Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei S. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovės S. P. priešieškinį ieškovui D. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.2. nepilnamečio vaiko N. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove Lietuvos Respublikoje.

1.3. nepilnamečio vaiko N. P. išlaikymui iš ieškovo priteisti po 300 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. P. ir atsakovė S. P. susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi nepilnametį vaiką N. P., gimusią (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

12. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1– 2 dalys) bendrumas.

13. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

14. Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

15. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020; ir kt.), tai gali būti pagrindas pripažinti, kad toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

16. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, jog galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

20. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Atsakovė pateikė teismui ieškovo susirašinėjimą su kitomis moterimis bei duomenis, kad ieškovas yra registravęsis pažinčių portaluose (el. b. 3 t., 87–102). Ieškovas neneigė šių aplinkybių, tačiau nurodė, kad šiuos veiksmus atliko šalių santuokai jau esant faktiškai iširusiai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateiktas susirašinėjimas ir kiti duomenys yra 2022 m. rugpjūčio mėn. pabaigos – 2022 m. rugsėjo mėn., t. y. to laiko, kai ieškovas jau buvo išsikraustęs iš bendrų šeimos namų, sprendžia, kad šis ieškovo elgesys priežastiniu ryšiu nėra susijęs su šalių santuokos iširimu, nes tuo metu šalių santuoka jau buvo faktiškai iširusi, o ieškovo ryšių su kitomis moterimis ieškojimas, nevertinant šio ieškovo elgesio atitikimo geros moralės principams, nagrinėjamos bylos kontekste tą tik patvirtina.

21. Kaip paaiškino ieškovas, šalims gyvenant užsienyje jis išlaikė šeimą, priešingų įrodymų atsakovė, teigdama, kad ieškovas neteikė šeimai turtinės paramos, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Iš ieškovo pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas turėjo pakankamai piniginių lėšų, yra atlikęs ne vieną pavedimą ir pačiai atsakovei (pavyzdžiui, 2021 m. gegužės 11 d. 650 Eur, pavedimo paskirtis „Mokslai“; 2021 m. liepos 17 d. 300 Eur, 2021 m. liepos 21 d. 200 Eur, 2021 m. liepos 30 d. 300 Eur, 2021 m. rugpjūčio 1 d. 150 Eur, 2021 m. rugpjūčio 4 d. 200 Eur, kt. (el. b. 3 t., b. l. 1–63). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad, gyvendama užsienyje kartu su ieškovu, gavo darbinių pajamų, iš kurių būtų savarankiškai išlaikiusi šeimą (CPK 178 straipsnis). Taigi, kol šalys gyveno kaip šeima, ieškovas vykdė pareigą remti šeimą materialiai (priešingų duomenų, kaip minėta, teismui nepateikta), o šalims nustojus gyventi kartu teikė vaikui išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo pažeistos pareigos rūpintis šeimos materialine gerove.

22. Teismo vertinimu, nė vienos iš šalių pozicija, nei byloje esantys įrodymai nepatvirtina išskirtinai vienos kurios nors šalies kaltės dėl santuokos iširimo (CPK 185 straipsnis). Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Įvertinus tiek ieškovo, tiek atsakovės paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog šeima iširo tik dėl kito sutuoktinio kaltės (CPK 12, 178 straipsnis). Pažymėtina, kad pasikeitęs ieškovo elgesys, kai šalys jau nustojo gyventi kartu ir prasidėjo (buvo derinamas) ikiteisminis šalių skyrybų procesas, nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą, dėl kieno kaltės santuoka iširo.

23. Įvertinus abiejų šalių paaiškinimus dėl šalių bendro gyvenimo ypatumų, akivaizdu, kad šalims gyvenant santuokoje trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę. Nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų išimtinai ieškovo ir (ar) atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nėra pagrindo daryti išvados, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl kito sutuoktinio kaltės.

24. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, nenoras dėti maksimalias pastangas, kad būtų išsaugoti darnūs santuokiniai santykiai, šalių lūkesčių neatitiktis ir pasirinkto santykių modelio nulemtas tarpusavio fizinis ir emocinis atitolimas, o ieškovo patirta kojos trauma ir kardinaliai pasikeitęs ligšiolinis šalių gyvenimo būdas, kas neabejotinai abiem šalims sukėlė neigiamų išgyvenimų, tik paspartino šalių santuokos iširimo procesą. Taigi viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į šeimą, atskirų problemų sprendimą ir nebegalėjimas (ar nebenorėjimas) šių požiūrių suderinti tarpusavyje, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, dėl to abiem šalims tenka atsakomybė už santuokos iširimą.

25. Teismas nevertina, kurio iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo yra didesnė, nes, kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, nesudaro pagrindo spręsti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011; ir kt.).

26. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių

27. Šalims prašant, po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė „P.“, o ieškovui paliekama turima pavardė „P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą

28. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis). Teismui konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda labai svarbių teisinių padarinių. Kadangi pripažįstama, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo, nė vienas negali reikalauti kokios nors satisfakcijos ir kito sutuoktinio atsakomybės. Tai reiškia, kad nė vienas iš jų neturi teisės prisiteisti iš kito turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atsakovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkina.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

29. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

30. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šalių nepilnametės dukros N. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Tarnyba nepilnamečio vaiko N. P. gyvenamosios vietos nustatymui su atsakove neprieštaravo.

31. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, taip pat nesant duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove prieštarautų vaiko interesams, šalių reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko N. P. gyvenamąją vietą su atsakove tenkinamas.

32. Ieškovas, be kita ko, prašė nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove Lietuvos Respublikoje.

33. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Taigi tam, kad atsakovė galėtų išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę, t. y. pakeisti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, atsakovė turi gauti arba rašytinį ieškovo sutikimą, arba teismo leidimą, priešingu atveju atsakovės elgesys, esant būtinoms sąlygoms, būtų kvalifikuojamas kaip vaiko grobimas pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta šiuo metu yra Lietuvoje, byloje nekeliamas nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo klausimas, ieškovo prašymas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Lietuvos Respublikoje netenkinamas kaip teisiškai neaktualus.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

34. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

35. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

36. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

37. Nagrinėjamu atveju abi šalys pasiūlė skirtingas ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkas, ieškovo yra platesnė, atsakovės – siauresnė. Tarnyba, pateikusi kelias pastabas dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos, pateikė išvadą, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka geriau atitiktų vaiko interesus.

38. Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuoti vaiko pasisakymai, kad vaikas susitinka su tėčiu, nuvažiuoja pas jį į svečius ir lieka ten nakvoti dvi dienas; svečiuojantis pas tėtį, mergaitė dažnai būna pas senelius (tėčio tėvus), eina pas pusseseres, valgo, kartais eina į parduotuvę. Vaiko teigimu, leisti laiką pas tėtį jai patinka, norėtų pas jį svečiuotis dažniau; nurodė, kad norėtų ir visą savaitę praleisti pas tėtį, o jei per tą laiką pasiilgtų mamos, galėtų jai paskambinti „per laikrodį“. Vaiko teigimu, ji sutaria gerai tiek su mama, tiek su tėčiu, paslaptis patiki jiems abiem.

39. Taigi iš nurodytos vaiko nuomonės, kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateiktų nuotraukų matyti, kad vaiką ir ieškovą sieja geras bei gražus ryšys, būdama pas ieškovą šalių dukra taip pat palaiko ryšį su seneliais bei kitais giminaičiais, vaikui ryšys su tėčiu yra svarbus, vaikas išsako norą su tėčiu būti dažniau bei ilgiau. Toks vaiko noras turi būti gerbiamas abiejų tėvų, tėvo ir vaiko ryšys stiprinamas, o ne silpninamas nustatant minimalią bendravimo tvarką. Dėl šių priežasčių teismas pritaria Tarnybos išvadai, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka geriau atitiktų vaiko interesus, todėl tvirtintina kartu su Tarnybos pasiūlytais pakeitimais, kuriems ieškovas pritarė.

40. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės vertinimu, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka (su Tarnybos pasiūlytais pakeitimais) yra itin plati. Priešingai, tai yra pakankamai įprasta, priskirtina netgi prie siauresnių bendravimo tvarkų, kurioje numatomas bendravimas kas antrą savaitgalį, ir nenumatomas bendravimas darbo dienomis. Dėl to atsakovės nuogąstavimai, kad ieškovas neskiria laiko vaiko ugdymui, lavinimui, nesidomi jo raida ir pan., viena vertus, yra faktiškai neaktualūs sprendžiant dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos patvirtinimo, kita vertus, akivaizdu, jog dar labiau susiaurinus ieškovo bendravimą su vaiku, ieškovo įsitraukimas į vaiko gyvenimą nepadidės. Pažymėtina taip pat tai, kad teismui patvirtinus tėvo bendravimo su vaiku tvarką, tėvas privalės tokią bendravimo tvarką vykdyti, be kita ko, laikytis vaiko grąžinimo valandų, nebent šalys tuo klausimu susitartų kitaip.

41. Konkrečią bendravimo tvarką teismas detalizuoja sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teismas vertina, kad nustatoma bendravimo tvarka atitiks nepilnamečio vaiko interesus, nes sudarys prielaidas neprarasti ryšio su skyrium gyvenančiu tėvu, užtikrins jo teisę būti auklėjamam abiejų tėvų, taip pat sudarys prielaidas abiem tėvams realizuoti savo teises ir pareigas rūpintis vaiku.

42. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu ar bet kuris iš jų su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

43. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

44. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

45. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

47. Pirmiausia teismas pažymi, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai – kvitai, pagrindžiantys tam tikrų išlaidų faktą (maisto, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių įsigijimo ir kt.), savaime neįrodo vaiko poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio. Kita vertus, suprantama, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, vaistai sezoninėms peršalimo ligoms, vitaminai, skiepai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, standartinės ugdymo priemonės, transportas ir pan., vadinamieji būtinieji poreikiai, įrodinėti nereikia. Be to, kaip minėta, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurio bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

48. Teismo vertinimu, atsakovė nagrinėjamu atveju nepagrindė, kad šešerių metų vaiko, neturinčio specialiųjų poreikių, rimtų sveikatos sutrikimų (išskyrus vaikams būdingas sezonines peršalimo ligas ir įtariamą karpą), būtiniesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalinga didesnė nei minimalioji mėnesinė alga suma, kuri tiek ieškinio, tiek priešieškinio padavimo metu buvo 633 Eur dydžio (CPK 178, 185 straipsniai). Kaip minėta, vienas iš būtinųjų vaiko poreikių yra poreikis būstui. Bylą nagrinėjant teisme atsakovė įrodinėjo, kad tai yra poreikis būsto nuomai (kartu su išlaidomis už komunalines paslaugas – 300 Eur / mėn.). Šį poreikį atsakovė grindė 2023 m. rugsėjo 1 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi ir trimis mokėjimo pavedimais (2024 m. sausio 11 d. mokėjimo pavedimas 470 Eur sumai, mokėjimo paskirtis – pavedimas; 2024 m. sausio 12 d. mokėjimo pavedimas 30 Eur sumai, mokėjimo paskirtis – pavedimas; 2024 m. vasario 22 d. mokėjimo pavedimas 1 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtis – pavedimas (el. b. 2 t., b. l. 27; el. b. 3 t., b. l. 72–73); dokumento Nr. DOK-30075). Bylą nagrinėjant teisme atsakovė paaiškino, kad kartu su dukra grįžo į Lietuvą iš Ispanijos 2023 m. liepos 1 d. ir apsigyveno atsakovės tėvams priklausančiame bute, dėl kurio nuomos vėliau su savo tėvu sudarė minėtą nuomos sutartį. Teismas pritaria ieškovui, kad atsakovės pozicija vaiko išlaikymo klausimu yra prieštaringa, nes, viena vertus, atsakovė, įrodinėdama, jog vaikui kas mėnesį išleidžia 1 300 Eur, teigia, kad jai materialiai padeda jos tėvai, atsakovė pripažino, jog ir anksčiau jos tėvas pervesdavo jai pinigines lėšas, kita vertus, atsakovė nurodo, kad iš savo tėvo nuomoja būstą už 500 Eur / mėn. Teismas, sistemiškai įvertinęs atsakovės paaiškinimus, aplinkybę, kad atsakovė savo tėvui atliko tik tris mokėjimus, vieną iš jų prieš pat teismo posėdį, visų jų paskirtis – pavedimas, sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog vaiko poreikis būstui iš esmės padidina vaiko būtiniesiems poreikiams kas mėnesį reikalingą sumą. Kadangi ieškovas dėl kitų būtinųjų vaiko poreikių atskirai nepasisakė, teismas sprendžia, kad jam tenkančios procesinės naštos pagrįsti, jog vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga mažesnė nei minimalioji mėnesinė alga suma, ieškovas taip pat neįvykdė. Todėl teismas, vadovaudamasis minėtu teismų praktikoje suformuluotu kriterijumi ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, laiko, kad šalių nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga 633 Eur / mėn. suma.

49. Kaip minėta, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

50. Byloje nustatyta, kad nuo 2023 m. rugsėjo mėn., t. y. mokslo metų pradžios, šalių vaikui teikiamos papildomo ugdymo ir pagalbos paslaugos (105 Eur / mėn.) (el. b. 1 t., b. l. 140–141), vaikas lanko šokių būrelį (pagal priešieškinį, 105 Eur / mėn.), keramikos būrelį (25 Eur / mėn.). Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad vaiko lankomas šokių būrelis yra susijęs su įvairių papildomų išlaidų patyrimu dalyvaujant šokių konkursuose: 15 Eur konkurso dalyvio mokestis vienam šokiui, 40 Eur šukuosena, 75 Eur bateliai, tačiau šios išlaidos nėra pastovaus ir fiksuoto dydžio, įrodymų, kad vaikas kiekvieną mėnesį 2–3 kartus dalyvautų (ar turėtų dalyvauti) konkursuose, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Duodama paaiškinimus atsakovė taip pat nurodė, kad nuo šių metų sausio mėn. vaikas papildomai pradėjo lankyti dar du būrelius: dailės būrelį (25 Eur / mėn. + 10 Eur stojimo mokestis) ir anglų kalbos būrelį (20 Eur / mėn. + 24 Eur pratybos), tačiau teismas, įvertinęs tai, jog tai yra nauji būreliai (pagal atsakovę, dailės pamokų buvo trys), įrodymų, susijusių su šių būrelių (pastoviu) lankymu, ar jų suderinimu su ieškovu, nepateikta, išlaikymas yra priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos, neturi pagrindo spręsti, kad jie yra susiję su pastovių vaiko poreikių tenkinimu, todėl spręsdamas dėl vaiko poreikių ir jiems kas mėnesį reikalingos sumos šių būrelių kainos nevertina. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vaikui išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos, tačiau jis taip pat yra indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl nustatydamas vaikui reikalingo išlaikymo dydį teismas nevertina atsakovės teismo posėdžio metu nurodytų naujų aplinkybių, kad atsakovė vaikui ieško naujos šokių studijos, kurios kaina prasideda nuo 150 Eur / mėn.

51. Kadangi vaikas nelanko papildomo ugdymo, būrelių ištisus metus, o daugiausia 10 mėnesių per metus, išlaidos papildomam ugdymui ir pagalbos paslaugoms yra ne 105 Eur / mėn., o 87,50 Eur (105 Eur / mėn. x 10 mėn. / 12 mėn. = 87,50 Eur), fiksuotos išlaidos šokių būreliui – 87,50 Eur (105 Eur / mėn. x 10 mėn. / 12 mėn. = 87,50 Eur), nereguliarios išlaidos šokių būreliui, atitinkančios bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, 30 Eur / mėn., išlaidos keramikos būreliui – 21 Eur (25 Eur / mėn. x 10 mėn. / 12 mėn. = 20,83 Eur). Šios išlaidos: 87,50 Eur papildomam ugdymui ir pagalbos paslaugoms + 108,50 Eur būreliams (87,50 Eur + 21 Eur) + 30 Eur / mėn. papildomoms išlaidoms, iš viso – 226 Eur, vertinamos kaip realios ir pagrįstos (CPK 178, 185 straipsnis). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad kartu su pradine išvada dėl ieškinio reikalavimų buvo pateiktas bendravimo su atsakove aktas, kuriame atsakovė nurodė, jog gyvendama Ispanijoje vaiko būreliams išleidžia apie 100 Eur / mėn., t. y. panašiai (108,50 Eur) (el. b. 1 t., b. l. 77).

52. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos išlaidos vaiko atostogoms (50 Eur / mėn. arba 600 Eur per metus), stambiesiems žaislams ir aktyviam laisvalaikiui (50 Eur / mėn. arba 600 Eur per metus) bei švenčių organizavimui, dovanoms (30 Eur / mėn. arba 360 Eur per metus), iš viso 130 Eur / mėn. vien laisvalaikiui ir pramogoms, vaikui papildomai dar lankant papildomą ugdymą, nuo dviejų iki keturių būrelių, dalyvaujant šokių konkursuose, ieškovui taip pat leidžiant laiką su vaiku ir atitinkamai pramogaujant, be to, kad nėra pagrįstos įrodymais (CPK 178 straipsnis), tačiau ir neatitinka šalių turtinės padėties bei bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Todėl teismas sprendžia, kad šie poreikiai nepadidina bendros nustatytos vaiko išlaikymui objektyviai reikalingos ir tėvų turtinę padėtį atitinkančios sumos.

53. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga bendra 859 Eur suma (633 Eur + 226 Eur atsakovės įrodyti didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujantys vaiko poreikiai), kuri vertinama kaip pagrįsta bei įrodyta (CPK 185 straipsnis).

54. Pagal teismų praktiką, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad tai nereiškia, jog iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

55. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį ir galimybes tenkinti visus vaiko poreikius, atsižvelgia į tai, kad, pagal bylos duomenis, ieškovas dirba pardavimų vadybininku, jo vidutinės pajamos per mėnesį yra apie 500 Eur (atskaičius mokesčius) (el. b. 2 t., b. l. 49), ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 34), kito turto ieškovo vardu nėra registruota, ieškovo išsilavinimas – 12 klasių, jokios specialybės nėra įgijęs, anksčiau yra žaidęs futbolą užsienyje; atsakovė nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, 0,5 etato, jos darbo užmokestis – 621,12 Eur (el. b. 1 t., b. l. 153), teismo posėdžio metu nurodė, kad jos pajamos – 1 000 Eur (atskaičius mokesčius), atsakovės vardu nėra registruota jokio turto, atsakovė, kaip minėta, gyvena tėvams priklausančiame 3 kambarių bute Vilniuje; kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, vairuoja jos tėvui priklausantį automobilį Porsche. Iš ieškovo pateiktų laisvalaikio praleidimo su dukra nuotraukų matyti, kad faktinis ieškovo pragyvenimo lygis taip pat yra aukštesnis, nei galėtų užtikrinti 500 Eur per mėnesį gaunamas atlyginimas, kita vertus, ieškovas taip pat gyvena (-o) su tėvais (el. b. 1 t., b. l. 73–75; 2 t., b. l. 54–65). Taigi akivaizdu, kad ieškovas nebegauna ir nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog galėtų gauti tokio dydžio pajamas, kurias gavo žaisdamas futbolą. Nors atsakovės faktinis pragyvenimo lygis taip pat viršija jos gaunamas pajamas, tačiau, kaip paaiškėjo, tik tėvų materialinės pagalbos dėka. Taigi objektyvi abiejų šalių turtinė padėtis, atsižvelgiant į tai, kokas pajamas jie patys uždirba (ar) galėtų uždirbti, vertinama kaip panaši.

56. Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors ieškovas yra patyręs kelio sąnario traumą, tačiau ieškovo darbingumas nėra apribotas, ieškovui 2023 m. vasario 27 d. atlikta operacija ir aktyvus fizinis krūvis rekomenduotas po 6 mėn. (el. b. 1 t., b. l. 176–177), duomenų apie kitus apribojimus ar ieškovo sveikatos sutrikimus byloje nepateikta, ieškovas yra jaunas (28 m.), daugiau išlaikytinių neturi, atsakovė, be kita ko, yra pateikusi į bylą įrodymus apie pardavimų vadybininkams siūlomus didesnius, nei gauna ieškovas, darbo užmokesčius (dokumento Nr. DOK-30075), todėl ieškovas nepagrindė, jog neturi objektyvių galimybių uždirbti didesnį nei 500 Eur atlyginimą ir atitinkamai didesne dalimi, nei nurodo, prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad abu tėvai turi visas galimybes lygiomis dalimis tenkinti vaiko poreikius, tačiau įvertinęs aplinkybę apie ieškovo turimą išsilavinimą, abiejų šalių nedidelę darbinę patirtį, faktiškai tik pradedamą įgyti, teismas sprendžia, jog yra tikslinga sumažinti vaikui reikalingo išlaikymo dydį vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama išmoka, ieškinio ir priešieškinio padavimo metu – 85,75 Eur dydžio (859 Eur - 85,75 Eur = 773,25 Eur). Įvertinęs pirmiau nurodytus duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį, teismas tuo pačiu sprendžia, kad atsakovės nurodyta suma vaiko poreikiams kas mėnesį tenkinti – 1 300 Eur, yra neproporcinga šalių turtinei padėčiai, todėl vertinama kaip nepagrįstas išlaidavimas, kurio teismas neturi pagrindo perkelti ieškovui. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė buvo sutikusi su 300 Eur / mėn. išlaikymo vaikui teikimu, tačiau bylą nagrinėjant teisme atsakovė šią sumą padidino du kartus, rinkosi vaikui brangius ir papildomų išlaidų reikalaujančius būrelius (pavyzdžiui, šokių), didino būrelių skaičių (nuo dviejų iki keturių), nors tuo pat metu uždirbo tik 1 000 Eur atlyginimą. Kaip nustatyta byloje, tokio dydžio išlaidas atsakovė galėjo patirti tik kitų asmenų (tėvų) materialinės pagalbos dėka, tačiau pažymėtina, kad teismas priteisia vaikui išlaikymą, proporcingą vaiko tėvų (o ne kitų giminaičių) turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

58. Kadangi atsiliepime į ieškinį atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimu dėl 300 Eur / mėn. išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo, o pagal vėliau atsakovės pateiktus įrodymus, didesni vaiko poreikiai atsirado tik nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. (t. y. Mokslo metų pradžios), teismas šalių reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkina iš dalies ir iš ieškovo nepilnamečiam vaikui priteisia išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. ir po 390 Eur (773,25 Eur / 2 = 386,63 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Teismo vertinimu, nustatytas išlaikymo dydis bus proporcingas pagrįstiems bei protingiems vaiko poreikiams bei abiejų tėvų turtinei padėčiai (CPK 185 straipsnis).

59. Atsakovė skiriama iš ieškovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Atsakovė turi pareigą tvarkyti vaikui priteistą išlaikymą išimtinai jo interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

60. Šalims išaiškinama, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

61. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendro turto padalijimo

62. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

63. Byloje nustatyta, kad vienintelis šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė priešieškiniu prašo po santuokos nutraukimo mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nario teises priteisti ieškovui. Ieškovas bylą nagrinėjant teisme su šiuo atsakovės prašymu sutiko. Ieškovas šio turto vertę įvertino 1 Eur, atsakovė prieštaravimų dėl to nepareiškė, todėl kompensacijų priteisimo klausimas, be kita ko, ir nesant dėl to pareikštų reikalavimų, nesprendžiamas.

64. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisiama MB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

65. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

68. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

69. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017 32 punktas). Visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

70. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pateikė įrodymus tik dėl 2 676,52 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėjimo, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto būtent nuo šios sumos.

71. Šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o tai reiškia, kad šioje dalyje ieškovo reikalavimas patenkintas 100 proc., ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove Lietuvos Respublikoje patenkintas 50 proc., reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo (ieškovui sutikus su Tarnybos pastabomis) patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 70 proc., ginčo dėl turto padalijimo tarp šalių nebuvo. Taigi ieškinys patenkintas 80 proc., todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteisiama 564 Eur bylinėjimosi išlaidų (705 Eur x 80 proc. = 564 Eur) (CPK 93, 98 straipsniai).

72. Atsakovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas 50 proc., reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas, reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos nustatymo netenkintas, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 65 proc., ginčo dėl turto padalijimo tarp šalių nebuvo. Taigi atsakovės priešieškinis patenkintas 43 proc., todėl proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovo priteisiama 1 217,12 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 830,52 Eur x 43 proc. = 1 217,12 Eur) (CPK 93, 98 straipsniai).

73. Įskaičius abiem šalims priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovei iš ieškovo priteisiama 653,12 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

74. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

76. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 162 Eur žyminis mokestis (600 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. (priešieškinis pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 162 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas)). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 65 proc. priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo, valstybei iš ieškovo priteistina 105,30 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (162 Eur x 65 proc. = 105,30 Eur).

77. Byloje patirta 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl dėl šių išlaidų paskirstymo tarp šalių nesprendžiama (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

78. Kadangi ieškovas, nesant pagrindo, už ieškinį du kartus sumokėjo žyminį mokestį, ieškovui grąžinama 109 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už patikslintą ieškinį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (sprendimu) (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98 straipsniais, 268– 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui D. P. palikti pavardę „P.“, atsakovei S. P. palikti santuokinę pavardę „P.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti ieškovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

1. Tėvas bendrauja su nepilnamete dukra N. P. kiekvienų metų porinių savaičių savaitgaliais: penktadienį 18:00 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir atveždamas dukrą į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17:00 val.

2. Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis.

3. Tėvas bendrauja su dukra porinių metų: Šv. Kūčių dieną ir pirmą Šv. Kalėdų dieną, pasiimant dukrą iš gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną nuo 10:00 val. ir grąžinant dukrą į gyvenamąją vietą sekančios dienos 19:30 val.; antrą Šv. Velykų dieną, pasiimant dukrą iš gyvenamosios vietos išvakarėse, nuo 19:00 iki 19:30 val. ir grąžinant dukrą į gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną 19:30 val.

4. Tėvas bendrauja su dukra neporinių metų: Vėlinių dieną, pasiimant dukrą iš gyvenamosios vietos išvakarėse, nuo 19:00 iki 19:30 val. ir grąžinant dukrą į gyvenamąją vietą sekančios dienos 19:30 val.; antrą Šv. Kalėdų dieną, pasiimant dukrą iš gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmos dienos vakare nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžinant dukrą į gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną iki 19:30 val.; pirmą Šv. Velykų dieną, pasiimant dukrą iš gyvenamosios vietos išvakarėse, nuo 19:00 iki 19:30 val. ir grąžinant dukrą į gyvenamąją vietą sekančios dienos 19:30 val.

5. Tėvas bendrauja su dukra kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena).

6. Tėvas bendrauja su dukra vaiko vasaros atostogų metu du kartus po dvi savaites (kiekvieną kartą po 14 kalendorinių dienų). Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su mama suderina nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki balandžio 30 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas tėčio pageidavimui dėl atostogų laiko.

7. Ketindamos išvykti su vaikais į kitą valstybę, šalys apie tai prieš protingą terminą turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą šalį, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kitos šalies bendravimo laikotarpiu, išvykstanti į užsienį šalis turi raštu (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) suderinti kelionės datą ir gauti kitos šalies sutikimą.

8. Šalys neribos viena kitos galimybių dienos metu kalbėtis su dukra telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis.

9. Anksčiau nurodyta tėvo bendravimo su dukra tvarka netaikoma Motinos dieną.

10. Esant objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių bendravimas yra negalimas (vaiko ar tėvo liga, kitos nenumatytos ir nuo šalių valios nepriklausančios priežastys), šalys viena kitą informuoja nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną nuo šių aplinkybių paaiškėjimo dienos SMS žinute arba elektroniniu laišku.

11. Tėvai atskiru susitarimu turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos.

Priteisti iš ieškovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. sausio 25 d.) iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. ir po 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti atsakovę S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti ieškovui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti atsakovei S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 653,12 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus, 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 105,30 Eur (vieną šimtą penkis eurus, 30 ct) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Grąžinti ieškovui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) už patikslintą ieškinį 2023 m. rugsėjo 28 d. sumokėto žyminio mokesčio (žyminio mokesčio užduoties kodas ZM29237).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.