės būdu sudaryti naudingą sandorį. Toks sandoris pripažintinas negaliojančiu ir taikytina restitucija, tai yra ieškovei gražintina jos sumokėta kaina, o atsakovei – pripažinto neteisėtu sandorio dalykas. Nurodė, kad ieškovės turtinę žalą sudaro jos patirti nuostoliai šalinant bei aiškinantis automobilio defektus, tai yra 231,49 EUR remonto darbai ir detalės; 51,98 EUR pilna automobilio diagnostika bei sąmata, viso 283,47 EUR. Taip pat nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė ir 1000 EUR neturtinę žalą, kuri pasireiškė tuo, jog netinkamos kokybės automobilis šiuo metu stovi netinkamas naudojimui, ieškovė buvo priversta kreiptis į servisus patikroms, remontui, investuoti lėšas į nekokybišką daiktą bei defektų nustatymą, šie nepatogumai pablogino ieškovės gyvenimo kokybę ir atsakovės melas bei defektų nuslėpimas sukrėtė ieškovę.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2018 m. liepos 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės G. M. atsakovės R. K. naudai 2000 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir priteisė iš ieškovės G. M. valstybės naudai 27,61 EUR teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad šalys automobilio pirkimo – pardavimo sutartį grafoje informacija apie įvykius ir trūkumus nurodė, kad automobilis be trūkumų. Ieškovė nurodydama automobilio trūkumus pateikė įrodymus, kad 2017 m. kovo 7 d. už automobilio elektros darbus (vairuotojo kėdės pakėlimo mechanizmo, spidometro tvarkymą, klaidų trynimą) meistrui sumokėjo 50 EUR. 2017 m. kovo 9 d. buvo atlikti automobilio galinės važiuoklės remonto darbai (stabdžių diskų ir trinkelių keitimas, stabilizatoriaus traukių, stabdžių cilindrų remontas), už atliktus darbus bei detales ieškovė sumokėjo 161,49 EUR. 2017 m. kovo 10 d. už 20 EUR atliktas priekinių ratų suvedimas. 2017 m. kovo 16 d. autorizuotame Kauno „Volkswagen“ centre uždarojoje akcinėje bendrovėje „Autojuta“ buvo atlikta išsami automobilio diagnostika, kurios metu nustatyti automobilio defektai ir trūkumai, o jų šalinimas kainuotų 5844,19 EUR.

3.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal naujausios formuojamos teismų praktikos išaiškinimą, sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai, yra svarbu ne tik tai, kad automobilis gali realiai važiuoti, bet taip pat ir tai, ar jis atitinka automobiliui keliamus techninius reikalavimus.

3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl automobilio defektų nurodė, kad defektai, jų požymiai, ieškovės atlikti darbai, panaudotos dalys, reikalingų atlikti darbų pobūdis leidžia daryti išvadą su labai didele tikimybe, kad aptarti defektai atlikti ir reikalingi atlikti darbai: galinio stabdžių disko keitimas, sankabos stabdžių troso strigimas, sulaužytos kairės ir dešinės pusių dugno bei variklio apsaugos, atsikabinęs bamperis, smūgiai atleidžiant sankabą, pavarų dėžės atramos pagalvės ir traverso įvorės keitimas, variklio sandarumo pažeidimas, stabilizatoriaus traukių remontas, kairės pusės amortizatoriaus sugadinimas, priekinio stiklo trūkimas (jei neatitinka techniniams reikalavimams), turbinos valdymo pūslės įtrūkimas, priekinio rato dešinės pusės stabilizatoriaus keitimas, dviejų galinių suvediminių svirčių keitimas, ratų geometrijos reguliavimas, reikalingi automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsirado po patirto stipraus mechaninio poveikio į apatinę jo dalį, automobilį eksploatuojant ieškovei. Kiti ieškovės nurodyti trūkumai ir defektai kaip kėbulo korozija, išpjautas katalizatorius, neveikiantis papildomas šildymo elementas, laisvumas kairiojoje vidinėje granatoje nėra esminiai dėl kurių automobilis turėtų būti laikomas neatitinkantis techniniams reikalavimams. Dėl kitų trūkumų, tai yra vairuotojo sėdynės elektrinio pakėlimo mechanizmo gedimo, galinio valytuvo, neveikiančio posūkio garsinio signalo šalys buvo aptarusios automobilio pirkimo – pardavimo metu. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė pardavė automobilį su nuslėptais defektais, dėl kurių jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė panaudojo apgaulę. Bylos duomenys rodo, kad dauguma defektų atsirado automobilį netinkamai eksploatuojant ieškovei, dėl ko jis buvo mechaniškai paveiktas, taip jį apgadinant.

3.4. Pirmosios instancijos teismas dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad ieškovė reikalaudama neturtinės žalos atlyginimo remiasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata dėl vartotojo teisės į neturinės žalos atlyginimą, tačiau atsakovė automobilių pardavimo verslu nesiverčia, automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsakovės asmeninis automobilis, todėl tarp šalių sudaryta šio vieno automobilio pirkimo - pardavimo sutartis neatitinka vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties požymių. Kadangi šiuo atveju taikytinos bendrosios pirkimo - pradavimo sutartis reglamentuojančios nuostatos, kurioms įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Be to, šioje byloje nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos – kaltė ir priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė G. M. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Apeliantė dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės, neteisingai nustatydamas, kad automobilio gedimai atsirado po jo įsigijimo. Nurodo, kad po automobilio įsigijimo 2017 m. kovo 7 d. už automobilio elektros darbus (vairuotojo kėdės pakėlimo mechanizmo, spidometro tvarkymą, klaidų trynimą) apeliantė meistrui sumokėjo 50 EUR 2017 m. kovo 9 d. buvo atlikti automobilio galinės važiuoklės remonto darbai už 161,49 EUR. 2017 m. kovo 10 d. už 20 EUR atliktas priekinių ratų suvedimas. 2017 m. kovo 16 d. autorizuotame Volkswagen centre UAB „Autojuta“ buvo atlikta pilna automobilio diagnostika ir identifikuoti automobilio gedimai. Teigia, kad automobilio pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta 2017 m. kovo 5 d., o defektai nustatyti 2017 m. kovo 7 d., 10 d., ir 16 d., todėl pagal pačių defektų pobūdį matyti, kad jie pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu jau buvo ir atsirado ne po automobilio įsigijimo.

4.2. Apeliantė dėl automobilių defektų nurodo, kad šalys sudarydamos automobilio pirkimo - pardavimo sutartį grafoje informacija apie įvykius ir trūkumus nurodė, kad automobilis be trūkumų. Ieškovė 2017 m. kovo 16 d. autorizuotame Volkswagen centre UAB „Autojuta“ atliko automobilio diagnostiką, kurios metu nustatyti automobilio defektai ir trūkumai, o jų šalinimas kainuotų 5 844,19 EUR. Pažymi, kad šie defektai buvo nustatyti po dviejų dienų nuo automobilio įsigijimo, todėl tikėtina, kad tokie defektai jau buvo. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose, tai yra atsiliepime į ieškinį, triplike, atsiliepime į patikslintą ieškinį, jos atstovas ir ji teismo posėdžiuose tvirtino, kad automobilis po pardavimo buvo patyręs autoįvykį dėl ko patyrė apgadinimus, tačiau nėra aišku, kokiais įrodymais vadovaujantis teismas tokias aplinkybes priėmė kaip faktą.

4.3. Apeliantė dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių identifikavimo nurodo, kad pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus jo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, kurie šiuo atveju yra nustatyti defektiniu aktu. Pažymi, kad sutarties sąlygos turi atitikti bendruosius sąžiningumo kriterijus, vienas sutarties sąlygos sąžiningumo kontrolės aspektų yra vertinimas, ar sąlygos yra skaidrios, tai yra, ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą reikšmingą sutarčiai sudaryti informaciją. Pardavėjas, pažeidęs pareigą informuoti pirkėją, turi kompensuoti dėl to pirkėjo patirtus nuostolius arba pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties (CK 6. 353 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

5. Atsakovė R. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

5.1. Atsakovė dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad teismas byloje įvertino visus pateiktus tiek ieškovės, tiek ir atsakovės rašytinius įrodymus, taip pat atsižvelgė į teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, be to, išanalizavo ir kiekvieną ieškovės ieškinyje nurodytą automobilio defektą, tai yra teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo visas byloje įrodinėjamas aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir tinkamai argumentuotą sprendimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, daro išvadą, jog apeliantės skundo motyvai dėl įrodymų vertinimo pažeidimų priimant sprendimą, iš esmės nepateikiant jokių naujų, ieškinio argumentus pagrindžiančių įrodymų, yra nepagrįsti bei prieštaraujantys faktinei situacijai, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.

5.2. Atsakovė dėl automobilio defektų nurodo, kad ieškovė, išbandžiusi automobilį, jokių trūkumų nepastebėjo ir jų nenustatė, o atsakovės atskleistus bei techninės apžiūros rezultatų kortelėje nurodytus defektus akivaizdžiai traktavo kaip neesminius ir netrukdančius transporto priemonę naudoti pagal paskirtį, todėl buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovė jai žinomus trūkumus, o būtent trūkumus dėl vairuotojo kėdės pakėlimo mechanizmo, posūkio signalo garsinio tiksėjimo, prasisukusio galinio valytuvo sriegio, ieškovei nurodė. Pažymi, kad 2017 m. kovo 16 d. defektiniame akte nurodyta, jog sulaužytos kairės ir dešinės pusės dugno apsaugos, variklio apsauga, variklis apibėgęs alyva, atsikabinęs priekinis bamperis. Atsakovės teigimu, jei variklis būtų apibėgęs alyva, automobiliui nebūtų išduota techninės apžiūros kortelė, be to tokią aplinkybę (dėl tepalų nutekėjimo) galėjo pastebėti tiek ieškovė, tiek kartu su ja atvykę asmenys. Taip pat pasisakytina dėl Kauno Volkswagen centre nustatytų ir kitų trūkumų, pavyzdžiui - pažeistas automobilio kėbulas (korozija) – atsakovė nurodo, kad jokių garantijų dėl korozijos nesuteikė, tai būtų nelogiška, kadangi automobilis yra dvylikos metų senumo ir nežymus parūdijimai ieškovei turėjo būti matomi apžiūrint automobilį vizualiai. Dėl netinkamai įdėtos priekinės dešinės pusės stabilizatoriaus traukės, kairės pusės vidinio pusašio laisvumo, sugadintos/supjaustytos – priekinių apatinių svirčių tvirtinimo vietos, rankinio trosų stigimo, susidėvėjusiu galinių suvediminių traukių, išbėgusio priekinio dešinės pusės amortizatoriaus, neaiškios konsistencijos skystis aušinimo sistemoje, neprisuktos/nepritvirtintos pavarų dėžės atramos į traversą atsakovė nurodo, kad šie trūkumai būtų techninės apžiūros metu būtų buvę pripažinti dideliais, o automobilis būtų pripažintas neatitinkantis techninių reikalavimų, tačiau nustatyta priešingai, jog automobilis atitinka techninius reikalavimus.

5.3. Atsakovė dėl faktinių aplinkybių pažymi, kad pardavė ieškovei tinkamos kokybės automobilį. Šį faktą iš esmės patvirtina, jog pati ieškovė pravažiavusi automobiliu ir pildydama pirkimo – pardavimo sutartį, pasirašė po įrašu „be trūkumų“ ir tokiu būdu patvirtino, kad perkama transporto priemonė yra tinkamos kokybės. Nurodo, kad atsakovei žinomus automobilio defektus, atsakovė ieškovei nurodė. Tai patvirtina aplinkybė, kad, visų pirma, ieškovė vežė taisyti būtent sėdynės pakėlimo mechanizmą. Taip pat, kad ieškovei buvo siūlyta vežti automobilį detalesnei patikrai, tačiau ji atsisakė, tai patvirtino jos atstovas teismo posėdžio metu, kas įrodo, kad tokiu būdu, pati ieškovė prisiėmė dalį rizikos dėl transporto priemonės kokybės. Be to, kad pardavimo metu ir 11 dienų po to automobilis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį įrodo neginčijami faktai, jog ieškovė juo grįžo iš (duomenys neskelbtini), važinėjosi tiek (duomenys neskelbtini), tiek važiavo į (duomenys neskelbtini) ir grįžo iš jo. Pažymėjo ir tai, jog dauguma defektiniame akte nurodytų trūkumų ne tik prieštarauja faktinėms aplinkybėms, tačiau nėra esminiai, neleidžiantys ar sudarantys kliūtis automobilį eksploatuoti pagal paskirtį. Teigia, kad ieškovė yra nesąžininga, neįrodė, kad defektai atsirado iki sandorio sudarymo ar jo metu, nes priešingai – byloje esantys duomenys patvirtina, jog dauguma defektų atsirado būtent ieškovei naudojantis automobiliu, todėl ieškovės apeliacinis skundas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybės už parduodamo daikto (automobilio) kokybę.

9. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp G. M. ir R. K. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria G. M. už 2 900 EUR iš R. K. įsigijo automobilį „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 13 d. automobiliui „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta techninė apžiūra ir pateikta išvada, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, nors buvo nustatyti ir keli neesminiai defektai: stiklas įtrūkęs, neveikia stiklo valytuvai, rūko žibintų skleidžiama šviesa neatitinka nustatytų reikalavimų. 2017 m. kovo 7 d. už automobilio elektros darbus (vairuotojo kėdės pakėlimo mechanizmo, spidometro tvarkymą, klaidų trynimą) ieškovė meistrui sumokėjo 50 EUR. 2017 m. kovo 9 d. buvo atlikti automobilio galinės važiuoklės remonto darbai (stabdžių diskų ir trinkelių keitimas, stabilizatoriaus traukių, stabdžių cilindrų remontas), už atliktus darbus bei detales ieškovė sumokėjo 161,49 EUR. 2017 m. kovo 10 d. už 20 EUR atliktas priekinių ratų suvedimas. 2017 m. kovo 16 d. autorizuotame centre UAB „Autojuta“ buvo atlikta automobilio diagnostika, kurios metu nustatyta: pažeistas automobilio kėbulas (korozija); sulaužytos kairės ir dešinės pusės dugno apsaugos, variklio apsauga; atleidžiant sankabą jaučiasi smūgis pavarų dėžėje; variklis apibėgęs alyva; pašalintas (išpjautas) katalizatorius; įdėta netinkama priekinė dešinės pusės stabilizatoriaus traukė; yra laisvumas kairės pusės vidiniame pusašyje; sugadinta / supjaustyta priekinių apatinių svirčių tvirtinimo vieta; surūdiję priekiniai stabdžių diskai; stringa rankinio trosai; susidėvėjusios galinės suvedimo traukės; neveikia turbinos valdymas (įtrūkusi vakuuminė pūslė); susidėvėjusi vakuuminio siurblio ašelė; neefektyvūs stabdžiai; išbėgęs priekinis dešinės pusės amortizatorius; neaiškios konsistencijos skystis aušinimo sistemoje; neprisukta / nepritvirtinta pavarų dėžės atrama į traversą; atsikabinęs priekinis buferis; neveikia priekiniai valytuvai; prasisuka galinio valytuvo „koja“; trūkęs priekinis stiklas; nutraukta radijo antena; neveikia papildomas šildytuvo elementas; aptikta klaida apie turbinos slėgį. UAB „Autojuta“ sąmatoje nurodyta, jog visų minėtų defektų šalinimas kainuotų 5844,19 EUR.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė iš esmės motyvuodamas tuo, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu ginčo automobilis atitiko lengvajam automobiliui keliamus įprastus reikalavimus, nustatyti automobilio defektai neesminiai, ieškovė neįrodė, jog trūkumų pašalinti neįmanoma.

11. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad šalys sudarydamos automobilio pirkimo - pardavimo sutartį grafoje informacija apie įvykius ir trūkumus nurodė, kad automobilis be trūkumų, tačiau 2017 m. kovo 16 d. autorizuotame Volkswagen centre UAB „Autojuta“ atlikus automobilio diagnostiką nustatyti automobilio defektai ir trūkumai, o jų šalinimas kainuotų 5844,19 EUR.

12. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

13. Kasacinio teismo pažymėta, kad daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas). Tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan.

14. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

15. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. kovo 7 d. už automobilio elektros darbus (vairuotojo kėdės pakėlimo mechanizmo, spidometro tvarkymą, klaidų trynimą) ieškovė meistrui sumokėjo 50 EUR. 2017 m. kovo 9 d. buvo atlikti automobilio galinės važiuoklės remonto darbai (stabdžių diskų ir trinkelių keitimas, stabilizatoriaus traukių, stabdžių cilindrų remontas), už atliktus darbus bei detales ieškovė sumokėjo 161,49 EUR. 2017 m. kovo 10 d. už 20 EUR atliktas priekinių ratų suvedimas. 2017 m. kovo 16 d. autorizuotame Kauno Volkswagen centre UAB „Autojuta“ buvo atlikta išsami automobilio diagnostika, kurios metu nustatyta: pažeistas automobilio kėbulas (korozija); sulaužytos kairės ir dešinės pusės dugno apsaugos, variklio apsauga; atleidžiant sankabą jaučiasi smūgis pavarų dėžėje; variklis apibėgęs alyva; pašalintas (išpjautas) katalizatorius; įdėta netinkama priekinė dešinės pusės stabilizatoriaus traukė; yra laisvumas kairės pusės vidiniame pusašyje; sugadinta / supjaustyta priekinių apatinių svirčių tvirtinimo vieta; surūdiję priekiniai stabdžių diskai; stringa rankinio trosai; susidėvėjusios galinės suvedimo traukės; neveikia turbinos valdymas (įtrūkusi vakuuminė pūslė); susidėvėjusi vakuuminio siurblio ašelė; neefektyvūs stabdžiai; išbėgęs priekinis dešinės pusės amortizatorius; neaiškios konsistencijos skystis aušinimo sistemoje; neprisukta / nepritvirtinta pavarų dėžės atrama į traversą; atsikabinęs priekinis buferis; neveikia priekiniai valytuvai; prasisuka galinio valytuvo „koja“; trūkęs priekinis stiklas; nutraukta radijo antena; neveikia papildomas šildytuvo elementas; aptikta klaida apie turbinos slėgį. UAB „Autojuta“ sąmatoje nurodyta, jog visų minėtų defektų šalinimas kainuotų 5844,19 EUR.

16. Kaip byloje nustatyta, sandorio sudarymo metu pirkėjai buvo parodytas neveikiantis elektrinis automobilio sėdynės pakėlimo mechanizmas, kad yra prasisukęs galinio valytuvo sriegis, neveikė posūkio signalo garsas, įtrūkęs priekinis stiklas. Automobilio galinio valytuvo gedimas ir įtrūkęs stiklas yra nurodyti ir techninės apžiūros rezultatų kortelėje, po 30 minučių pasivažinėjimo automobiliu ieškovė jokių pretenzijų dėl automobilio techninės būklės neturėjo, dėl šių trūkumų atsakovė galutinę automobilio kainą sumažino dar 100 EUR, šie trūkumai buvo ir automobilio techninės apžiūros metu, todėl nėra pagrindo vertinti, kad šie trūkumai buvo nuslėpti nuo pirkėjos ir apie juos pirkėja negalėjo žinoti.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės pateikti duomenys apie pakeistas stabdžių sistemos dalis, paneigia ieškovės teiginius, kad buvo pakeisti susidėvėję abu galiniai stabdžių diskai ir sudilę stabdžių cilindriukai. Ieškovė nepateikė informacijos stabdžių disko būklę, jo susidėvėjimo lygį, apie tai dėl ko reikėjo keisti stabdžių diską. Atsakovė paaiškino, kad stabdžių kaladėles ji pakeitė prieš techninę apžiūrą. Liudytojas E. A. paaiškino, kad techninės apžiūros metu yra matuojamas stabdžių disko nusidėvėjimas (disko storis), patikros metu stabdžiai buvo efektyvūs ir atitiko techninius reikalavimus, tai, kad pakeistas buvo tik vienas stabdžių diskas, tikėtina, kad jį keisti reikėjo sugadinus dėl mechaninio poveikio automobilio eksploatacijos metu. Taigi nurodytų aplinkybių visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad pirkimo – pardavimo metu automobilio stabdžių diskas neatitiko techninių reikalavimų.

18. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė duomenų apie korozijos mastą (CPK 178 straipsnis), todėl atsižvelgiant į tai, kad automobiliui 12 metų, nėra pagrindo automobilio korozijos laikyti esminiu trūkumu, nes prieš mėnesį atliktos techninė apžiūros metu korozijos mastas buvo vertinamas kaip atitinkantis techninius reikalavimus, automobilio būklė per šį laiką negalėjo esmingai pasikeisti, be to, jeigu automobilis buvo esmingai pažeistas korozijos, tą turėjo matyti ir ieškovė apžiūrėdama automobilį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė sudaryti automobilio pirkimo sandorį buvo atvykusi ne viena, su šiuo automobiliu važinėjosi apie 30 minučių, ir akivaizdu, kad turėjo suprasti, kad perka ne naują, o 12 metų senumo automobilį, taigi taip pat turėjo pareigą būti apdairi ir rūpestinga pirkėja bei apžiūrėti ir įvertinti bent išorinius automobilio trūkumus.

19. Kaip byloje nustatyta, dėl pavarų dėžės atramos, pagalvės ir traverso įvorės akte nėra nurodyta priežastis dėl ko pažeistas pavarų dėžės tvirtinimas. Atsakovės teigimu, jai naudojantis automobiliu jokių smūgių atleidžiant sankabą nebuvo, šių požymių pirkimo pardavimo metu nenurodė ir ieškovė, atlikusi bandomąjį važiavimą. Dėl automobilio variklio apibėgimo alyva liudytojas E. A. nurodė, kad techninės apžiūros metu dujų išmetimas atitiko techninius reikalavimus, o dėl apibėgusio alyva variklio automobilis neatitiktų techninių reikalavimų. Be to, atsakovės teigimu, su ieškove buvęs vyriškis stebėjosi variklio švarumu, variklio apibėgimas alyva yra matomas akivaizdžiai, taigi nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pirkimo – pardavimo metu variklis nebuvo apibėgęs alyva ir atitiko techniniams reikalavimams. Defektiniame akte nurodyta, kad pašalintas (išpjautas) katalizatorius. Atsakovė negalėjo paaiškinti, ar ji automobilį eksploatavo su pašalintu katalizatoriumi. Defektiniame akte nurodyti defektai: įdėta netinkama dešinės pusės stabilizatoriaus traukė, sugadinta/supjaustyta priekinių apatinių svirčių tvirtinimo vieta, išbėgęs priekinis dešinės pusės amortizatorius. Liudytojas E. A. nurodė, kad automobilis su pakeista svirčių tvirtinimo vieta, išbėgusiu amortizatoriumi nebūtų praėjęs techninės apžiūros, taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad techninės apžiūros metu stabilizatoriaus traukės, svirčių tvirtinimo vieta nebuvo pakeista, amortizatorius buvo tvarkingas ir automobilis atitiko techninius reikalavimus (CPK 178, 185 straipsniai).

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimus dėl automobilio kokybės grindė trūkumais, kurių dalis, kaip matyti, jai buvo žinomi ir akivaizdžiai matomi, kurie netrukdo įsigyto daikto naudoti pagal paskirtį ir kurie gali būti pašalinami.

21. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės, neteisingai nustatydamas, kad automobilio gedimai atsirado po jo įsigijimo. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

22. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.).

23. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.

25. Kaip byloje nustatyta, atsakovė pateikė įrodymus, kad automobilis pirkimo – pardavimo metu atitiko techninius reikalavimus. Automobilio techninė apžiūra buvo atlikta 2017-02-13, tai yra, trys savaitės prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį. Liudytojas E. A. paaiškino, kad techninės apžiūros metu apsaugos buvo tvarkingos, nes su sulaužytomis apsaugomis apžiūros automobilis nebūtų praėjęs, apžiūros nepraeitų ir automobilis su atsikabinusiu bamperiu. Iki skelbimo apie automobilio pardavimą automobiliu nuvažiuota 2095 km, dar apie 400-800 km atsakovė nuvažiavo iki sandorio sudarymo momento, taigi po techninės apžiūros su automobiliu pravažiuotas nedidelis atstumas, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilio techninė būklė negalėjo esmingai pasikeisti lyginant su jo būkle techninės apžiūros metu ir kad automobilio gedimai atsirado po jo įsigijimo, taigi šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad šių defektų nebuvo automobilio pirkimo metu.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė automobilio pirkimo metu siūlė ieškovei važiuoti į autoservisą, tačiau ji tą daryti atsisakė. Neabejotina, kad dalis nurodytų trūkumų, jeigu tokie tuo metu būtų buvę, autoservise būtų nustatyti vizualiai apžiūrėjus automobilį. Taigi ieškovė, atsisakydama apžiūrėti automobilį autoservise, prisiėmė riziką dėl perkamo automobilio kokybės ir, tuo pačiu, dėl galimybės įrodyti, kad šie trūkumai buvo automobilio pirkimo metu. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nupirktu automobiliu vykstant iš Šilalės pasigirdo keisti garsai stabdant automobilį, nestabilumas kelyje, taip pat automobilio „nešiojimas“ stabdymo metu. Ieškovė grįžusi į (duomenys neskelbtini), kreipėsi į meistrą, kuris konstatavo, jog yra susidėvėję stabdžių diskai, cilindriukai bei stabdžių kaladėlės, tačiau kitų defektų ieškovės nurodytas meistras nekonstatavo. Į specializuotą autoservisą ieškovė kreipėsi tik praėjus 11 dienų po sutarties sudarymo, taigi juo naudojosi ir eksploatavo ne vieną dieną ir kaip nurodo atsakovė, automobiliu nuo techninės apžiūros iki jo pateikimo apžiūrai autorizuotam centrui buvo nuvažiuota apie 3308 km, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodyti automobilio trūkumai galėjo atsirasti būtent ieškovei naudojant transporto priemonę (CPK 178, 185 straipsniai).

27. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė užsiima automobilių pardavimo verslu, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė ieškovei pardavė savo asmeninį automobilį, su kuriuo pati važinėjosi apie 9 metus. Taigi tarp šalių sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis neatitinka vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties požymių ir tokių sutarčių ypatumus įtvirtinančios CK nuostatos tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams netaikytinos.

28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

31. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 500 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovei iš apeliantės priteistina 500 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei R. K. iš ieškovės G. M. 500 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisDanutė Žvinklytė