Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015-05-06 priimto nutarimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2012-05-04 Plungės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. (2 epizodai), 182 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. – galutine 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2012-07-09 Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 300 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 178 str. 3 d., taikant BK 63 str. 1 d., 6 d., 9 d. – galutine 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. 2013-12-11 Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 242 str., taikant BK 64 str. 1 d., 3 d. – galutine 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2013-12-11, bausmės pabaiga – 2017-08-11.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. B. skundą dėl Komisijos 2015-05-06 nutarimo Nr. 94-221 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad R. B., šiuo metu paleistas lygtinai, bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo ir laikysis įstatymų.

Nuteistasis R. B. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neįsigilino į jo bylą, praeitį, bylą sprendė šabloniškai. Buvo suimtas 2013-04-23, o paskutinis teismas buvo 2013-12-11, todėl bausmės laikas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinio teismo dienos. Nuobaudos gautos nuo 2013-04-23 iki 2013-12-11, turi būti negaliojančios ir svarstant lygtinio paleidimo klausimą turi neegzistuoti. Teismo sprendime išreikšta teismo nuomonė, tačiau ne visuomenės. Psichologo išvadoje informacija yra klaidinga, jie nieko negali pasakyti apie žmogų, nes bendrauja vos 10 min ir tai tik porą kartų per metus. Anksčiau buvo paleistas lygtinai, per lygtinio paleidimo laikotarpį naujų nusikaltimų nepadarė. Nuo 2013-12-11 negavo jokios nuobaudos, mokėsi ir įgijo specialybė. Lanko nuteistųjų socialinę grupę „Tikėjimo žodis‘, yra išleistas dirbti be sargybos. Šeimai nepadėjo ir nedengė ieškinių, nes neturėjo darbo. Dėl nusikaltimų gailisi ir yra pasiruošęs dirbdamas laisvėje atlyginti ieškinius, o iškilus finansiniams sunkumams ne nusikalsti, o tai spręsti sąžiningu darbu.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Nuteistojo R. B. skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti (duomenys neskelbtini) str. nuostatas. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, joje įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti įstatymas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.), o skunde išdėstyti motyvai apylinkės teismo išvadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Iš Komisijos 2015-05-06 protokolo (b.l. 8-9) matyti, jog tos pačios dienos nutarimu Komisija vienbalsiai nutarė netaikyti nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį R. B. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis R. B. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Apylinkės teismo vertinimu, įvertinus nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos Komisijos nutarime, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, pagrįstai konstatavo, jog Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir teisingas. Nuteistojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas formaliai sprendė lygtinio paleidimo klausimą, yra nepagrįstas, teismas visapusiškai išanalizavo bylos medžiagą ir priėmė pagrįstą sprendimą, o tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie teismo netinkamą bylos išnagrinėjimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Tai taip pat paneigia nuteistojo nurodytus argumentus, į kokias aplinkybes turėtų atsižvelgti teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, pagrįstumą.

Teismas tik įvertinęs materialiąsias aplinkybes (nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir padarymo aplinkybes, nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes) gali padaryti išvadą, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, kad būtų galima daryti išvadą, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Manytina, kad vien tik nuteistojo R. B. skunde nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą, tokios neabejotinos išvados nesuponuoja.

Bylos duomenys patvirtina, kad R. B. bausmės atlikimo laikotarpiu buvo baustas drausmine tvarka net 10 kartų, bausmės atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikaltimą ir vengė atlikti teismo paskirtą bausmę. Nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau jos R. B. apibūdina kaip asmenį. Skatintas nebuvo. Nuteistajam buvo atliktas vertinimas pagal OASys metodiką ir nustatyta vidutinė (56 balai) nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika. Anksčiau teistas 7 kartus. Pasak nuteistojo nusikaltimus darė vienas, o jų padarymą lėmė aplinka, tačiau kai kurie nusikaltimai padaryti grupėje. Jis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau nevisas. Dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus ir galimas dalykas įžvelgia priešiškus ketinimus, kur jų ir nėra (b.l. 11-14). Pagrindiniai nuteistojo rizikos veiksniai, didinantys pakartotinio nusikaltimo padarymo tikimybę ateityje, yra ankstesni pažeidimai ir būdingas nusikaltimų modelis; finansiniai sunkumai (gal didelis civilinis ieškinys); mąstymas ir elgesys; nuostatos (problemas atpažįsta ir žino kaip jas konstruktyviai spręsti, tačiau kartais pasirenka netinkamas problemų sprendimo strategijas). Teigiami veiksniai: priklausomybių nebuvimas; artimųjų palaikymas; siekis keisti pasitaikantį netinkamą elgesį (kreipėsi dėl dalyvavimo programoje „elgesys – pokalbis – pasikeitimas“) (b.l. 15). Minėtieji duomenys parodo, kad R. B. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti R. B. skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, netinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose užfiksuotus duomenis, neatliktos bausmės dalį, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu ir nusikalstamo elgesio rizikos lygį, pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog nuteistasis lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paleidus nuteistąjį anksčiau laiko iš pataisos namų nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai ir bus pažeistas teisingumo principas.

Teismo nutartis išsamiai motyvuota, išvados paremtos byloje esančių duomenų visumos vertinimu, o nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.