Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-355-464/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-07
Bylos Nr.: e2-355-464/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalia Kačinskienė
Pareiškėjas: mažosios bendrijos „Skolpreka“
Ieškovas: „Equuleus“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Eugvilsta“

Kategorijos

3.3.4.2.7Proceso atnaujinimas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų

Civilinės bylos Nr. e2-355-464/2020

Teisminio proceso numeris 2-55-3-00649-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.7 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos mažosios bendrijos „Skolpreka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-4531-232/2019 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3232-565/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ieškovės „Equuleus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eugvilsta“ dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Equuleus“ 2019 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Eugvilsta“, prašydama iš atsakovės priteisti 323 600 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. jos vienintelis akcininkas priėmė sprendimą padidinti ieškovės įstatinį kapitalą, papildomai išleidžiant 11 174 paprastąsias vardines akcijas, kurias įsigyti ir apmokės turtiniu įnašu – administracinėmis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) turėjo atsakovė. Ieškovės ir atsakovės 2019 m. vasario 12 d. sudaryta akcijų pasirašymo sutartimi atsakovė pasirašė papildomai išleistas ieškovės akcijas ir įsipareigojo jas apmokėti 323 599,04 Eur vertės ginčo nekilnojamuoju turtu, perduodama šį turtą ieškovei pagal priėmimo–perdavimo aktą. Ieškovė padidino įstatinį kapitalą ir naujai išleistas akcijas perdavė atsakovei, tačiau atsakovė neįvykdė įsipareigojimo pagal akcijų pasirašymo sutartį ir ginčo turto už pasirašytas ieškovės akcijas ieškovei neperdavė. Ieškovės kreditorių susirinkimas 2019 m. kovo 12 d. ne teismo tvarka iškėlė ieškovei bankroto bylą. Atsakovė, nevykdydama įsipareigojimo apmokėti pasirašytas ieškovės akcijas nekilnojamuoju turtu, padarė ieškovei ir jos kreditoriams žalą. Jei atsakovė būtų perdavusi ieškovei už akcijas ginčo nekilnojamąjį turtą, šis turtas būtų parduotas ir būtų patenkinti ieškovės kreditorių reikalavimai.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3232-565/2019 patvirtino ieškovės ir atsakovės pasirašytą taikos sutartį, kuria iš esmės buvo patenkinti ieškinio reikalavimai, ir civilinę bylą nutraukė.

4. Teismo patvirtintoje taikos sutartyje nurodyta, kad ieškovė, geranoriškai atsisakė ieškinio reikalavimo dalies – dėl prašomų priteisti 6 proc. dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kitą ieškinio reikalavimą – dėl 323 600 Eur turtinės žalos atlyginimo – ieškovė palaikė, o atsakovė jį pripažino ir 323 600 Eur žalą ieškovei atsakovė padengė ne pinigais, o natūra (kaip buvo ketinta padaryti 2018 m. gruodžio 28 d. vienintelio BUAB „Equuleus“ akcininko sprendimu ir 2019 m. vasario 12 d. akcijų pasirašymo sutartimi)m, t. y. perduodama ieškovės nuosavybėn ginčo nekilnojamąjį turtą. Šalys nurodė, kad po turto perdavimo atsakovė nebelieka skolinga ieškovei (žala bus atlyginta visiškai). Nurodė, kad taikos sutartis kartu yra laikoma ir turto perdavimo–priėmimo aktu, ir sutarė, kad po to, kai įsiteisės teismo nutartis, kuria patvirtinama ši taikos sutartis, ieškovė ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų kreipsis į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisinės registracijos į perduotą turtą atlikimo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 18 d.

5. Pareiškėja MB „Skolpreka“ 2019 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3232-565/2019 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, taip pat prašo ją pripažinti minėtoje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atmesti šalių prašymą dėl tarp šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo, atmesti ieškovės BUAB „Equuleus“ ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-3232-565/2019.

Šalies argumentai

6. Prašyme nurodė, kad teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nusprendė dėl į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų, t. y. atsakovės kreditorės – pareiškėjos MB „Skolpreka“, kurios naudai buvo areštuotas ginčo nekilnojamasis turtas, bei visų kitų atsakovės kreditorių, įskaitant ir hipotekos kreditorių, teisių ir pareigų.

7. Pareiškėja MB „Skolpreka“ pažymėjo, kad ji turi ne mažesnę nei 166 697,81 Eur reikalavimo teisę į atsakovę, kylančią iš 2017 m. lapkričio 30 d. laidavimo sutarties Nr. LT/17-11-30, kuria atsakovė laidavo už UAB „Priešgaisrinės sistemos“ prievoles pagal 2017 m. lapkričio 28 d. faktoringo sutartį Nr. LT/17-11-28/02, bei iš užtikrinimo priemonių, įskaitant ir 2018 m. liepos 20 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, 247 500 Eur sumai, kurio pagrindu 2018 m. spalio 5 d. pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai antstolio D. Kisieliaus vykdomojoje byloje Nr. 0174/18/02395. Antstolis turto arešto aktu Nr. 2018055335 areštavo atsakovei priklausiusį ginčo turtą ir apribojo disponavimą juo, o atsakovei, kaip turto savininkei bei vykdomosios bylos šaliai – skolininkei, šios aplinkybės buvo neabejotinai žinomos.

8. Pareiškėjos teigimu, sudaryta taikos sutartimi buvo siekiama nesąžiningo tikslo – perleisti ginčo turtą bankrutuojančiai ieškovei ir realizuoti jį neteisminio bankroto procese, taip išvengiant atsakovės kreditorių, įskaitytinai ir pareiškėjos, reikalavimų patenkinimo jau nuo 2018 m. spalio 5 d. areštuoto atsakovės turto sąskaita. Tariama žala ir ginčas tarp šalių buvo fiktyviai sukurtas vieno asmens, abiejų šalių tuometinės direktorės ir akcininkės V. V., kurios pasiūlymu, atsakovei įgijus ieškovės akcijas, 2019 m. kovo 12 d. ir pradėta neteisminė ieškovės bankroto procedūra, nors už tai balsavo vienintelė jos kreditorė UAB „Senvagės rezidencija“, turinti vos 314,09 Eur dydžio reikalavimo teisę į ieškovę. Bankroto byla ne teismo tvarka pradėta akivaizdžiai siekiant įgyvendinti neteisėtą areštuoto turto perleidimo sumanymą ir šiais veiksmais išvengti atsakovės įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo. Ieškovė bei atsakovė, valdomi tų pačių nesąžiningų fizinių asmenų, turėdamos tikslą neteisėtai, pažeidžiant savo kreditorių (tame tarpe ir pareiškėjos) interesus išlaikyti savo žinioje turimą turtą, sugalvojo būdą kaip apeiti nekilnojamojo turto perleidimui privalomą notarinio sandorio formą. Kitaip turto perleidimo įgyvendinimas nebūtų buvęs įmanomas, nes ginčo turtas buvo net devynių antstolių areštuotas, taip pat įkeistas hipoteka kreditoriams. Galimai su ieškove ir / arba atsakove susijusi ieškovės kreditorė UAB „Senvagės rezidencija“, turėdama vos 314,09 Eur dydžio reikalavimą bei būdama vienintele didžiausia ieškovės kreditore, iš esmės gali vienasmeniškai priimti sprendimus dėl tolimesnio bankrutuojančios bendrovės statusą turinčiai ieškovei perleisto didelės vertės turto likimo.

9. Pareiškėja savo prašyme taip pat nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtinta tarp bylos šalių sudaryta taikos sutartis yra neteisėta dar ir todėl, kad ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o būtent CPK 42 straipsniui, 585 straipsniui, 675 straipsniui ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio nuostatoms. Teismas, neįsigilinęs ir neišnagrinėjęs aplinkybių, susijusių su turtui taikomais apribojimais, draudžiančiais atsakovei perleisti turtą (teismas priėmė nutartį vadovaudamasis senesniais nei dveji metai turto išrašais iš Nekilnojamojo turto registro, neišsireikalavęs iš šalių aktualių turto registro išrašų, bei neišsiaiškinęs aplinkybių, susijusių su dirbtinai šalių sukurtu ginču), ir savo nutartimi patvirtindamas tokią taikos sutartį, nepagrįstai įtvirtino akivaizdžiai neteisėtą susitarimą dėl turto perleidimo ieškovei, tokiu būdu pažeisdamas pareiškėjos, kaip atsakovės kreditorės, kurios naudai buvo areštuotas turtas, teises ir teisėtus interesus ir atimdamas galimybę nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į jos naudai areštuotą atsakovės turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3232-565/2019, užbaigtoje Vilniaus apygardos teismui 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta jos šalių BUAB „Equuleus“ ir UAB „Eugvilsta“ taikos sutartis.

11. Teismas nurodė, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas yra pasisakęs dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, būtų tuomet, jeigu sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis), ir jeigu, teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Todėl pareiškėja turėjo įvardyti tiek procesinio pobūdžio aplinkybes, tiek ir konkrečią savo teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas yra nusprendęs neįtraukdamas jos į procesą, taip pat turėjo pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jos dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nebuvo įrodytos.

12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-39898-1097/2019, tenkindamas UAB „Eugvilsta“ prašymą yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudęs antstoliui D. Kisieliui skirstyti lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0174/18/02395 (vykdyti atsiskaitymą su MB „Skolpreka“) iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio D. Kisieliaus 2019 m. spalio 30 d. patvarkymo Nr. S-19-174-16293, kuriuo pradinis išieškotojas pakeistas į MB „Skolpreka“. Vilniaus miesto apylinkės teismas iš antstolio 2019 m. spalio 30 d. patvarkymo dėl išieškotojo pakeitimo turinio sprendė, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą iš skolininkės UAB ,,Eugvilsta“ išieškotojos UAB ,,SME Finance“ naudai, nustatė, jog pradinė išieškotoja UAB „SME Finance“ 2019 m. gegužės 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 20190524 pagrindu reikalavimo teisę į skolininkę perleido naujajai kreditorei UAB „Sportin grupė“, atitinkamai, ši 2019 m. rugsėjo 23 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties Nr. 2019/09/23-1 pagrindu reikalavimo teisę perleido UAB „Restoranų vizija“, o pastaroji 2019 m. spalio 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 20191009-1 pagrindu reikalavimo teises į skolininkę perleido MB „Skolpreka“. Atsižvelgdamas į tokius nustatytus faktus, antstolis pradinę skolininkės UAB ,,Eugvilsta“ kreditorę UAB „SME Finance“ pakeitė naująja išieškotoja MB „Skolpreka“.

13. Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja MB „Skolpreka“ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, priėmimo metu dar neturėjo jokios reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Eugvilsta“, nes dėl šios teisės tebevyksta ginčas. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėja nėra pateikusi jokių įrodymų, jog ji savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų neturi galimybių ginti kitais būdais, pavyzdžiui, kaip kreditorė pareikšti ieškinį dėl atitinkamų skolininkės sudarytų sandorių negaliojimo, jei ginčas dėl teisių perkėlimo vykdomojoje byloje galiausiai bus išspręstas jos naudai ir ji bus pripažinta išieškotoja reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, t. y. įrodys reikalavimo teisės į atsakovę turėjimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Pareiškėja MB „Skolpreka“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. e2-3232-565/2019. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas klaidingai nusprendė, kad MB „Skolpreka“ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties priėmimo metu neturėjo jokios reikalavimo teisės į atsakovę. CK 6.101 straipsnis 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Šia dispozityvia teisės norma įtvirtinta bendroji taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimą, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, net jeigu tai ir nenurodyta cesijos sutartyje. Kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėja teismui buvo pateikusi antstolio D. Kisieliaus vykdomojoje byloje priimtą patvarkymą, kuriame antstolio aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, jog vykdomojoje byloje pateikti pakankami įrodymai, pagrindžiantys reikalavimo į atsakovę įgijimą.

14.2. Teismo nutarties, kurias patvirtinta taikos sutartis, priėmimo metu ieškovės kreditore buvo UAB „SME Finance“, kuri turėjo visas jai, kaip teisėtai kreditorei, priklausiusias teises į atsakovę, įskaitant teises pagal atsakovei taikytą turto areštą, teises vykdomoje byloje bei teisę pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Atitinkamai, UAB „SME Finance“ perleidus reikalavimo teises UAB „Restoranų vizija“, o pastarajai perleidus reikalavimą į atsakovę pareiškėjai, pareiškėjai perėjo ir visos nutarties priėmimo metu ieškovės kreditorei galiojusios papildomos teisės, įskaitant, bet neapsiribojant, teises pagal atsakovės atžvilgiu pritaikytą turto areštą, teises vykdomoje byloje bei teisę kreiptis į teismą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo, kurioje priimta teismo nutartis pažeidžia kreditorės interesus.

14.3. Teismas taip pat klaidingai nurodė, kad dėl reikalavimo teisės į atsakovę vyksta ginčas. Skundžiamos nutarties priėmimo metu atsakovė buvo pateikusi tik skundą dėl antstolio patvarkymo, kuriuo pakeista išieškotoja vykdymo procese, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-40623-862/2019 atsakovės skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Tuo tarpu dėl pareiškėjos turimos reikalavimo teisės į atsakovę teisėtumo jokie ginčai neegzistavo nei pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimo metu, nei šio atskirojo skundo pateikimo metu.

14.4. Vadovaujantis CPK 510 straipsnio 8 dalimi, skundo dėl antstolio veiksmų padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo bei nepanaikina atitinkamo antstolio patvarkymo galiojimo. Todėl nepaisant to, kad atsakovė buvo pateikusi skundą dėl antstolio veiksmų, tokio skundo pateikimas nepanaikino bei nesustabdė antstolio 2019 m. spalio 30 d. patvarkymo dėl išieškotojos pakeitimo galiojimo.

14.5. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nutartis, kuria patvirtinta ieškovės ir atsakovės taikos sutartis, nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių ir kad pareiškėja savo pažeistas teises turi galimybę ginti kitais būdais, nei pareikšdama prašymą dėl proceso atnaujinimo. Ginčo turto perregistravimas naujos savininkės (ieškovės) vardu atliktas būtent Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties pagrindu. Todėl bet kokiose kitose civilinėse bylose tarp šalių galimai spręstini klausimai niekuomet negalės turėti įtakos minėtos įsiteisėjusios teismo nutarties galiojimui. Proceso atnaujinimo institutas yra vienintelis galimas pareiškėjos teisių gynimo būdas.

14.6. Išskirtinai tik Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sukelia atsakovės kreditorės teisių pažeidimą, nes, perleidus ginčo nekilnojamąjį turtą, pasikeitė jo savininkas, o pas pareiškėjos skolininkę neliko pareiškėjos naudai areštuoto turto. Perleidusi savo turtą ieškovei, atsakovė faktiškai tapo nemokia ir pareiškėja neturi galimybės įvykdyti gerokai anksčiau nei ieškovės reikalavimas atsiradusio savo reikalavimo į atsakovę, kylančio iš vekselio, priverstinio išieškojimo iš atsakovei priklausiusio ginčo turto procese.

14.7. Teismas nutartį, kuria patvirtino taikos sutartį, priėmė šalims tyčia į bylą pateikus neaktualius 2017 metų išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, kai atsakovė net nebuvo sudariusi 2017 m. lapkričio 30 d. laidavimo sutarties bei išdavusi 2018 m. liepos 20 d. vekselio, o jos atžvilgiu nebuvo taikyti apribojimai ginčo turto perleidimui. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja itin akcentavo ieškovės ir atsakovės tarpusavio sąsajas, nurodė aplinkybes, dėl kurių šalių sudaryta taikos sutartis pažeidžia atsakovės kreditorių interesus, nurodė, kad ir pats ieškovės reikalavimas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo yra fiktyviai sukurtas nesąžiningų šalių.

14.8. Gavęs prašymą bei spręsdamas dėl jo pagrįstumo, teismas visų pirma privalėjo peržiūrėti kartu su prašymu teikiamus įrodymus ir nustatęs, kad pareiškėjos prašyme nurodyti teiginiai yra preliminariai pagrįsti, privalėjo spręsti dėl proceso atnaujinimo. Tik atnaujinus bylos nagrinėjimą bus galimybė nuspręsti dėl ieškovės ir atsakovės sudarytos taikos sutarties sąlygų atitikties atsakovės kreditorių interesams, tame tarpe ir pareiškėjos bei AB banko „Swedbank“, kurio naudai atsakovė buvo įkeitusi ginčo turtą, interesams.

Atsiliepimas

15. Ieškovė BUAB „Equuleus“ atsiliepime į pareiškėjos MB „Skolpreka“ atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

15.1. Pareiškėja MB „Skolpreka“ prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Pagal kasacinio teismo praktiką pareiškėja turėjo nurodyti tiek procesinio pobūdžio aplinkybes, tiek konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jos dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams.

15.2. Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas ar kitoks nusprendimas, kuris įtakos neįtraukto dalyvauti asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Pareiškėja neįrodė, kad teismas byloje nusprendė dėl jos teisių ir pareigų.

Žemesnės instancijos teismas

15.3. Teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį atliko tam tikrą teisinį taikos sutartyje esančių sąlygų įvertinimą. Jei ši taikos sutartis būtų neteisėta, prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, teismas būtų atsisakęs ją tvirtinti. Be to, MB „Skolpreka“ prašyme aprašomus sandorius (dėl įstatinio kapitalo didinimo ir pan.) patvirtino notaras, kuris taip pat turi užtikrinti tvirtinamų sandorių teisėtumą, jie užregistruoti registre, o į viešą registrą įrašyti duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu pareiškėja nei su prašymu dėl proceso atnaujinimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, išskyrus savo subjektyvią nuomonę, apie tų sandorių pripažinimą negaliojančiais.

15.4. Pareiškėja MB „Skolpreka“ pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių būdą, jei reikėjo ne reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo, o kreiptis į teismą dėl galimai pareiškėjai padarytos žalos atlyginimo iš žalą padariusių asmenų, pavyzdžiui, iš UAB „Eugvilsta“ vadovo, kuris sudarė netinkamą taikos sutartį ar kitus prašyme išvardintus sandorius, arba iš UAB „Eugvilsta“ akcininkų, pritarusių tokiai taikos sutarčiai.

Atsiliepimas

16. Atsakovė UAB „Eugvilsta“ atsiliepime į pareiškėjos MB „Skolpreka“ atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, pareiškėja MB „Skolpreka“ nėra atsakovės kreditorė. UAB „Eugvislta ir MB „Skolpreka“ niekada neturėjo jokių sutartinių santykių, taip pat nebuvo ir jokio delikto ir nėra jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, kad pareiškėja yra atsakovės kreditorė. Nors pareiškėja tokį statusą grindė 2019 m. spalio 30 d. antstolio patvarkymu Nr. S-19-174-16293 dėl išieškotojo pakeitimo, tačiau nutylėjo, kad šis patvarkymas ginčijamas civilinėje byloje Nr. e2YT-40623-862/2019, o Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-YT-39898-1097/2019 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždraudė antstoliui vykdomojoje byloje skirstyti lėšas (vykdyti atsiskaitymą su MB „Skolpreka“ iki bus išnagrinėtas pareiškėjos UAB „Eugvilsta“ skundas dėl antstolio D. Kisieliaus 2019 m. spalio 30 d. patvarkymo Nr. S-19-174-16293. Pastarosios nutarties pareiškėja neskundė.

16.2. Nors pareiškėja prie atskirojo skundo pridėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-40623-862/2019, kuria UAB „Eugvilsta“ skundas dėl antstolio patvarkymo buvo atmestas, tačiau ši nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl ginčas dėl antstolio veiksmų kol kas nėra išspręstas ir tokia nutartis šiuo metu neturi jokios prejudicinės galios.

16.3. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Šiuo atveju civilinė byla Nr. e2-3232-565/2019 buvo išspręsta 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, kurioje apskritai nieko nėra pasakyta apie MB „Skolpreka“, tuo labiau 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nėra nuspręsta dėl MB „Skolpreka“ teisių ir pareigų. Todėl nėra ir jokio pagrindo įtraukti jos į civilinės bylos Nr. e2-3232-565/2019 nagrinėjimą.

16.4. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis jau seniai yra įvykdyta. Todėl siekiant šalių atstatymo į pradinę padėtį tektų siekti teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo (CPK 760 straipsnis), tame tarpe Valstybinei mokesčių inspekcijai tektų sugrąžinti UAB „Eugvilsta“ jos sumokėtą 851 Eur žyminį mokestį, kuris buvo priteistas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi. Tačiau tokio reikalavimo pareiškėja MB „Skolpreka“ nesuformulavo.

16.5. Atsakovė UAB „Eugvilsta“ iš esmės pripažįsta pareikštą ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3232-565/2019, kadangi ji iš tiesų neįvykdė savo įsipareigojimų ieškovei pagal 2019 m. vasario 12 d. akcijų pasirašymo sutartį. Ginčas byloje kilo tik dėl prievolės įvykdymo termino ir šis ginčas buvo išspręstas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi. Siekiant atstatyti šios bylos šalis į pradinę padėtį, gali būti pažeista interesų pusiausvyra, gali kilti įvairių neigiamų turtinių padarinių, kurie sąlygotų naujų civilinių ginčų atsiradimą, o tai neatitiktų civilinio proceso tikslų. Kaip turėtų būti išlaikyta interesų pusiausvyra atnaujinus civilinės bylos Nr. e2-3232-565/2019 nagrinėjimą, kaip turėtų būti atlyginta turtinė žala ieškovei BUAB „Equuleus“ pagal akcijų pasirašymo sutartį, MB „Skolpreka“ savo skunde nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl termino atskirajam skundui paduoti

17. CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme. CPK XVIII skyriuje, reglamentuojančiame proceso atnaujinimą, specialus tokio pobūdžio nutarties apskundimo terminas nenustatytas, todėl taikytinos bendrosios CPK įtvirtintos taisyklės. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

18. Nagrinėjamu atveju nutartis, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, priimta 2019 m. gruodžio 6 d. rašytinio proceso tvarka. Iš Lietuvos eismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ši nutartis apeliantei (pareiškėjai) MB „Skolpreka“, kaip ir bylos šalims, buvo išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP) 2019 m. gruodžio 9 d. Vadinasi, vadovaujantis ir CPK 175¹ straipsnio 10 dalies nuostatomis, skundžiamos nutarties apeliantei įteikimo data yra sekanti darbo dieną po jos išsiuntimo elektroninių ryšių priemonėmis – 2019 m. gruodžio 10 d. Tokiu atveju terminas atskirajam skundui paduoti suėjo 2019 m. gruodžio 17 d., bet atskirasis skundas buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 20 d. (elektroniniu parašu pasirašytas 2019 m. gruodžio 20 d. 19:52:40, penktadienį, o užregistruotas 2019 m. gruodžio 23 d., pirmadienį), t. y. praleidus nutarties apskundimo terminą 3 dienomis.

19. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva gali atnaujinti praleistą apeliacinio arba atskirojo skundo terminą, jeigu aiškiai matyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

20. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar atskirojo skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, yra reikšminga tokia aplinkybė, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė kitokį, nei nustatyta įstatyme, jos apskundimo terminą – nutarties rezoliucinėje dalyje pasakyta, kad ji gali būti skundžiama 14 dienų laikotarpiu, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą. Kaip buvo aptarta pirmiau, tokios nutarties apskundimui taikytinos bendrosios atskirųjų skundų padavimo taisyklės (7 dienų apskundimo terminas), o teismas savo nuožiūra negali nustatyti kitokios, nei įstatymų leidėjo yra įtvirtinta, tvarkos.

21. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė terminą, per kurį apeliantė galėjo (turėjo) pateikti atskirąjį skundą ir tuo pats suklaidino apeliantę, taip pat atsižvelgus į tai, kad terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas nežymiai, kad visgi per vėlai pateiktą atskirąjį skundą teismas priėmė, tik neišsprendė praleisto termino atnaujinimo klausimo, apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes vertina apeliantės naudai ir pripažįsta termino praleidimo priežastis svarbiomis bei jį atnaujina savo iniciatyva.

Dėl atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį priedų

22. Apeliantė prie savo atskirojo skundo pridėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-40623-862/2019, kuria buvo atmestas UAB „Eugvilsta“ skundas dėl antstolio patvarkymo.

23. Atsakovė UAB „Eugvilsta“ prie savo atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo duomenis (išrašą iš EPP), patvirtinančius, kad minėta 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-40623-862/2019 dar neįsiteisėjo, o Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-YT-39898-1097/2019 nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra įsiteisėjusi.

24. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas gali remti visais nagrinėjamoje byloje jau esančiais įrodymais bei dokumentais, taip pat ir kitose bylose esančiais šalių bei teismų procesiniais dokumentais, kurie yra pasiekiami per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl, viena vertus, tiek patys teismų procesiniai teismų sprendimai (nutartys), tiek duomenys apie jų įsiteisėjimą apeliacinės instancijos teismui yra prieinami, kita vertus, nei apeliantė, nei atsakovė nėra suformulavusi prašymo jų teikiamus dokumentus priimti, taigi šių duomenų prijungimo prie bylos kaipo naujų įrodymų klausimas objektyviai nekyla.

Dėl apeliantės MB „Skolpreka“ teisės inicijuoti proceso atnaujinimą

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimas – savarankiška civilinio proceso stadija, reglamentuojama CPK XVIII skyriuje. Proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, juolab kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Todėl teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų neturi taikyti formaliai, bet turi atsižvelgti į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-360/2014).

26. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais, t. y. procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Nagrinėjamoje byloje apeliantė MB „Skolpreka“ prašymą atnaujinti procesą pateikė remdamasi būtent CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytuoju pagrindu. Civilinė byla, kurioje apeliantė prašo atnaujinti procesą, yra užbaigta nutartimi, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis. Apeliantė prašymą atnaujinti joje procesą grindė argumentais, kad tokia teismo nutartis varžo jos teises bei pažeidžia interesus, nes šia taikos sutartimi, be kita ko, pažeidžiant ir imperatyvų draudimą disponuoti areštuotu turtu, buvo perleistas jos naudai areštuotas atsakovei priklausęs nekilnojamasis turtas. Dėl tokio, apeliantės teigimu, neteisėto areštuoto turto perleidimo ieškovės nuosavybėn apeliantė prarado galimybę nukreipti savo reikalavimus į ginčo turtą.

27. Pirmosios instancijos teismas faktinių bei teisinių prielaidų patenkinti apeliantės prašymą nenustatė ir jos prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantė nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, priėmimo metu dar neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę, nes dėl šios teisės tebevyksta ginčas, taigi ji negali siekti proceso atnaujinimo iki bus galutinai išnagrinėtas atsakovės skundas dėl antstolio patvarkymo pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje, stokoja pagrįstumo. Šiuo aspektu sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad vien aplinkybė, jog apeliantė nėra pradinė atsakovės UAB „Eugvilsta“ kreditorė ir savo reikalavimo teisę į atsakovę siekia įgyvendinti vėliau sudaryto reikalavimo teisės perleidimo sandorio pagrindu, savaime nereiškia, kad ji yra netinkamas subjektas pateikti prašymą dėl proceso užbaigtoje byloje atnaujinimo remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu.

28. Apeliantė su prašymu dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismui pateikė antstolio 2019 m. spalio 30 d. patvarkymo Nr. S-19-174-16293 dėl išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimo kopiją. Šiuo patvarkymu, antstoliui įvertinus patvarkyme įvardintas MB „Skolpreka“ antstoliui pateiktas reikalavimo teisų perleidimo sutartis, pradinė išieškotoja UAB „SME Finance“ buvo pakeista nauja išieškotoja MB „Skolpreka“. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, įskaitytinai ir vykdymo stadijoje. CPK 596 straipsnyje yra numatyta galimybė vykdymo procese pakeisti išieškotoją ar skolininką reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju. Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pavyzdžiui, esant reikalavimo perleidimo teisiniams santykiams), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 straipsnio 3 dalis).

29. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje taip pat yra nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.

30. Esant tokiam reikalavimo perleidimo ir naujojo kreditoriaus įstojimo į vykdomąją bylą teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad naujajai kreditorei bei išieškotojai (apeliantei MB „Skolpreka“) galioja visos pradinės išieškotojos prašymu taikytos procesinės priemonės ir pradinės kreditorės naudai taikytos garantijos, pavyzdžiui, skolininkės turto areštas ir iš jo vertės atliktini išieškojimo veiksmai. Taip pat naujoji kreditorė gali naudotis visomis procesinėmis teisėmis, kuriomis galėtų naudotis buvusi kreditorė. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo pačios apeliantės reikalavimo teisės atsakovei UAB „Eugvilsta“ atsiradimo momentą su taikos sutarties patvirtinimo teisme momentu ir vien dėl šios aplinkybės paneigė apeliantės teisės inicijuoti proceso atnaujinimą buvimą. Jeigu tokią teisę turėjo pradinė išieškotoja (pirmosios instancijos teismas tokios aplinkybės neanalizavo ir nevertino), tai šia teise gali pasinaudoti ir apeliantė.

31. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad dėl antstolio patvarkymo pakeisti pradinę išieškotoją naująja išieškotoja paduoto skundo priimta teismo nutartis dar neįsiteisėjusi, nėra reikšmingi. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-40623-862/2019 UAB „Eugvilsta“ skundą dėl minėto antstolio patvarkymo atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-329-934/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį paliko nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

32. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartyje yra nustatytos aplinkybės, kad tarp UAB „SME Finance“, UAB „SME Capital“ ir UAB „EDS PROJECTS“ 2019 m. gegužės 24 d. buvo sudaryta reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 20190524, kurios pagrindu pradinė kreditorė UAB „SME Finance“ įsipareigojo perleisti UAB „Sportin grupė“ sutartyje nurodytas reikalavimo teises, įskaitant ir reikalavimą į UAB „Priešgaisrinės sistemos“ ir UAB „Eugvilsta“, kylantį iš vekselio, bei visas teises ir pareigas vykdomojoje byloje. 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo sudaryta teisių ir pareigų perleidimo sutartis Nr. 2019/09/23-1, kurios pagrindu UAB „Sportin grupė“ perleido naujajai kreditorei UAB „Restoranų vizija“ visas savo teises ir pareigas, kylančias iš 2019 m. gegužės 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties. 2019 m. spalio 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 20191009-1 pagrindu UAB „Restoranų vizija“ perleido naujajai kreditorei MB „Skolpreka“ reikalavimą, kurį sudaro ir reikalavimo teisės į UAB „Eugvilsta“, kylančios iš vekselio, bei visos teisės ir pareigos vykdomojoje byloje. MB „Skolpreka“ 2019 m. spalio 28 d. kreipėsi į antstolį su prašymu CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Antstolis D. Kisielius 2019 m. spalio 30 d. patvarkymu Nr. S-19-174-16293 MB „Skolpreka“ prašymą tenkino ir pakeitė išieškotoją vykdomojoje byloje bei apie šį procesinį veiksmą informavo UAB „Eugvilsta“.

33. Taigi apeliantės galiojančios reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Eugvilsta“ turėjimas nėra paneigtas. Iš antstolio D. Kisieliaus 2019 m. spalio 30 d. patvarkymo matyti, kad piniginio išieškojimo iš atsakovės suma sudaro 259 072,04 Eur (248 656,70 Eur skola ir 10 415,34 Eur palūkanos). Ginčas minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje vyko tik dėl antstolio patvarkymo, kuriuo pakeista išieškotoja, tačiau pati reikalavimo teisė ginčijama nebuvo.

34. Pažymėtina, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoje vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Todėl ir tokie atsakovės UAB „Eugvilsta“ atsiliepimo į atskirąjį skundą teiginiai, kad apeliantė nėra jos kreditorė, nes atsakovės ir apeliantės niekada nesiejo jokie sutartiniai ar deliktiniai santykiai ir nėra jokio teismo sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, jog apeliantė yra atsakovės kreditorė, atmestini kaip aiškiai teisiškai nepagrįsti ir savaime neeliminuojantys apeliantės teisės siekti proceso atnaujinimo byloje, kurioje, jos įsitikinimu, buvo nuspręsta ir dėl jos teisų ar pareigų.

Dėl teismo patvirtintos taikos sutarties teisinės galios ir proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu

35. Pripažinus, kad apeliantė MB „Skolpreka“, kaip reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Eugvilsta“ turėtoja, iš esmės galėtų siekti proceso atnaujinimo šioje byloje, toliau įvertintina, ar Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3232-565/2015, kuria buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, iš tiesų buvo nuspęsta ir dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktos atsakovės kreditorės, t. y. apeliantės materialiųjų teisių arba pareigų, taip pat ar apeliantė turi galimybę galimai pažeistas savo teises ar teisėtus interesus ginti kitais būdais, teismui nurodžius dar ir tokį atsisakymo atnaujinti procesą argumentą, o apeliantei su tuo nesutinkant.

36. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-76-403/2020).

37. Patvirtinus taikos sutartį teisiškai yra išsprendžiamas šalių konfliktas, nustatomos šalių tarpusavio teisės ir pareigos, o pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas. Įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas abipusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Todėl nesutiktina su ieškovės ir atsakovės atsiliepimo argumentais, kad apeliantė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, juolab kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis nagrinėjamu atveju yra vienintelis pagrindas, kuriuo remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovės ginčo turto perleidimas ieškovei.

38. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė bylą užbaigti taikos sutartimi yra viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų, tačiau ši teisė nėra absoliuti. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Taigi teismas, kuriam pateikiama tvirtinti taikos sutartis, ex officio (pagal pareigas) privalo įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.

39. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

40. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas atnaujinamas dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Taigi procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, nes nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam (lot. audiatur et altera pars). Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2015 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-687/2015).

41. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad:

41.1. ieškovės BUAB „Equuleus“ vienintelės akcininkės V. V. 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 18/02 nuspręsta ieškovės įstatinį kapitalą nuo 2 896 Eur padidinti iki 326 495,04 Eur papildomai išleidžiant 11 174 paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos nominali vertė ir kaina yra 28,96 Eur, ir kurias įsigis atsakovė UAB „Eugvilsta“ apmokėdama administracinėmis patalpomis su bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini));

41.2. ieškovės, atstovaujamos direktorės V. V., ir atsakovės, atstovaujamos direktorės V. V. (t. y. to paties asmens), 2019 m. vasario 12 d. sudaryta ir notariškai patvirtinta akcijų pasirašymo sutartimi atsakovė UAB „Eugvilsta“ pasirašė papildomai išleistas ieškovės akcijas ir įsipareigojo jas apmokėti 323 599,04 Eur vertės nekilnojamuoju turtu, perduodama šį turtą ieškovei pagal priėmimo–perdavimo aktą (sutarties 2.2 ir 3.1 punktai);

41.3. ieškovės BUAB „Equuleus“ kreditorių susirinkimas 2019 m. kovo 12 d. pirmuoju kreditorių susirinkimo protokoliniu įrašu Nr. 1, pirmininkaujant ieškovės direktorei V. V., sekretoriaujant UAB „Nemokumas LT“ direktoriui J. G. (J. G.) ir dalyvaujant ieškovės kreditorei UAB „Senvagės rezidencija“, kurios bendra kreditorinių reikalavimų suma tėra 314,09 Eur, t. y. 91,25 proc., nutarė pradėti ieškovės bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Nemokumas LT“;

41.4. ieškovė BUAB „Equuleus“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Nemokumas LT“ įgalioto asmens J. G., veikiančio pagal 2019 m. kovo 18 d. įgaliojimą, 2019 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį atsakovei UAB „Eugvilsta“, prašydama iš atsakovės priteisti 323 600 Eur žalai atlyginti, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas;

41.5. prie ieškovės BUAB „Equuleus“ 2019 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismui pateikto ieškinio pridėti neaktualūs, t. y. 2017 m. balandžio 18 d. Nekilnojamojo turto registro išrašai apie ginčo turtą;

41.6. Vilniaus apygardos teismui 2019 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė teismui pateikė tą pačią dieną tarp ieškovės BUAB „Equuleus“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Nemokumas LT“ įgalioto atstovo J. G., ir atsakovės UAB „Eugvilsta“, atstovaujamos direktorės V. V., pasirašytą taikos sutartį;

41.7. taikos sutartyje šalys nurodė, kad: ieškovė geranoriškai atsisako ieškinio reikalavimo dėl 6 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo (sutarties 1 punktas); atsakovė pripažįsta ieškinio reikalavimą dėl 323 600 Eur turtinės žalos atlyginimo, įsipareigodama žalą ieškovei padengti ne pinigais, o natūra, t. y. perduodama ieškovės nuosavybėn ginčo nekilnojamąjį turtą (sutarties 2 ir 3 punktai); taip pat sutarė, kad ši taikos sutartis kartu laikoma ir turto perdavimo–priėmimo aktu (sutarties 3 punktas), o ieškovė po to, kai įsiteisės teismo nutartis, kuria patvirtinama ši taikos sutartis, įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisinės registracijos į perduotą turtą atlikimo (sutarties 4 punktas);

41.8. byloje nėra duomenų, kad šalys būtų pateikusios, arba bylą nagrinėjantis teismas iš šalių pareikalavęs / savo iniciatyva pridėjęs prie bylos medžiagos Nekilnojamojo turto registro išrašą apie turtą, kurį ieškovė taikos sutartimi perleido atsakovės nuosavybėn, parengtą aktualiu laikotarpiu, t. y. tuo momentu, kai buvo sprendžiamas jų sudarytos taikos sutarties patvirtinimo klausimas;

41.9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-3232-565/2019;

41.10. iš ginčo turto išrašų su istorija (2019 m. spalio 25 d.) matyti, kad nuosavybės teisė į ginčo turtą nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. įregistruotos ieškovės BUAB „Equuleus“ vardu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3232-565/20149 pagrindu. Taip pat matyti, kad ginčo turtui – administracinėms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. birželio 29 d. įregistruota hipoteka, o nuo 2018 m. spalio 5 d. įregistruotas areštas – apribota disponavimo teisė, taip pat įregistruoti dar 8 areštai (galiojantys nuo 2018 m. spalio 12 d., 2018 m. spalio 23 d., 2018 m. gruodžio 5 d., 2018 m. gruodžio 18 d., 2019 m. kovo 14 d., 2019 m. kovo 20 d., 2019 m. birželio 13 d., 2019 m. liepos 30 d.); analogiški juridiniai faktai įregistruoti ir administracinėms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (išskyrus tai, kad hipoteka įregistruota nuo 2009 m. lapkričio 6 d. ir vienu areštu yra mažiau), ir administracinėms patalpoms unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (išskyrus tai, kad įregistruota vienu areštu mažiau).

42. Taigi, iš nurodytos faktinių bylos aplinkybių chronologijos matyti, kad tiek šalims sudarant taikos sutartį, tiek Vilniaus apygardos teismui 2019 m. rugsėjo 10 d. ją tvirtinant visam ginčo turtui (administracinėms patalpoms), kuris taikos sutarties pagrindu perėjo ieškovės BUAB „Equuleus“ nuosavybėn, galiojo ne vienas skirtingų antstolių pritaikytas disponavimo apribojimas (turto areštas). Byloje esantys Turto areštų aktų registro išrašai patvirtina, kad ginčo turtui areštas nuo 2018 m. spalio 5 d. buvo pritaikytas atsakovės UAB „Eugvilsta“ kreditorės UAB „SME Finance“, atitinkamai, ir jos teisių vykdymo procese perėmėjos, apeliantės MB „Skolpreka“, reikalavimams vykdomojoje byloje Nr. 0147/18/02395 užtikrinti. Turto arešto aktų grafose „turto arešto būdas“ buvo nurodytas disponavimo areštuotu turtu apribojimas. Kitaip tariant, buvo uždrausta areštuotą ginčo turtą (administracines patalpas) bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar kitaip šį turtą suvaržyti.

43. Darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju Vilniaus apygardos teismui 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi tvirtinat ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, nuo teismo buvo nuslėptos aplinkybės apie pritaikytus disponavimo ginčo turtu draudimus. Pažymėtina, kad taikos sutarties turinio kontrolę ex officio (pagal pareigas) vykdo teismas, kuriam ji pateikiama tvirtinimui. Įstatymų leidėjo valia teismas neturėtų priimti ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą būti aktyviu ir prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai.

44. Apeliantės su prašymu atnaujinti procesą pateikti duomenys sudaro pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė ir atsakovė galėjo siekti įgyvendinti nesąžiningą ginčo turto perleidimo susijusiai įmonei schemą, turėdamos tikslą išvengti atsiskaitymo šio turto sąskaita su atsakovės kreditoriais, juolab kad kito teisėto būdo perleisti areštuotą turtą nebuvo. Ieškovės sąsajos su atsakove daugiau nei akivaizdžios – abiem juridiniams asmenims vadovavo ta pats asmuo V. V.. Tokiu atveju jai, kaip atsakovės UAB „Eugvilsta“, t. y. skolininkės, direktorei, antstolių nustatyti disponavimo turtu draudimai buvo (turėjo būti) žinomi. Abejonių kelia ir ne teismo tvarka pradėto bankroto pagrįstumas bei tokio proceso tikslai, atsižvelgiant į faktą, kokią menką sumą ieškovė buvo skolinga kreditorei.

45. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šiuo atveju bankroto ne teismo tvarka siekta dalyvaujant susirinkime tik vienam kreditoriui, kurio reikalavimų ieškovei suma tebuvo 314,09 Eur. Be to, bankroto procesas inicijuotas praėjus vos mėnesiui po ieškovės ir atsakovės 2019 m. vasario 12 d. sudarytos akcijų pasirašymo sutarties, t. y. 2019 m. kovo 12 d., pažymėtina, susitarus dėl turto perleidimo už akcijas galiojant ne vienam atsakovės turtui taikytam areštui, įskaitytinai ir taikytam apeliantės interesais bei jos reikalavimų įvykdymo užtikrinimui.

46. Pagrįstų abejotinų dėl šalių tikrųjų ketinimų, tiek inicijuojant neteisminį bankrotą, tiek nagrinėjamą bylą, tiek ir sudarant joje taikos sutartį, apeliacinės instancijos teismui kelia ir tokie viešai prieinami Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad šiuose procesuose dalyvavusiam asmeniui J. G., be kita ko, atstovaujančiam ieškovei kaip įgaliotiniui ir šioje byloje dėl proceso atnaujinimo, nuo 2019 m. kovo 4 d. panaikintas bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas (http://www.avnt.lt/veiklos-sritys/nemokumas-2/administratori-veiklos-prieziura/pazymejimu-panaikinimas/). Nepaisant šio fakto, J. G. 2019 m. kovo 12 d. ieškovės kreditorių susirinkime dėl ne teismo tvarka pradedamo bankroto pristatomas kaip bankroto administratoriaus UAB „Nemokumas LT“ direktorius, nors, vadovaujantis ĮBĮ 11² straipsnio 4 dalimi, teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas privalo turėti ir juridinio asmens, siekiančio teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, vadovo pareigas einantis asmuo. Taikant turiningąjį teisės aiškinimo metodą, darytina ir tokia išvada, kad asmuo, kuriam panaikintas bankroto administratoriaus pažymėjimas, neturi teisės vykdyti bankroto procedūrų nei teismo, nei ne teismo tvarka.

47. Tokios nustatytos ir aptartos aplinkybės, kitaip nei sprendė pirmosios instancijos teismas, lemia poreikį atnaujinti nagrinėjamą bylą ir pakartoti procesą, pakartotinai atliekant ir taikos sutarties turinio kontrolę jos atitikties įstatymui bei kitų asmenų teisių bei interesų nepažeidimo aspektais. Šiame kontekste nesutiktina ir su tokiais skundžiamos nutarties argumentais, kad apeliantė neįrodė neturinti galimybės savo teisių apginti kitu būdu, nei nagrinėjamoje byloje atnaujinus procesą. Viena vertus, teismui nepripažinus apeliantės dalyvavimo nagrinėjamos byloje procesinio suinteresuotumo ir priimtos nutarties įtakos jos teisėms bei interesams, tokių aplinkybių vertinimui nebuvo prielaidų. Antra vertus, siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos tiek procesinės prielaidos, teik materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).

48. Šiuo konkrečiu atveju, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą tvirtina bylos šalys, apeliantė, teikdama prašymą atnaujinti procesą, rėmėsi ne tik proceso įstatymo normomis, t. y. CPK 42 straipsnio 2 dalimi, 585 straipsniu, 675 straipsnio 1 dalimi bei 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, bet ir materialiosios teisės normomis, įtvirtintomis CK 1.80 straipsnyje ir 4.39 straipsnio 1 dalyje, pasisakydama apie imperatyvaus draudimo patvirtinti tokią taikos sutartį, kuria perleidžiamas areštuotas turtas ir tuo pačiu pažiedžiami kitų asmenų, skolininkės kreditorių, teisėti interesai, buvimą.

49. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 675 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas, o turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis, o CK 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Taigi, šių normų ir į bylą apeliantės pateiktų įrodymų (Nekilnojamojo turto registro išrašų, Turto areštų aktų išrašų) pagrindu atsiranda prielaidos iš naujo įvertinti, ar šalių sudaryta bei teismo patvirtinta taikos sutartimi, kaip kad tvirtina apeliantė, galėjo būti pažeistas imperatyvus draudimas perleisti turtą, kurio disponavimo teisė yra apribota antstolio pritaikytu turto areštu, ir ar dėl to pažeidžiamos apeliantės MB „Skolpreka“, kaip atsakovės kreditorės, teisės ir teisėti interesai.

50. Nagrinėjamu atveju apeliaciniam teismui nekyla abejonių, kad teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, netiesiogiai pasisakyta ir dėl apeliantės teisių ar įstatymo saugomų interesų, nepaisant to, kad pačioje taikos sutartyje dėl jos teisių ir pareigų expressis verbis (tiesiogiai, konkrečiai) nepasisakyta. Atsakovei priklausiusio ir apeliantės naudai areštuoto turto perleidimas ieškovei teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu gali turėti įtakos įgyvendinant apeliantės, kaip atsakovės kreditorės, teises skolos priverstinio išieškojimo procese. Todėl ieškovės ir atsakovės atsiliepimuose į apeliantės atskirąjį skundą nurodyti teiginiai, kad nutartyje apskritai nieko nėra pasakyta apie MB „Skolpreka“, atmestini kaip nepagrįsti.

51. Dėl taikos sutartis, pažeidžiančios trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, vertinimo ir kaip pažeidžiančios viešąjį interesą, dėl jos tvirtinimo galimybės buvo pasisakyta ir aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020).

52. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl to padarė neteisingą išvadą, kad apeliantė neturi reikalavimo teisės tokį proceso pakartojimą inicijuoti. Todėl skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – procesas civilinėje byloje Nr. e2-3232-565/2019 atnaujintinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

53. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, atnaujinus byloje procesą taikos sutartis lieka nepatvirtinta, taigi ir nesukelianti teisinių padarinių tol, kol šis klausimas nėra išsprendžiamas iš naujo. Atnaujinus procesą dėl to, kad, teismui tvirtinant taikos sutartį, nuo teismo buvo nuslėptos tam tikros aplinkybės (galimi kiti vienos iš taikos sutarties šalių kreditoriai ir šios šalies turtinė padėtis), galinčios turėti įtakos taikos sutarties sąlygų vertinimui ir taikos sutarties tvirtinimui, teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, privalo iš naujo nustatyti šalių valią dėl taikos sutarties sudarymo, o taikos sutarties sąlygas, jų turinį vertinti pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, t. y. ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir viešajam interesui (CPK 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020).

Dėl MB „Para bellum“ rašytinių paaiškinimų

54. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nedalyvaujanti (proceso atnaujinti pirmosios instancijos teisme neprašiusi) MB „Para bellum“ 2019 m. kovo 30 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo apeliantės atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4531-232/2019 ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3232-565/2019; MB „Para bellum“ pripažinti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

55. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Pagal CPK 367 straipsnio 3 ir 4 dalis toks prašymas atnaujinti procesą paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui ir nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti.

56. Kadangi MB „Para bellum“, kaip nurodyta, kol kas netapo šioje byloje dalyvaujančiu asmeniu ir toks procesinis klausimas nėra spendžiamas apeliacinės instancijos teisme, MB „Para bellum“ rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridėtus dokumentus atsisakytina priimti.

Dėl nutarties perdavimo valstybės įmonei Registrų centrui

57. Panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3232-565/2019, užbaigtoje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtinant ieškovės BUAB „Equuleus“ ir atsakovės UAB „Eugvilsta“ taikos sutartį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui praneština apie nagrinėjamą bylą dėl registruojamo daikto, t. y. administracinių patalpų, unikalus Nr. 4400-0856-4954:5067, unikalus Nr. 4400-0890-3806:8046, unikalus Nr. 4400-0856-4865:5064, unikalus Nr. 4400-0856-4876:5065, esančių adresu Metalo 4, Vilniuje (CPK 137 straipsnio 6 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atnaujinti pareiškėjai mažajai bendrijai „Skolpreka“ terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties paduoti.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos mažosios bendrijos „Skolpreka“ prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3232-565/2019, išnagrinėtoje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Equuleus“ (juridinio asmens kodas 302867918) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eugvilsta“ (juridinio asmens kodas 300035381) dėl žalos priteisimo.

Šios nutarties kopiją pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Teisėja Dalia Kačinskienė