Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam Ž. S. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Per teismo nustatytą terminą nuteistasis Ž. S. nušalinimų nepareiškė, prokuroras atsiliepimo ar prieštaravimo dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo teismui nepateikė.

Iš nuteistojo Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens bylos matyti, jog jis nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 12 metų; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė Ž. S. paskirta laisvės atėmimas 12 metų.

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendis pakeistas - sumažintos Ž. S. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirtos bausmės: už BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirtą laisvės atėmimo bausmę – iki 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirtą laisvės atėmimo bausmę – iki 10 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė Ž. S. paskirta- laisvės atėmimas 10 metų.

Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 12 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 12 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes: nuteistojo elgesį per visą bausmės laiką, požiūrį į darbą, padaryto nusikaltimo pobūdį, nusikaltimo sunkumą, paties nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą, likusią atlikti bausmės trukmę, t. y. atsižvelgiant į Bausmių vykdymo kodekso 8 straipsnyje įtvirtintą bausmių atlikimo individualizavimo principą ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Nuteistojo Ž. S. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija svarstė 2017 m. rugsėjo 28 d. ir nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (5 komisijos nariai- už)

Teismas, įvertinęs 2017 m. spalio 2 d. Komisijos priimto nutarimo Nr. 93-727 taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, vertina, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas ir motyvuotas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas, likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės trukmė ir elgesys visos bausmės atlikimo metu.

Nuteistasis Ž. S. pataisos namuose didesnę dalį bausmės atliko paprastoje grupėje, tik 2017-10-13 (kai teikimas gautas teisme) jis perkeltas bausmei atlikti į lengvąją grupę. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – Ž. S. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, aštuonis kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, tvirti socialiniai ryšiai, teigiamos nuostatos į darbą, po galimo lygtinio paleidimo turėtų gyvenamąją vietą, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Visos šios aplinkybės tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Pastebėtina, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 4 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus – 3 kartus nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų ir 1 kartą nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos – iš šių pažeidimų du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Atkreiptinas dėmesys, kad nors drausminės nuobaudos negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, dar nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.

Be to, atliktu nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimu nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra lygi 30 balų ir nuo paskutinio vertinimo sumažėjo tik 1 balu. Tai rodo, kad nuteistasis dar realiai toliau nedaro daro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad iš 30 balų tik 5 balai yra statiniai (nekintami), taigi nuteistasis dar tikrai turi keisti savo elgesį teigiame linkme. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti, tačiau nagrinėjamu atveju rizikos mažėjimas nelaikytinas pakankamu ir įtikinančiu. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad Ž. S. supranta, kad turi problemų, bet atpažįsta ne visas, jaučia poreikį jas spręsti, tačiau ne visada pasirenka adekvačius sprendimo būdus problemoms spręsti. Be to, nuteistasis apgalvoja ne visas galimas savo veiksmų pasekmes. Šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą abejoti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, esant nemažai neatliktai laisvės atėmimo bausmės trukmei (5 metai 5 mėn. 14 d. laisvės atėmimo)

Taip pat atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, kad pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir turi atlikti tokią bausmę (ar jos dalį), kuri atitiktų bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl teismo vertinimu negalima neįvertinti to, kad likusi neatlikta laisvės atėmimo dalis yra didėle – net 5 metai 5 mėnesiai ir 14 dienų, o nuteistasis ir bausmės atlikimo metu nesielgė tinkamai, kadangi buvo baustas drausmine tvarka, kas rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra žymi ir pakankama, kad leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, jog šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos dar netaikytinas – atsisakytina partvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2 - ame sektoriuje 2017 m. spalio 2 d. nutarimą Nr. 93-727 taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2 - ame sektoriuje 2017 m. spalio 2 d. nutarimą Nr. 93-727 taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.