- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-19
- Bylos Nr.
- 2-377-1118/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Žemgulienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- J. A.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas, Albertas Kruminas
- Kategorijos
- 2.3.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas
- 3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys
- 3.2.3.1Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui (nedarbingam) vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. G. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas iš atsakovo V. G. priteisti jam išlaikymą mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 230,00 Eur nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki kol jis baigs mokslus (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą V. G. mokėti jam laikiną išlaikymą po 230,00 Eur kas mėnesį iki kol bus priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje. Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimu iš atsakovo ieškovui priteistas išlaikymas, kuris Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų sprendimu 2010 m. balandžio 22 d., civilinėje byloje Nr. 2-385-672/2010, padidintas ir atsakovas įsipareigojo ieškovo išlaikymui iki pilnametystės mokėti po 185 Eur. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. spalio 5 d. sprendimu, civilinės bylos Nr. e2-4008-1048/2018, iš atsakovo V. G. ieškovo R. G. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį priteista 185 Eur, kol ieškovas baigs mokslus gimnazijoje. Pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. ieškovas pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini), studijos iki 2025 m. birželio 30 d., valstybės finansuojamoje vietoje. Trečiasis asmuo, kaip motina padeda kiek įmanoma finansiškai, nors yra neįgali ir iš dalies darbinga (nustatytas 55 proc. darbingumo lygis). Motina kas mėnesį gauna netekto darbingumo 112 Eur pensiją, o atsakovas finansiškai ieškovo neremia, nors jo tokia pareiga. Motinos teikiamos finansinės pagalbos neužtenka (1-3 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas V. G. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti, nes ieškovas gali pats gauti pajamų, o tokių duomenų nepateikė, kad pats negali gauti pajamų studijuodamas. Ieškovas nepateikė duomenų, kad būtų dirbęs per vasaros atostogas. Be to, ieškovas paskaitas lanko darbo dienomis, todėl turi laisvus savaitgalius ir kiekvienais metais iš viso turi maždaug 2-2,5 mėnesio trukmės atostogas, todėl ieškovas turi galimybę susirasti darbą ir gauti papildomų pajamų. Nurodė, kad atsakovo pajamos nėra didelės, būtinos tik pačiam atsakovui tenkinti būtinuosius poreikius, gaunama 167,36 Eur. Ieškovas nėra išnaudojęs visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, nes nesiieškojo darbo po paskaitų bei savaitgaliais, nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos gyvenimo išlaidoms padengti (52-53 b. l.).
Trečiasis asmuo J. A. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškovas R. G. yra jos sūnus, kuris studijuoja (duomenys neskelbtini) ir visą išlaikymą sūnui tiekia viena. Sutinka, kad iš atsakovo V. G. būtų priteistas išlaikymas R. G. kas mėnesį po 230 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki kol sūnus mokysis universitete ir bus ne vyresnis nei 24 metų amžiaus. Be to, sutinka, kad iš atsakovo būtų priteistas įsiskolinimas už 4 mėnesius bei visos bylinėjimosi išlaidos (37 b. l.).
Teismo posėdyje ieškovas R. G. prašė ieškinį tenkinti visiškai ir papildomai pažymėjo, kad prašo iš atsakovo savo tėvo V. G. priteisti jam materialinį išlaikymą (paramą) po 230 Eur, iki jis mokysis universitete. Ieškovo paskaičiavimu per mėnesį jam reikalinga apie 400 Eur suma. Prašomą priteisti sumą sudaro išlaidos kelionėms iš (duomenys neskelbtini) į namus ir atgal į (duomenys neskelbtini), kuro sąnaudos dviem – trims kartams apie 30 Eur pirmyn ir atgal, jei važiuoja su autobusu pirmyn atgal kelionei 18 Eur. Pragyvenimui skiriamos lėšos už bendrabutį 54 Eur, už internetą 13,90 Eur, telefono mokesčiai 9 Eur, maistui savaitei, užkandžiams ir atsigėrimui – mažiausiai 120 Eur. Nurodė, kad grįžus pas mamą, ji prideda prigaminusi valgyti ir vežasi į Kauną, tokių išlaidų nėra skaičiavęs. Viešajam transportui, t. y. autobuso bilietams nuolatiniam bilietui – apie 5-6 Eur. Nurodė, kad nori stoti į universiteto studijų draugijas, kurioje nustatytas metinis mokestis metams 6 Eur. Priklauso studentų mokslinei draugijai, dalyvavimas neprivalomas, bet naudingas, nes sudaro galimybę dalyvauti įvairiose praktikose. Vasarą lanko šokių būrelį, kuris kainuoja 10 Eur per mėnesį. Universitete reikalinga speciali apranga – 2 chalatai, guminės pirštinės, kepurėlės, kurias turi pirkti savo lėšomis. Vienas chalatas kainuoja iki 20 Eur. Reikalingos išlaidos pramogoms, laisvalaikiui su draugais, kinui, kavinėms. Aprangai išleidžia mėnesiui apie 20 Eur, kartais draugiau. Neseniai pirko kelnes, avalynę. Yra sveikas, bet neseniai buvo susižeidęs koją, pirko vaistus, tepalus, įtvarą, tvarsčius. Turi alergijų, todėl papildams, vaistams per mėnesį išleidžia apie 10 Eur. Nešioja akinius, kontaktinius lęšius ir tai mėnesiui kainuoja apie 11 Eur. Pirmo kurso studijų paskaitų grafikas labai užimtas, todėl mokslo metų laikotarpiu papildomai dirbti ir užsidirbti būtų sunku. Vienas paskaitų ciklas trunka apie 1 mėnesį. Tvarkaraščiai labai keičiasi, derinami su dėstytojais, todėl savaitę prieš, net sunku kažką planuotis, o susirasti darbą dar sudėtingiau. Paskaitos būna ir nuo ryto iki pietų, ir nuo ryto iki vakaro 6-7 valandų. Dar vyksta praktikos, kurių metu visą dieną praleidžia ligoninėje. 2019 m. pirmą semestrą gavo stipendiją, bet dabar jos nebegauna. Nežino ar šiemet gaus stipendiją. Per mėnesį 57 Eur, bet antrą pusmetį nebegavo, nes universitete didelė konkurencija. Nenori šiuo metu imti paskolos iš banko, studijų išlaidoms. Neskaičiavo, jei imtų paskolą, kiek reikėtų mokėti kas mėnesį. Šiuo metu visus reikalingus pinigus studijoms duoda mama, bei padeda sesuo. Būnant nepilnamečiu atsakovas mokėjo išlaikymą, po to nebemokėjo. Kai suėjo 18 metų ir dar mokėsi mokykloje prisiteisė paramą iš atsakovo ir išlaikymą atsakovas mokėjo visada laiku. Baigus mokyklai atsakovas nebeteikė išlaikymo, o teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nuo vasario mėnesio iki liepos mėnesio mokėjo po 20-50 Eur. Negali pasakyti kiek vidutiniškai praleidžia universitete ir paskaitose, kiek laiko praleidžia praktikoje. Šią vasarą dviem mėnesiams dirbo (duomenys neskelbtini), puse etato, gaus minimalų darbo užmokestį, 300 Eur neatskaičius mokesčių. 2019 metų vasarą buvo išvykęs į Airiją, padėjo sesei prižiūrėti dukrą, išlaikė sesuo, kuri dirba naktinėse pamainose, kad nereikėtų auklės samdyti padėdavo sesei. Mama ieškovui vidutiniškai skiria 150 Eur per mėnesį, jei neužtenka dar siunčia. Tarp paskaitų būna 30 min – 2 val. pertraukos, per kurias nemano, kad galėtų dirbti. Mokosi ir po paskaitų, reikia ruoštis paskaitoms, seminarams ir egzaminams. Atsiskaitymai būna beveik kiekvieną dieną, pastoviai mokosi, net nebūdamas paskaitose. Be to, būnant studentu, be jokios patirties būtų sudėtinga susirasti darbą. Iki magistro mokysis 6 metus, o vėliau planuoja mokytis doktorantūrą. Neturi dar tikslaus 2020 metų paskaitų tvarkaraščio.
Teisme ieškovo R. G. atstovas advokatas Albertas Kruminas prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Tol, kol ieškovas buvo nepilnametis iš atsakovo gavo išlaikymą, pabaigus mokyklą ir įstojus į aukštąją mokyklą – (duomenys neskelbtini), atsakovas išlaikymo nebeteikė. Atsižvelgiant į tai, kad pragyvenimas mieste yra brangus, todėl atsakovas kaip ieškovo tėvas turi paremti ieškovą finansiškai. Ieškovas sėkmingai mokinasi universitete, jo vidurkis labai aukštas. Paskaitos labai užimtu grafiku, įtemptas nuo ryto iki vakaro. Atsakovas turi mokėti išlaikymą, iki tol kol ieškovas mokysis aukštojoje mokykloje. Kadangi atsakovas galėjo mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mano, kad nėra dingusios aplinkybės, kodėl išlaikymo negali mokėti ir būnant ieškovui pilnamečiu, iki kol ieškovas mokysis universitete. Atsakovas nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2020 m. liepos mėnesį ieškovui mokėjo po 20-50 Eur, todėl mano, kad atsakovas yra darbingas, neturi sveikatos problemų ir gali mokėti išlaikymą pilnamečiui savo vaikui R. G..
Atsiliepimas
Atsakovas V. G. teisme prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad gauna pareigūno pensiją 183 Eur. Nuo 2008 metų nebėra valstybės tarnautojas. Išėjęs į pensiją dirbo tolimųjų reisų vairuotoju nuo 2008 metų iki 2017 metų. 2018 metų liepos mėnesį išvažiavo į užsienį. Kas mėnesį ieškovui perveda po 50 Eur, padėdavo pagal galimybes, anksčiau iki laikinųjų apsaugos priemonių padėdavo po 20-30 Eur. Turi sveikatos problemų su stuburu, kurių negali pagrįsti. Būdavo pas vaikus Airijoje, kurie išlaiko atsakovą. Pilnamečiui vaikui neturi galimybės teikti išlaikymo. Mano, kad ieškovas turi galimybę dirbti, tiesiog nenori dirbti, nori kad išlaikytų atsakovas. Atsakovas dirba papildomai pavienius darbus, nors neoficialiai, iš tų pinigų ir pragyvena. Dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo nesikreipė. Medicininių dokumentų dėl nustatytos ligos neturi. Turi dvi išvaržas, problemų su stuburu, kas apsunkina darbą. Jau tris metus išvykęs į užsienį ir ten gyvena pas vaikus, pas podukrą nuomojamame name, kuriame nemoka už nuoma. Užsienyje dirbo pavienius darbus, per mėnesį daugiausiai uždirba apie 100 Eur. Gyvena pas vaikus ir prižiūri anūkus. Užsienyje neturi turto. Turi seną automobilį Ford Focus, kuriuo naudojasi dukra Lietuvoje ir paveldėjęs nekilnojamojo turto po tėvo mirties. Turtas yra parduotas birželio mėnesį ir visus gautus pinigus atidavė pilnamečiams vaikams iš pirmos santuokos. Yra išsideklaravęs iš Lietuvos. Gavo 4000 Eur, po 2000 Eur už sklypą. Ieškovui pinigų nedavė, prašė nekartą darytis DNR tyrimus, nes abejoja ar vaikas tikrai atsakovo, todėl nedavė jam pinigų. Kai dirbo turėjo daugiau pinigų, dabar turtinė padėtis blogesnė. Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas, nes dirbo iki išvažiavimo į užsienį. Kai mokėjo anksčiau priteistą išlaikymą, jo padėtis buvo gera, nes dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, dabar nebedirba, todėl padėtis jo bloga. Be to, išlaikymą anksčiau mokėjo išlaikymą po 200 Eur iš santaupų. Mano, kad neturi mokėti išlaikymo ieškovui dabar. Užsienį dirbti negali oficialiai, nes nemoka kalbos.
Atsakovo V. G. atstovas advokatas Drąsutis Narmontas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Sutinka, kad tiek mamos, tiek tėčio pareiga išlaikyti pilnametį vaiką įstatymo pagrindais, tačiau ieškovui yra beveik 21 metai, todėl atsakovas nesutinka su ieškiniu, nesutinka mokėti prašomą priteisti dydžio paramą. Mano, kad ieškovas neišsprendė visų galimybių kaip suaugusiam asmeniui gauti papildomų pajamų. Negali pareiga būti priskirta būtent atsakovui išlaikyti savo pilnametį vaiką, kuris mokosi aukštojoje mokykloje. Atsakovas neturi galimybių išlaikyti savo pilnametį vaiką, nes gaunamos pajamos yra nepakankamos net savęs išsilaikymui. Turi būti kritiškai vertinama aplinkybė, kad ieškovas net nesidomėjo paskolos studijų reikmėms ir pragyvenimui pasiėmimu. Suaugęs vyras net nesikreipė dėl paskolos, kuri gal būtų paremta valstybės remiamų paskolų fondo. Vertinant, kad ieškovas mokosi perspektyvią specialybę – (duomenys neskelbtini), tai turėtų būti vertinama, kad ieškovas baigęs studijas lengvai atiduotų paimtą paskolą, tačiau šiuo atveju, ieškovas paskolos pasiėmimo galimybėmis net nesidomėjo. Teismų praktika yra dvejopa šiuo klausimu, juolab, kad tokios paskolos yra galimos ir ieškovas pirma turėtų kreiptis dėl paskolos gavimo. Be to, ieškovas nepateikė duomenų, kad būtent vasaros laikotarpiais dirbo ir gavo kažkokių pajamų. Tikėtina, kad ieškovas slepia per vasaras gautas pajamas. Ieškovas net nesiieškojo darbo, o teigia, kad negali dirbti ir niekas jo neįdarbintų. Pažymėjo, kad ieškovo vardinta suma reikalinga išlaidoms nesutampa su tuo, ką jis vardino, ir kokios sumos tiksliai reikalingos, nes nebuvo suskaičiuota reikalinga 400 Eur suma. Taip pat, trečiojo asmens sutuoktinis uždirba dideles pajamas Norvegijoje, todėl laikytina, kad jei gaunamų pajamų dalys yra nenustatytos, tai sutuoktinio gaunamos pajamos yra lygios su trečiuoju asmeniu – ieškovo motina. Byloje nėra pateikta, kokias tiksliai pajamas gauna trečiojo asmens sutuoktinis. Tai reiškia, kad turtinė padėtis trečiojo asmens yra žymiai geresnė, negu, atsakovo. Nėra duomenų, kad atsakovas būtų verslininkas, gautų geras ir dideles pajamas, todėl našta išlaikyti pilnametį vaiką, negali būti užkrauta atsakovui. Ieškovas turi seserį ir brolį, kurie yra suaugę, gyvena užsienyje, gerai gyvena ir uždirba nemažai, todėl tie kas gali padėti ir turėtų padėti ieškovui, o ne atsakovas, kurio turtinė padėtis sudėtinga.
Trečiasis asmuo J. A. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad išlaiko ieškovą viena, bet pagal jos gaunamas lėšas išlaikyti vienai būtų sunku, jei nepadėtų dabartinis vyras – ieškovo patėvis. Kiekvieną mėnesį ieškovui skiria apie 400 Eur, turi dar vieną 11 metų nepilnametį vaiką, kurį reikia išlaikyti. Sūnus grįžta savaitgaliui, kai grįžta perka maistą ir parduotuvėje ir turguje. Kas savaitę išleidžia apie 100 Eur, kad įdėti maisto išsivežti. Dar siunčia papildomai 150 Eur, kai ieškovas neturi pinigų. Pati perka sūnui pirštinių, apatinio trikotažo, kojinių, tokių išlaidų net neskaičiuoja. Nori pirkti kokybišką maistą. Vyro vardu pirko automobilį, kuriuo naudojasi sūnus R. G., automobilio draudimą moka ji pati. Metams automobilio privalomasis civilinės atsakomybės draudimas kainuoja 143 Eur. Yra sūnų apdraudusi nuo nelaimingų atsitikimų, metams draudimas apie 80 Eur kainuoja. Išleidžia akiniams, lęšiams, akių lašams. Komunalinės naudojamos grįžus pas mamą gyventi. Moka už telefoną, bei pramogas. Važiavo į Šventąją, kur atostogavo dvi dienas. Pajamos nuo bylos nagrinėjimo pradžios buvo 265 Eur per mėnesį, tačiau vėliau sumažėjo – 110 Eur Užimtumo tarnybos išmoka ir 120 Eur neįgalumo išmoka. Turi neįgalumą 55 proc. Niekur nedirba ir negali niekur dirbti, nes turi neįgalumą. Jos sutuoktinis dirba Norvegijoje, uždirba apie 3000 Eur. Turi butą, įgytą iki santuokos, kuriame gyvena su vaiku ir dabartiniu vyru ir į kurį grįžta ieškovas. Turi iš viso 4 vaikus. Ieškovui padeda vyresnis brolis ir sesuo, kurie gyvena ir dirba užsienyje. Šiuo metu ieškovo paskaitos labai užimtu grafiku, todėl dirbti po paskaitų ar savaitgaliais nemano, kad ieškovas turi galimybę. Be to, kai neturi paskaitų ieškovas nuolat mokosi. Paskaitos vyksta ciklais, todėl visko išmokti, suderinus su darbu bent šiuo metu yra sudėtinga. Kartais sūnus mokosi naktimis ir iki 1 val. nakties, mokosi apvalią parą, poilsiui laiko vos lieka, todėl dirbti būtų neįmanoma. Ieškovas nuo rugpjūčio niekur nedirba ir toliau tęsia mokslus. Prasidėjo paskaitos, papildomų pamokų pagal programą, praktika, nors bando ieškotis darbo, tačiau neturi galimybės įsidarbinti. Krūvis antrame kure yra didesnis negu buvo pirmame. Pilnu etatu dirbti tikrai neturi galimybės, nes paskaitos kartais iki 8-9 val. vakaro. Atsakovas niekada nesirūpino ieškovu. Tėvystė nėra nuginčyta, todėl atsakovas turi materialiai padėti kol vaikas mokysis. Atsakovui 50 metų, yra darbingo amžiaus tikrai gali dirbti ir uždirbti daugiau pajamų. Atsakovas neturi nustatyto neįgalumo, todėl mano, kad atsakovas dirba užsienyje, tiesiog nepateikia duomenų, apie dirbamą darbą ir gaunamas pajamas užsienyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl išlaikymo (materialinės paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. G. ir trečiasis asmuo J. A. yra ieškovo R. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (4 b. l.). R. G. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini).
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-977-03/2000, iš atsakovo V. G. priteistas materialinis išlaikymas, mokamas nepilnamečio sūnaus R. G. išlaikymui – 1/6 dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau nustatyto 1 minimalaus gyvenimo lygio dydžio kas mėnesį, nuo 2000 m. rugpjūčio 16 d. iki vaiko pilnametystės (5 b. l.). 2018 m. kovo 13 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-97-1022/2018, patvirtinta V. G. ir J. A. taikos sutartis, kurios 1 punktu šalys susitarė pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-385-672/2010, priteistą išlaikymą ir V. G. įsipareigojo nepilnamečio vaiko R. G. išlaikymui mokėti po 185 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (9-10 b. l.). Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4008-1048/2018, iš atsakovo V. G. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui R. G., mokamas periodinėmis išmokomis po 185 Eur, kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo R. G. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) iki ieškovas R. G. baigs gimnaziją (pagal vidurinio ugdymo programą) – 2019 m. liepos 1 d. (11-17 b. l.).
Ieškovui pabaigus gimnaziją ir atsakovui gera valia nebeteikus išlaikymo (paramos), ieškovas prašo priteisti iš atsakovo V. G. išlaikymą (paramą) po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos – 2019 m. rugsėjo 1 d., iki kol jis baigs (duomenys neskelbtini).
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-7199-1118/2019, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo V. G. laikiną materialinį išlaikymą (paramą) ieškovui R. G. kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 185,00 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2019 m. gruodžio 11 d., iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį pakeitė ir iš atsakovo V. G. priteisė laikiną materialinį išlaikymą (paramą) ieškovui R. G. kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2019 m. gruodžio 11 d., iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Nuo priteisto laikino materialinio išlaikymo dienos atsakovas ieškovui laikotarpiu 2020 m. vasario 13 d. – 2020 m. liepos 20 d. sumokėjo 371,36 Eur, kas mėnesį mokėdamas nuo 20 iki 50 Eur (110 b. l.).
Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Minėtoje normoje nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresnis negu 24 metai, ir jam būtina parama.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgiu yra ypatingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Taigi skirtingai nuo pareigos besąlygiškai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tėvų pareigos išlaikyti vaikus, sulaukusius pilnametystės, atsiradimas siejamas ne tik su tėvų galimybe išlaikyti, bet ir pačių vaikų galimybe patiems gauti pajamų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-366-687/2015).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas R. G. nuo (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini). R. G. yra vientisųjų nuolatinės studijų pakopos (duomenys neskelbtini)2 kurso studentas. Studijų pabaiga – 2025 m. birželio 30 d. (19 b. l.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas 2020 m. vasarą (liepos – rugpjūčio mėn.) buvo įsidarbinęs IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare padavėju, ir per du mėnesius gavo 418,42 Eur atlyginimo. Pasibaigus vasarai, ieškovas grįžo mokytis į (duomenys neskelbtini), į universitetą, į antrąjį kursą. Kitų pajamų ieškovas negauna, nekilnojamojo turto neturi. Ieškovas, nors ir įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau besimokydamas vientisosiose nuolatinėse studijose – (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą 1 ir 2 kursų tvarkaraštį (111-128 b. l.), negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, paskaitų ir seminarų lankymui, praktikai, žinių tobulinimui, siekiant įgyti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, o tėvai, teismo vertinimu, turi pareigą padėti vaikui įgyvendinti teisę siekti šio išsilavinimo.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas yra pakankamai rūpestingas mokydamasis universitete, jo pažymių vidurkis 8,7 balo (146 b. l.). Jau vien tai, kad ieškovas pirmame kurse gavo stipendiją rodo, kad ieškovas yra pavyzdingas studentas, kuris didelį dėmesį skiria mokslams ir pasirinktai specifinei studijų krypčiai ir tikslingai siekia (duomenys neskelbtini) išsilavinimo. Ieškovas teisme nurodė, mėnesiui reikalinga pinigų suma apytiksliai siekia apie 400 Eur – 60 Eur kuro sąnaudoms, t. y. dviem kartams kelionei pirmyn ir atgal iš (duomenys neskelbtini) į namus pas mamą; 54 Eur bendrabučiui; 13,90 Eur internetui; 13,90 Eur telefono sąskaitoms; 120 Eur maistui ir gėrimams; 5-6 Eur autobuso nuolatiniam bilietui; 6 Eur metinis mokestis už stojimą į mokslines draugijas; 10 Eur šokių būreliui; 20 Eur avalynei ir aprangai; (duomenys neskelbtini) aprangai, vien 20 Eur vienam chalatui, 6 Eur kepurėlė, vienkartinės pirštinės; 10 Eur vaistams, papildams, tepalams; 11 Eur kontaktiniams lęšiams ir akių lašams; kitos lėšos skiriamos pramogoms. Trečiasis asmuo papildomai nurodė, kad pati išleidžia apie 100 Eur maistui, kai grįžta ieškovas į namus, nes turi pavalgyti namuose ir dar pagamina įsidėti maisto parsivežti į (duomenys neskelbtini), be to, perka apatinius, kojines, gumines pirštines praktikai ir seminarams. Be to, duoda maždaug 100 Eur kai grįžta, kad turėtų už ką susimokėti ir pragyventi. Nors ieškovas ir trečiasis asmuo į bylą nepateikė konkrečiai paskaičiuotų būtinų išlaidų, kvitų ar mokėjimų dokumentų, pateikė tik mokėjimų dokumentus skiriamus telefonui, bendrabučiui, bei posėdyje tik preliminariai nurodė patiriamų išlaidų sąmatą, teismas, vertindamas atsakovo atstovo pasisakymą, jog jo paskaičiavimu nesigauna 400 Eur reikiama išlaidų suma, daro išvadą, kad po Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4008-1048/2018, kai iš atsakovo V. G. buvo priteistas išlaikymas po 185 Eur, kas mėnesį, iki ieškovas R. G. baigs gimnaziją (pagal vidurinio ugdymo programą) – 2019 m. liepos 1 d. (11-17 b. l.), ieškovui reikiama pinigų suma ženkliai nepakito. Taip pat atsižvelgtina ir į šalies ekonominę situaciją, todėl teismo vertinimu, ieškovo nurodoma reikalinga išlaikymo suma nelaikytina neprotinga, ar pernelyg didelė.
Kasacinis teismas formuojamojoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, kad, įstatymo leidėjui įtvirtinus tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni kaip 24 metų, negalima nepaisyti tėvų galimybių. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.
Trečiasis asmuo J. A. yra ieškovo R. G. mama, jai nustatytas neįgalumas ir 55 proc. darbingumo lygis (22 b. l.). Jos pajamas per mėnesį sudaro – netekto darbingumo pensija – 112,17 Eur ir ligos išmoka – 112,17 Eur (20-21 b. l.). Trečiasis asmuo turi dar vieną vaiką – N. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra išlaikomas (25 b. l.). J. A. asmeninės nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini) (131-132 b. l.). Trečiasis asmuo nepateikė duomenų, apie sutuoktinio gaunamas pajamas, tik nurodė, kad sutuoktinio gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 3000,00 Eur, taip pat nepateikė duomenų ir apie kitam išlaikomam vaikui ir jam skiriamas lėšas. Atsakovė nuo 2020 m. liepos mėnesio registruota Užimtumo tarnyboje, kaip besiieškantis darbo asmuo.
Atsakovas V. G. pateikė duomenis, kad jo pajamas sudaro kas mėnesį gaunama pareigūnų ir karių valstybinė pensija – 83,68 Eur. Kitų duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas užsienyje, atsakovas nepateikė. Atsakovas turėjo nekilnojamojo turto 1/6 dalį – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas, t. y. gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai – šulinys, žemės sklypas. Atsakovui priklausanti 1/6 dalis šio nekilnojamojo turto yra parduota ir kaip nurodo atsakovas už turtą gavo 4000 Eur. Likęs nekilnojamasis turtas nėra parduotas ir atsakovui priklauso 1/6 dalimi. Atsakovas iki ieškovo pilnametystės teikė po 185 Eur išlaikymo sumą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovui pabaigus mokyklą ieškovas pagal laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutartį sumokėjo 371,36 Eur.
Atsakovas nesutinka mokėti išlaikymą pilnamečiui vaikui, jo nuomone atsakovas gali dirbti po paskaitų, jei negali dirbti, turi imti paskolą. Be to, nurodė, kad pats niekur nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, jo pajamos mažos, nes pragyvena iš karininko išmokos ir pavienių darbų. Be to, yra išsiregistravęs iš Lietuvos, nes gyvena Anglijoje pas vaikus, kurie ten dirba ir jį remia finansiškai, todėl realiai neturi galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą, be to, mano, kad ieškovas yra ne jo vaikas, todėl neturi išlaikyti ne savo vaiko. Kitų objektyvių priežasčių, patvirtinančių, kad atsakovas negali teikti ieškovei reikalingo išlaikymo, nėra. Pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą „įrodinėja tas, kas teigia“, teisme nurodytus motyvus, kad priteistas išlaikymas (parama) iš esmės pablogins paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėtį, darys jiems esminę žalą, negalės būti įvykdomas, turi įrodyti asmuo, iš kurio prašoma priteisti paramą ir kuris ginasi, nurodydamas tokias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas yra 50 metų amžiaus, nors ir pateikė medicininį išrašą, apie diagnozuotas ligas, bet nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad negali dirbti ar susirasti darbo, be to, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, išsideklaravęs iš Lietuvos. Teismo posėdžių metu atsakovas vis keitė parodymus, teigdamas, kad išsilaiko ir pragyvena iš pavienių darbų, vėliau tarsi teigė, kad niekas nemoka už jo pavienius darbus ir padeda pragyventi suaugę vaikai, gyvenantys užsienyje. Teismo vertinimu, nesant byloje tokiems atsakovo teiginiams patvirtinančių įrodymų (duomenų apie realias pajamas), teismas visas abejones dėl atsakovo finansinės padėties vertina ieškovo naudai.
Pastebėtina, jog byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad atsakovas pardavė jam priklausančio nekilnojamojo turto 1/6 dalį, esančio (duomenys neskelbtini), ir gavo 4000 Eur bei kaip teisme nurodė, kad gautas lėšas išdalino po 2000 Eur savo kitiems pilnamečiams vaikams, kurie gyvena užsienyje ir jam padeda. Vien tai, kad atsakovas gautų pinigų dalies nedavė ieškovui, kaip paramą tęsiančiam mokslus sūnui universitete, ar nepasiliko savo pragyvenimui, rodo, kad atsakovo finansinė padėtis yra tikrai gera, turi pakankamai lėšų pragyvenimui, o ieškovui nenori teikti išlaikymo (paramos) dėl to, kad jo vertinimu jis nėra jo biologinis sūnus. Vertinant atsakovo finansinę padėtį, pastebėtina ir tai, kad atsakovas turi ir kito nekilnojamojo turto, kurį, kaip nurodė posėdžio metu, taip pat planuoja parduoti.
Priteisiant išlaikymą (paramą) šalių pilnamečiui vaikui, svarbu įvertinti ir trečiojo asmens (motinos) finansinę padėtį. Kaip minėta, ieškovo motina yra neįgali, turinti tik 55 proc. darbingumo lygį, nors registruota Užimtumo tarnyboje, bet dėl sveikatos problemų sunkiai galinti gauti didesnes pajamas, turi nepilnametį vaiką, kurį taip pat turi išlaikyti. Be to, ieškovas savaitgaliais parvažiuoja pas ją į jos gyvenamąją vietą, todėl akivaizdu, kad trečiajam asmeniui tenka didesnė ieškovo išlaikymo našta. Teismas nevertina trečiojo asmens sutuoktinio gaunamų pajamų, nes ieškovas yra ne jo sūnus ir neturi pareigos išlaikyti posūnio, be to, teismas nevertina ir atsakovo sutuoktinės gaunamų pajamų, apie kurias teismui taip pat nepateikta duomenų. Atsakovo atstovo išsakytas motyvas, kad ieškovą privalo išlaikyti gerai gyvenantys ir daug užsienyje uždirbantys jo brolis ir sesuo, taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi įstatymo numatyta, jog išlaikymą (paramą) turi teikti vaiko tėvai.
Tiek atsakovas, tiek jo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių gauti reikiamų mokslui dieniniame skyriuje pajamų, nes nesikreipė valstybės remiamos paskolos gyvenimo išlaidoms. Teismas sutinka su šia aplinkybe, jog vien tai, kad ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini), dieninėse studijose, nereiškia kad jo savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta turėtų būti perkelta tik atsakovui, trečiajam asmeniui. Tačiau byloje esantys šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas vasaros laikotarpiu dirbo ir tai kaip tik patvirtina jo pastangas užsidirbti pragyvenimui. Studijų programos paskaitų tvarkaraščiai patvirtina, kad paskaitos ir praktiniai užsiėmimai vyksta nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, kartais net 20 val., todėl daryta išvada, jog ieškovas dėl užimtumo aukštojoje mokykloje mokslo metų eigoje neturi galimybės dirbti. Teismo vertinimu, šios aplinkybės pakankamos spręsti, kad ieškovas yra išnaudojęs visų protingų galimybių laisvu nuo studijų laiku gauti papildomų pajamų ir pačiam dalinai pasirūpinti savo poreikių tenkinimu. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad valstybės remiama parama studijoms sukuria turtinę prievolę, tai galėtų ateityje tik apsunkinti ieškovo materialinę padėtį. Todėl aplinkybė, kad jis nesikreipė dėl paskolos suteikimo, vertintina dėl jo pastangų gauti savarankiškas pajamas. Reikšminga tai, kad ši aplinkybė nešalina tėvo paramos ieškovui būtinumo, o yra vertinama nustatant konkretų priteisiamo išlaikymo dydį. Todėl, atsižvelgiant į konkrečių nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą yra pagrindas padaryti išvadą, jog ieškovui yra reikalinga tėvų parama, kol jis baigs mokslus (duomenys neskelbtini).
Atsakovas, nesutikdamas su prašoma priteisti parama pilnamečiam sūnui, taip pat nepagrįstai ginčija pačią paramos teikimo savo sūnui pareigą. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Teismo vertinimu, atsakovas turi pareigą padėti ieškovui įgyvendinti jam teisę siekti išsilavinimo. Pareiga teikti paramą besimokančiam pilnamečiam vaikui tenka abiem jo tėvams, todėl ši pareiga negali būti perkelta tik motinai – trečiajam asmeniui. Pilnamečiam sūnui būtina gauti paramą ir iš jo tėvo, juolab, kad ieškovas mokosi tikrai perspektyvią specialybę.
Vertinant atsakovo išsakytą abejonę, kad ieškovas yra ne jo vaikas ir neturi pareigos jo išlaikyti, vertintina kritiškai, nes tėvystė nėra nuginčyta, todėl atsakovas yra ieškovo R. G. tėvas. Ta aplinkybė, kad atsakovas išlaikymą teikė tiek ieškovui būnant nepilnamečiu, tiek pilnamečiui mokantis gimnazijoje, tik patvirtina, kad ieškovui materialinė parama iš tiesų reikalinga. Byloje atsakovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad būtų įvykę esminiai atsakovo turtinės padėties pokyčiai, lėmę atsakovo pajamų ir turimo turto sumažėjimą. Pastebėtina, kad esant tokiai situacijai, kai nėra žinoma, ar pilnametystės sulaukusiam vaikui yra reikalingas išlaikymas bei norint apsisaugoti nuo ieškinio teisme ateityje, rekomenduotina pačiam tėvui susisiekti su vaiku ar jo motina ir pasiteirauti apie paramos vaikui reikalingumą. Teismas, be kita ko, pastebi, kad atsakovas geranoriškai nesirūpino savo sūnaus pasiekimais ir materialinės paramos teikimu, tiek jam būnant nepilnamečiu, tiek sulaukus pilnametystės, todėl nepagrįstai atsakovas apeliuoja į tai, kad ieškovas yra ne jo sūnus.
Atsakovo atstovas teisme teigė, kad ieškovo išlaidų paskaičiavimas yra nepagrįstas, nes nėra tikslių duomenų, be to, iš nurodomos sumos, nesusidaro 460,00 Eur išlaidų suma, kuria turi skirti ieškovo mama ir tėvas. Teismas sutinka su atsakovo atstovo nurodyta pastaba, kad ieškovo nurodytos sumos jo būtiniems poreikiams per mėnesį nesudaro minėtos sumos, tačiau, atsižvelgiant į ieškovo ir trečiojo asmens teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl ieškovui būtinų lėšų pragyvenimui, manytina, kad per mėnesį jo poreikiams reikalinga suma siekia 360,00 Eur. Tokia suma, teismo vertinimu, yra pakankama patenkinti būtinuosius pilnamečio vaiko poreikius, kuris mokosi (duomenys neskelbtini), 2 kurse, ir tokios sumos priteisimas pilnamečiam sūnui iš atsakovo nereikalauja detalaus jo poreikių pagrindimo. Teismas nustatydamas šią sumą, taip pat vertina ir tai, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo poreikiais bei jų dydžiu, nepateikė jokių tokius skaičiavimus paneigiančių duomenų, įrodymų bei detalizuotų savo skaičiavimų.
Atsižvelgiant į visa tai, iš atsakovo V. G. priteistinas išlaikymas (parama) ieškovui R. G. po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (iki kol jis mokysis (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau kol sulauks 24 metų amžiaus), todėl ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismo vertinimu, būtent toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas pilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai (CK 1.5, 3.192¹ , 3.200 straipsniai).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, be to, ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu 2019 m. spalio 31 d. Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-2596-17188, teikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba ir jis 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų (26-27 b. l.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
Šiuo atveju įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį, darytina išvada, kad ieškinys patenkintas 78,26 proc. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 65,00 Eur (180 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) už priteisiamą išlaikymą. Kadangi patenkinta 78,26 proc. ieškovo reikalavimų ir bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio daliai. Iš atsakovo priteistinas 51,00 Eur žyminis mokestis į Valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Šiaulių apygardos teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi pakeista Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iš atsakovo V. G., priteistas laikinas materialinis išlaikymas (parama) ieškovui R. G. kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2019 m. gruodžio 11 d., iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos ir Telšių apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi atliktą įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1/6 dalies nuosavybės teisių į žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 92, 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą (finansinę paramą) ieškovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2019 m. gruodžio 11 d. iki kol R. G. mokysis (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau kol sulauks 24 metų amžiaus.
Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51,00 Eur (penkiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pvz., Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apygardos teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi pakeista Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir Telšių apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi atliktą įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1/6 dalies nuosavybės teisių į žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.