- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- 1S-727-579/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00005-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- Ž. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. liepos 1 d. priimtą nutarimą Nr. 95-434 taikyti Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Ž. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendis pakeistas ir galutinė bausmė Ž. S. paskirta 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 12 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. liepos 1 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-434 nutarta taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau neteistas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 31 iki 15 balų pagal OASys metodiką. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, pataisos įstaigoje dirba, yra keturiolika kartų skatintas už gerą elgesį, be to, jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, todėl nuteistojo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad Ž. S. bausmės atlikimo metu nesielgė tinkamai ir šešis kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios, tačiau kiekvienas pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia abejoti pakankama jo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, vis dar išlieka Ž. S. nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai, o įvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, likusi neatlikta bausmės dalis – 3 metai 8 mėnesiai 15 dienų, dar yra labai didelė ir neleidžia daryti išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai bus įgyvendinta bausmės paskirtis.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis Ž. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino jo padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, nes tai jau padarė pirmosios instancijos teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Šie duomenys gali būti vertinami tik bendrame kontekste ir negali turėti lemiamos įtakos lygtinio paleidimo klausimo sprendimui. Baudimas už tą patį antrą kartą prieštarauja ne tik BK, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nuteistasis pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) numato tik tai, kokią bausmės dalį reikia atlikti, kad būtų svarstomas lygtinio paleidimo klausimas, tačiau neįtvirtina, kokia neatliktos bausmės dalis turi būti likusi.
5.2. Ž. S. skunde atkreipia dėmesį, kad bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, kur nėra padaręs nei vieno nusižengimo, t. y. jis įrodė, kad būdamas be sargybos sąlygomis gali veikti teisėtai. Nuteistojo nuomone, paleistas lygtinai, jis bus ir toliau stebimas, o valstybė sutaupys lėšų, nes probacija kainuoja žymiai pigiau nei realus kalinimas. Galiojančių drausminių nuobaudų jis neturi, dirba, yra įvertinęs savo ankstesnio gyvenimo būdo trūkumus. Nuteistasis nesutinka, kad paleidus jį lygtinai nebus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas, taip pat nesutinka, kad egzistuoja jo nusikalstamą elgesį didinantys veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Visa tai – praeitis, o lygtinio paleidimo kontekste turi būti vertinama dabartis.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo Ž. S. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai gali būti paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą yra įtvirtinęs ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, kontekste, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog Komisijos nutarime konstatuotos išvados nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinės instancijos teismo neriboja.
9. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skunde nurodo Ž. S., apylinkės teismas nesureikšmino jo padarytų nusikaltimų sunkumo, pobūdžio bei likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies (šios aplinkybės buvo vertinamos visų pateiktų duomenų kontekste), taip pat, netvirtindamas Komisijos nutarimo, teismas nenubaudė nuteistojo antrą kartą dėl tų pačių veikų padarymo. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad 2019 m. birželio 12 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli Ž. S. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – jo gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje) bei mąstymas ir elgesys, neabejotinai galintys turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste įvertinus Ž. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei jo skunde išdėstytus motyvus, daroma išvada, kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, t. y. skatintų tik teisėtą jo elgesį, ką skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
10. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog Ž. S. neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 55,47 kg kanapių dervos, kurią pasikėsino kontrabanda, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sienos (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės postą išgabenti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Duomenų, kad nuteistasis pats piktnaudžiautų psichiką veikiančiomis medžiagomis, nėra. Taigi, nuteistojo padaryta nusikalstama veika buvo nukreipta, visų pirma, į kitus visuomenės narius, t. y. į jų sveikatą, kas neabejotinai parodo neempatišką, nihilistinį Ž. S. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas bei į kitus visuomenės narius. Pateiktoji medžiaga liudija, kad nuteistasis nusikalto dėl finansinio nepritekliaus ir bendrininkų įtakos, tačiau nusikaltimo padarymo metu jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, vadinasi, gaudavo stabilias pajamas, kurių neužteko jo norimam gerbūviui susikurti. Šiuo metu Ž. S. dirba UAB „E.“, prieš tai dirbo VĮ „Mūsų amatai“, tačiau, ar nuteistojo finansinė padėtis yra pasikeitusi, pateiktoje medžiagoje duomenų nėra. Todėl teisėjų kolegija negali daryti objektyvios išvados dėl Ž. S. materialinės gerovės, kuri leistų jam gyvenime rinktis tik teisėtus veikimo būdus ir pakartotinai nenusikalsti. Nors nuteistasis teigia, kad su bendrininkais ryšių nepalaiko ir neketina to daryti ateityje, tačiau bendravimas su buvusiais bendrininkais šiuo metu yra apribotas ir dėl jo atliekamos laisvės atėmimo bausmės, todėl spręsti vien iš nuteistojo žodžių, kad jis yra nutraukęs ryšius su polinkį nusikalsti turinčiais asmenimis, nėra pagrįsta, juo labiau, kad Ž. S. aktyviai palaiko socialinius ryšius tiek su artimaisiais, tiek su draugais. Duomenų, kad nuteistasis atsargiau, atsakingiau rinktųsi draugų ratą, teismui pateiktoje medžiagoje nėra.
11. Atmetant nuteistojo skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Ž. S. pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikė iš viso šešis kartus, dėl ko jam du kartus buvo skirtos drausminės nuobaudos, nors pastarosios yra negaliojančios, tačiau paskutinis nustatyto režimo nesilaikymo faktas, dėl kurio buvo apsiribota Ž. S. svarstymu drausminėje komisijoje, užfiksuotas palyginus neseniai – 2018 m. birželio 18 d., t. y. nuteistajam jau atliekant bausmę lengvojoje grupėje (į ją perkeltas nuo 2017 m. spalio mėnesio, o nuo 2017 m. lapkričio mėnesio jam suteikta teisė vykti be sargybos). Šios aplinkybės patvirtina, kad švelnesnės bausmės atlikimo sąlygos neskatino Ž. S. preciziškai laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, kas liudija, jog ir lygtinio paleidimo atveju nuteistasis gali nesilaikyti jam nustatytų įpareigojimų. Nors Ž. S. yra ne kartą skatintas, tačiau nuobaudų bei nusižengimų, dėl kurių nuobaudos neskirtos, ir paskatinimų gavimo išsidėstymo eiliškumas patvirtina, jog nuteistojo pataisos procesas nėra nuoseklus.
12. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad Ž. S. supranta, jog turi problemų, bet ne visas jas atpažįsta, nors jaučia poreikį šias problemas spręsti, tačiau ne visada pasirenka adekvačius sprendimo būdus. Be to, jis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, kitų asmenų požiūrį sugeba suprasti ir priimti tik tam tikru laipsniu, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistajam vis dar aktualios mąstymo bei elgesio problemos. Didesnis lankstumas, gebėjimas priimti ir kitų žmonių nuomonę leistų Ž. S., sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, rasti įvairių alternatyvų, kurios užtikrintų teisingiausio, tinkamiausio ir neprasilenkiančio su įstatymų imperatyvais sprendimo priėmimą. Šiuo metu nuteistasis neigia jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, mano, jog tai yra jo praeitis, tačiau toks mąstymas tik patvirtina, jog Ž. S. vis dar reikalinga specialistų pagalba, kurios lygtinio paleidimo taikymas negalėtų garantuoti.
13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią Ž. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad Ž. S. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
14. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir sumažėjusi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 31 (2015 m. birželio 12 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo rezultatas) iki 15 balų (2019 m. birželio 12 d. vertinimas) pagal OASys metodiką. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinamas ne tik jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog Ž. S., išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, tuo tarpu šios aplinkybės įvertinimas yra būtinas BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste.
15. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo Ž. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.