Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. birželio 22 d. nutarties, kuria A. V. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2021 m. balandžio 21 d. nutarimo, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės E. V. 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu, A. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2021 m. kovo 27 d. 20.31 val., (duomenys neskelbtini) kaime vairavo transporto priemonę, automobilį „Volvo V50“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai vairuotojui nustatytas 0,46 promilės girtumas ir jam skirta 800 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. V. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, jo kvalifikavimo ir kaltės nėra. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Dėl to administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo aspektu.

7. Sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo A. V., pažymėtina, kad minėtoje įstatymo nuostatoje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.).

8. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

9. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs A. V. skundo ir Institucijos atsiliepimo argumentus bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismų praktiką, konstatuoja, kad vertinamu atveju yra pagrindas A. V. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai gali būti pasiekti nustatant trumpesnį, nei numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje, šios priemonės taikymo terminą.

10. Pritartina apylinkės teismo išvadai ir Institucijos atsiliepimo teiginiams, kad A. V. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nors skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, bet tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę.

11. Vertinamu atveju atsižvelgtina į tai, kad A. V. nuo pat administracinio nusižengimo padarymo fakto nustatymo savo kaltės neginčijo, gailėjosi, neblaivumo patikrinimo nevengė, pripažino aplinkybę, kad vartojo alkoholinius gėrimus (dieną išgėrė dvi skardines alaus), jam paskirtą baudą sumokėjo dar iki apylinkės teismo nutarties priėmimo (bauda sumokėta 2021 m. balandžio 26 d.). Įvertintina ir tai, kad A. V. buvo nustatytas 0,45 promilės neblaivumas (pritaikius 0,01 promilių paklaidą), kuris tik nežymiai viršija įstatymu leistiną normą (0,4 promilės), žala asmenims ar turtui nepadaryta, kiti KET reikalavimai nepažeisti. Kaip matyti iš apelianto paaiškinimų, jis neneigė, kad vartojo alkoholį, tačiau paaiškino ir tai, jog vartojęs buvo prieš keturias valandas dvi skardines alaus, prieš sėsdamas už vairo nesijautė apsvaigęs, dar pasitikrino namuose turimu alkotesteriu ir jis rodė 0,00 promilių, todėl sėdo vairuoti. Šie jo paaiškinimai objektyviais įrodymais nėra paneigti, todėl akivaizdu, kad įvertinus nustatytą girtumo laipsnį, A. V. galėjo sąžiningai klysti dėl galimybės vairuoti transporto priemonę, kadangi buvo įsitikinęs, jog yra blaivus.

12. Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, savo veiksmais jis žalos niekam nesukėlė, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo A. V. būtų nesilaikęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Taip pat byloje esantys duomenys rodo, kad A. V., turėdamas ilgą vairavimo stažą, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių ar kitus pažeidimus nebaustas (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 10-11). Apklausiamas apylinkės teisme A. V. nurodė, kad prieš 14 metų yra baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, kas apylinkės teismo vertinimu leidžia daryti išvada, kad toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys linkęs kartotis. Vis dėl to, su tokiu vertinimu aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad paties apelianto sąžiningai teismo posėdyje nurodytas praeityje buvęs baustumo faktas yra įvykęs jau labai seniai (prieš 14 metų), objektyvių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis jis yra neteistas, nebaustas už administracinius teisės pažeidimus, duomenų apie jo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus taip pat nėra (IBPS sistemos duomenimis). Nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina A. V. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis, sąlygotas asmens suklydimo dėl savo apsvaigimo. Kaip jau minėta, A. V. nuo pat pradžių atsakomybės nevengė, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Be to, kaip byloje nėra jokių duomenų, kad A. V. piktnaudžiautų alkoholiu, neblaivus darytų ne tik Kelių eismo taisyklių, bet ir kitos rūšies nusižengimus ar nusikalstamas veikas.

13. Sutiktina su skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje ir Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, kad neigiamų pasekmių kilimas pažeidėjui ar jo šeimos nariams, pats savaime, taip pat negalėjimas atlikti darbines funkcijas ar kokybiškai pasirūpinti artimaisiais, nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Vis dėlto šios aplinkybės turi būti vertinamos visų pažeidėją ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių duomenų kontekste, kas nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai padaryta. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad A. V. dėl padaryto administracinio nusižengimo kritiškai įvertino savo elgesį bei linkęs pasitaisyti. Šį manymą sustiprina tai, kad A. V. jau sumokėjo jam už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirtą 800 eurų dydžio baudą (b. l. 18). Apeliantas dirba (duomenys neskelbtini) mieste (b. l. 13-15), o gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 26), iš kur yra sudėtinga susisiekti su miestu, nes viešasis transportas važiuoja retai, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 19). Apelianto teigimu, darbe jam reikalinga teisė vairuoti, nes dirba su autokrautuvu, todėl neturint teisės vairuoti, jis negali dirbti, jau pradėjo ieškotis naujo darbo. Taip pat įvertintina ir aplinkybė, kad A. V. yra sukūręs šeima, kartu su sutuoktine turi didelių finansinių įsipareigojimų (b. l. 17, 23-25).

14. Esant visumai paminėtų duomenų, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus A. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 9 mėnesių. Atsižvelgiant į A. V. asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus, jis vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Dėl to A. V. apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis keistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

A. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutartį pakeisti: vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus vyresniosios specialistės 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu A. V. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 9 (devynių) mėnesių.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.