Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-146-856/2021 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01503-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.5.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)

2021 m. kovo 24 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-377-1118/2020 pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini)dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui (nedarbingam) vaikui priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini)jam išlaikymą, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 230 Eur nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki kol jis baigs mokslus Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. jis pradėjo studijuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos fakultete, studijos iki 2025 m. birželio 30 d. valstybės finansuojamoje vietoje. Ieškovo motina padeda kiek įmanoma finansiškai, nors yra neįgali ir iš dalies darbinga. Motina kas mėnesį gauna 112 Eur netekto darbingumo pensiją, tačiau jog teikiamos finansinės pagalbos neužtenka.

2. Ieškovas nurodė, kad mėnesiui reikalinga pinigų suma apytiksliai siekia apie 400 Eur: 60 Eur kuro sąnaudoms, t. y. dviem kartams kelionei pirmyn ir atgal iš Kauno į namus pas mamą; 54 Eur bendrabučiui; 13,90 Eur internetui; 13,90 Eur telefono sąskaitoms; 120 Eur maistui ir gėrimams; 5-6 Eur autobuso nuolatiniam bilietui; 6 Eur metiniam mokesčiui už stojimą į mokslines draugijas; 10 Eur šokių būreliui; 20 Eur avalynei ir aprangai; medicininei aprangai, vien 20 Eur vienam chalatui, 6 Eur kepurėlė, vienkartinės pirštinės; 10 Eur vaistams, papildams, tepalams; 11 Eur kontaktiniams lęšiams ir akių lašams. Kitos lėšos skiriamos pramogoms.

3. Atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas studijuodamas gali pats gauti pajamų, o tokių duomenų, jog negali, nepateikė. Ieškovas nepateikė duomenų, kad būtų dirbęs per vasaros atostogas. Be to, ieškovas paskaitas lanko darbo dienomis, todėl turi laisvus savaitgalius ir kiekvienais metais iš viso turi maždaug 2-2,5 mėnesio trukmės atostogas, todėl ieškovas turi galimybę susirasti darbą ir gauti papildomų pajamų. Atsakovo pajamos nėra didelės, būtinos tik pačiam atsakovui tenkinti būtinuosius poreikius, gaunama 167,36 Eur. Ieškovas nėra išnaudojęs visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, nes nesiieškojo darbo po paskaitų bei savaitgaliais, nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos gyvenimo išlaidoms padengti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo (duomenys neskelbtini)išlaikymą ieškovui (duomenys neskelbtini) po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2019 m. gruodžio 11 d. iki kol ieškovas mokysis Lietuvos sveikatos mokslų universitete, bet ne ilgiau kol sulauks 24 metų amžiaus. Taipogi iš atsakovo (duomenys neskelbtini) priteisė 51 Eur žyminio mokesčio, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.

5. Teismas vertino, kad nors ieškovas yra įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau besimokydamas vientisosiose nuolatinėse studijose – mediciną, pagal pateiktą 1 ir 2 kursų tvarkaraštį, negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, paskaitų ir seminarų lankymui, praktikai, žinių tobulinimui siekiant įgyti medicininį išsilavinimą, o tėvai turi pareigą padėti vaikui įgyvendinti teisę siekti šio išsilavinimo.

6. Teismas nurodė, kad ieškovas yra pakankamai rūpestingas mokydamasis universitete, jo pažymių vidurkis 8,7 balo. Jau vien tai, kad ieškovas pirmame kurse gavo stipendiją rodo, jog ieškovas yra pavyzdingas studentas, kuris didelį dėmesį skiria mokslams ir pasirinktai specifinei studijų krypčiai bei tikslingai siekia medicininio išsilavinimo. Nors ieškovas ir trečiasis asmuo į bylą nepateikė konkrečiai paskaičiuotų būtinų išlaidų, kvitų ar mokėjimų dokumentų, pateikė tik mokėjimų dokumentus skiriamus telefonui, bendrabučiui, bei posėdyje tik preliminariai nurodė patiriamų išlaidų sąmatą, teismas, vertindamas atsakovo atstovo pasisakymą, jog jo paskaičiavimu nesigauna 400 Eur reikiama išlaidų suma, darė išvadą, kad po Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4008-1048/2018, kai iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 185 Eur kas mėnesį iki ieškovas baigs gimnaziją – 2019 m. liepos 1 d., ieškovui reikiama pinigų suma ženkliai nepakito. Teismas vertino, kad ieškovo nurodoma reikalinga išlaikymo suma nelaikytina neprotinga ar pernelyg didelė.

7. Teismas pažymėjo, jog atsakovas pateikė duomenis, kad jo pajamas sudaro kas mėnesį gaunama pareigūnų ir karių valstybinė pensija – 83,68 Eur. Kitų duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas užsienyje atsakovas nepateikė. Atsakovas turėjo nekilnojamojo turto: 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas. Atsakovui priklausanti 1/6 dalis šio nekilnojamojo turto yra parduota ir, kaip nurodo atsakovas, už turtą gavo 4 000 Eur. Likęs nekilnojamasis turtas nėra parduotas ir atsakovui priklauso 1/6 dalimi. Atsakovas iki ieškovo pilnametystės teikė po 185 Eur išlaikymo sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

8. Teismas nurodė, jog atsakovas nesutinka mokėti išlaikymą pilnamečiui vaikui, kadangi atsakovo nuomone ieškovas gali dirbti po paskaitų, jei negali dirbti - turi imti paskolą. Be to, atsakovas nurodė, kad pats niekur nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, jo pajamos mažos, nes pragyvena iš karininko išmokos ir pavienių darbų. Atsakovas yra išsiregistravęs iš Lietuvos, nes gyvena Anglijoje pas vaikus, kurie ten dirba ir jį remia finansiškai, todėl realiai neturi galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą. Be to mano, kad ieškovas yra ne jo vaikas, todėl neturi išlaikyti ne savo vaiko. Teismas vertino, kad kitų objektyvių priežasčių, patvirtinančių, kad atsakovas negali teikti ieškovei reikalingo išlaikymo, nėra.

9. Teismas nurodė, kad argumentus, jog priteistas išlaikymas (parama) iš esmės pablogins paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėtį, darys jiems esminę žalą, negalės būti įvykdomas, turi įrodyti asmuo, iš kurio prašoma priteisti paramą ir kuris ginasi, nurodydamas tokias aplinkybes. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas yra 50 metų amžiaus, nors ir pateikė medicininį išrašą apie diagnozuotas ligas, bet nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog jis negali dirbti ar susirasti darbo, be to, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, išsideklaravęs iš Lietuvos Respublikos. Teismo posėdžių metu atsakovas vis keitė parodymus, teigdamas, kad išsilaiko ir pragyvena iš pavienių darbų, vėliau tarsi teigė, kad niekas nemoka už jo pavienius darbus ir padeda pragyventi suaugę vaikai, gyvenantys užsienyje. Teismas sprendė, jog nesant byloje tokiems atsakovo teiginiams patvirtinančių įrodymų, visos abejonės dėl atsakovo finansinės padėties vertinamos ieškovo naudai.

10. Teismas pažymėjo, jog byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad atsakovas pardavė jam priklausančio nekilnojamojo turto 1/6 dalį, esančią (duomenys neskelbtini), ir gavo 4 000 Eur, kaip nurodė teisme, gautas lėšas išdalino po 2 000 Eur savo kitiems pilnamečiams vaikams, kurie gyvena užsienyje ir jam padeda. Vien tai, kad atsakovas gautų pinigų dalies nedavė ieškovui kaip paramos tęsiančiam mokslus sūnui universitete, ar nepasiliko savo pragyvenimui, rodo, kad atsakovo finansinė padėtis yra tikrai gera, jis turi pakankamai lėšų pragyvenimui, o ieškovui nenori teikti išlaikymo (paramos) dėl to, kad, jo vertinimu, ieškovas nėra jo biologinis sūnus. Vertindamas atsakovo finansinę padėtį teismas pastebėjo, kad atsakovas turi ir kito nekilnojamojo turto, kurį, kaip nurodė posėdžio metu, taip pat planuoja parduoti.

11. Teismas nurodė, jog ieškovo motina yra neįgali, turinti tik 55 procentų darbingumo lygį, nors registruota Užimtumo tarnyboje, bet dėl sveikatos problemų sunkiai galinti gauti didesnes pajamas, turi nepilnametį vaiką, kurį taip pat turi išlaikyti. Be to, ieškovas savaitgaliais parvažiuoja pas ją į jos gyvenamąją vietą, todėl akivaizdu, kad trečiajam asmeniui tenka didesnė ieškovo išlaikymo našta. Teismas taip pat nurodė, kad nevertina trečiojo asmens sutuoktinio gaunamų pajamų, nes ieškovas yra ne jo sūnus ir neturi pareigos išlaikyti posūnio, be to, teismas nevertina ir atsakovo sutuoktinės gaunamų pajamų, apie kurias teismui taip pat nepateikta duomenų. Atsakovo atstovo išsakytą argumentą, kad ieškovą privalo išlaikyti gerai gyvenantys ir daug užsienyje uždirbantys jo brolis ir sesuo, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą, kadangi įstatymo numatyta, jog išlaikymą (paramą) turi teikti vaiko tėvai.

12. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog vien tai, kad ieškovas mokosi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakultete, dieninėse studijose, nereiškia, kad jo savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta turėtų būti perkelta tik atsakovui bei trečiajam asmeniui. Tačiau teismas kartu pažymėjo, jog byloje esantys šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas vasaros laikotarpiu dirbo ir tai kaip tik patvirtina jo pastangas užsidirbti pragyvenimui. Studijų programos paskaitų tvarkaraščiai patvirtina, kad paskaitos ir praktiniai užsiėmimai vyksta nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, kartais net 20 valandą, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovas dėl užimtumo aukštojoje mokykloje mokslo metų eigoje neturi galimybės dirbti. Teismas vertino, jog šios aplinkybės pakankamos spręsti, kad ieškovas yra išnaudojęs visas protingas galimybes laisvu nuo studijų laiku gauti papildomų pajamų ir pačiam dalinai pasirūpinti savo poreikių tenkinimu. Teismas atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad valstybės remiama parama studijoms sukuria turtinę prievolę, kas galėtų ateityje tik apsunkinti ieškovo materialinę padėtį, todėl aplinkybę, kad ieškovas nesikreipė dėl paskolos suteikimo, vertino dėl jo pastangų gauti savarankiškas pajamas. Teismas nurodė, jog reikšminga tai, kad ši aplinkybė nešalina tėvo paramos ieškovui būtinumo, o yra vertinama nustatant konkretų priteisiamo išlaikymo dydį, todėl atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių kontekstą darė išvadą, jog ieškovui yra reikalinga tėvų parama kol jis baigs mokslus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakultete.

13. Teismas vertino, kad atsakovas turi pareigą padėti ieškovui įgyvendinti jam teisę siekti išsilavinimo. Pareiga teikti paramą besimokančiam pilnamečiam vaikui tenka abiem jo tėvams, todėl ši pareiga negali būti perkelta tik motinai – trečiajam asmeniui. Pilnamečiam sūnui būtina gauti paramą ir iš jo tėvo, juolab, kad ieškovas siekia įgyti tikrai perspektyvią specialybę.

14. Teismas atsakovo išsakytą abejonę, kad ieškovas yra ne jo vaikas ir todėl jis neturi pareigos jo išlaikyti, vertino kritiškai, nes tėvystė nėra nuginčyta, todėl atsakovas yra ieškovo tėvas. Ta aplinkybė, kad atsakovas išlaikymą teikė tiek ieškovui būnant nepilnamečiu, tiek pilnamečiui mokantis gimnazijoje, tik patvirtina, kad ieškovui materialinė parama iš tiesų reikalinga. Byloje atsakovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad būtų įvykę esminiai atsakovo turtinės padėties pokyčiai, lėmę atsakovo pajamų ir turimo turto sumažėjimą.

15. Teismas sutiko su atsakovo atstovo nurodyta pastaba, kad ieškovo nurodytos sumos jo būtiniems poreikiams per mėnesį nesudaro 460 Eur sumos, tačiau, atsižvelgdamas į ieškovo ir trečiojo asmens teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl ieškovui būtinų lėšų pragyvenimui, teismas sprendė, jog per mėnesį ieškovo poreikiams reikalinga suma siekia 360 Eur. Tokia suma, teismo vertinimu, yra pakankama patenkinti būtinuosius pilnamečio vaiko poreikius, kuris mokosi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakultete, 2 kurse, ir tokios sumos priteisimas pilnamečiam sūnui iš atsakovo nereikalauja detalaus jo poreikių pagrindimo. Teismas, nustatydamas šią sumą, taip pat įvertino ir tai, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo poreikiais bei jų dydžiu, nepateikė jokių tokius skaičiavimus paneigiančių duomenų, įrodymų bei detalizuotų savo skaičiavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

16. Apeliaciniu skundu atsakovas (duomenys neskelbtini)prašo: Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas priteisė iš atsakovo (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovui (duomenys neskelbtini) po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki kol ieškovas mokysis Lietuvos sveikatos mokslų universitete, bet ne ilgiau, kol sulauks 24 metų amžiaus, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovui atmesti. Kitoje dalyje prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. Ieškovas neįrodė, kad jis išnaudojo visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, o teismas tai netinkamai įvertino. Teismo pozicija dėl valstybės remiamos paskolos gavimo ne tik aiškiai prieštarauja pačiai pilnametystės sampratai, įtvirtintai Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje, bet ir teismų praktikoje suformuluotai taisyklei, jog paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti studijoms reikalingomis lėšomis. Teismo nuomone, baigusiam prestižines studijas suaugusiam vyrui (ieškovui), kuriam dar nebus trisdešimt metų ir, labai realu, gaunančiam solidų atlyginimą, pareiga grąžinti panaudotą paskolą poreikių tenkinimui studijuojant taip apsunkins jo materialinę padėtį, kad būtų teisinga, sąžininga ir protinga šiuo metu visą ieškovo poreikių tenkinimo naštą jo studijų metu priskirti tėvams, tame tarpe atsakovui, kuriam jau dabar virš 50 metų, jis gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir jam diagnozuotos įvairios ligos (pateiktas medicininis išrašas) – kas, atsakovo nuomone, tikrai nėra teisinga. Ieškovas įgis prestižinę profesiją, jam baigus studijas nebūtų jokių problemų grąžinti paimtą valstybės remiamą paskolą, todėl jo turtinės padėties apsunkinimas dėl to, kai jis studijuodamas galės tenkinti poreikius bei įgis prestižinę profesiją, akivaizdu, yra protingas, logiškas bei pateisinamas.

16.2. Teismo motyvas, kad valstybės remiama parama studijoms sukuria turtinę prievolę, o tai galėtų ateityje tik apsunkinti ieškovo materialinę padėtį, nepagrįstai pateisina ieškovo neveikimą, šį neveikimą iš esmės nepagrįstai išaiškina ieškovo naudai bei nustato prievolę atsakovui, nors ieškovas poreikių tenkinimui lėšas turi teisę gauti valstybei remiant, o tokios pagalbos priemonės yra įtvirtintos įstatymu. Ieškovo nepasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise bei garantija neturėtų būti aiškinamas kaip sukeliantis reikšmingus turtinius įsipareigojimus atsakovui.

16.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011, 2013 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2013). Teismų praktikoje nurodyta, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovo finansinė ir turtinė padėtis yra gera, nėra pagrindas priteisti iš jo išlaikymą pilnamečiui vaikui. Visų pirma, pats ieškovas turi išnaudoti visas protingas galimybes pati pasirūpinti mokytis ir pragyvenimui reikalingomis lėšomis, pavyzdžiui, bandyti įsidarbinti bent kelioms valandoms per dieną, kreiptis dėl valstybės remiamos paskolos studijoms ir gyvenimo išlaidoms (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1062-796/2020).

16.4. Ieškovas paaiškino, jog jis 2019 m. vasarą buvo išvykęs į Airiją, padėjo sesei prižiūrėti dukrą, kai galėjo dirbti bei užsidirbti nors iš dalies savo poreikių tenkinimui studijų metu. Ieškovas vietoj to, kad nors iš dalies užsidirbtų studijoms, vasarą padėjo prižiūrėti sesei vaiką, kai, pirma, tokios jo pareigos nenustato teisinis reguliavimas, antra, sesers turtinė padėtis yra gera, trečia, ieškovas tvirtina apie poreikių tenkinimui lėšų neturėjimą.

16.5. Teismas nustatė, jog ieškovas 2020 m. vasarą buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) priklausančiame bare padavėju ir per du mėnesius gavo 418,42 Eur atlyginimo. Tokios aplinkybės rodo, kad arba ieškovas neatskleidžia visų gautų pajamų, arba jo dirbtas darbas iš esmės tik „dėl akių“, siekiant tai palankiai pateikti šioje byloje. Pagal Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimą dėl minimaliojo darbo užmokesčio Nr. 669, nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 607 Eur. Pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalį, darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis negu šio straipsnio nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad minimalusis darbo užmokestis – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. Taigi, net dirbant nekvalifikuotą darbą, uždarbis per du mėnesius būtų gerokai didesnis. Tuo tarpu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2020 m. pirmą ketvirtį sudarė 1 381 Eur ir, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 1,6 procentų (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranešimai).

16.6. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas studijų metu negali dirbti. Ieškovas, pirma, turi laisvus savaitgalius, antra, neįrodė, kad per savaitę darbo dienomis neturi galimybių dirbti nors po kelias valandas, taip nors iš dalies užsidirbant savo poreikių tenkinimui. Taip pat teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad ieškovas kiekvienais metais turės vasaros atostogas, per kurias galėtų dirbti, taip tuos du mėnesius ne tik tenkindamas savo poreikius, bet ir užsidirbdamas studijoms kiekvieną rudenį. Teismas, nustatęs, kad ieškovo poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga suma sudaro 360 Eur, pusę šios sumos priteisė iš atsakovo, kurią pagal teismo sprendimą atsakovas turės mokėti ir už tuos mėnesius, kada ieškovas atostogaus, kas visiškai neatitinka pilnametystės sampratos bei sąžiningumo, teisingumo, protingumo principų.

16.7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.236 straipsnio 1 dalis nustato, kad pilnametis brolis (sesuo), turintis galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingą nepilnametį brolį (seserį), neturintį tėvų arba negalintį gauti jų išlaikymą. Nors nagrinėjamo ginčo situacija neatitinka minėtos teisės normos (nes ieškovas pilnametis), tačiau byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovo brolis bei sesuo gyvena bei dirba užsienyje ir jų turtinė padėtis labai gera, visumoje su kitomis aplinkybėmis, įskaitant tai, kad ieškovas paaiškino, jog jie jį remia, vertintina, jog dalį lėšų, reikalingų poreikių tenkinimui, ieškovas gauna iš sesers bei brolio. Šios aplinkybės teismas taip pat tinkamai neįvertino.

16.8. Atsakovas paaiškino, kad jis gauna 183 Eur pareigūno pensiją, turi sveikatos problemų su stuburu, gyvena pas vaikus Airijoje, kurie prisideda prie jo išlaikymo. Į bylą pateiktas medicinos išrašas apie atsakovui diagnozuotas ligas. Taigi, atsakovo turtinė padėtis bei sveikatos būklė, priešingai nei sprendė teismas, yra tokia, jog jis gali tenkinti tik savo poreikius ir neturi objektyvių galimybių remti ieškovo.

16.9. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-3-469/2006, nurodydamas, kad net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas išlaikymo nepilnamečiui vaikui klausimas, kai sprendžiamas išlaikymo pilnamečiui vaikui klausimas, tėvų materialinė padėtis turi esminę reikšmę išlaikymo prievolės egzistavimui apskritai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2013).

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas (duomenys neskelbtini) prašo: priimti naujai į bylą pateikiamus rašytinius įrodymus apie tikrąją atsakovo (duomenys neskelbtini)finansinę padėtį, kuriuos atsakovas nuslėpė pirmosios instancijos teisme; pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už ieškovui (duomenys neskelbtini) valstybės suteiktas teisines paslaugas; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas - 65 Eur už dokumentų vertimo paslaugas; skirti atsakovui baudą už priesaikos, duotos pirmosios instancijos teisme, sulaužymą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Apelianto nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardos teismų nutartyse nurodytos faktinės aplinkybės nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl negali būti taikoma analogija.

17.2. Nesutinka su atsakovo išsakyta pozicija, kad ieškovas privalėjo kreiptis dėl valstybės remiamos paskolos gavimo, o jei to nedaro, tuomet neatitinka asmenų, galinčių reikšti reikalavimą dėl paramos priteisimo, sąrašo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015 akcentuojama tai, kad: <...> nepasinaudojimas kreditavimo (valstybės remiamos paskolos) galimybe negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos reikalingumą ir būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

17.3. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog dieniniame skyriuje besimokančiam studentui yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu. Teismai yra pažymėję, kad kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti profesiją (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-l016-1092/2019; Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5381-1065/2019 ir kt.). Teismai ne kartą taip pat yra pažymėję, jog aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais ir pan.) suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi tokie veiksmai trukdytų studentui siekti pabaigti studijas ir įgyti profesinį išsilavinimą (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1027-730/2019).

17.4. Teismas iš esmės tinkamai įvertino ir priteistiną paramos dydį. Bylose, kuriose sprendžiami išlaikymo priteisimo besimokančiam pilnamečiam vaikui klausimai, laikomasi horizontaliosios praktikos, kad pilnamečio būtiniesiems poreikiams tenkinti suma iš vieno tėvo sudaro nuo 170 Eur iki 200 Eur per mėnesį (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A- 1210-661/2019; Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1658-230/2018, kt.).

17.5. Teismui priėmus sprendimą ieškovą pasiekė duomenys ir dokumentai, kurie patvirtino teismo abejones bei padarytas išvadas dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą. Iš naujai pateikiamų dokumentų, kuriuos ieškovui pavyko gauti tik 2020 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, matyti, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme buvo nesąžiningas ir, davęs priesaiką nemeluoti, ją sulaužė, ko pasėkoje, ieškovo nuomone, atsakovas turi už tai atsakyti bei sumokėti baudą. Todėl yra pagrindas šiuos ypač svarbius duomenis ir dokumentus prijungti prie bylos, kurie patvirtina atsakovo melagingų parodymų davimą, kuriuose jis teigė, kad nedirba, pajamų, išskyrus gaunamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (83,68 Eur), negauna, bei pats yra išlaikomas savo kitų vaikų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

19. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

20. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas (duomenys neskelbtini) teikia naujus įrodymus: 2018-09-09 raštą su vertimu apie tai, kad atsakovas (duomenys neskelbtini)nuo 2018 m. birželio mėnesio dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini).“; 2020 m. balandžio mėnesio pažymą apie pajamas su vertimu; kredito mokėjimo kortelės kopiją, kuri galioja iki 2022 m. gruodžio mėn.; registracijos patvirtinimą nuo 2018-06-14 (duomenys neskelbtini) savivaldybėje su vertimu; 2018-10-29 registracijos liudijimą naudotis transporto priemone (duomenys neskelbtini) su vertimu; darbo sutartį 2020 m. gegužės 11 d. su vertimu. Ieškovas nurodo, kad šiuos įrodymus pavyko gauti tik 2020 m. lapkričio mėnesio pabaigoje ir šiuos įrodymus yra pagrindas priimti, nes jie patvirtina atsakovo melagingų paaiškinimų davimą, kuomet jis teigė, kad nedirba, pajamų, išskyrus gaunamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, negauna, bei yra išlaikomas savo kitų vaikų.

21. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

22. Atsižvelgdama į tai, kad teikiami įrodymai turi reikšmės vertinant apelianto galimybę teikti išlaikymą, teisėjų kolegija ieškovo teikiamus įrodymus priima.

Dėl pilnamečio vaiko išlaikymo

23. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiui vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Dėl paramos ieškovui teikimo (ne)būtinumo

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. mokosi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakultete valstybės finansuojamoje vietoje. (duomenys neskelbtini) yra vientisųjų nuolatinės studijų pakopos Medicinos programos 2 kurso studentas. Studijų pabaiga – 2025 m. birželio 30 d. Ieškovas pajamų negauna, nekilnojamojo turto neturi.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui priteistinos materialinės paramos (išlaikymo) būtinumo, nustatė, kad ieškovas atitinka reikalingo išlaikymo pilnamečio asmens kriterijus, t. y. sulaukęs pilnametystės jis studijuoja aukštojoje mokykloje, mokosi pažangiai, ieškovo materialinė padėtis sunki, kadangi jis negauna jokių pajamų.

26. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, jog ieškovas neišnaudojo visų galimybių pats užsitikrinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis, kadangi nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos pragyvenimui gavimo. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, jog pagal aktualią kasacinio teismo praktiką nepasinaudojimas kreditavimo (valstybės remiamos paskolos) galimybe negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos reikalingumą ir būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015). Kartu pažymėtina, kad Valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 480, numatyta, jog valstybės remiamos paskolos gyvenimo išlaidoms (7.2 punktas) grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44 punktas). Taigi, kaip matyti, ši paskola studentui yra teikiama nepalankiomis sąlygomis, kadangi paskolą reikia pradėti grąžinti praėjus metams po studijų baigimo, nepaisant tuo metu turimų pajamų ar darbo, kas sudaro didelę finansinę riziką, todėl pirmiausia turi būti įvertintos tėvų finansinės galimybės teikti išlaikymą savo pilnamečiams vaikams, o ne vaikų galimybės gauti paskolą.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui baigti universitetą ir įgyti išsilavinimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia aukštojo mokslo medicinos srityje, kuris ateityje neabejotinai užtikrins galimybę būti potencialiu darbo rinkos subjektu ir uždirbti pinigines lėšas pragyvenimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais, atostogų laikotarpiu ir pan.) suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi tokie veiksmai, atsižvelgiant į ieškovo studijų sritį, trukdytų siekti pabaigti studijas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą.

28. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas 2019 m. vasarą buvo išvykęs į Airiją, padėjo seseriai prižiūrėti dukrą, kai tuo tarpu jis galėjo dirbti bei užsidirbti nors iš dalies savo poreikių tenkinimui studijų metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4008-1048/2018 iš atsakovo (duomenys neskelbtini)priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 185 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo (duomenys neskelbtini) pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) iki ieškovas baigs gimnaziją (pagal vidurinio ugdymo programą) – 2019 m. liepos 1 d. Taigi, kaip matyti, atsakovas iki pat 2019 m. liepos 1 d. turėjo pareigą išlaikyti ieškovą, todėl apelianto argumentas, kad ieškovas neišnaudojo galimybių dirbti 2019 metų vasaros metu, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi ieškovas, kaip mokyklinio amžiaus tėvų išlaikomas asmuo, tuo metu neprivalėjo ieškotis darbo.

29. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovas 2020 m. vasarą buvo įsidarbinęs bare padavėju ir per du mėnesius gavo tik 418,42 Eur atlyginimo, tačiau tokios aplinkybės rodo, jog ieškovas neatskleidžia visų gautų pajamų, kadangi pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalį darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis, negu nustatytas minimalusis darbo užmokestis, o nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga 607 Eur. Teisėjų kolegija iš esmės laiko pagrįstomis apelianto abejones dėl ieškovo gauto darbo užmokesčio, kita vertus, tai nepaneigia paramos ieškovui būtinumo, kadangi net ir gavus didesnį darbo užmokestį už dviejų mėnesių laikotarpį, jo neužtektų padengti pragyvenimo išlaidoms studijų metu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, jog tai, kad ieškovas vasaros laikotarpiu dirbo, tik patvirtina jo pastangas užsidirbti pragyvenimui.

Dėl atsakovo galimybių teikti ieškovui paramą (ne)buvimo

30. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir kt.).

31. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tėvų galimybės teikti paramą ieškovui, tinkamai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas abejones dėl atsakovo turtinės padėties teisingai vertino ieškovo naudai.

32. Apeliantas nurodo, kad jis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog gauna 183 Eur pareigūno pensiją, turi sveikatos problemų su stuburu, gyvena pas vaikus Airijoje, kurie prisideda prie jo išlaikymo, į bylą pateiktas medicinos išrašas apie atsakovui diagnozuotas ligas. Taigi, atsakovo turtinė padėtis bei sveikatos būklė, priešingai nei sprendė teismas, yra tokia, jog jis gali tenkinti tik savo poreikius ir neturi objektyvių galimybių remti ieškovo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl neva netinkamo pirmos instancijos teismo atlikto atsakovo galimybės teikti paramą vertinimo yra nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio.

33. Visų pirma pažymėtina, kad apelianto pateiktas medicininis išrašas nėra pakankamas įrodymas spręsti, jog atsakovas dėl savo sveikatos būklės yra nedarbingas, kadangi apeliantui nėra nustatytas laikinas ar nuolatinis nedarbingumo lygis. Antra, ieškovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas nėra atskleidęs tikrosios savo turtinės padėties, kas leidžia spręsti apie jo siekį išvengti prievolės teikti sūnui paramą.

34. Iš ieškovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų įrodymų nustatytos šios aplinkybės: atsakovas (duomenys neskelbtini)nuo 2018 m. birželio mėnesio dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini).“; už 2020 m. balandžio mėnesį atsakovo pajamos sudarė 1 609,54 Eur; atsakovas turi Vokietijoje išduota kredito mokėjimo kortelę, kuri galioja iki 2022 m. gruodžio mėn.; nuo 2018-06-14 atsakovas registruotas (duomenys neskelbtini) savivaldybėje; 2018-10-29 atsakovui išduotas registracijos liudijimas naudotis transporto priemone (duomenys neskelbtini); 2020 m. gegužės 11 d. atsakovas įsidarbino įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, darbo užmokestis – 2 000 Eur bruto. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės akivaizdžiai paneigia atsakovo teiginį, kad jo turtinė padėtis yra tokia, kad jis gali tenkinti tik savo poreikius ir neturi objektyvių galimybių remti ieškovo.

35. Pažymėtina, kad atsakovas iki tol, kol ieškovas baigė mokyklą, teikė jam išlaikymą po 185 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl, įvertinus jo turtinę padėtį, tai, kad galimai atsakovo turtinė padėtis nėra tiek bloga, kiek deklaruojama, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė apelianto galimybes teikti paramą pilnamečiam vaikui.

36. Apeliantas nurodo, kad byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovo brolis bei sesuo gyvena bei dirba užsienyje ir jų turtinė padėtis labai gera, visumoje su kitomis aplinkybėmis, įskaitant tai, kad ieškovas paaiškino, jog jie jį remia, vertintina, jog dalį lėšų, reikalingų poreikių tenkinimui, ieškovas gauna iš sesers bei brolio. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį argumentą, pažymi, kad tėvų pareiga teikti materialinę paramą negali būti perkeliama kitiems šeimos nariams ar giminaičiams nepriklausomai nuo jų galimybių teikti finansinę paramą bei jų geros valios šią paramą skirti.

37. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, įvertinant tai, kad apeliantas neįrodė savo sunkios turtinės padėties, į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog dėl sveikatos problemų atsakovas negali dirbti ir gauti pajamų, o ieškovas įrodė išlaikymo poreikį, konstatuojama, kad apeliantas negali būti atleistas nuo pareigos remti aukštojoje mokykloje studijuojantį pilnametį sūnų.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

39. Atkreiptinas dėmesys, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.

Dėl baudos už priesaikos sulaužymą

40. CPK 186 straipsnio 6 dalis numato, kad prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą, pasirašo priesaikos tekstą, už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą, turi teisę skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą.

41. Pažymėtina, kad vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus civilinėje byloje, reikia atsižvelgti į tai, kad šie paaiškinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus paaiškinimus, dalį jų nutylėti, palankiai vaizduoti tam tikras aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs.

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini)CPK 186 straipsnio 6 dalyje nustatytą priesaiką davė 2020 m. liepos 23 d. vykusiame teismo posėdyje. Pažymėtina, kad ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai dėl atsakovo darbinės veiklos savaime neįrodo, jog atsakovas dirbo ir gavo pajamas priesaikos davimo dieną. Todėl atsakovo teiktus paaiškinimus pirmosios instancijos teisme po priesaikos davimo apeliacinės instancijos teismas vertina kaip atsakovo gynybos nuo ieškinio poziciją. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo byloje duotos priesaikos sulaužymą.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neaptaria. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

44. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 3.192¹ straipsnio nuostatas dėl išlaikymo (paramos) priteisimo pilnamečiam vaikui, pagrįstai nusprendė dėl išlaikymo būtinumo, teisingai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, todėl apeliacine tvarka patikrintas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46. Ieškovas (duomenys neskelbtini) apeliacinėje instancijoje pateikė įrodymus, jog patyrė 65 Eur bylinėjimosi išlaidų už dokumentų vertimo paslaugas, todėl, atmetus apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

47. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliacinės instancijos teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl, nesant įrodymų, šios išlaidos nepriteisiamos. Pažymėtina, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 65 Eur (šešiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.