Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 1 d. priimtu nutarimu Nr. 95-434 nutarta taikyti nuteistajam Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 8 mėn. 15 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. birželio 27 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 15 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, keturiolika kartų skatintas, jam nuo 2017 m. lapkričio 14 d. suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų. Nuteistasis pataisos įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą, staliaus, baldžiaus specialybes bei gavo autokaristo vairuotojo pažymėjimą, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Ž. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 12 m. laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pakeistas 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendis – paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 12 d., pabaiga – 2023 m. kovo 12 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.

Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.

Taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Teismas, įvertinęs Komisijos 2019 m. liepos 1 d. priimto nutarimo Nr. 95-434 taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos bausmės dydis, elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam Ž. S. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Ž. S. laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atlieka už pasikėsinimą padaryti apysunkį nusikaltimą bei labai sunkaus nusikaltimo padarymą (turėdamas tikslą platinti kontrabandos būdu įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis iki suėmimo dirbo, turėjo darbinių pajamų, tačiau įvertinus nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, finansinės naudos gavimo motyvą bei aplinkybę, jog iš darbo santykių gaunamo legalaus atlyginimo jam būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nors nuteistasis teigia, kad nėra linkęs elgtis spontaniškai, priimdamas sprendimus visada apsvarsto ir tik tada veikia, tačiau jis nusikaltimą įvykdė siekdamas atlygio, neapgalvodamas visų savo elgesio pasekmių. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau jas atpažįsta ne visas, jaučia poreikį jas spręsti, tačiau ne visada pasirenka adekvačius problemų sprendimo būdus. Jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesielgė tinkamai ir šešis kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką du kartus baustas drausmine nuobauda, paskutinį kartą nuteistasis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus pažeidė 2018 m. birželio 18 d. Nors nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Tai taip pat leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pagal „OASys“ metodiką Ž. S. nustatyta žema – 15 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 13 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys artimi kriminogeniniams veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje); mąstymas ir elgesys. Vertintina ir tai, kad nuteistajam, nuteistam už pasikėsinimą padaryti apysunkį nusikaltimą bei labai sunkaus nusikaltimo padarymą, likusi neatlikta bausmės dalis dar labai didelė – 3 m. 8 mėn. 15 d. Nagrinėjamu atveju, neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Ž. S. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 95-434, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis Ž. S. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5-7 dalimis, 364 straipsnio 3-4 dalimis, teismas,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 95-434 taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.