Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. T-828-946/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-11-20Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2014-03-06Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2014-11-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. T-747-359/2017Nutartis · 2017-10-25Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-28Kauno apygardos teismas
  6. T-828-946/2018Nutartis · 2018-04-25Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-25Kauno apygardos teismas
  8. T-372-946/2019Nutartis · 2019-02-28Kauno apylinkės teismas
  9. T-1509-548/2019Nutartis · 2019-09-13Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-11Kauno apygardos teismas
  11. T-55-946/2020Nutartis · 2020-01-22Kauno apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2020-08-17Kauno apygardos teismas
  13. T-954-1183/2022Nutartis · 2022-09-22Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-25
Bylos Nr.
T-828-946/2018
Teisminio proceso Nr.
1-04-1-00005-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Byla Nr. T-828-946/2018
Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00005-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2018 m. balandžio 25 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo Ž. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 19 d. priimtu nutarimu Nr. 93-177 nutarta taikyti nuteistajam Ž. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 m. 11 mėn. 27 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. kovo 15 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 15 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 31 iki 15 balų, šiuo metu nuteistojo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, skatintas 10 kartų, teigiamos nuostatos į priežiūrą. Nuteistasis siekia prasmingo užimtumo – pataisos namuose suteikta teisė vykti be sargybos, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, reguliariai bendrauja su savo šeimos nariais. Nuteistajam suteikta teisės parvykti atostogų metu į namus. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Ž. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirta 12 m. laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendis pakeistas - sumažintos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje paskirtos bausmės: už BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė – iki 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė – iki 10 m. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, skirta 10 m. laisvės atėmimo.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 m. 11 mėn. 27 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. kovo 15 d.).

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis Ž. S. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad Ž. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už du tyčinius nusikaltimus (labai sunkų nusikaltimą ir pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą), kas neabejotinai rodo nuteistojo pavojingumą, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Pažymėtina ir tai, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis penkis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos, paskutinį kartą - 2017 m. gruodžio 14 d. nuteistasis nelaikė įstaigoje nustatytos tvarkos ir nors už šį pažeidimą nuobauda nebuvo skirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, o paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesistengė elgtis nepriekaištingai, nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir kas leidžia pagrįstai abejoti dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu šiuo metu taikymo.

Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo Ž. S. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis supranta, kad turi problemų, bet atpažįsta ne visas, jaučia poreikį jas spręsti, tačiau ne visada pasirenka adekvačius sprendimo būdus problemoms spręsti, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas; linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu; taip pat išlieka aktualūs nuteistojo artimi kriminogeniniams veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, kas taip pat charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir yra vertinami sprendžiant ar nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, t. y. ar ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis Ž. S. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. 93-177 taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teigiami elgesio pokyčiai buvo įvertinti – nuteistasis nuo 2017 m. spalio 13 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. 93-177 taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis