Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo, Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 2 d. nutarimą Nr. 91-727 taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ž. S., nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 12 metų; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė Ž. S. paskirta laisvės atėmimas 12 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendis pakeistas - sumažintos Ž. S. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirtos bausmės: už BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirtą laisvės atėmimo bausmę – iki 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirtą laisvės atėmimo bausmę – iki 10 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė Ž. S. paskirta- laisvės atėmimas 10 metų. Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 12 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 12 d.Komisijos 2017 m. spalio 2 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam Ž. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra žymi ir pakankama, kad leistų daryti išvadą, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde nuteistasis Ž. S. prašo, panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą. Skunde nurodė, jog pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos išimtinai siejamos tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos įstaigoje, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Nuteistojo teigimu, jis yra atlikęs reikiamą bausmės dalį. Kokia gali būti neatlikta bausmės dalis BVK nenurodoma, todėl neanalizuotina ir juo labiau negali būti naudojama kaip vienas iš nepaleidimo lygtinai motyvų. Teismui buvo pateiktas patvirtinti Komisijos nutarimas, kaip tai numato BVK 157 straipsnio 4 punktas, tačiau teismas nepatvirtino, o ėmėsi nagrinėti paleidimo sąlygas iš naujo, nors tai padarė kompetentinga Komisija. Nuteistajam nesuprantama tokia teismo pozicija - abejoti ar nepasitikėti Komisija, kuri betarpiškai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta, yra įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus, turi suformuotą lygtinio paleidimo praktiką. Teismas nepatvirtindamas Komisijos nutarimo paverčia Komisijos darbą niekiniu, o nuteistieji, neturi motyvacijos elgtis tinkamai, pradeda abejoti, kad įstatymas veikia, kad teismas laikosi tarptautinių sutarčių ir rekomendacijų, o ne formaliai atlieka savo funkciją.Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada netvirtinti Komisijos nutarimo dėl Ž. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi ji yra abstrakti. Teismo argumentai nelogiški, neatitinkantys europinių normų, BVK, jie yra abstraktūs. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje, teismas nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje Ž. S., nesilaikys įstatymų ir nusikals. Akivaizdu, kad teismas veikė priešingai Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms, kadangi lygtinis paleidimas pagal šias rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąją taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nutartyje nepagrįstai mini turėtas nuobaudas. Nuobaudos yra administracinės teisės pažeidimų pasekmė ir praėjus vieneriems metams po nuobaudos pasibaigimo, asmuo laikomas neturėjusiu nuobaudų. Todėl teismui minėti nuobaudas kaip savo sprendimo grindimą yra net nekorektiška.Nuteistasis skunde įsipareigoja teismui, doru elgesiu ir pavyzdingu darbu laisvėje įrodyti, jog yra patikimas, nenusikals, nevykdys jokios veiklos, kas kirstųsi su LR įstatymais. Jis turiu aiškius ir konkrečius tikslus, kurių sieks laisvėje: dirbs, puoselės socialinius ryšius. Taip pat laikysis visų teismo jam paskirtų lygtinio paleidimo reikalavimų. Nuteistojo Ž. S. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis Ž. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis, nuo 2017 m. spalio 13 d. perkeltas bausmę atlikti į lengvąją grupę, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 5 metai 5 mėnesiai 14 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 28 d.), pataisos įstaigoje dirba, mokėsi - įgijo vidurinį išsilavinimą, staliaus, baldžiaus specialybes, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, paleistas iš pataisos namų anksčiau laiko turėtų gyvenamąją vietą, būtų įdarbintas ūkvedžiu, A. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis Ž. S. per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką keturis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis (nuobaudos negaliojančios), aštuonis kartus paskatintas. Ši aplinkybė patvirtina, kad nuteistasis Ž. S. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo pakito tik labai nežymiai, nuo 31 balo sumažėjo iki 30 balų (pagal OASys) iš kurių statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma: 5 balai. Šiame kontekste nesant žymaus pokyčio, svarbu vertinti pačią pažangą ir jos pokytį vertinant ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu bet ir asmenybę. Nors nuteistasis Ž. S. nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, kuris jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbus ir reikšmingas tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatytas kriminogeninis veiksnys, kuris įvardintas kaip gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, įtakojamas asocialios grupės). Taigi, pritariant Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo Ž. S. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl priešingai nei nurodyta skunde, teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms. Pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo Ž. S. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo Ž. S. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.