- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-329-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34061-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eugvilsta“
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eugvilsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-40623-862/2019, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Eugvilista“ skundas dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolio 2019-10-30 patvarkymą Nr. S-19-174-16293. Pažymėjo, jog pradinė išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SME Finance“ savo reikalavimą perleido UAB „SportIN grupė“, o pastaroji reikalavimą perleido UAB „Restoranų vizija“, kuri reikalavimą perleido mažajai bendrijai (toliau – MB) „Skolpreka“. Pareiškėja nurodė, jog toks reikalavimo perleidimo skaičius jai kelia abejones dėl perleidimo teisėtumo. Skolininkei apie šiuos reikalavimo perleidimus nebuvo pranešta, dėl ko antstolis turėjo atsisakyti tenkinti MB „Skolpreka“ prašymą dėl išieškotojos pakeitimo.
2. Antstolis 2019-10-17 patvarkymu Nr. S-19-179-28321 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, jog nors naujoji išieškotoja MB „Skolpreka“ ir nepateikė įrodymų apie pareiškėjos informavimą dėl reikalavimo perleidimo, tačiau vadovaujantis teismų praktika, tai nėra pagrindas atsisakyti tenkinti prašymą dėl išieškotojos pakeitimo vykdymo procese.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo MB „Skolpreka“ atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, jog su skundu nesutinka. Atsiliepime pažymėjo, jog įstatymai numato kreditoriaus teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą arba jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-19 nutartimi pareiškėjos UAB „Eugvilista“ skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
5. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė argumentų, patvirtinančių, jog šiuo atveju reikalavimo perleidimas jos atžvilgiu nebuvo galimas nesant jos sutikimo, taip pat argumentų, kodėl reikalavimo perleidimas ir išieškotojo pakeitimas nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažintas pažeidžiančiu jos teises bei interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Eugvilista“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-19 nutartį ir ginčo klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2019-10-30 patvarkymą Nr. S-19-174-16293, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0174/18/02395 (1 t., b.l. 298-302).
Žemesnės instancijos teismas
7. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
7.1. Pareiškėja skundė antstolio Donato Kisieliaus 2019-10-30 patvarkymą Nr. S-19-174-16293 ne dėl to, kad nebuvo duotas jos (pareiškėjos) sutikimas reikalavimo perleidimui, o dėl to, kad ji nebuvo informuota apie reikalavimo perleidimą. Dėl skolininko informavimo apie reikalavimo perleidimą, t.y. dėl ginčo dalyko šioje byloje pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu visiškai nepasisakė, todėl sprendimas yra be motyvų (kalbama visai apie kitką) ir liko neatskleista bylos esmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas);
7.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtina, kad iki ginčo patvarkymo priėmimo dienos skolininkė UAB „Eugvilsta“ jokiais būdais nebuvo informuota apie reikalavimo perleidimo faktą, todėl pirmosios instancijos teismas ginčo patvarkymą privalėjo panaikinti.
7.3. Antstolis Donatas Kisielius neįsitikino, ar skolininkas UAB „Eugvilsta“ iš tiesų buvo informuotas apie pradinio išieškotojo UAB „SME Finance“ reikalavimo perleidimą UAB „SportIN grupė“, pastarojo perleidimą UAB „Restoranų vizija“ ir pastarojo perleidimą UAB „Skolpreka“. Jokie reikalavimo perleidimo dokumentai iki ginčo patvarkymo priėmimo skolininkei UAB „Eugvilsta“ nebuvo pateikti. UAB „Skolpreka“ pranešimas apie reikalavimo perleidimą buvo parengtas 2019-11-05, o įteiktas skolininkei UAB „Eugvilsta“ 2019-11-07, t.y. jau po ginčo patvarkymo priėmimo dienos.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo UAB „Skolpreka“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo prašė pareiškėjos UAB „Eugvilsta“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-nutartį palikti nepakeistą (2 t., b. l. 3-7).
3. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
9.1. Pateikdamas prašymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese suinteresuotas asmuo neturėjo pareigos teikti antstoliui įrodymus apie skolininko informavimą. Suinteresuotam asmeniui pakako pateikti įrodymus apie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą, o antstoliui pakako įsitikinti, kad reikalavimas iš tiesų yra perleistas naujajam kreditoriui – suinteresuotam asmeniui. Visus privalomus procesinio veiksmo atlikimui įrodymus suinteresuotas asmuo antstoliui pateikė;
9.2. Pareiškėjos informavimas apie Reikalavimo teisių sutarčių (2019-05-24 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir 2019-10-09 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties) sudarymą šiuo atveju nebuvo reikalingas. Kreditorius buvo laisvas spręsti dėl jam priklausančios Reikalavimo teisės tolimesnio likimo, tame tarpe ir perleidimo;
9.3. Pagal formuojamą teismų praktiką, prašymo pakeisti išieškotoją vykdymo procese nagrinėjimo dalyką sudaro formalus pateiktų dokumentų vertinimas ir nustatymas, ar perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės naujajam kreditoriui. Kitokio pobūdžio aplinkybės nėra tiriamos ir dėl jų nėra aiškinamasi. Pagrindas atmesti prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese yra tik tuomet, kai nustatoma, kad naujajam kreditoriui neperėjo materialinės ir subjektinės teisės, tačiau tokių duomenų teismui nepateikta.
9.4. Skolininko sutikimas nagrinėjamu atveju nereikalaujamas dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl išieškotojo pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo išieškotojo atžvilgiu nėra blogesnė už buvusią pradiniam išieškotojui.
9.5. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad ji iki antstolio pranešimo apie patvarkymo priėmimą būtų tinkamai įvykdžiusi prievolę pirminiam išieškotojui. Pareiškėja taip pat nenurodė jokių kitų antstolio veiksmų neteisėtumą galimai pagrindžiančių aplinkybių, jų neįrodinėjo, todėl suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjos reikalavimai šioje byloje yra reiškiami formaliais pagrindais, galimai siekiant vilkinti išieškojimo proceso įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
4. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-19 nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Eugvilsta“ skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Byloje nustatyta, kad 2019-05-24 tarp SME Finance, UAB „SME Capital“ ir UAB EDS PROJECTS buvo sudaryta reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 20190524, kurios pagrindu, pradinis kreditorius SME Finance įsipareigojo perleisti UAB „Sportin grupė“ sutartyje nurodytas reikalavimo teises, įskaitant ir reikalavimą į UAB „Priešgaisrinės sistemos“ ir pareiškėją UAB „Eugvilsta“, kylantį iš vekselio, bei visas teises ir pareigas vykdomojoje byloje (2 t., b.l. 9-17). 2019-09-23 buvo sudaryta teisių ir pareigų perleidimo sutartis Nr. 2019/09/23-1, kurios pagrindu UAB „Sportin grupė“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Restoranų vizija“ visas savo teises ir pareigas, kylančias iš 2019-05-24 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties (2 t., b. l. 20-22). 2019-10-09 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 20191009-1 pagrindu UAB „Restoranų vizija“ perleido naujajam kreditoriui MB „Skolpreka“ reikalavimą, kurį sudaro ir reikalavimo teisės į UAB „Eugvilsta“, kylančios iš vekselio, bei visos teisės ir pareigos vykdomojoje byloje (2 t., b.l. 24-28). MB „Skolpreka“ 2019-10-28 kreipėsi į antstolį su prašymu CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka pakeisti išieškotoją vykdymo procese (2 t., b.l. 8). Antstolis Donatas Kisielius 2019-10-30 patvarkymu Nr. S-19-174-16293 MB „Skolpreka“ prašymą tenkino ir pakeitė išieškotoją vykdomojoje byloje bei apie šį procesinį veiksmą informavo UAB „Eugvilsta“. UAB „Eugvilsta“ pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2019-10-30 patvarkymą Nr. S-19-174-16293, nes jai nebuvo pranešta apie aukščiau nurodytus reikalavimo perleidimus, todėl antstolis turėjo atsisakyti tenkinti MB „Skolpreka“ prašymą dėl išieškotojos pakeitimo.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-19 nutartimi pareiškėjos UAB „Eugvilista“ skundą dėl antstolio veiksmų atmetė (2 t., b.l. 32-33). Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pareiškėja nepateikė argumentų, patvirtinančių, jog šiuo atveju reikalavimo perleidimas jos atžvilgiu nebuvo galimas nesant jos sutikimo, taip pat argumentų, kodėl reikalavimo perleidimas ir išieškotojo pakeitimas nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažintas pažeidžiančiu jos teises bei interesus.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog ji skundė antstolio Donato Kisieliaus 2019-10-30 patvarkymą Nr.S-19-174-16293 ne dėl to, kad nebuvo duotas jos sutikimas reikalavimo perleidimui, o dėl to, kad ji nebuvo informuota apie reikalavimo perleidimą, todėl ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl apeliantės nurodytų motyvų. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais apeliantės teiginiais.
8. Susipažinęs su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties turiniu, sutiktina su apelianto argumentu, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nevertino ir nepasisakė dėl to, ar pareiškėja (apeliantė) nagrinėjamu atveju buvo informuota apie reikalavimo perleidimo sutartį, kurio pagrindu buvo pateiktas prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Tačiau tai savaime nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos priimtą skundžiamą nutartį.
9. CPK 596 straipsnio 1 dalies norma keitėsi. Nuo 2019-08-01 klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese sprendžia antstolis. Nepaisant to, anksčiau teismų praktikoje pateikti išaiškinimai gali būti taikomi ir nagrinėjamu atveju. Dėl CPK 596 straipsnio 1 dalies normos taikymo savo praktikoje yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas, nurodydamas, jog CPK 596 straipsnis, numatantis procesinių teisių perėmimą, nenustato, kokius įrodymus būtina pateikti teismui tokio prašymo išsprendimui. Kreditorius savo materialiąsias teises gali perleisti be skolininko sutikimo (CK 6.101 straipsnis). Todėl procesinio klausimo (teisių perėmimo) nagrinėjimas taip pat negali būti siejamas su priešingos šalies (skolininko) valios išreiškimu ar neišreiškimu. Teismas, spręsdamas teisių perėmimo klausimą vykdymo procese CPK 596 straipsnio pagrindu, tik turi įsitikinti, ar pradinis kreditorius (išieškotojas) perleido priverstinai teismo sprendimo pagrindu vykdomą reikalavimą kitam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-408-178/2016).
10. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pateikdamas prašymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese, naujasis kreditorius (suinteresuotas asmuo MB „Skolpreka“) turėjo pateikti įrodymus, kokiu pagrindu vykdymo procese jis perėmė atitinkamas materialines subjektines teises į skolininką UAB „Eugvilsta“, tačiau neturėjo pareigos antstoliui pateikti įrodymus apie skolininko UAB „Eugvilsta“ informavimą.
11. Kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reglamentuoja CK 6.101 straipsnio 1 dalis nustatanti, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad nagrinėjamu atveju pradinio kreditoriaus teisė perleisti savo reikalavimo teisę į skolininką buvo apribota (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo išvadai, jog 2016-06-04 reikalavimo perleidimo sutartis yra netinkamas pagrindas išieškotojo vykdymo procese pakeitimui pagal CPK 596 straispnį.
12. Kaip jau buvo minėta, pagal formuojamą teismų praktiką prašymo pakeisti išieškotoją vykdymo procese nagrinėjimo dalyką sudaro formalus pateiktų dokumentų vertinimas ir nustatymas, ar perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės naujajam kreditoriui. Kitokio pobūdžio aplinkybės paprastai nėra tiriamos ir dėl jų nėra aiškinamasi. Pagrindas atmesti prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese yra tuomet, kai nustatoma, kad naujajam kreditoriui neperėjo materialinės ir subjektinės teisės, tačiau tokių duomenų teismui nepateikta.
13. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės remiasi CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.
14. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog jeigu naujasis kreditorius (išieškotojas) teismo sprendimo vykdymo procese pateikė teismui prašymą dėl išieškotojo pakeitimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutartį, laikoma, kad apie reikalavimo teisių perleidimą tapo žinoma ir skolininkui. Juo labiau, jei toks skolininkas atskiruoju skundu skundžia teismo nutartį dėl išieškotojo pakeitimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-357-330/2017; 2012-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-462/2012).
15. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog išieškotojas MB „Skolpreka“ prašymą dėl išieškotojo pakeitimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutartį pateikė vykdymo procese, todėl yra laikoma, jog apie reikalavimo teisių perleidimą tapo žinoma ir skolininkei UAB „Eugvilsta“, kuri skudžia antstolio patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo. Be to, reikalavimo perleidimo sutartimi nepasikeitė skolininkės UAB „Eugvilsta“ teisinė padėtis, pasikeitė tik kreditorius, kuriam vykdymo procese ji turės grąžinti priteistą skolą.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
17. Apibendrinant tai, kas išdėstytą, konstatuotina, jog antstolis atliko visus jam pavestus veiksmus pagal teisės aktų reikalavimus ir tik įsitikinęs reikalavimo perleidimo fakto egzistavimu, priėmė ginčijamą 2019-10-30 patvarkymą Nr. S-19-174-16293. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pareigos informuoti skolininką esant reikalavimo perleidimui vykdymo procese, nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliantės UAB „Eugvilsta“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-19 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.