Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4869-866/2017 pagal ieškovo V. D. patikslintą ieškinį atsakovė Zurich Investments Ltd. Co. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovas V. D. ir atsakovė Zurich Investments Ltd. Co. 2017 m. rugsėjo 8 d. pateikė pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

8. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

9. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas – išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010, 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).

12. Pareiškėjas S. Š. prašo atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-4869-866/2017 procesą, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktais, t. y. kadangi buvo išspręsta dėl jo, neįtraukto į bylos procesą asmens, materialiųjų teisių bei padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, taip pat prašoma atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti

13. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

14. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, tačiau įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

15. Byloje pareiškėjas nurodė, kad aplinkybės leidžiančios įtarti, kad taikos sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jam paaiškėjo 2021 metų pabaigoje, dėl ko jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu ginčydamas taikos sutartį, t. y. prašydamas ją pripažinti negaliojančia.

17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad pareiškėjas su ieškiniu atsakovams V. D., Zurich Investments Ltd. Co. ir V. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo kreipėsi į teismą 2020 m. gruodžio 4 d. (civilinė byla Nr. e2-556-392/2022). Vadinasi, pareiškėjas 2020 m. pabaigoje žinojo apie ginčo taikos sutartį. Dėl to teismas konstatuoja, kad prašymas atnaujinti procesą, kuris teisme gautas 2022 m. rugpjūčio 24 d., yra pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pažymėtina, kad pareiškėjas pats pripažįsta, jog praleido įstatymu nustatytą terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti, todėl prašė jį atnaujinti.

18. Remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pažymėtina, kad sprendžiant praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo klausimą būtina atsižvelgti į tikslus, kurių siekta įstatymu nustatant konkrečius procesinius terminus. Kaip minėta, proceso atnaujinimas yra išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kuris taikomas tik esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Dėl to praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra svarbios. Ar prašymo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 78 straipsnis). Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę inicijuoti proceso atnaujinimą dėl įstatyme nustatytos procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti, ar termino praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės.

19. Klausimą, ar konkrečios procesinio termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į bylos esmę, pareiškėjo, prašančio atnaujinti terminą, elgesį, procesinio termino paskirtį ir į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Be kita ko, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. Be to, svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą procesinį terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

20. Pirmiausia paminėtina, kad pareiškėjas pasirinko ginti savo pažeistas teises kreipiantis į teismą su ieškiniu, kuriuo prašyta pripažinti negaliojančia 2017 m. rugsėjo 8 d. atsakovo V. D. ir atsakovės Zurich Investments Ltd. Co. sudarytą taikos sutartį. Civilinė byla Nr. e2-556-392/2022, pradėta pagal pareiškėjo S. Š. ieškinį buvo nutraukta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi, nes pasirinktas neleistinas ir šioje situacijoje neįmanomas (įstatymuose nenustatytas) civilinių teisių gynimo būdas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, kito civilinių teisių gynimo būdo pasirinkimas, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

21. Paminėtina, kad CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).

22. Įstatymai nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Gindami pažeistas civilines teises įstatymuose numatytais būdais, asmenys privalo elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti subjektine teise (CK 1.137 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekdamas apginti savo teises, kaip atsakovės kreditoriaus, visų pirma pasirinko savo teises ginti CK 6.66 ir 1.81 straipsnio pagrindais, ir tik teismui nutraukus bylą, pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje patvirtinta ginčijama taikos sutartis. Pažymėtina, kad minimoje byloje ieškovą atstovavo advokatė, kuriai turėjo būti žinoma teismų praktika, kokiu būdu asmuo gali ginti savo teises, kai nesutinkama su teismo patvirtinta taikos sutartimi. Be to, atsakovai byloje atsiliepimuose teigė, kad S. Š. pasirinko netinkamą teisių ginimo būdą (2021 m. sausio 15 d. V. L. atsiliepimas ir V. D. 2021 m. vasario 1 d. atsiliepimas), tačiau S. Š. toliau palaikė savo ieškinį. Taigi, teismo vertinimu, kreipimasis į teismą su minėtu ieškiniu nebuvo kliūtis laiku ir tinkamai pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl tokios aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

23. Taip pat pažymėtina, kad pirminiam kreditoriui V. B., kuris reikalavimo teisę perleido pareiškėjui, buvo žinoma apie šioje byloje priimtą 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį, kuria patvirtinta V. D. ir atsakovės Zurich Investments Ltd. Co. 2017 m. rugsėjo 8 d. taikos sutartis. Ieškovas V. D. kartu su atsiliepimu pateikė antstolio Dariaus Blizniko 2017 m. lapkričio 14 d. patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo, kuriame nurodyta, kad išieškotojas V. D., skolininkė Zurich Investments Ltd. Co., išieškoma 88 506 Eur skola ir 5 proc. metinės palūkanos, pagal 2017 m. lapkričio 3 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4869-866/2017, patvarkymas pateiktas antstolei Daivai Milevičienei. Po to V. B. atstovė advokatė R. T. 2017 m. lapkričio 28 d. civilinėje byloje Nr. e2-4869-866/2017 pateikė prašymą susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, kuriame nurodė, kad staiga į varžytynių pabaigą atsirado naujas kreditorius V. D., bei manoma, kad skola yra menama, todėl norima įsitikinti, pagal kokį dokumentą buvo paduotas ieškinys, kuris teisėjos rezoliucija patenkintas 2017 m. lapkričio 30 d. Taigi, jau po 2017 m. lapkričio 30 d. pirminiam kreditoriui buvo žinomos taikos sutarties sudarymo aplinkybės, tačiau jis neginčijo taikos sutarties, nereiškė prašymo atnaujinti procesą byloje.

24. Teismas pabrėžia, kad naujasis kreditorius (pareiškėjas S. Š.) negali įgyti daugiau teisių nei turėjo pradinis kreditorius (V. B.) tiek materialiosios teisės prasme, tiek civiliniame procese (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo argumentai, kad V. D. iki 2019 m. neužsiminė apie turimą reikalavimo teisę, pripažinti faktiškai nepagrįstais, nes tokį faktą paneigia antstolio Dariaus Blizniko 2017 m. lapkričio 14 d. patvarkymas. Tai, kad pirminis kreditorius, perleidžiant reikalavimo teisę į atsakovę, neatskleidė naujajam kreditoriui, kad prie išieškojimo yra prisijungęs ir kitas kreditorius, bei kad yra priimta 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartis, kuria patvirtinta V. D. ir atsakovės Zurich Investments Ltd. Co. 2017 m. rugsėjo 8 d. taikos sutartis, ar, kad pats pareiškėjas, perimdamas reikalavimo teisę, nesidomėjo ar yra kitų kreditorių, negali būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą.

25. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą byloje, nes nėra vienos iš CPK 370 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų, t. y. prašymas paduotas praleidus terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Nepaisant to, teismas pasisako ir dėl pareiškėjo nurodytų pagrindų atnaujinti procesą.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą

26. Vienas iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimą suponuojančių pagrindų – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (šio straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos taikymo klaida.

27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais (jei sprendimu teismas nusprendė dėl jų teisių ir pareigų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 34 punktas). Šiems asmenims nėra suteikta teisė prašyti atnaujinti procesą kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, įskaitant ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021). CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais, yra imperatyvioji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-701/2015).

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas S. Š. pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje, kuri pradėta pagal ieškovo V. D. patikslintą ieškinį atsakovei Zurich Investments Ltd. Co. ir trečiajam asmeniui R. M., kuriuo prašyta priteisti iš atsakovės Zurich Investments Ltd. Co. 90 506, 00 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, užbaigta patvirtinus ieškovo V. D. ir atsakovės Zurich Investments Ltd. Co. taikos sutartį. Taigi pareiškėjas jokia procesine padėtimi iki šiol šioje byloje nedalyvavo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas, remdamasis CPK 365 straipsnio 1 dalimi ir teismų praktika, dėl atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nepasisako ir su tuo susijusių prašymo argumentų nevertina, nes šie argumentai nenagrinėtini, kaip neturintys įtakos nagrinėjamo klausimo baigčiai.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą

29. Vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pažymėtina, jog pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

30. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.).

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas patikrina prašyme atnaujinti procesą išdėstytas aplinkybes atsižvelgdamas į nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Šiame etape teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės visų bylos aplinkybių kontekste, o tik įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Taigi, antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).

32. Pareiškėjas nurodė, kad teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-4869-866/2017, turėjo išsiaiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, turėjo įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms.

33. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialieji teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021, 21 punktas).

34. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliutūs. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021, 24 punktas).

35. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021, 25 punktas).

36. Teismas, įvertinęs prašomos atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-4869-866/2017 medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, jog pateikta teismui tvirtinti taikos sutartis pažeidė kitų atsakovo kreditorių teises ir interesus, yra faktiškai ir teisiškai nepagrįsti. Taikos sutarties tvirtinimo metu (ir šio prašymo nagrinėjimo metu) teismui nėra pateikta įrodymų nei apie atsakovo netinkamą atstovavimą taikos sutarties sudarymo metu (kas galimai patvirtintų valios ydą sudarant taikos sutartį), nei apie atsakovo nemokumo procedūrų vykdymą taikos sutarties tvirtinimo metu ar faktinį nemokumą pagal atsakovei Zurich Investments Ltd. Co. taikytiną teisę (kas galimai patvirtintų kitų asmenų teisių ir interesų pažeidimą). Aplinkybė, kad vienam iš atsakovo kreditorių galimai buvo sudaryta palankesnė situacija dėl skolos padengimo atsakovui esant mokiam, gali būti atsakovo valdymo organų civilinės atsakomybės pagrindas, tačiau tai savaime neužkerta kelio civilinėje byloje tvirtinti pateiktos taikos sutarties. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, įsigydamas reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus, galėjo įsitikinti atsakovės Zurich Investments Ltd. Co. turtine padėtimi, dėti pastangas ištirti skolininko įsipareigojimų apimtį, nes duomenys apie patvirtintą taikos sutartį yra viešai prieinami. Dėl to teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4869-866/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas praleido terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje ir nėra pagrindo jo atnaujinti, taip pat jis neįrodė, o teismas savo iniciatyva taip pat nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą, todėl pareiškėjo prašymas yra atmestinas ir atsisakytina atnaujinti procesą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 290-292, 370 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo S. Š. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4869-866/2017 atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.