Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovui O. B. (O. B.), trečiasis asmuo ieškovės pusėje T. Ž., dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnyje, teisėjų kolegija nenustatė. Pažymėtina, jog dėl trečiojo asmens T. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų dėl galbūt pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų teisėjų kolegija pasisako šios nutarties 22–25 punktuose.

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, jog naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

14. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo nuorašą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties nuorašą, I. Ž. 2020 m. liepos 2 d. prašymo dėl 2017 m. vasario 3 d. nutarties nevykdymo pasekmių išaiškinimo nuorašą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutarties nuorašą, I. Ž. atskirojo skundo dėl 2020 m. liepos 14 d. nutarties nuorašą bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 23 d. pranešimo nuorašą. Taip pat 2020 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apygardos teismui ieškovės atstovė pateikė papildomus duomenis – (duomenys neskelbtini) universiteto pažymą apie mokestį už studijas ir pažymą apie I kurso baigimą.

15. Atsižvelgdamas į tai, jog byloje keliamas klausimas dėl išlaikymo poreikio, ieškovės realių galimybių pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, svarbu įvertinti ir tai, ar tos galimybės apribotos dėl objektyvių priežasčių, taip pat įvertinęs tai, jog šalys turėjo galimybę susipažinti su anksčiau nurodytais ieškovės ir jos atstovės pateiktais dokumentais, prieštaravimų dėl jų priėmimo nepateikė, pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina.

16. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo ieškovės pusėje T. Ž. pateikė 2020 m. liepos 20 d. skundo, adresuoto Lietuvos advokatų tarybai, dėl advokato R. S. patraukimo drausminėn atsakomybėn kopiją. Kadangi šis dokumentas nėra susijęs su nagrinėjamu ginču ir ieškovės ieškiniu pareikštais reikalavimais, neįrodo jokių šiai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių, šis dokumentas nepridėtinas prie bylos, jis grąžintinas trečiajam asmeniui T. Ž. (3 lapai).

17. Klaipėdos apygardos teisme 2020 rugsėjo 8 d. taip pat buvo gauti apeliantės D. B. 2020 m. rugsėjo 7 d. rašytiniai prieštaravimai dėl atsakovo O. B. 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą. Kadangi CPK nenumato galimybės proceso šalims teikti rašytinius prieštaravimus į kitos šalies pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą, apeliantės D. B. 2020 m. rugsėjo 7 d. rašytiniai prieštaravimai nepridėtini prie bylos, jie grąžintini ieškovei D. B. (6 lapai).

Dėl trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą reiškiamų naujų reikalavimų, nurodomų apskųsto sprendimo naikinimo pagrindų

18. Trečiasis asmuo T. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, atsiliepime išdėstė savo nuomonę dėl apeliacinio skundo argumentų, sutiko su apeliacinio skundo motyvais, tačiau taip pat atsiliepime į apeliacinį skundą reiškia naujus reikalavimus, nurodo savarankiškus apskųsto sprendimo naikinimo pagrindus, t. y. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismui, nes, anot jos, byla teisminga Vokietijos Federacinės Respublikos teismui, taip pat dėl to, kad teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Taip pat nurodo, jog teismas turėjo teisę viršyti pareikštus reikalavimus arba priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai yra susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, be to, anot trečiojo asmens, teismas turėjo spręsti klausimą dėl išlaikymo formos pakeitimo, t. y. priteisti išlaikymą vienkartine pinigų suma ar turtu. Tačiau tokių reikalavimų ir apskųsto sprendimo naikinimo pagrindų apeliantė apeliaciniame skunde neteikia.

19. CPK 318 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.

20. CPK 309 straipsnyje nustatyta, jog asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, per terminą, nustatytą atsiliepimams į apeliacinį skundą pareikšti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo. Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų.

21. Kadangi trečiasis asmuo T. Ž. apeliacinio skundo neteikė, remiantis CPK 318 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jos atsiliepime į apeliacinį skundą reiškiami savarankiški reikalavimai nenagrinėtini. Jie nebūtų nagrinėjami net ir tuo atveju, jei trečiasis asmuo T. Ž. būtų rašytiniu pareiškimu prisidėjusi prie paduoto apeliacinio skundo, kadangi CPK 309 straipsnio nuostatos taip pat nenumato galimybės pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo reikšti savarankiškus reikalavimus.

22. Trečiojo asmens T. Ž. nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė šiuos procesinius pažeidimus: 1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo Vokietijos Federacijos Respublikai teismingą bylą; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą trečiajam asmeniui tinkamai nepranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą; 3) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

23. Teismas, spręsdamas tarptautinio šeimos bylos teismingumo klausimą, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų pobūdžio, vadovaujasi Europos Sąjungos teisės šaltiniais. Dėl reikalavimo priteisti išlaikymą teismingumo spręstina remiantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas). Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas. Išlaikymo reglamente vartojama sąvoka „kreditorius“ šiuo atveju atitinka ieškovės D. B. statusą, kadangi kreditorius – tai fizinis asmuo, kuriam privaloma mokėti išlaikymo išmokas arba kuris reikalauja, kad jos būtų jam mokamos (Išlaikymo reglamento 2 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės įprastinė gyvenamoji vieta yra būtent Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos mieste. Taigi, remiantis Išlaikymo reglamento 3 straipsnio b punktu, Lietuvos Respublikos teismai (konkrečiai – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) turi jurisdikciją nagrinėti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

24. Trečiasis asmuo T. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo pirmosios instancijos teismo padarytą procesinės teisės normų pažeidimą jos atžvilgiu, t. y. jog ji buvo apgauta dėl teismo posėdžio datos pasikeitimo, jai buvo pranešta, kad teismo posėdis įvyks 2020 m. birželio 11 d., o faktiškai vyko 2020 m. birželio 10 d., todėl iš jos buvo atimta galimybė šalims užduoti klausimus, siekiant patikslinti ar išsiaiškinti tikruosius reikalavimus, reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti bylai reikšmingas aplinkybes. Taip pat buvo atimta iš jos teisė pasisakyti baigiamųjų kalbų metu. Išklausius 2020 m. gegužės 25 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, jog trečiasis asmuo T. Ž. minėtame teismo posėdyje dalyvavo, ji buvo teismo posėdžių salėje. Kadangi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nes buvo gautas prašymas dėl teismo nušalinimo, teismas suderino kitą teismo posėdžio datą – 2020 m. birželio 10 d. 9.30 val., taip pat papildomai suderino posėdžio datą 2020 m. birželio 22 d. 9.30 val. tam atvejui, jei nebūtų spėta išspręsti klausimo dėl teismo (ne)nušalinimo. Iš teismo posėdžio garso įrašo girdėti, jog prieš pat teismo posėdžio pabaigą teisėja pakartojo, jog teismo posėdis atidedamas iki 2020 m. birželio 10 d. 9.30 val. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog trečiasis asmuo T. Ž. žinojo, kad teismo posėdis atidedamas iki 2020 m. birželio 10 d. 9.30 val. Konstatuoti, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė (pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą), kuri būtų pagrindas pripažinti sprendimą negaliojančiu, nėra pagrindo.

25. Anot trečiojo asmens, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas dar ir tuo pagrindu, kad teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, nes pasisakė, jog ieškovė turi palikti likimo valiai neįgalią senelę I. Ž.. Tačiau su tokiu trečiojo asmens argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018). Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu I. Ž. nebuvo nustatytos, pripažintos, pakeistos ar panaikintos kokios nors teisės ir (ar) pareigos. Vien asmens paminėjimas teismo procesiniame sprendime aprašomojo pobūdžio teiginiais dėl kito asmens veiklos nesudaro pagrindo vertinti, jog nuspręsta dėl to asmens teisių ir pareigų. Tad konstatuoti, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybė, kuri būtų pagrindas pripažinti sprendimą negaliojančiu, nėra pagrindo.

Dėl išlaikymo pilnamečiam asmeniui priteisimo

26. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl tėvo (atsakovo) pareigos išlaikyti savo vaiką (ieškovę), kuris jau yra sulaukęs pilnametystės.

27. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, skirtingai nuo pareigos besąlygiškai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tėvų pareigos išlaikyti vaikus, sulaukusius pilnametystės, atsiradimas siejamas ne tik su tėvų galimybe išlaikyti, bet ir su pačių vaikų galimybe patiems gauti pajamų.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

30. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl dviejų grupių sąlygų egzistavimo, t. y.: 1) turi būti nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; 2) įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Neegzistuojant šių sąlygų visumai, išlaikymas negali būti priteisiamas.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius šalių paaiškinimus, jų pateiktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė neįrodė, kad jai išlaikymas būtinas, kad ji išnaudojo visas protingas galimybes pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis.

32. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jos pasirinkta studijų forma suteikia galimybę derinti studijas ir darbą. Nurodo, jog dirbdama ji negalėtų tęsti mokslų, nes nors studijos ir yra sesijinės – paskaitos ir egzaminai vyksta savaitgaliais, tačiau reikia rašyti referatus, lankyti individualias konsultacijas, rašyti kursinius darbus, ruoštis egzaminams, atlikti praktiką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įsidarbinti būtų galima ir ne visai darbo dienai, o tik kelioms valandoms per dieną, tokiu būdu derinant darbą ir pasiruošimą savaitgalį vykstančioms paskaitoms, egzaminams bei susikuriant savo finansinį nepriklausomumą. Duomenų, kad ieškovė būtų dėjusi pastangas susirasti darbą, į civilinę bylą nepateikta.

33. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi ir ta aplinkybe, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi dėl paskolos mokslui gavimo. Po skundžiamo sprendimo priėmimo ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini), jai buvo išduota pažyma apie mokestį už studijas ir pažyma apie I kurso baigimą, šios pažymos buvo pridėtos prie civilinės bylos, tačiau tik dėl jai vienai žinomų priežasčių neteikia į bylą įrodymų, kad buvo bandyta kreiptis dėl paskolos mokslui gavimo. Viena iš galimybių studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnis). Ieškinyje ieškovė deklaratyviai nurodė, jog jai nėra galimybių gauti paskolos mokslui, tačiau kokios aplinkybės to neleidžia padaryti, kokių sąlygų ji galbūt neatitinka, apeliantė nenurodo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų bandžiusi gauti valstybės remiamą paskolą studijoms ir gyvenimo išlaidoms padengti.

34. Apeliantė teigdama, jog negali ieškotis darbo, remiasi aplinkybe, kad yra senelės I. Ž. rūpintoja. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės sutikimas ir pasiryžimas būti savo senelės rūpintoja yra labai gerbtinas, parodo šeimoje puoselėjamas vertybes rūpintis artimu, kuriam reikalinga pagalba, tačiau ieškovė, prieš priimdama sprendimą tapti senelės rūpintoja, turėjo įvertinti, ar toks sprendimas bus teisingas jos pačios atžvilgiu, ar neapribos jos galimybių siekti savo pačios finansinio nepriklausomumo. Ta aplinkybė, kad ieškovė savo laisva valia pasirinko būti senelės rūpintoja, skirti savo laiką senelės priežiūrai ir tokiu būdu apribojo savo galimybę įsidarbinti ir gauti pajamų, negali būti priežastimi atsakovui užkrauti pilnametės dukters – ieškovės išlaikymo naštą.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas anksčiau aptarta, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė neįrodė, kad ji išnaudojo visas protingas galimybes pati pasirūpinti mokslui ir pragyvenimui reikalingomis lėšomis. Neįrodžius šios sąlygos – išlaikymo būtinumo / poreikio, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar egzistuoja antroji sąlyga – reali atsakovo galimybė tokį išlaikymą teikti, kadangi tik egzistuojant šių dviejų sąlygų visumai gali būti priteisiamas išlaikymas pilnamečiam vaikui iš tėvų. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Šiame nutarime akcentuota, kad šis teisės šaltinis turėtų būti naudojamas itin preciziškai, t. y. teismui sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, aplinkybes. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-80-459/2019, konstatavo, jog ieškovei neįrodžius savo sunkios turtinės padėties ir fakto, jog ji yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, t. y. nenustačius pirmosios grupės sąlygos – išlaikymo poreikio, toks išlaikymas negali būti priteisiamas ir ieškinys turėjo būti atmestas net nenagrinėjant antrosios sąlygos – atsakovo realios galimybės tokią paramą teikti. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria teisės normos – CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies aiškinimui, pateiktam Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-80-459/2019.

36. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovo finansinė ir turtinė padėtis, anot ieškovės ir trečiojo asmens, yra gera, nėra pagrindas priteisti iš jo išlaikymą pilnametei dukrai – ieškovei. Visų pirma, pati ieškovė turi išnaudoti visas protingas galimybes pati pasirūpinti mokytis ir pragyvenimui reikalingomis lėšomis, pavyzdžiui, bandyti įsidarbinti bent kelioms valandoms per dieną, kreiptis dėl valstybės remiamos paskolos studijoms ir gyvenimo išlaidoms. Šiuo atveju pripažįstama, jog ieškovė neįrodė, kad išnaudojo visas protingas galimybes pati pasirūpinti mokytis ir pragyvenimui reikalingomis lėšomis.

37. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes neišreikalavo iš atsakovo duomenų apie jo realią turtinę padėtį, nevykdė savo pareigos būti aktyviam.

38. Nustatyta, jog 2020 m. sausio 23 d. vykusio parengiamojo posėdžiu metu teismas protokoline nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti duomenis apie gaunamas pajamas. Atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismui 2020 m. kovo 9 d. pateikė duomenis apie atsakovo O. B. turtinę padėtį, t. y. 2018 m. pajamų deklaraciją. Taip pat nurodė, jog 2019 m. deklaracija dar nepateikta, kadangi jos pateikimui dar nėra suėjęs terminas. 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi teismas papildomai pasiūlė atsakovui pateikti duomenis apie gautas pajamas 2019 m. Teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, jog civiliniame procese bylos nagrinėjamos vadovaujantis rungimosi principu ir šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Taigi, šiuo atveju negalima pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas vienos šalies atžvilgiu ar nevykdė pareigos būti aktyviam. Taip pat pažymėtina, jog jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teikti papildomus įrodymus yra šalies teisė, bet ne pareiga, todėl jų nepateikimas gali sukelti šaliai nenaudingas procesines pasekmes – teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, gali priimti sprendimą ne jos naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017). Šiuo atveju, jeigu ieškovė būtų įrodžiusi išlaikymo būtinumą / poreikį, atsakovo pasirinkimas neteikti į bylą jo 2019–2020 m. turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų būtų buvęs teismo atitinkamai įvertintas. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustačius pirmosios grupės sąlygos – išlaikymo poreikio, teismui nekilo pareiga nagrinėti antrosios sąlygos – atsakovo realios galimybės tokią paramą teikti, vertinti jo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų.

39. Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, jog šis ieškinio reikalavimas neįrodytas. Atsižvelgiant į tai, ši skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl neturtinės žalos

40. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu civilinės bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti. Mano, jog teismas negalėjo remtis civilinėje byloje Nr. 2-1098-637/2018 nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis, nes ieškinių reikalavimai nėra tapatūs, nurodomos kitos faktinės bylų aplinkybės. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog šioje byloje įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, nes teismų sprendimai dėl išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios.

41. Tačiau atkreiptinas apeliantės ir trečiojo asmens dėmesys į tai, jog jos nepagrįstai remiasi CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir teismų išaiškinimais, jog teismų sprendimai dėl išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, kadangi res judicata principas šiuo atveju taikomas ne reikalavimui dėl išlaikymo priteisimo, o reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

42. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

43. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-494/2010).

44. Teisėjų kolegija, remdamasi nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga bei Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO, civilinės bylos Nr. 2-1098-637/2018 medžiaga, pritaria pirmosios instancijos teismui, jog ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjamoje civilinėje byloje yra tapatus jos reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pritiesimo civilinėje byloje Nr. 2-1098-637/2018, kurioje ieškovė, grįsdama reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, buvo nurodžiusi, jog atsakovas 20 metų nesirūpino, nebendravo su ja, materialiai nepadėdavo, dėl to ji patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją, todėl patyrė 20 000,00 Eur neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju, pagrįsdama ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovė nurodė, jog kadangi atsakovas daugiau nei 20 metų ieškove nesirūpino, nedalyvavo jos gyvenime, nepadėjo materialiai, ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją, baimę, kad negalės normaliai gyventi ir vystytis, gauti aukštąjį išsilavinimą ir įsitvirtinti gyvenime, pažeminimą. Dėl šių priežasčių prašo priteisti iš atsakovo 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tos aplinkybės, kad ieškovė nagrinėjamu atveju prašė priteisti iš atsakovo 10 000,00 Eur, o ne 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir papildomai nagrinėjamu atveju nurodė, kad jautė baimę, jog negalės normaliai gyventi ir vystytis, gauti aukštąjį išsilavinimą ir įsitvirtinti gyvenime, patyrė pažeminimą, nesudaro pagrindo manyti, kad ieškinių reikalavimai yra netapatūs. Tiek šioje byloje, tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1098-637/2018 reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo (ieškinio dalykas) grindžiami iš esmės vienodomis faktinėmis aplinkybėmis (atsakovas 20 metų nesirūpino ieškove, nebendravo su ja, nedalyvavo jos gyvenime, materialiai nepadėdavo, dėl to ji patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją), reikalavimas reiškiamas tam pačiam atsakovui O. B. (sutampa ieškinio šalys). Todėl aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, remdamasis CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, civilinės bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukė. Ši skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

45. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atmestas, o bylos dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukta, atsakovui iš ieškovės priteisė jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 050,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas ir 38 Eur žyminis mokestis už 2019 m. lapkričio 6 d. atskirąjį skundą, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi buvo patenkintas.

46. Ieškovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, mano, jog priteista suma yra neprotingai didelė, neatitinka bylos sudėtingumo, atsakovo atstovo sugaišto laiko, vyko tik trys trumpi posėdžiai, be to, tai dar labiau apsunkina ir taip sunkią ieškovės turtinę padėtį. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutinka ir trečiasis asmuo.

47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

48. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas O. B. gyvena Vokietijoje. Atsakovas civilinėje byloje naudojosi advokato R. S. teisine pagalba. Advokatas byloje rengė atskirąjį skundą dėl teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria ieškovės prašymu atsakovo turtui buvo laikytos laikinosios apsaugos priemonės, atskirasis skundas apeliacinės instancijos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi buvo tenkintas. Advokatas taip pat rengė atsiliepimą į ieškinį bei atsiliepimą į patikslintą ieškinį, atsiliepimą į prašymą išreikalauti duomenis. Taip pat advokatas dalyvavo 2020 m. sausio 23 d. parengiamajame teismo posėdyje, 2020 m. gegužės 6 d., 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. birželio 10 d. teismo posėdžiuose. Už teisines paslaugas atsakovas advokatui sumokėjo iš viso 1 050,00 Eur (atskirojo skundo parengimas – 150,00 Eur, atsiliepimo į ieškinį parengimas – 600,00 Eur (jų buvo du), pasirengimas atstovauti ir atstovavimas teismo posėdžiuose – 300,00 Eur). Šios sumos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.2, 8.15, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių sumos. Nenustatyta, kad atsakovas būtų nesąžiningai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis ar vilkinęs bylos procesą, kad nepagrįstai didėtų bylinėjimosi išlaidų suma.

49. Taip pat nustatyta, jog atsakovas sumokėjo 38 Eur už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nepagrįstai trečiasis asmuo teigia, jog už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių žyminis mokestis nemokamas, kadangi CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Kadangi atskirasis skundas buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, buvo sumokėta 75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 38 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

50. Ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu, turi įvertinti ir galimas neigiamas pasekmes jai – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bylą laimėjusiai šaliai ieškinio nepatenkinimo atveju.

51. Keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra teisinio pagrindo, ši sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Apeliantė prašo atsižvelgus į labai sunkią jos turtinę padėtį atleisti ją nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo apeliacinės instancijos teisme atsakovo O. B. naudai. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog tam nėra teisinio pagrindo. Ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato. Iš esmės suprasdama arba turėdama suprasti, kad jos apeliacinis skundas gali būti netenkintas, vis tiek jį teikė, dėl to turi prisiimti iš to kylančias pasekmes – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bylą laimėjusiai šaliai.

54. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo pateikta mokėjimo nurodymo kopija, patvirtinanti, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. advokatui R. S. H. B. (H. B.) sumokėjo 500,00 Eur, mokėjimo paskirtis „Rechtsanwaltkosten (t. y. advokato išlaidos) O. B. against T. B. / D. B.“. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės D. B. atsakovui O. B. priteistinos jo turėtos 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55. 2020 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apygardos teisme per Elektroninių paslaugų portalą buvo gautas apeliantės D. B. prašymas dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, sprendimo paskelbimo atidėjimo, kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2A-1062-796/2020 ir Vokietijos materialinės teisės taikymo. Pažymėtina, jog byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama 2020 m. spalio 22 d., teismas sprendimo (nutarties) priėmimą, paskelbimą atidėjo 2020 m. lapkričio 12 d. 13.50 val. Apeliantės prašymas gautas teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymą atsisakytina priimti.

56. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog pagrindinis tarptautinės privatinės teisės aktas, pagal kurį turi būti nustatoma reikalavimui dėl išlaikymo taikytina teisė, yra 2007 m. Hagos protokolas. Išlaikymo reglamento 15 straipsnyje taip pat nurodyta, jog išlaikymo prievolėms taikytina teisė nustatoma pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolą dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės valstybėse narėse, kurioms šis teisės aktas privalomas. Pagal 2007 m. Hagos protokolą bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo prievolėms taikytina kreditoriaus įprastinės (nuolatinės) gyvenamosios vietos valstybės teisė (2007 m. Hagos protokolo 3 straipsnis). Ieškovės nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė yra Lietuvos Respublika, tad ir ginčui nagrinėti taikoma būtent Lietuvos Respublikos teisė. Net tuo atveju, jei būtų remiamasi specialiosiomis kreditoriui palankiomis taisyklėmis, įtvirtintomis 2007 m. Hagos protokolo 4 straipsnyje, taip pat būtų taikytina Lietuvos Respublikos teisė, kadangi minėtose taisyklėse kalbama apie teismo vietos teisę (4 straipsnio 2 dalis), kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę (4 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, jog ieškovė nesikreipė į skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos kompetentingą instituciją, tad netaikoma 2007 m. Hagos protokolo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad jei kreditorius kreipėsi į valstybės narės, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta, kompetentingą instituciją, taikoma teismo vietos teisė. Taip pat, abi šalys nesusitarė dėl taikytinos teisės, tad netaikytini ir 2007 m. Hagos protokolo 7 – 8 straipsniai. 2007 m. Hagos protokolo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jei kreditorius neturi galimybės gauti iš skolininko išlaikymo išmokų taikant 3 straipsnyje ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą teisę, jeigu įmanoma, taikoma valstybės, kurios pilietybę turi ir kreditorius, ir skolininkas, teisė. Lietuvos Respublikos teisės aktai ieškovei galimybę gauti išlaikymą remiantis 2007 m. Hagos protokolo 3 straipsniu suteikia (ieškovė turi tik tinkamai pagrįsti savo reikalavimą, įrodyti išlaikymo būtinumą), tad 2007 m. Hagos protokolo 4 straipsnio 4 dalis netaikytina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui O. B. (O. B.) iš ieškovės D. B. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti trečiajam asmeniui T. Ž. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto 2020 m. liepos 20 d. skundo, adresuoto Lietuvos advokatūros tarybai, dėl advokato R. S. patraukimo drausminėn atsakomybėn kopiją (3 lapai).

Grąžinti ieškovei D. B. 2020 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktus dokumentus – 2020 m. rugsėjo 7 d. rašytinius prieštaravimus (6 lapai).

Atsisakyti priimti ieškovės D. B. 2020 m. lapkričio 11 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, sprendimo paskelbimo atidėjimo, kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2A-1062-796/2020 ir Vokietijos materialinės teisės taikymo.