Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – T. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. A. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo R. K. 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu nubaustas 800,00 eurų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikos) mėnesių terminui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2022 m. liepos 26 d. 6.51 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,44 promilių girtumas. Tokiais veiksmais T. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu T. A. kreipėsi su skundu į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus, kurie 2022 m. spalio 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmetė ir Institucijos 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – T. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. A. neginčija savo kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tai yra, jog 2022 m. liepos 26 d. 6.51 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,44 promilių girtumas ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad T. A. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Apeliaciniu skundu T. A. nesutinka su jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu ir prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skirti trumpesnį nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

7. T. A. Institucijos 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, skirta minimali 800,00 (aštuonių šimtų) eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam įstatyme numatytam terminui – 12 (dvylikai) mėnesių. Šiam sprendimui pritarė ir apylinkės teismas skundžiama nutartimi atmetęs apelianto skundą ir prašymą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

8. Apeliaciniu skundu T. A. prašo panaikinti apylinės teismo nutartį, ir jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

9. Sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo T. A. atžvilgiu, pažymėtina, kad minėtoje įstatymo nuostatoje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.).

10. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

11. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu inicijuoti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, tačiau neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

13. Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir įvertinus apeliacinio skundo argumentus konstatuotina, kad tyrimas dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo buvo atliktas išsamiai ir objektyviai. Skundžiamas institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje bei jo išvados yra objektyvios ir nešališkai pagrįstos tyrimo metu ištirtų duomenų kompleksine analize, o pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka, o taip pat ir skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo atsižvelgta į visas esmines duomenų, turinčių reikšmės nusižengimui tirti ir nagrinėti, rinkimo aplinkybes, išnaudotos visos įmanomos, taip pat tikslingos, adekvačios ir ekonomiškos procesinių veiksmų atlikimo galimybės, o institucijos pareigūnas išanalizavęs tyrimo metu surinktus duomenis, įvertinęs jų tarpusavio ryšį, t. y. atlikęs surinktų duomenų viseto įvertinimą, pagrįstai 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančių administracinių nuobaudų turinčiam T. A. dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskyrė minimalią – 800,00 eurų dydžio baudą, bei pritaikė ANK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą minimaliam 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, tam pritarė ir apylinkės teismas, todėl institucijos nutarimo ir/ar teismo nutarties naikinti ar keisti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės akivaizdu, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

15. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, jog jis nėra linkęs kartoti administracinių nusižengimų ir turėtų būti vertinami svarbūs administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojantys duomenys, akcentuoja, jog būtent neblaivumo laipsnis yra vienas iš reikšmingiausių kriterijų, kuris vertinamas atitinkamos kategorijos administracinių nusižengimų bylose sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies (ne) taikymo.

16. Nors skunde nurodoma, jog T. A. nuo pat administracinio nusižengimo padarymo fakto savo kaltės neginčijo, gailėjosi, neblaivumo patikrinimo nevengė, pripažino aplinkybę, kad vartojo alkoholinius gėrimus (iš vakaro gėrė 200 ml trauktinės, tačiau jautėsi blaivus iš ryto, sėsdamas vairuoti), jam paskirtą baudą sumokėjo, tačiau šis skundo argumentas jokios realios reikšmės, kadangi, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, T. A. neatliko nieko kito, kaip tik neblaivus policijos pareigūnų sulaikytas prie automobilio vairo papūtė į alkotesterį, kuris abu kartus parodė jo neabejotiną apsvaigimą. Iš esmės jokio kito protingo pasirinkimo įvykio vietoje T. A. ir neturėjo, įvertinant tai, kad už vengimą pasitikrinti neblaivumą yra įtvirtinta ne administracinė, o jau baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

17. Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad jo veiksmai nesukėlė jokių padarinių, niekam nebuvo padaryta žala, kas rodo, jog veika yra ne itin pavojinga. Tačiau aukštesniosios instancijos teismas pažymi, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad tuo metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo pažeidėjo veiksmus vertinti kaip nepavojingus. T. A. vairavimas nesukėlė realios žalos paties vairuotojo ar kitų žmonių sveikatai ar gyvybei, tačiau tai įtakos veikos kvalifikacijai ir už ją skiriamos administracinio poveikio priemonės griežtumui neturi.

18. Nors vienas esminių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad T. A. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,42 promilės (pritaikius 0,02 promilių paklaidą), kuris itin nežymiai viršija įstatymu leistiną normą (0,4 promilės), o reali žala asmenims ar turtui nepadaryta, ir dėl to jam atsakomybė turėtų būti švelninama, tačiau su šiuo skundo argumentu negalima sutikti.

19. Pats T. A. neneigė, kad vartojo alkoholį, tačiau paaiškino, kad buvo suvartojęs tik 200 ml. trauktinės apie 20.00 val. vakaro, o sėsdamas už vairo kitos dienos rytą nesijautė apsvaigęs. Tai patvirtino parašydamas administracinio nusižengimo protokole bei pirmosios instancijos teismo posėdyje. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad pareigūnai apie tai, kad vairuotojas gali būti neblaivus, sprendė ir iš nuo jo sklindančio alkoholio kvapo, panaudojus bekontaktį alkoholio detektorių, (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 10). Šiame kontekste itin svarbu pažymėti tai, kad įvykio vietoje T. A. blaivumas buvo tikrintas du kartus, pirmuoju tikrinimu 6.30 val., jam nustatytas 0,54 promilių girtumas, o praėjus kiek daugiau nei dvidešimt minučių, taigi, ilgesniam nei įstatymo nustatyta minimaliam tarp abiejų tikrinimų laiko tarpui – 6.51 val., asmens neblaivumas išliko nustatant 0,44 promilių rodmenis. Turint galvoje, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, akivaizdu jog T. A. išvykstant iš namų ir vos sėdus prie automobilio vairo jo neblaivumo laipsnis buvo dar didesnis, o jo paties argumentai dėl prieš vienuolika valandų suvartoto nedidelio alkoholio kiekio dėl ko jis apsvaigimo nejuto, yra neįtikinami, nors tai ir neturi reikšmės, kadangi šiuo konkrečiu atveju vertinamas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui palankiausias rodiklis, kuris vėlgi, neabejotinai liudija buvusį jo neblaivumą.

20. Nors byloje esantys duomenys rodo, kad T. A. turi ilgą vairavimo stažą, į ką jis atkreipia teismo dėmesį ir savo apeliaciniame skunde, tačiau vienas iš esminių argumentų sprendžiant klausimą dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra jo baustumai administracine tvarka. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, T. A. yra eilę kartų baustas administracine tvarka dėl įvairių kelių eismo taisyklių pažeidimų ir nors baudas sumokėjęs, tačiau ir aptariamo nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, kas prieštarauja skundo išvadai jog jį galima laikyti atidžiu ir rūpestingu vairuotoju. Kita vertus šiame kontekste nors ne esminis, tačiau teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo yra tai, kad apklausiamas apylinkės teisme T. A. pats nurodė, kad 1999 metais ar 2000 metais jau yra baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus, kas apylinkės teismo vertinimu leido daryti išvadą, kad toks neigiamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio ir su tuo aukštesniosios instancijos teismas sutinka.

21. Aukštesniojo teismo nuomone net ir esant labai nežymiai įstatymo leistiną normą viršijančiam alkoholio kiekiui organizme, kaip kad šiuo atveju, tai nėra kriterijus automatiškai lemiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies normų taikymą tokiam asmeniui, kadangi čia labai svarbią reikšmę įgyja kitų aplinkybių vertinimas iš kurių viena svarbiausių – turimos administracinės nuobaudos, o šis rodiklis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra itin nepalankus.

22. Skunde nurodytos aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. A. paskirta nuobauda sukels tam tikrų nepatogumų, tai, kad jam reikia rūpintis senyvo amžiaus ligota motina, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjui taps sunkiau ir nepatogiau atlikti darbines funkcijas, ar rūpintis šeimos nariais, bet tai tikrai netaps neįmanoma. Be to, visos šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. T. A., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, ar rūpinimosi šeimos nariais, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslas užtikrinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-745/2008).

23. Vadovaujantis pareiškėjo gana šabloninių skundų argumentais tiek pirmosios instancijos teismui tiek ir aukštesniajam teismui, kone kiekvienoje tokio pobūdžio byloje nustačius nežymiai įstatymo leistiną normą viršijantį neblaivumo laipsnį būtų sudaromas precedentas teismui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kas grubiai pažeistų šiuo metu formuojamą teismų praktiką ir iškreiptų tokios įstatymo normos taikymą. T. A. skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su formalių reikalavimų, jo nuomone, reikalingų panaikinti, ar sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atitikimu, nelaikytinos išimtinėmis, dauguma jų yra paneigtos skundžiamoje teismo nutartyje, ir negali būti laikomos ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

24. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui.

25. Institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skirdama ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos baudos minimumą bei privalomai nustatydama minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė, o šio nutarimo teisėtumą patikrino pirmosios instancijos teismas. T. A. paskirta nuobauda ir poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartis ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas, administracinio nusižengimo byloje, priimti nustačius T. A. veiksmuose visus būtinuosius nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėties požymius, ir institucija paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą, nepažeidė įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūrų, nepadarė teisės taikymo klaidų ir privalomai nustatė minimalų administracinio poveikio priemonės terminą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

27. Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, kad tenkinti T. A. apeliacinio skundo ir panaikinti jam paskirtą specialiosios teisės atėmimą, ar sutrumpinti jos terminą nėra pagrindo. Skundžiama teismo nutartis ir institucijos nutarimas paliekami galioti, nes yra teisėti ir pagrįsti, o T. A. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – T. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.