Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 242 str. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2012-07-09 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo, t.y. nuo 2013-12-11.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad būdamas 2012-07-09 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-119-187/2012 pripažintas kaltu dėl LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 178 str. 3 d., 300 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo ir nuteistas 4 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t.y. 2013 m. sausio 17 d., tikslus laikas nenustatytas, iki 2013 m. balandžio 23 d., 19 val. 30 min., t.y. iki tol, kol buvo sulaikytas Klaipėdos apskrities VPK ir Telšių apskrities VPK pareigūnų, išvykdamas iš savo gyvenamosios vietos, esančios Telšių m., Žemaitės g. 11-9, ir slėpdamasis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vengė atlikti 2012-07-09 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo subendrinti, vadovaujantis LR BK 64 str., visais nuosprendžiais paskirtas bausmes ir įskaičiuoti atliktą bausmę nuo 2013-04-23 ir suėmimą, skirtą Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi dviems mėnesiams. Taip pat prašo lygtinai paleisti iš įkalinimo įstaigos. Pažymi, kad sutinka dirbti viešuosius darbus.

Nurodo, kad 2012-07-09 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu kaltu buvo pripažintas nepagrįstai, vadovaujantis tikrovės neatitinkančiais įrodymais. Teigia, kad teismai nesigilino į įrodymus, paneigiančius jo kaltę, o nukentėjusysis ir liudytojai ikiteisminio tyrimo pareigūnams, ir teismui melavo, kad jis (nuteistasis) pavogė stakles. Skunde nuteistasis taip pat išdėsto, kas nebuvo padaryta nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje jis 2012-07-09 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu. Nurodo, kad kol neįsiteisėjo nuosprendis jis pakeitė gyvenamąją vietą ir išvyko iš T. gyventi į K., tačiau apie tai nepranešė nei policijos pareigūnams, nei teismui, 2012-07-09 nuosprendį apskundė Šiaulių apygardos teismui, kuris 2013-01-17 nutartimi jo apeliacinį skundą atmetė. Taip pat nurodo, kad skundą rašė ir Lietuvos Aukščiausiam teismui, tačiau jau būdamas pataisos namuose gavo atsakymą, kad jo skundą atmetė. Pažymi, kad skundą ir vėl rašys. Nuteistojo teigimu, jis niekur nesislapstė, o tik pakeitė gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo pagal verslo liudijimą, naudojosi abonentiniu mobiliojo ryšio numeriu, kuriuo skambino ir artimiesiems, ir verslo reikalais ir šį numerį daug kas žinojo, lankėsi viešose vietose. Nurodo, kad po jo apeliacinio skundo išnagrinėjimo į Telšius nebegrįždavo. Teigia, kad dėl slapstymosi pilnai prisipažįsta ir dėl to gailisi, tačiau nori, kad būtų atstatytas teisingumas, kadangi ankstesniu (2012-07-09) nuosprendžiu buvo nuteistas nepagrįstai. Nurodo, kad jis bausmę atlieka nuo 2013-04-23, Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi jam buvo skirtas suėmimas 2 mėnesiams, dėl ko jis buvo nuteistas 2 dviems metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant. Tvirtina, kad skundo rašymo dieną (2013-12-12) jis buvo atlikęs beveik 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir tikėjosi, kad atlikęs 1/3 bausmės galės kreiptis į pataisos namų administraciją dėl lygtinio paleidimo, tačiau Telšių rajono apylinkės teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, tokią galimybę atėmė. Nurodo, jog gyvena su sugyventine ir augina du mažamečius ir vieną nepilnametį vaiką ir per paskutinį žodį teisme metu prašė, jog teismas neskirtų realios laisvės atėmimo bausmės. Teigia, kad Alytaus pataisos namuose jam yra nesaugu, todėl jis nori bausmę atlikti Vilniaus pataisos namuose, o dėl pataisos namų pakeitimo į įkalinimo įstaigą jis gali kreiptis tik būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Mano, jog teismo sprendimus įtakoja nukentėjusieji R. V. ir A. S.. Skundu prašo peržiūrėti jo bylas Nr. 1-284-671/2013 ir Nr. 1-119-187/2012, jas sujungti, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013-04-23, o ne nuo 2013-12-11. Tvirtina, jog dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pilnai pripažįsta ir gailisi, mano, jog teismas jam skyrė per griežtą bausmę, prašo atnaujinti bylą Nr. 1-119-187/2012, kuri yra susijusi su slapstymosi byla, prašo joje atlikti jo nurodytus ikiteisminio tyrimo veiksmus, pakeisti priteistą civilinį ieškinį 37 500 Lt sumai, kadangi jis pripažįsta tik 16 000 Lt vekselį, jo nusikalstamą veiką iš LR BK 178 str. 3 d. perkvalifikuoti į 178 str. 1 d.

2014-01-23 apygardos teismui nuteistasis pateikė papildomą prašymą, kuriame nurodė, jog jis sieks, jog būtų atnaujintas baudžiamosios bylos Nr. 1-119-187/2012 tyrimas, taip pat nurodė, tai, jog nebenori, kad būtų perkeltas į kitus pataisos namus, prašo jo atžvilgiu taikyti naujai įsigaliojusio BK 64¹ str. nuostatas ir sušvelninti bausmę, į apeliacinio skundo nagrinėjimo posėdį apygardos teisme prašė jo nepristatyti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, jog nuteistasis neginčija savo kaltės dėl LR BK 242 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nesutinka su jo kaltės nustatymu 2012-07-09 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 3 d., taip pat mano, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė ir yra pagrindas taikyti LR BK 64¹ str. nuostatas, buvo netinkamai nustatyta bausmės pradžia ir neįskaitytas atliktos bausmės laikas bei suėmime išbūtas laikas pagal Plungės rajono apylinkės teismo nutartį.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, vykdant Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nuosprendį, įsiteisėjusį 2013 m. sausio 17 d., R. B. buvo sulaikytas 2013 m. balandžio 23 d., 19.30 val. (5, 8, 11 b. l.) ir iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos, t.y. iki 2013 m. gruodžio 11 d., buvo laikomas pataisos įstaigoje, kur faktiškai atlikinėjo 2012 m. liepos 9 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija pažymi, kad šiame apeliaciniame procese sprendžiamas skundžiamo 2013-12-11 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumo klausimas, o apelianto teiginiai dėl 2012 m. liepos 9 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumo neanalizuojami, kadangi minėtas nuosprendis, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir pagal LR BK 178 str. 3 d., jau yra įsiteisėjęs, todėl jo teisėtumas nagrinėjamu atveju nekvestionuojamas. Baudžiamojo proceso XXXIII skyriaus nuostatos numato baudžiamosios bylos atnaujinimą tik dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau tai gali būti padaryta tik laikantis įstatyme numatytų procesinių veiksmų, todėl nuteistojo argumentai dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-119-187/2012 nagrinėjimo atnaujinimo paliekami nenagrinėtais.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. B. bausmę už nusikaltimą, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas, paskirdamas nuteistajam R. B. bausmę, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė nuteistajam R. B. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam R. B. pagrįstai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliantas praeityje teistas 4 kartus, ankstesniais nuosprendžiais buvo baudžiamas švelnesnėmis bausmėmis, nei laisvės atėmimas, tačiau naujas nusikalstamas veikas darė teistumams neišnykus, kas rodo, jog ankstesnės bausmės nepasiekė savo tikslų. Aukščiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam R. B. gali būti pasiekti tik paskiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmės už nusikaltimą, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, tiek ir galutinė subendrinta bausmė, bei skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, todėl pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nėra.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d. nuostatomis, bendrino su Telšių rajono apylinkės teismo 2012-07-09 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. B. prieš skundžiamo nuosprendžio priėmimą buvo nuteistas Telšių rajono apylinkės teismo 2012-07-09 nuosprendžiu, paskiriant jam subendrintą laisvės atėmimo ketveriems metams ir vienam mėnesiui bausmę, į bausmės laiką įskaitant sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2011-02-08 iki 2011-02-10, 2010-04-26 iki 2010-04-28 ir nuo 2012-02-25 iki 2012-04-19 bei pagal 2012 m. gegužės 4 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmės dalį (39-42 b. l.). Išanalizavus byloje esančius duomenis, matyti, kad R. B. buvo sulaikytas 2013-04-23 (5, 8, 11 b. l.) ir iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos, t.y. iki 2013-12-11, buvo laikomas pataisos įstaigoje, kur faktiškai atlikinėjo pagal 2012-07-09 nuosprendį paskirtą bausmę ir iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo atlikęs 7 mėnesius ir 18 dienų iš 2012-07-09 nuosprendžiu paskirtos 4 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės.

Iš skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmę subendrino su neatlikta bausme, paskirta 2012 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą R. B. bausmę paskyrė tik laisvės atėmimą trejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, kai 2012 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir vienam mėnesiui, todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas prie neatliktos bausmės dalies, paskirtos 2012-07-09, nuosprendžiu, pridėdamas nauju 2013-12-11 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, į galutinę subendrintą bausmę buvo įskaitęs R. B. laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtus laikus bei atliktą 2012-07-09 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį nuo 2013-04-23 iki 2013-12-11. Esant šioms aplinkybėms, tenkinti nuteistojo prašymą dėl bausmės pradžios pakeitimo bei suėmime išbūto laiko įskaitymo nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo prašymo taikant LR BK 64¹ str. bausmės sumažinimo 1/3 pažymėtina, jog apylinkės teismas bylos nenagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl šio straipsnio nuostatos, apie ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, negali būti taikomos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau minėtas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. B. bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę, todėl laikyti paskirtą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę per griežta ir jas dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.