Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo Ž. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 28 d. priimtu nutarimu Nr. 95-64 nutarta taikyti nuteistajam Ž. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 m. 1 mėn. 18 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. sausio 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 15 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje sumažėjo nuo 31 iki 15 balų. Nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką – bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį, gerai atliekamą darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse trylika kartų paskatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, teismo priteistų civilinių ieškinių neturi, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, sugrįžta laiku, pažeidimų fiksuota nebuvo, mąstymas neabejotinai kinta tik teigiama linkme. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Ž. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirta 12 m. laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendis pakeistas - sumažintos už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje paskirtos bausmės: už Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė – iki 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, už Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė – iki 10 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, skirta 10 m. laisvės atėmimo.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį (2/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 m. 1 mėn. 18 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. sausio 24 d.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis Ž. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, Ž. S. nustatoma žema – 15 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju Ž. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau yra nuteistas už dviejų tyčinių nusikaltimų padarymą, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir, nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą Ž. S., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, paskatintas, jam suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Spręsdamas dėl nuteistojo Ž. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, šešis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos, paskutinį kartą nuteistasis pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką 2018 m. birželio 18 d. ir nors už šį pažeidimą nuobauda jam nebuvo skirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, o anksčiau paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, o tai, įvertinant padarytų nusikaltimų sunkumą bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, sukelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu taikymo ir duoda pagrindą išvadai, kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.

Taip pat, kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis supranta, kad turi problemų, bet atpažįsta ne visas, jaučia poreikį jas spręsti, tačiau ne visada pasirenka adekvačius sprendimo būdus problemoms spręsti, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, nors apskirtai suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, tačiau praeityje ne visuomet gebėjo suvaržyti savo elgesį, atsižvelgdamas į tai, taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys artimi kriminogeniniams veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje), mąstymas ir elgesys, o tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistajam gali trūkti motyvacijos laikytis įstatymų ir nenusikalsti ir šios aplinkybės suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.

Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis Ž. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 95-64 taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 95-64 taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.