- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e2A-278-661/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32911-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. P., S. S., Y. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P., S. S. ir Y. O. bei atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. P., S. S. ir Y. O. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir D. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių eismo įvykiu padarytos neturtinės žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovai A. P., S. S. ir Y. O. prašė priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir D. G. po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovai nurodė, kad 2018 m. vasario 5 d. Estijos Respublikoje buvo pagrobtas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 5 d. automobilis, vairuojamas atsakovo D. G., buvo pastebėtas Panevėžio rajone, kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga 19-ame kilometre. Policijos pareigūnai, pastebėję galimai pagrobtą automobilį, siekė sustabdyti automobilio vairuotoją. Automobiliui nestojant, prasidėjo automobilio gaudynės. Policijos pareigūnai, neatsižvelgdami į tai, kad gaudynės vyko intensyvaus eismo kelyje ir kad priešpriešine eismo juosta važiavo kitos transporto priemonės, panaudojo šaunamąjį ginklą ir peršovė automobilio padangą. Dėl to atsakovo D. G. vairuojamas automobilis tapo nevaldomas, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šia juosta važiavusiu ieškovų automobiliu Nissan Primera. Automobiliui BMV įsirėžus į automobilį, kuriuo važiavo ieškovai, buvo sunkiai sužalota ieškovų sveikata, jie buvo išvežti į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kurioje jiems buvo teikiamos medicininės paslaugos. Ieškovų teigimu, policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas pasireiškė, pirma, bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai, pažeidimu, antra, įstatymais policijos pareigūnams keliamų reikalavimų pažeidimu, taigi Lietuvos valstybei kyla atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovas D. G. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, apgailestauja dėl ieškovams sukelto skausmo ir patirtų išgyvenimų. Atsakovas nurodo sutinkantis su ieškovų teiginiu, kad eismo įvykis įvyko ir ieškovai patyrė sužalojimus ne dėl jo vieno kaltės. Eismo įvykis įvyko dėl neatsakingo Panevėžio AVPK patrulio šaudymo į atsakovo vairuojamą automobilį. Atsakovas yra jauno amžiaus, santaupų nėra spėjęs sukaupti, turto nėra sukaupęs, jo vidutinis darbo užmokestis yra 395,36 Eur per mėnesį, pagal Panevėžio apygardos teismo nuosprendį atsakovas turi sumokėti 5 000 Eur įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl neturi galimybės ieškovams atlyginti žymios neturtinės žalos dalies.
5. Atsiliepime į ieškinį atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariato, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad ieškovų patirta žala tiesiogiai susijusi su pareigūnų veiksmais panaudojant šaunamąjį ginklą. Nuteistasis D. G. nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, bėgo nuo policijos pareigūnų, nepakluso reikalavimui sustoti netgi po įspėjamųjų šūvių. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-305-487/2019 nurodė, kad policijos pareigūnų veiksmai, peršaunant persekiojamo automobilio ratą, tapo tik technine priežastimi dėl kurios, padangai dehermetizuojantis ir pasikeitus oro slėgiui padangoje, automobilis prarado stabilumą. Tačiau šaunamojo ginklo panaudojimas netapo eismo įvykio kilimo esmine priežastimi. Priešingai, nustatyta, kad galimybę išvengti susidūrimo atsakovas D. G. galėjo pasinaudoti, jei būtų automobilį vairavęs leistinu greičiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti ieškovams A. P., S. S., Y. O., iš atsakovo D. G. po 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą; priteisti ieškovams A. P., S. S. ir Y. O. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato po 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 000 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad šiuo atveju policijos pareigūno sprendimas panaudoti šaunamąjį ginklą sulaikant D. G. neatitiko didesnio rūpestingumo ir apdairumo reikalavimų (CK 6.246 straipsnis). Šiame sprendime konstatuota, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi, Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti ieškovams padarytą neturtinę žalą (CK 6.271 straipsnis). Aplinkybė, kad atsakovo D. G. veiksmai buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis, nešalina valstybės civilinės atsakomybės. Ieškovams buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, patirti sužalojimai neabejotinai paliko ieškovams fizines ir psichologines neigiamas pasekmes, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų apie ilgalaikes itin reikšmingas sveikatos sutrikdymo pasekmes, ieškovų netektą darbingumą, pirmiau nurodytose epikrizėse nurodyta, kad ieškovų prognozė pasveikimo atžvilgiu yra gera. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad kiekvienam ieškovui turi būti kompensuota po 8 000 Eur neturtinės žalos; atitinkamai iš atsakovo D. G. – kiekvienam ieškovui po 6 000 Eur, iš atsakovės Lietuvos valstybės – kiekvienam ieškovui po 2 000 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
8. Ieškovai A. P., S. S., Y. O. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą ir ieškovų A. P., S. S. ir Y. O. ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant ieškovams po 30 000 neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir D. G..
9.1. Atsakovų atžvilgiu turi būti pripažintas objektyvusis bendrininkavimas – atsakovai nebuvo susitarę sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau kiekvienas iš atsakovų iš esmės prisidėjo prie žalos ieškovams atsiradimo. Be atsakovų neteisėtų veiksmų žala ieškovams apskritai nebūtų atsiradusi, kas reiškia, kad atsakovų atsakomybė yra solidarioji, o ne dalinė.
9.2. Atsakovas D. G., vairuodamas pavogtą automobilį, stabdomas policijos pareigūnų, nusprendė nestoti ir pabandyti nuo jų pabėgti. Todėl atsakovas D. G., elgdamasis nerūpestingai ir neatidžiai, keldamas pavojų visiems eismo dalyviams, suprasdamas, kad elgiasi pavojingai ir jog kelia pavojų aplinkiniams, nestojo, pažeisdamas kelių eismo taisykles, viršydamas leistiną greitį, siekė pasprukti nuo policijos pareigūnų; o policijos pareigūnams panaudojus šaunamąjį ginklą ir peršovus Atsakovo D. G. vairuojamo Automobilio padangą, nesuvaldė transporto priemonės ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su Ieškovų automobiliu.
9.3. Jei Atsakovas D. G. būtų klausęs policijos pareigūnų nurodymų ir būtų stabdomas sustojęs; jeigu Atsakovas D. G. nebūtų siekęs pabėgti nuo policijos pareigūnų, policijos pareigūnai nebūtų panaudoję šaunamojo ginklo, kuriuo buvo peršauta Automobilio padanga, ir D. G. vairuojamas automobilis nebūtų įsirėžęs į ieškovų transporto priemonę.
9.4. Be policijos pareigūnų veiksmų Ieškovams taip pat nebūtų kilusi žala. Policijos pareigūnai, elgdamiesi nerūpestingai ir neatsargiai, persekiodami Atsakovo D. G. vairuojamą transporto priemonę, suprasdami, kad Atsakovas D. G. žymiai viršija leistiną greitį, matydami, kad priešpriešais važiuoja kitos transporto priemonės, žinodami, kad gaudynės vyksta intensyvaus eismo kelyje, privalėdami suvokti, kad nėra būtinybės panaudoti šaunamąjį ginklą, neįvertindami, kad gali būti pažeistos tokios vertybės kaip žmogaus gyvybė ir sveikata, vis tiek nusprendė panaudoti šaunamąjį ginklą ir peršauti Atsakovo D. G. vairuojamo Automobilio padangą. Peršovus Automobilio padangą, Automobilis prarado stabilumą, tapo nevaldomu ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.
Šalies argumentai
9.5. Ieškovai nesutinka su teismo sprendimu, jog tiesioginė atsiradusios žalos priežastis yra atsakovo D. G. padarytas nusikaltimas, o policijos veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti.
9.6. Ieškovai mano, jog jiems priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas, nes jie patyrė sunkius sveikatos sužalojimus, turinčius ilgalaikių pasekmių.
10. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą iš dalies – toje apimtyje, kurioje buvo patenkinti ieškinio reikalavimai Lietuvos valstybės atžvilgiu, ir priimti naują sprendimą – ieškinį Lietuvos valstybės atžvilgiu atmesti. Atsakovė nurodė, jog Policijos įstatymas numato, kad šaunamieji ginklai gali būti naudojami tik išimtinais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad šaunamasis ginklas buvo panaudotas atsižvelgiant į tai, kad asmuo nepaklūsta teisėtiems pareigūnų reikalavimams, kelią pavojų kitiems eismo dalyviams, pažeidžiant kelių eismo taisykles, bei įvertinus tai, kad kelio ruože, kuriame automobilis buvo persekiojamas bėglys turi ne vieną galimybę pasprukti ir pareigūnai neturės realių galimybių panaudoti kitas priemones nusikaltimui užkardyti. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareigūnas prieš panaudodamas šaunamąjį ginklą įvertino situaciją, buvo atidus detalėms ir priėmė sprendimą pagrįstą teisiniu reguliavimu. Todėl teigti, kad pareigūno elgesys panaudojant ginklą buvo nerūpestingas ir neapdairus nėra pagrindo. Teismas, netinkamai įvertindamas pareigūno veiksmus, kaip neteisėtus, nepagrįstai nustatinėjo priežastinį ryšį tarp jų ir Ieškovams kilusios žalos. Teismas, nustatinėdamas atsakovų atsakomybės dalis, neatsižvelgė į teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010 pripažino, jog nustačius, kad tiesioginė ir pagrindinė atsiradusių padarinių priežastis yra nusikalstami kito asmens, o ne valstybės veiksmai, kai valstybė tik prisideda prie sąlygų žalai atsirasti, atsakomybės dydis nustatomas atitinkamai 95 proc. ir 5 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytoje byloje buvo konstatuoti valstybės neteisėti veiksmai, o nagrinėjamoje byloje neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai nebuvo konstatuoti. Taip pat, kilę padariniai lėmė asmens mirtį, kai ginčo atveju Ieškovams nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Atsakovės įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje teismas nepagrįstai nustatė, kad Lietuvos valstybei kylanti atsakomybės dalis yra 25 proc.
Atsiliepimas
11. Atsakovas D. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus ir nurodė, jog autoįvykio technine priežastimi buvo būtent pareigūno šaunamojo ginklo panaudojimas, sukėlęs neigiamus padarinius, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog valstybei taipogi taikytina civilinė atsakomybė. Specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai įvertinta tinkamai. Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, atsakovo D. G. nuomone, optimali ir teisingiausia atsakomybės proporcija turėtų būti tokia: 50 proc. – nusikaltimą padariusiam asmeniui, 50 proc. – valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
Dėl ieškovų apeliacinio skundo
13. Ieškovai prašo taikyti solidarią atsakovų atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis prašymas yra nepagrįstas. Pagal bendrąją taisyklę esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju tiesioginė atsiradusios žalos priežastis yra atsakovo D. G. padarytas nusikaltimas. Atsakovas ir pareigūnai nagrinėjamu atveju neveikė bendrai, todėl pagrindo taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę nėra. Nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybė už atsiradusią žalą yra dalinė. Nustatant šių atsakovų atsakomybės dalis, būtina atsižvelgti į tai, kad, kaip minėta, tiesioginė ir pagrindinė žalos atsiradimo priežastis buvo D. G. nusikaltimas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė Lietuvos valstybė turėtų būti atsakinga už 25 procentus atsiradusios žalos, o 75 procentus šios žalos privalo atlyginti atsakovas D. G..
Dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinio skundo
14. Apeliantė nurodė, kad nagrinėjamu atveju matyti, kad pareigūnas prieš panaudodamas šaunamąjį ginklą įvertino situaciją, buvo atidus detalėms ir priėmė sprendimą pagrįstą teisiniu reguliavimu. Todėl teigti, kad pareigūno elgesys panaudojant ginklą buvo nerūpestingas ir neapdairus nėra pagrindo. Teismas netinkamai įvertindamas pareigūno veiksmus, kaip neteisėtus, nepagrįstai nustatinėjo priežastinį ryšį tarp jų ir Ieškovams kilusios žalos.
15. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
16. Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialiosios CK 6.270 straipsnio normos. Pagal CK 6.270 straipsnio 2 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi įstatyme įtvirtinta didesnio pavojaus šaltinio, kuris yra ir transporto priemonė, valdytojo atsakomybė yra griežtoji (be kaltės). Šiuo atveju ieškovų sveikata buvo sunkiai sutrukdyta atsakovui D. G. nesuvaldžius automobilio ir išvažiavus į priešingą eismo juostą, kuria tuo metu važiavo ieškovai. Byloje nėra ginčo, kad faktinis transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo sukeltas eismo įvykis, ir dėl kurio ieškovams buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, valdytojas CK 6.270 straipsnio prasme buvo atsakovas D. G..
17. Baudžiamosios bylos Nr. 1-22-768/2019 duomenys patvirtina, kad dėl policijos pareigūnų veiksmų panaudojant šaunamąjį ginklą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 229 straipsnį, kuris nutrauktas, konstatavus, kad A. L. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje. Tačiau šis faktas savaime nereiškia, kad negali kilti valstybės deliktinė civilinė atsakomybė. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Tai suponuoja ir išvadą, kad faktas, ar šaunamasis ginklas buvo panaudotas teisėtai, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, nes, kaip jau minėta, pagal CK normas taikoma griežtoji civilinė atsakomybė ir įrodinėjimo pareiga perkeliama transporto priemonės valdytojui, kuris, siekdamas išvengti atsakomybės nukentėjusiajam asmeniui taikymo, turi įrodyti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
18. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-768/2019 įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, jog atsakovas D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata). Šioje byloje atsakovas D. G. neįrodinėjo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, savo atsakomybę atlyginti ieškovams padarytą neturtinę žalą pripažino. Taigi, atsakovo D. G. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos.
19. Eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota ieškovų sveikata, įvyko policijos pareigūnams peršovus atsakovo D. G. vairuojamo automobilio galinę kairiąją padangą. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje, pateiktoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-768/2019, nurodyta, jog automobilio BMV 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio rato padangos dehermetizacija dėl šautinių kiauryminių pažeidimų, tikėtina, įvyko prieš susidūrimą su automobiliu Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo važiavo ieškovai), ir tai, tikėtina, buvo šio eismo įvykio kilimo technine priežastimi, kadangi nuleidus padangą automobilio BMV vairuotojas, važiuodamas apie 110 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ši specialisto išvada yra pakankama spręsti apie priežastinį ryšį tarp policijos pareigūnų šaunamojo ginklo panaudojimo ir kilusio eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalota ieškovų sveikata (CK 6.247 straipsnis; CPK 185 straipsnis).
20. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog policijos pareigūnai, kuriems keliami didesni rūpestingumo, apdairumo, atidumo reikalavimai, turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti situaciją ir imtis visų įmanomų priemonių teisės aktuose įtvirtintiems uždaviniams pasiekti. Šiuo atveju policijos pareigūno A. L. sprendimas panaudoti šaunamąjį ginklą tokioje situacijoje, kai buvo persekiojamas galimai vogtas automobilis (t. y. siekiama sulaikyti turtinio, o ne smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį), buvo siunčiami kiti policijos ekipažai sulaikyti asmenį, vairuotojas važiavo dideliu greičiu, nebuvo proporcingas galinčioms kilti (ir šiuo atveju kilusioms) neigiamoms pasekmėms. Policijos pareigūnai, kuriems keliami didesnio rūpestingumo ir apdairumo standartai, turi pareigą prognozuoti ir numatyti galimas pasekmes pasirinkus taikyti atitinkamą prievartos priemonę.
21. Nagrinėjamu atveju tiesioginė atsiradusios žalos priežastis buvo atsakovo D. G. padarytas nusikaltimas. Kaip jau minėta šios nutarties 13 p., atsakovas ir pareigūnai nagrinėjamu atveju neveikė bendrai, todėl pagrindo taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę. Atsižvelgęs į tai, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų atsakomybė už atsiradusią žalą yra dalinė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatydamas šių atsakovų atsakomybės dalis, atsižvelgė į tai, kad tiesioginė ir pagrindinė žalos atsiradimo priežastis buvo D. G. nusikaltimas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas Lietuvos valstybė turėtų būti atsakinga už 25 procentus atsiradusios žalos, o 75 procentus šios žalos privalo atlyginti atsakovas D. G..
Dėl neturtinės žalos dydžio
22. CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Vertinant atlygintinos žalos dydį bendrai atsižvelgtina į priteistinus žalos atlyginimo dydžius eismo įvykių bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-458/2019, 33 punktas). Teismų praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur. Didžiausios žalos atlyginimo sumos priteisiamos konstatavus sunkius sveikatos sutrikdymo padarinius su išliekamaisiais reiškiniais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, 25 punktas). Šiuo atveju ieškovams buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, patirti sužalojimai neabejotinai paliko ieškovams fizines ir psichologines neigiamas pasekmes, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų apie ilgalaikes itin reikšmingas sveikatos sutrikdymo pasekmes, ieškovų netektą darbingumą, pirmiau nurodytose epikrizėse nurodyta, kad ieškovų prognozė pasveikimo atžvilgiu yra gera. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino visas esmines aplinkybes ir tinkamai nustatė neturtinės žalos dydį.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
23. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinių skundų ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kiti apeliacinių skundų argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
24. Kadangi abu apeliaciniai skundai buvo atmesti, bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovų A. P., S. S. ir Y. O. bei atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.