Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1280-430/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-18
Bylos Nr.: e2A-1280-430/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas: G. B. B.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Turto lizingas“
Advokatai: Eglė Latauskienė, Viačeslavas Beperščius, Eglė Lastauskienė

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-1280-430/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04398-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal atsakovų G. B. B. e. R. ir S. N. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto lizingas“ ieškinį atsakovams G. B. B. e. R. ir S. N. R. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Turto lizingas“ (toliau – UAB „Turto lizingas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama: 1) iškeldinti atsakovus G. B. B. e. R. ir S. N. R. iš ieškovei UAB „Turto lizingas“ priklausančios gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos; 2) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai negautas pajamas už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., iš viso – 22 000 Eur; 3) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai negautas pajamas – po 800 Eur kas mėnesį, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo; 4) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. įvyko antstolės Virginijos Meškauskienės organizuojamos varžytynės Nr. 141308, kuriose buvo parduotas atsakovei G. B. B. e. R. priklausantis 12,03 arų žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 178,38 kv. m vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Varžytynėse žemės sklypas ir gyvenamosios patalpos už 70 131 Eur kainą buvo parduotos ieškovei UAB „Turto lizingas“, ši visą kainą sumokėjo ir nuosavybės teisę į juos įgijo 2017 m. rugsėjo 15 d. Nors atsakovei priklausantys žemės sklypas ir gyvenamasis namas buvo parduoti, atsakovai neišsikėlė iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo. 2017 m. spalio 12 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pranešimu, prašydama ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pranešimo gavimo dienos išsikelti iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo. Atsakovai ignoravo ieškovės pranešimą ir iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo geranoriškai neišsikėlė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė negalėjo naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, taip pat į tai, kad atsakovai juo naudojosi be teisinio pagrindo, ieškovė pateikė negatorinį ieškinį atsakovams, kuriuo siekė pašalinti nuosavybės teisės į jai priklausantį gyvenamąjį namą pažeidimus ir taip pat prisiteisti iš atsakovų negautas pajamas. Pažymėjo, kad 2018 m. kovo 14 d. atsakovė raštu įsipareigojo už gyvenamąjį namą mokėti 800 Eur dydžio nuomos mokestį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau atsakovė prisiimtų įsipareigojimų geranoriškai nevykdė, kartu su sutuoktiniu visą laikotarpį nuo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą perėjimo ieškovei momento, gyvenamuoju namu naudojosi neatlygintinai. Atsakovai tokiais savo veiksmais pažeidė ieškovės, kaip gyvenamojo namo savininkės, teises ir gavo naudos. Atsakovai sudarė ieškovei kliūtis disponuoti jai priklausančiu turtu, jį realizuoti ir iš jo gauti pajamų. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovams turi būti taikytina civilinė atsakomybė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė G. B. B. e. R. atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovės UAB „Turto lizingas“ ieškinį, priteisti iš ieškovės atsakovės G. B. B. e. R. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad atsakovė kartu su savo sutuoktiniu S. N. R. ir akcine bendrove Luminor Bank (toliau – AB „Luminor Bank“) 2013 m. birželio 7 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2403-2013-82825, pagal kurią atsakovei ir jos sutuoktiniui buvo suteiktas būsto kreditas terminui iki 2023 m. gegužės 16 d. Įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), hipoteka. Bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį dėl to, kad atsakovė ir jos sutuoktinis neva netinkamai vykdė kreditavimo sutartį. 2016 m. gegužės 16 d. notarė išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 14-2556 dėl atsakovės ir jos sutuoktinio skolos išieškojimo iš bankui įkeisto turto. Bankas su šiuo vykdomuoju įrašu kreipėsi į antstolę Virginiją Meškauskienę, ji priėmė vykdyti 2016 m. gegužės 16 d. vykdomąjį įrašą ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0015/16/01127. 2017 m. sausio 3 d. antstolė Virginija Meškauskienė patvarkymu Nr. S1-8489 paskelbė pirmąsias turto varžytynes, buvo nustatyta pradinė pardavimo kaina – 87 200 Eur. 2017 m. sausio 26 d. atsakovė pateikė antstolei uždarosios akcinės bendrovės „Domus Optima“ (toliau – UAB „Domus Optima“) turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta turto vertė – 109 000 Eur. Antstolė Virginija Meškauskienė atšaukė 2017 m. sausio 3 d. paskelbtas turto varžytynes ir paskelbė pirmąsias turto varžytynes, vadovaudamasi UAB „Domus Optima“ nustatyta turto verte. 2017 m. kovo 1 d. patvarkymu Nr. S1-11878 pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Bankui šiuo patvarkymu pasiūlyta perimti varžytynėse neparduotą turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą ir nustatytas terminas iki 2017 m. kovo 9 d. informuoti antstolę Virginiją Meškauskienę apie ketinimą perimti turtą. 2017 m. kovo 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1066-647/2017 buvo priimtas atsakovės ir jos sutuoktinio pareiškimas iškelti jiems bankroto bylą. 2017 m. kovo 7 d. patvarkymu Nr. S1-12264 vykdomoji byla Nr. 0015/16/01127 buvo sustabdyta. 2017 m. birželio 8 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1066-647/2017 nutarė atsakovės ir jos sutuoktinio pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo palikti nenagrinėtą. Ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 23 d. Antstolė Virginija Meškauskienė 2017 m. birželio 30 d. patvarkymu Nr. S1-19866 atnaujino vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/16/00127 ir atnaujino terminą bankui perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą. 2017 m. liepos 18 d. patvarkymu Nr. S1-20903 antstolė Virginija Meškauskienė paskelbė antrąsias turto varžytynes, pradinė pardavimo kaina – 65 400 Eur. 2017 m. rugpjūčio 17 d. vykusiose varžytynėse turtas buvo parduotas ieškovei, pardavimo suma – 70 131 Eur. Pažymėjo, kad atsakovė gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), gyveno jau daugiau nei 6-erius metus. Atsakovė turtą įsigijo pagal 2011 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė nuolat kartu su savo sutuoktiniu gyveno šiame gyvenamajame name, jį saugojo, prižiūrėjo, remontavo, dėl to susidarė neginčytinas atsakovės ryšys su gyvenamuoju namu. Atsakovė nėra užėmusi gyvenamojo namo savavališkai, jį įgijo teisėtai ir egzistuojant juridiniam pagrindui. Egzistuojant atsakovės ryšiui su gyvenamuoju namu, darytina išvada, kad iškeldinus atsakovę iš gyvenamojo namo būtų pažeista jos būsto neliečiamybės teisė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnio prasme. Be to, atsakovė yra gana senyvo amžiaus – (duomenys neskelbtini), yra pažeidžiama, ir išsikėlimas iš gyvenamojo namo jai sukeltų itin sunkių psichologinių pasekmių. Taip pat yra sunki atsakovės finansinė padėtis – atsakovė neturi transporto priemonių, jos pajamos 2016 metais, atskaičius mokesčius, buvo 2 311,95 Eur, t. y. maždaug po 192,66 Eur per mėnesį. Varžytynių metu ieškovei parduotas turtas buvo vienintelis atsakovei priklausęs nekilnojamasis turtas, atsakovė neturi jokio kito nekilnojamojo turto. Nurodė, kad ieškovė, pirkdama turtą iš varžytynių, suvokė prisiimamą riziką. Atsakovė ir ieškovė tarėsi dėl turto išpirkimo, tačiau ieškovė vėliau nutraukė derybas dėl nežinomų priežasčių. Būsto išpirkimas išsimokėtinai būtų užtikrinęs atsakovės teisę į būsto neliečiamybę, kartu būtų patenkinti ieškovės verslo interesai. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad antstolė Virginija Meškauskienė neturėjo teisės atnaujinti bankui termino perimti turtą. Antstolė 2017 m. kovo 1 d. patvarkymu nustatė bankui terminą perimti turtą iki 2017 m. kovo 9 d. Taigi antstolė nustatė terminą bankui perimti turtą iki konkrečios datos, o ne per tam tikrą dienų skaičių, dėl to antstolė negalėjo pratęsti ar atnaujinti šio termino dar 3 dienoms. Nuo pirmųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis iki antrųjų varžytynių paskelbimo praėjo 32 dienos, t. y. antrosios varžytynės buvo paskelbtos 32-ą dieną po pirmųjų varžytynių, todėl buvo praleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas, per kurį antstolė privalėjo surengti antrąsias varžytynes. Be to, antstolė nepasiūlė atsakovei iš naujo įvertinti parduodamo turto.

5. Atsakovė, pateikdama atsiliepimą į patikslintą ieškinį, papildomai nurodė, kad ieškovei, įsigyjant iš varžytynių turtą, buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad gyvenamasis namas nebaigtas statyti. Tai reiškia, kad ieškovė, įgijusi nuosavybės teises į šį turtą, pirmiausia turės užbaigti gyvenamojo namo statybą, todėl tam tikrą laiką negalės juo pilnai naudotis pagal paskirtį, bus apribotos jos galimybės išnuomoti šį turtą kitiems asmenims. Atsakovės manymu, ieškovė, jau pirkdama iš varžytinių turtą, numatė, kad kol namo statyba nebus užbaigta, ji negaus pajamų iš jo nuomos. Ieškovei buvo žinoma ir tai, kad gyvenamasis namas nėra laisvas – ji pirko namą, kuriame faktiškai gyvena žmonės. Nurodė, kad pirkėjas, pirkdamas turtą iš varžytynių, taip pat prisiima tam tikrą riziką. Be to, ieškovė neįrodė, kad nuostolius patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl reikalavimas priteisti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą turi būti atmestas. Priteisus ieškovės prašyto dydžio nuostolius, būtų pažeistas teisingo žalos atlyginimo principas, nes nebūtų nustatytas tikrasis žalos dydis, būtų priteista ne patikimais įrodymais, o nepagrįstomis prielaidomis nustatyto dydžio žala. Pažymėjo, kad iš byloje pateikto rašto turinio matyti, jog atsakovė raštu įsipareigojo ieškovei UAB „Turto lizingas“ iki 2018 m. kovo 28 d. sumokėti 3 000 Eur užstatą, jeigu šalys sutartų dėl taikos sutarties civilinėje byloje dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Rašte taip pat nurodytas įsipareigojimas mokėti 800 Eur nuomos mokestį. Dėl to turi būti padaryta išvada, kad atsakovė rašte nurodytus įsipareigojimus prisiėmė su sąlyga, kad byloje bus sudaryta taikos sutartis, kuria bus susitarta dėl nekilnojamojo turto perleidimo sąlygų, t. y. atsakovė savo pareigų atsiradimą siejo su tam tikrų aplinkybių (sąlygų) atsiradimu ateityje. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad atsakovei rašte nurodytos prievolės atsirastų tik įvykus sąlygai – byloje sudarius taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju taikos sutartis byloje nebuvo sudaryta, todėl atsakovė rašte nurodytų pareigų neįgijo. Pabrėžė, kad tarp atsakovės ir ieškovės UAB „Turto lizingas“ nebuvo sudaryta nuomos sutartis, todėl ji neturėjo prievolės mokėti nuomos mokesčio.

6. Atsakovas S. N. R. atsiliepimo dėl nagrinėjamo patikslinto ieškinio nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu ieškovė dar kartą patikslino ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad ginčo turto varžytynių data yra 2017 m. rugsėjo 18 d., o ne 2017 m. rugsėjo 15 d., dėl to nuo tos datos ieškovė patikslino reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, t. y. reikalavimas sumažintas 80 Eur suma iki 21 920 Eur sumos. Prašė negautas pajamas priteisti iš atsakovų solidariai, jeigu teismas nevertintų kitaip.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – iškeldino atsakovus iš ieškovei priklausančios gyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos; priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 21 920 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.; priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų negautas pajamas (po 800 Eur) kas mėnesį už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo; priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 2 570,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė valstybės naudai solidariai iš atsakovų 282,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Turto lizingas“ nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą pagal ieškinio reikalavimą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), įgijo varžytynių metu. Iš faktinių bylos aplinkybių matoma, kad po turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo atsakovai iš ginčo patalpų neišsikraustė, su ieškove nei nuomos, nei panaudos sutartys nebuvo sudarytos, į ieškovės ieškinio reikalavimą išsikraustyti iš ginčo patalpų atsakovai nereagavo. Teismas padarė išvadą, kad dėl šių nustatytų aplinkybių ieškovė negalėjo naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis ginčo patalpomis. Atsakovai, po įvykusių turto pardavimo varžytynių 2017 m. rugsėjo 18 d. savo noru neišsikėlė iš ieškovės nusipirktų ginčo patalpų ir taip pažeidė ieškovės teisę naudotis įsigytu turtu.

10. Teismas vertino, kad atsakovų turėta teisė į ginčo gyvenamąjį būstą negali paneigti ieškovės teisės nekliudomai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Šiuo atveju ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu atsakovai naudojosi be teisinio pagrindo ir taip pažeidė ieškovės, kaip šio turto savininkės, teises. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iškeldinti atsakovus, dėl to ieškovės reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų tenkintinas.

11. Teismas vertino, kad, remiantis bylos medžiaga, atsakovai, neatlygintinai naudodamiesi ieškovei priklausančiu ginčo nekilnojamuoju turtu, kurį turėjo atlaisvinti, gavo naudos, t. y. nepatyrė išlaidų, kurias paprastai patirtų sąžiningas ir rūpestingas asmuo, užtikrindamas savo gyvenamąjį būstą. Atsakovai sudarė ieškovei kliūtis disponuoti jai priklausančiu turtu, jį realizuoti ir iš jo gauti pajamų. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovams turi būti taikytina civilinė atsakomybė. Atsakovų rūpestingumo pareigos pažeidimu laikytini neteisėti veiksmai – naudojimasis ieškovės gyvenamuoju namu be teisinio pagrindo nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. Dėl šių atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuostolių, negavo pajamų, kurias galėjo gauti. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, laikė, kad ieškovė gyvenamojo namo negalėjo išnuomoti, kitaip panaudoti tretiesiems asmenims, nes atsakovai gera valia iš ieškovės turto neišsikėlė. Teismas nurodė, kad ieškovė negavo pajamų už atsakovų neteisėtai naudojamą ginčo turtą, todėl atsakovai privalo atlyginti žalą. Teismas, vertindamas atsakovų gautos naudos dydį, rėmėsi bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad atsakovė buvo pateikusi sutikimą už ieškovės gyvenamąjį namą mokėti 800 Eur dydžio nuomos mokestį kas mėnesį. Taip pat teismas nustatė, kad byloje pateiktos atitinkamo nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainos pagal objekto buvimo vietą ir statybos metus interneto tinklalapiuose www.aruodas.lt ir www.domoplius.lt. Pažymėjo, kad panašūs kaip ieškovės ginčo objektas gyvenamieji namai, buvo nuomojami nuo 790 iki 1 300 Eur. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas tenkino ieškovės reikalavimus dėl negautų pajamų priteisimo, t. y. tenkino 21 920 Eur negautų pajamų reikalavimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir po 800 Eur negautų pajamų kas mėnesį už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12. 2021 m. kovo 9 d. atsakovė G. B. B. e. R. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą civilinėje byloje ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant esminius civilinio proceso principus: lygiateisiškumo ir procesinio lygiateisiškumo, proceso kalbos, rungimosi, dispozityvumo, betarpiškumo, žodiškumo. Teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant atsakovės esmines dalyvavimo civiliniame procese teises: teisę būti išklausytai, teisę pasisakyti gimtąja kalba, teisę aktyviai dalyvauti civiliniame procese, teisę teikti įrodymus ir paaiškinimus, atsakyti į proceso dalyvių klausimus ir užduoti kitiems proceso dalyviams klausimus.

13.2. Nors ieškovė teigia, kad atsakovų pastangomis yra vilkinamas bylos nagrinėjimas, ji pati nuo pat pradinio ieškinio dienos žinojo, kad gyvenamajame name gyvena sutuoktiniai – atsakovai, bet tik po daugiau kaip 2-ejų metų bylos nagrinėjimo teisme pateikė galutinį patikslintą ieškinį, kuriame kaip atsakovą įtraukė atsakovės sutuoktinį.

13.3. Teismo vertinimas, kad galima vykdyti bylos nagrinėjimą mišriuoju proceso šalių dalyvavimo būdu, yra nepagrįstas atsakovės teisių interesų užtikrinimo atžvilgiu. Vertinant situaciją valstybėje dėl pandemijos plitimo ribojimo, asmenų ribojimą judėti tarp savivaldybių ir į valstybės įstaigas, atsakovų socialinę padėtį ir amžių (jie priskirtini senyvo amžiaus asmenims), jų atžvilgiu turi būti imamasi ypatingų apsaugos priemonių. Teismas netinkamai įvertino situaciją ir taip pažeidė atsakovės teisėtų interesų užtikrinimą pasitelkiant atstovus, kas sudaro rungimosi, teisės į teisingą teismą, lygiateisiškumo, dispozityvumo principų pažeidimus. Taip pat būtų pažeistas ir advokatūros įstatyme nustatytas kliento konfidencialios informacijos neatskleidžiamumo principas, nes tokia teismo organizavimo forma nesudaro galimybių su atstovaujamu asmeniu teismo posėdžio metu betarpiškai bendrauti. Atsakovė teismui buvo nurodžiusi, kad pati betarpiškai siekė dalyvauti visuose teismo posėdžiuose. Atsakovės valios išreiškimas negali būti perkeliamas atstovo atžvilgiu, nes tik tokia proceso šalis turi pamatines teises – teisme būti išklausyta, pateikti savo asmeninę nuomonę ir prašymus, atsakyti į teismo ir šalių klausimus ir pan. Taigi šios teisės negalėjo būti atstovui perkeltos ir jo realizuotos. Konsultacijų tiesioginio teismo posėdžio metu nebuvimas sudarė sąlygas pažeisti svarbius žmogaus teisinės apsaugos principus.

13.4. Ginčo dalyko klausimai išspręsti tik atsakovės vardu ir tik jos atžvilgiu yra priimtos teisinės pasekmės. Tai patvirtina 2019 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-17-15-10212, kuriame nurodoma, kad atsakovė yra buvusi turto savininkė, o duomenų apie jos sutuoktinį S. N. R. nėra.

13.5. Atsakovė negalėjo įsipareigoti ieškovei mokėti kas mėnesį po 800 Eur nuomos mokesčio, nes nemoka lietuvių kalbos ir nemoka rašyti lietuviškai.

13.6. Atsakovų teisinė gynyba dėl namo pardavimo iš varžytynių negali būti laikytina piktybiniu neišsikėlimu iš gyvenamojo namo, nes atsakovai turėjo teisinį lūkestį vertinti, kad šis namas su žemės sklypu buvo antstolio sprendimais realizuotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus.

Žemesnės instancijos teismas

13.7. Teismas savo teiginiais ir argumentais nepagrindė, kad šioje byloje ieškovė teismui įrodė civilinei atsakomybei kilti egzistuojančias būtinąsias sąlygas, t. y. žalos padarymo faktą, kaip pagrindą atsakovės prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovės veiksmų ir kitų būtinų sąlygų. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, jog įsigydama iš varžytynių turtą tikėjosi ir turėjo galimybę iš karto gauti pajamas iš ginčo gyvenamojo namo nuomos, ypač įvertinus tai, kad nuostolių atlyginimo prašo priteisti nuo 2018 m. balandžio 5 d., t. y. nuosavybės teisių į iš varžytynių įgytą turtą įgijimo dienos. Teismas, priteisdamas ieškovės naudai negautas pajamas, privalėjo nustatyti, ar ieškovės negautos pajamos ir jų dydis nulemtas atsakovės neteisėtų veiksmų ir (ar) iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių forma atsirado neigiamų padarinių ieškovei. Nagrinėjamu atveju, teismas pažeidė teisingumo principą, nes ieškovei priteisė žalos atlyginimą viršijančius tikruosius realius nuostolius. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir šioje dalyje priėmė nepagrįstą teismo sprendimą, tad jis yra naikintinas ir turi būti priimtinas naujas sprendimas.

Šalies argumentai

14. 2021 m. kovo 12 d. atsakovas S. N. R. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Turto lizingas“ ieškinį atmesti.

15. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

15.1. Atsakovai nesutiko, kad civilinė byla būtų nagrinėjama nuotoliniu būdu, nes atsakovai yra Prancūzijos Respublikos piliečiai, jie nemoka lietuvių kalbos, todėl jiems reikalingas vertėjas ir tinkama, tiesiogiai teikiama advokatų pagalba. Be to, atsakovai neturėjo techninių galimybių dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. 2020 m. gruodžio 29 d. ieškovo atstovė pateikė teismui prašymą 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdį organizuoti nuotoliniu būdu, fiziniu būdu arba mišriuoju (nuotoliniu ir fiziniu) būdu. Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo atstovės prašymą, net nepareikalavo kitų bylos dalyvių pareikšti nuomonės dėl galimybės nagrinėti bylą nuotoliniu, fiziniu arba mišriuoju (nuotoliniu ir fiziniu) būdu, pakeitė savo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą dėl bylos nagrinėjimo organizavimo, ir 2020 m. gruodžio 30 d. rezoliucija nutarė civilinę bylą 2021 m. sausio 19 d. 9.30 val. teismo posėdyje nagrinėti mišriu (nuotoliniu/fiziniu būdu). Teismas neužtikrino proceso dalyviui galimybės su advokatu ir vertėju bendrauti (pasitarti) tiesiogiai, kai kiti proceso dalyviai tokiame bendravime nedalyvauja, o tai visiškai neįmanoma naudojantis vaizdo konferencijų programa ZOOM. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą be atsakovų ir jų atstovų, nes mišriuoju būdu atsakovų dalyvavimas teismo posėdyje buvo neįmanomas.

15.2. Atsakovas S. N. R. yra Prancūzijos Respublikos pilietis, jis lietuvių kalbos nemoka, todėl keletą kartų prašė teismą įpareigoti ieškovą pateikti patikslinto ieškinio ir jo priedų vertimą į prancūzų kalbą, tačiau pirmosios instancijos teismas jo prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas neįteikė atsakovui ir galutinio teismo sprendimo vertimo į jam suprantamą kalbą. Atsakovo teisių susipažinti su bylos medžiaga, pateikti atsiliepimą, tiesiogiai dalyvauti nagrinėjant bylą, tiesiogiai naudotis advokato pagalba ir vertėjo paslaugomis, užduoti klausimus proceso dalyviams ir tiesiogiai teikti teismui paaiškinimus pirmosios instancijos teismas neužtikrino ir taip padarė esminius procesinės teisės normų pažeidimus.

15.3. Atsakovas S. N. R. ir atsakovė G. B. B. e. R. įsigijo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą būdami santuokoje, dėl to preziumuojama, kad ½ nurodyto turto dalis priklauso atsakovui, ½ atsakovei. Ieškovas pateikė teismui 2017 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriame nurodyta, kad iš varžytynių buvo parduotas atsakovės G. B. B. e. R. turtas. Atsakovas vykdymo proceso metu nebuvo informuojamas apie jam priklausančio turto dalies pardavimą, ir nėra dokumentų, patvirtinančių, kad jam priklausantis turtas buvo parduotas.

15.4. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis ketino išnuomoti ar parduoti namą. Ieškovo pateiktas neva atsakovės surašytas raštas ir skelbimai internete dėl gyvenamųjų namų nuomininkų paieškos neįrodo nei atsakovo gaunamos naudos, nei ieškovo patiriamų nuostolių.

15.5. Teismas nepagrįstai priteisė į valstybės biudžetą solidariai iš atsakovų 282,54 Eur bylinėjimosi išlaidų už vertėjo paslaugas, kadangi už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto.

16. Ieškovė 2021 m. kovo 30 d. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo atmesti G. B. B. e. R. apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą motyvuojamas šiais argumentais:

17.1. COVID-19 plėtra bei karantinas nėra ir negali būti vienareikšmis pagrindas atidėti teismo posėdžius. Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijose nurodyta teismo posėdžius organizuoti tik išskirtiniais atvejais, kai jų negalima nukelti vėlesniam laikui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, turi būti padaryta išvada, kad teismas turėjo teisę organizuoti teismo posėdį mišriuoju būdu. Kadangi atsakovė teismo procesą vilkino, šis procesas pirmosios instancijos teisme užsitęsė daugiau nei 3-ejus metus. Vien dėl šios priežasties teismo posėdžio nukelti teismas nebegalėjo. Atitinkamai, kadangi atsakovai neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, šis buvo organizuojamas kitu rekomenduojamu būdu – mišriuoju (nuotoliniu ir fiziniu).

17.2. Šioje byloje atsakovė sistemingai ir tikslingai vilkino bylos nagrinėjimą: atsakovės prašymas atidėti 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdį buvo orientuotas būtent į teismo proceso vilkinimą; atsakovė keitė atstovus byloje, motyvuodama šiomis aplinkybėmis, prašė pratęsti procesinius terminus, atidėti teismo posėdžius; praėjus daugiau nei 8 mėn. nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, atsakovė, nors viso proceso metu nurodė norinti sudaryti taikos sutartį byloje, gauti paskolą ir teisėtai gyventi patalpose, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir pateikė prašymą sustabdyti bylą; atnaujinus bylą, atsakovė nutraukė teisinių paslaugų sutartį ir, motyvuodama aplinkybe, kad neturi atstovavimo, prašė pratęsti terminą atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti net 30 dienų; atsakovei paskyrus naują atstovę, atsakovė toliau vilkino bylos nagrinėjimą, ėmė reikalauti procesinių dokumentų vertimo, nors atsakovei atstovavo advokatė; 2020 m. liepos 14 d. teismo posėdyje atsakovė ėmė teigti, kad nesupranta rusų kalbos, nors iki šio teismo posėdžio pati bendravo su kitais proceso dalyviais ir netgi bylą nagrinėjusiu teisėju rusiškai; 2020 m. rugsėjo 22 d. atsakovė pateikė prašymą atidėti 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdį neva dėl to, kad prieš 7 dienas ji patyrė rankos traumą, iki 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo gydyta stacionare ir jos nedarbingumas baigiasi diena vėliau, nei yra paskirtas teismo posėdis; 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje atsakovės atstovė, siekdama teismo posėdžio atidėjimo, pareiškė teismui nušalinimą, kuris buvo pripažintas nepagrįstu; 2021 m. sausio 17 d. prašymu prašė atidėti 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdį ir į jį neatvyko. Nei atsakovė, nei atsakovės atstovė 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdyje nedalyvavo, tikėtina, nepagrįstai tikėdamosios, kad dėl šios priežasties teismo posėdis bus atidėtas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra akivaizdu, kad atsakovė, siekdama užvilkinti bylos nagrinėjimą, prašė atidėti teismo posėdį ne dėl SARS-CoV-2 ir jo sukeltos COVID-19 plitimo, o siekdama piktnaudžiauti savo teisėmis tiesiogiai dalyvauti teismo posėdyje.

17.3. Atsakovams buvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, tačiau jie ja nepasinaudojo. Advokatė Eglė Latauskienė buvo informuota apie paskirtą teismo posėdį, taip pat buvo informuota apie jo nagrinėjimą mišriuoju (nuotoliniu ir fiziniu) būdu. Advokatė Eglė Latauskienė 2021 m. sausio 17 d., t. y. likus 2 dienoms iki teismo posėdžio, pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo. Šiame prašyme advokatė Eglė Latauskienė prašė „atidėti bylos nagrinėjimą iki valstybėje ekstremalios situacijos pakeitimo panaikinant asmenų judėjimo ribojimus ir pan., bei sudarant saugias ir efektyvias atsakovės teisėtų interesų užtikrinimo galimybes nagrinėjant šią civilinę bylą tiesioginiuose (fizine prasme) teismo posėdžiuose“. Teismas šio prašymo priėmimo klausimą išsprendė jau 2021 m. sausio 18 d. rezoliucija – nurodė šį klausimą nagrinėti 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdyje. Apie šią aplinkybę atsakovai buvo informuoti per jų atstovus, atstovams buvo išsiųstos prisijungimo prie vaizdo konferencijos nuorodos, advokatė Eglė Latauskienė netgi patvirtino gavusi šią nuorodą. Vis dėlto nei atsakovė, nei atsakovės atstovė teismo posėdyje nedalyvavo ir neinformavo teismo apie nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.

Žemesnės instancijos teismas

17.4. Atsakovė, prašydama jos dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu, nenurodė, dėl kokių priežasčių byla teismo posėdyje negali būti išnagrinėta dalyvaujant ne jai asmeniškai, o jos atstovei. Pirmosios instancijos teisme atsakovės teisė dalyvauti teismo posėdyje buvo užtikrinta tinkamai. Taip pat vien aplinkybė, kad, nagrinėjant bylą teismo posėdyje mišriuoju būdu atsakovės teisė į teisinę pagalbą ir konfidencialumas būtų įgyvendinami ne taip „patogiai“, kaip tai būtų įgyvendinama tiek atsakovei, tiek atsakovės atstovei dalyvaujant teismo posėdyje fiziniu būdu, nereiškia, kad šios atsakovės teisės negali būti užtikrintos. Be to, atsakovė net nepasinaudojo savo teise dalyvauti teismo posėdyje ir pažeidimas objektyviai nebuvo padarytas.

17.5. Visi kiti atsakovės pateikiami argumentai nesudaro pagrindo riboti ieškovės konstitucinės teisės į nuosavybę. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-651-464/2019, kurioje varžytynių aktą ginčijo tiek atsakovė, tiek atsakovas, nustatė, kad namas priklauso ieškovei. Šioje byloje teismas nustatė prejudicinį faktą. Taip pat dėl atsakovų kaltų veiksmų neteisėtai gauta nauda patvirtina ieškovės turtinius praradimus, t. y. tai, kad ieškovė realiai negavo pajamų, kurios galėjo būti gautos butą realizavus, pavyzdžiui, išnuomojus. Atitinkami atsakovai iš naudojimosi patalpomis gauna naudos.

17.6. Žalos dydį ieškovė įrodinėjo atsakovės pateiktu sutikimu už gyvenamąjį namą mokėti 800 Eur dydžio nuomos mokestį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei atitinkamo nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainomis. Pastebėtina, kad nors atsakovės sutikimas mokėti 800 Eur nuomos mokestį ir yra surašytas lietuvių kalba, nėra pagrindo manyti, kad atsakovė jį pasirašydama nesuprato jo turinio. Atsakovė sutikimą pasirašė vykstant deryboms dėl taikos, atsakovei atstovaujant ir derybose dalyvaujant tuomečiam atsakovės atstovui. Pačiame sutikime atsakovė parašė tokį tekstą: „Ce texte m‘e‘tait traduit est je comprends ses conditions“, išvertus į lietuvių kalbą: „Šis tekstas man buvo išverstas ir aš suprantu jo sąlygas“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog atsakovei buvo žinomos sutikimo sąlygos, nei kad jos jai buvo nežinomos.

Atsiliepimas

18. Ieškovė 2021 m. kovo 31 d. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti S. N. R. apeliacinį skundą ir iš S. N. R. UAB „Turto lizingas“ naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

19.1. Priešingai, nei nurodo atsakovas, ieškovė nežinojo, kad patalpose kartu su atsakove gyvena jos sutuoktinis. Šią aplinkybę ieškovė sužinojo, kai atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu sustabdyti bylą, ieškovė sužinojo ir apie atsakovės bei atsakovo vardu pareikštą ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Atsakovė iki pat prašymo dėl bylos sustabdymo pateikimo ieškovei neatskleidė, kad patalpose gyvena ir atsakovas. Atsakovas, tikėtina, žinodamas apie pradėtą bylą, taip pat nesikreipė į teismą su prašymu įtraukti jį į procesą.

19.2. Atsakovas nuo pat tada, kai buvo įtrauktas į procesą kaip atsakovas, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir procesą vilkino: atsakovas 2020 m. rugpjūčio 24 d. prašymu ėmė reikalauti, kad ieškinio priedai būtų išversti į prancūzų kalbą, nors jam jų turinys buvo žinomas ir suprantamas; tenkinti šį prašymą, siekdamas užvilkinti bylos nagrinėjimą, atsakovas reikalavo, nors jam atstovavo net du advokatai; teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta tik 2020 m. rugsėjo 23 d., t. y. vieną dieną prieš paskirtą teismo posėdį, tuomet teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes neva neturėjo galimybės su ja susipažinti; 2021 m. sausio 15 d. prašymu atsakovas vėl prašė atidėti 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdį ir į jį neatvyko. Nei atsakovas, nei atsakovo atstovai 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdyje nedalyvavo, tikėtina, nepagrįstai tikėdamiesi, kad dėl šios priežasties teismo posėdis bus atidėtas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovas, siekdamas užvilkinti bylos nagrinėjimą, prašė atidėti teismo posėdį ne dėl SARS-CoV-2 ir jo sukeltos COVID-19 plėtros, o siekdamas piktnaudžiauti savo teisėmis tiesiogiai dalyvauti teismo posėdyje. Atsakovo advokatas buvo informuotas apie paskirtą teismo posėdį, taip pat buvo informuotas apie jo nagrinėjimą mišriuoju (nuotoliniu ir fiziniu) būdu. Advokatas, likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio, pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, šį prašymą motyvavo karantino ribojimais. Jeigu atsakovas ir jo atstovas būtų dalyvavę teismo posėdyje, atsakovo teisės būtų buvusios užtikrintos. Taip pat pabrėžtina, kad ieškovė neturėjo pareigos versti ieškinio ir jo priedų, o atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas, atmesdamas prašymą dėl vertimų vertimo, pažeidė atsakovo teises.

19.3. Per varžytynes buvo parduotos visos patalpos, o ne jų dalis. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, kad varžytynių aktas yra teisėtas ir jo pagrindu ieškovė yra įgijusi nuosavybę į visą nekilnojamojo turto objektą.

19.4. Ieškovės žala pasireiškė ne tik jos negautomis pajamomis, bet ir atsakovų gauta nauda. Atsakovai, neatlygintinai naudodamiesi ieškovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, gauna naudos, t. y. nepatiria išlaidų, kurias paprastai patirtų sąžiningas ir rūpestingas asmuo. Atitinkamai atsakovai ieškovei sudaro kliūtis disponuoti jai priklausančiu turtu, jį realizuoti ir iš jo gauti pajamų. Atsakovai, neteisėtai gyvendami patalpose, užkerta kelią ieškovei jas sutvarkyti ir iš jų gauti daugiau pajamų, nei buvo prašoma priteisti iš atsakovų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė G. B. B. e. R. apeliaciniame skunde prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių, apie tai nurodė apeliaciniame skunde, tačiau teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir išsprendė ginčą jai ir jos atstovei nedalyvaujant, dėl šių priežasčių apeliantė pageidauja apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, t. y. tiek dėl atsakovės pateiktų argumentų dėl pagrįsto (nepagrįsto) dalyvavimo pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek dėl kitų apeliacinių skundų argumentų. Apeliantė nenurodė išimtinių aplinkybių (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

22. Atsakovas S. N. R. pateikė teismui prašymą dėl bylos sustabdymo, prašydamas sustabdyti nagrinėjamą bylą iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje pagal S. N. R. skundą dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. S-47875. Prašyme nurodo, kad atsakovui priklauso ½ dalis ginčo gyvenamojo ir žemės sklypo, atsakovo turto dalis varžytynių procese nebuvo parduotos, dėl to Nekilnojamojo turto registro duomenys apie tai, kad visas ginčo turtas šiuo metu priklauso ieškovei yra klaidingi, o VĮ Registrų centro sprendimas netenkinti atsakovo prašymo dėl registro duomenų pakeitimo yra neteisėtas, dėl to atsakovas prašo sustabdyti bylą iki bus išnagrinėtas atsakovo skundas administracinėje byloje. Pažymi, kad šiuo metu skundas pateiktas ginčų nagrinėjimo komisijai.

23. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo sustabdyti nagrinėjimą bylą pagal atsakovo prašymo motyvus, kadangi visus teisiškai reikšmingus faktus teismas gali nustatyti nagrinėjamoje byloje. Be to, pažymėtina, kad teisme jau buvo nagrinėjamas G. B. B. e. R. ir S. N. R. ieškinys dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ir atsakovų reikalavimai buvo atmesti (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla e2-4140-258/2018), t. y. atsakovų akcentuojamos neva neteisėtos varžytinės buvo pripažintos teisėtomis įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kolegijos vertinimu, administracinės bylos pagal S. N. R. skundą dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. S-47875 sprendimas neturės tiesioginės įtakos nagrinėjamai bylai, kadangi bus sprendžiama registro tvarkytojo atsisakymo keisti registro duomenis teisėtumas, o pagal galiojantį reglamentavimą registro duomenys nesukuria nei teisių nei pareigų, o atlieka tik išviešinimo funkciją. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo.

26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas iš dalies ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo ir negautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

27. Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl procesinių teisės normų pažeidimų, susijusių su bylos nagrinėjimo organizavimu, t. y. kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovams ir jų atstovams, nes mišriuoju būdu karantino laikotarpiu atsakovų dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo įmanomas. Taip pat skunde nurodomos aplinkybės, kad atsakovui S. N. R., kuris yra Prancūzijos Respublikos pilietis, nebuvo įteikti patikslinto ieškinio ir jo priedų vertimai į prancūzų kalbą.

28. Iš bylos duomenų matyti, kad byla buvo nagrinėjama Vilniaus regiono apylinkės teisme nuo 2017 m. spalio 18 d. Pradinis ieškinys buvo nagrinėjamas tik atsakovės G. B. B. e. R. atžvilgiu. Ši atsakovė, atstovaujama advokato padėjėjo, 2017 m. lapkričio 16 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį. 2017 m. lapkričio 29 d. byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2017 m. gruodžio 27 d., kuris buvo atidėtas 2018 m. sausio 26 d. Šio parengiamojo posėdžio metu buvo pereita į teismo posėdį. 2018 m. kovo 21 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. 2018 m. balandžio 5 d. gautas patikslintas ieškinys. 2018 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas atidėtas. 2018 m. gegužės 14 d. atsakovė, atstovaujama advokato, pateikė atsiliepimą į ieškinį. 2018 m. birželio 26 d. nutartimi teismas sustabdė bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4140-258/2018 pagal ieškovų G. B. B. e. R. ir S. N. R. ieškinį atsakovams antstolei Virginijai Meškauskienei, UAB „Turto lizingas“ dėl 2017 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 141308 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas ir byla paskirta nagrinėti 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdyje. 2019 m. sausio 14 d. nutartimi byla sustabdyta, iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4140-258/2018 pagal ieškovų G. B. B. e. R. ir S. N. R. ieškinį atsakovams antstolei Virginijai Meškauskienei, UAB „Turto lizingas“ dėl 2017 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 141308 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. 2020 m. sausio 10 d. atnaujintas bylos nagrinėjimas ir priimtas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo atsakovu papildomai įtrauktas ir S. N. R.. 2020 m. vasario 14 d. suteiktas bylos matomumas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtai advokatei Eglei Lastauskienei, kuriai pavesta teikti antrinę teisinę pagalbą atsakovams. 2018 m. vasario 18 d. atsakovų atstovė pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, taip pat pateiktas prašymas įpareigoti ieškovę pateikti atsakovui S. N. R. patikslintą ieškinį su priedais, išverstą į prancūzų kalbą, motyvuojant tuo, kad jis yra Prancūzijos Respublikos pilietis, turintis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau visiškai nemoka lietuvių kalbos. 2020 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu teismas netenkino atsakovų atstovės prašymo dėl įpareigojimo pateikti dokumentus, išverstus į prancūzų kalbą. 2020 m. vasario 27 d. gautas atsakovų atstovės atsiliepimas į ieškinį. 2020 m. kovo 20 d. teismo posėdis atidėtas dėl šalyje paskelbto karantino. 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti 2020 m. liepos 14 d. 2020 m. liepos 14 d. teismo posėdžio metu teismas nutarė atidėti posėdį dėl atsakovui reikalingo vertėjo, taip pat įpareigojo ieškovą išversti ieškinį į prancūzų kalbą. 2020 m. liepos 22 d. ieškovė pateikė patikslinto ieškinio vertimą į prancūzų kalbą, 2020 m. liepos 27 d. vertimas išsiųstas atsakovų atstovei. 2020 m. rugsėjo 18 d. atsakovas S. N. R. pateikė prašymą dėl įpareigojimo ieškovei išversti atsakovei ieškinio priedus į prancūzų kalbą, teismas nusprendė šį procesinį klausimą spręsti teismo posėdyje. 2020 m. rugsėjo 23 d. atsakovų atstovė pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (dėl atsakovės nedarbingumo). 2020 m. rugsėjo 24 d. suteikta prieiga prie bylos atsakovo S. N. R. atstovui advokatui Viačeslavui Beperščiui (Viačeslav Beperšč). 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu teisėjui buvo pareikštas nušalinimas, kurio Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi netenkino. Pirmosios instancijos teismo teisėjo 2020 m. rugsėjo 29 d. rezoliucija byloje 2020 m. lapkričio 20 d. paskirtas teismo posėdis, į posėdį iškviestas ir vertėjas. Šis teismo posėdis atšauktas dėl karantino. Teismas paskyrė naują teismo posėdį 2021 m. sausio 19 d., taip pat iškvietė į šį posėdį vertėją. 2020 m. gruodžio 16 d. teismas išsiuntė šalių atstovams pranešimą dėl galimybės bylą nagrinėti nuotoliniu būdu (t. y. naudojantis Zoom programa). Ieškovės atstovė sutiko su prašymu. Atsakovės G. B. B. e. R. atstovė ir atsakovo S. N. R. atstovas informavo teismą, kad atsakovai neturi jokių techninių ir energinių galimybių dėl tokios teismo posėdžio nagrinėjimo formos ir negalės dalyvauti bylą nagrinėjant nuotoliniu būdu. 2020 m. gruodžio 30 d. teisėjo rezoliucija nutarta 2021 m. sausio 19 d. posėdį vykdyti mišriuoju būdu (nuotoliniu ir fiziniu), t. y. šalių advokatai, vertėjas dalyvauja per vaizdo konferencijų programą, o neturintys galimybių atsakovai dalyvauja fiziniu būdu. 2021 m. sausio 13 d. atsakovai pateikė raštą (prašymą) Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkei dėl paskirto bylos nagrinėjimo būdo panaikinimo. 2021 m. sausio 18 d. atsakovai pateikė prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriuos teisėjas rezoliucija nusprendė spręsti teismo posėdyje. 2021 m. sausio 19 d. teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, dalyvaujant tik ieškovės atstovui ir vertėjai, nei atsakovai, nei jų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad karantino paskelbimas Lietuvos Respublikoje nesudaro pagrindo nutraukti teismų darbo ir nevykdyti teismo posėdžių. Priešingai, vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigta net ir dėl šalyje esančios karantino situacijos. Nors Lietuvos Respublikoje ginčo teismo posėdžio dieną buvo įvesti ribojimai ir draudimai susiję su COVID-19 plitimo stabdymu, draudimas teismams vykdyti savo funkcijas, organizuoti teismo posėdžius vis dėlto nebuvo nustatytas.

30. Priešingai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Teisėjų taryba, siekdamos efektyvinti teismų darbą karantino laikotarpiu, buvo pateikusios teismams rekomendacijas, kuriomis vadovaudamiesi teismai turi galimybę saugiai organizuoti bylų nagrinėjimą, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įvestų ribojimų. Pagal šias rekomendacijas užtikrinant saugumą ir individualiai įvertinus galimybes ir poreikį organizuoti teismo posėdį byloje, teismo procesas organizuojamas teikiant prioritetą šioms posėdžių formoms: 1) rašytiniu būdu; 2) žodiniu nuotoliniu būdu; 3) žodiniu mišriuoju (nuotoliniu ir fiziniu) būdu; 4) žodiniu fiziniu būdu. Taip pat CPK nenumato draudimo teismo posėdį organizuoti mišriuoju (nuotoliniu ir fiziniu) būdu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę organizuoti teismo posėdį mišriu būdu, apie tai buvo informuoti atsakovai ir jų atstovai. Taip pat atsakovams buvo užtikrintas prancūzų kalbos vertėjo dalyvavimas teismo posėdyje. Nors tuo metu valstybėje galiojo tam tikri judėjimo ribojimai, o atsakovai gyveno (duomenys neskelbtini) (ne Vilniuje, kur yra Vilniaus regiono apylinkės teismas), tačiau atsakovai, turėdami teismo šaukimą ar pranešimą, galėjo atvykti į Vilniaus rajono apylinkės teismą, kuris yra Vilniuje, ir tai būtų laikytina pakankama priežastimi kirsti kitos savivaldybės, miesto ar rajono ribas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios ginčo bylos, kuri susijusi su nuosavybės teisės pažeidimais, nagrinėjimas jau yra užsitęsęs (byla nagrinėjama nuo 2017 m. spalio mėn.), dėl to bylos nagrinėjimas galėjo būti atidėtas tik dėl itin svarbių priežasčių.

31. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovams ir jų atstovams buvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, tačiau jie ja nepasinaudojo ir nenurodė teismui pagrįstų nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių. Atsakovų atstovai (advokatai) nenurodė teismui priežasčių, dėl kurių jie nedalyvavo teismo posėdyje, nors, būdami advokatai, turėjo žinoti galimas neatvykimo į teismo posėdį be svarbių priežasčių pasekmes ir tai išaiškinti savo atstovaujamiesiems, o atsakovų (ar jų atstovų) neatvykimas į posėdį vien dėl karantino ribojimų ir paskirto mišriojo teismo posėdžio laikytinas nepateisinamu. Atsakovų vertinimai dėl aplinkybių, neva teismas neužtikrins saugumo reikalavimų teismo posėdyje, laikytini subjektyvia atsakovų nuomone, pagrįsta prielaidomis.

32. Atsakovo apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, kad teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymų pateikti ieškinio ir jo priedų bei teismo sprendimo vertimų į atsakovui suprantamą kalbą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad patikslinto ieškinio vertimas, priešingai, nei nurodoma skunde, buvo išverstas ir išsiųstas atsakovų atstovams. Nebuvo išversti į prancūzų kalbą patikslinto ieškinio priedai, buvo nuspręsta šį klausimą spręsti teismo posėdyje.

33. Pažymėtina, kad CPK 113 straipsnio 3 dalis nustato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

34. Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016; 2018 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-397-302/2018; 2018 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-791-553/2018).

35. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdyje atsakovui buvo užtikrintas prancūzų kalbos vertėjo dalyvavimas. Be to, atsakovui šioje byloje atstovavo (atstovauja) profesionalus teisininkas – advokatas, kuriam buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Remiantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai užsienio pilietis veda bylą per atstovą, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir kuriam vadovaujantis CPK 118 straipsniu siunčiami su byla susiję procesiniai dokumentai, siųstini teismo procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į anglų ar kitą kalbą, taip pat neturi būti išversti šiam atstovui išduodami teismo procesinių dokumentų nuorašai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-117/2007). Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas, nemokantis valstybinės kalbos, vedė bylą per atstovą (advokatą), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir moka valstybinę kalbą, advokatui siųsti procesiniai dokumentai neprivalėjo būti išversti į bylos šaliai suprantamą kalbą.

36. Apeliantai skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo nuostatas.

37. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Ieškinys pareikštas CK 4.98 straipsnio pagrindu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-242/2011; Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013; Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).

38. Teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos nulemia skirtingas šios teisės apsaugos priemones. Teisė į būstą kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda bet kurios rūšies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-361/2013, Nr. 3K-3-260/2008 ir kt.).

39. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad minėtų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų laikytasi, o apeliantai be pakankamo pagrindo skunduose tvirtina priešingai.

40. Apeliantai skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovai gyvena šiuo metu ieškovei priklausančiame gyvenamajame name tarp šalių susiklosčius prievoliniams santykiams. Ieškovas yra įgijęs (turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu) nuosavybės teisę į visą ginčo gyvenamąjį namą, yra šio turto savininkas, tačiau negali valdyti, naudoti nuosavybės teisės objekto ir juo disponuoti, nes atsakovai po įvykusių turto pardavimo varžytynių savo noru neišsikėlė iš ieškovo nupirkto gyvenamojo namo, toliau gyvena ir naudojasi ieškovui priklausančia nuosavybe be teisinio pagrindo ir ieškovo sutikimo, iš esmės neatlygintinai. Atsakovų neatlygintinas naudojimasis ieškovo turtu objektyviai trukdo ieškovui šį turtą valdyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per varžytynes buvo parduotos visos patalpos, o ne jų dalis, dėl to atsakovai, įsitikinę, kad antstolis neturėjo teisės parduoti šio nekilnojamojo turto ar varžytynių aktas turi kitų trūkumų, tuomet atsakovai turėjo teisę ginčyti varžytynių aktą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (konkrečiai iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-4140-258/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-651-464/2019) matyti, kad atsakovai bandė ginčyti ginčo varžytynių aktą, tačiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, jog ginčo varžytynių aktas yra teisėtas ir jo pagrindu ieškovas yra įgijęs nuosavybę į visą ginčo nekilnojamojo turto objektą. CPK 715 straipsnyje įtvirtinta, kad nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis) ir varžytynių aktai yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015). Atsakovai skunde nenurodė kitų galimų teisėtų pagrindų, dėl kurių atsakovai galėtų toliau gyventi ieškovui priklausančiame ginčo gyvenamajame name. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškeldino atsakovus iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo CK 4.98 straipsnio pagrindu ir tuo atstatė ieškovo pažeistas teises.

41. Apeliantai skunduose taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista žala, t. y. negautomis pajamomis, nurodo, kad neįrodytos visos būtinosios sąlygos priteisti tokią žalą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovų skundų argumentais.

42. Pažymėtina, kad, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), o taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovų nuostolių atlyginimą negautų pajamų forma. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).

43. Atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtinto asmens negautų pajamų atlyginimo teisinio reglamentavimo pagrindinius ypatumus ir teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje įtvirtintas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo, visais atvejais taip pat svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis nulemti atsakovo neteisėtų veiksmų ir (ar) iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių forma atsirado neigiamų padarinių ieškovui. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius (negautas pajamas), kurias, ieškovo teigimu, jis būtų gavęs, jeigu būtų išnuomojęs jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, tuo laikotarpiu, per kurį atsakovai jame neteisėtai gyveno, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. Pabrėžtina, kad vieši duomenys apie ieškovę UAB „Turto lizingas“ rodo, kad ši bendrovė vykdo nekilnojamojo turto pirkimą, pardavimą ir nuomą (tai nurodyta ir bendrovės interneto puslapyje www.turtolizingas.lt), dėl to tikėtina, kad šis įsigytas gyvenamasis namas buvo skirtas bendrovės verslui plėtoti (t. y. jį parduoti ar išnuomoti). Šios bylos kontekste darytina išvada, kad neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovai be teisinio pagrindo (neteisėtai) naudodamiesi ieškovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu ne tik kad neleido ieškovei gauti pajamų iš šio gyvenamojo namo (nuomos pagrindais) ar jį realizuoti, bet ir sutaupė piniginių lėšų. Šios aplinkybės teismų praktikoje pripažįstamos kaip pagrindas neteisėtai turtu besinaudojantiems asmenims taikyti civilinę atsakomybę ir tokie atsakovų veiksmai laikytini neteisėtais. Sprendžiant, ar tokiais neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, žalos dydį ieškovas įrodinėjo atsakovės pateiktu rašytiniu sutikimu už gyvenamąjį namą mokėti 800 Eur dydžio nuomos mokestį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jeigu tarp šalių būtų sudaryta taikos sutartis, taip pat pagal panašaus nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainas interneto tinklalapiuose www.aruodas.lt ir www.domoplius.lt, kuriuose tokio nekilnojamojo turto nuomos kaina įvairi nuo 790 iki 1 300 Eur. Atsakovai nepateikė duomenų, kad minėtas žalos dydis galėjo būti kitoks, ar įrodymų, kad atsakovai iš viso nepadarė žalos, kai naudojosi be teisėto pagrindo svetimu turtu. Nors atsakovai teigė, kad gyvenamasis namas nebuvo baigtas statyti (t. y. registro išraše nurodytas 88 proc. statybos baigtumas), dėl to negalėjo būti nuomotas, tačiau vien įrašas dėl namo 88 proc. baigtumo, neįrodo, kad gyvenamasis namas nebuvo tinkamas gyventi ar nuomoti, ar mažintų nuomos kainą. Priešingai, šiame name atsakovai nuolat gyveno ir iki šiol gyvena, kas tikėtinai patvirtina, kad gyvenamasis namas tinkamas gyventi. Be to, Nekilnojamojo turto išrašas patvirtina, kad šis namas turi vietinį centrinį šildymą, vietinį vandentiekį, vietinio nuotekų šalinimo sistemą, fizinis nusidėvėjimas – tik 5 proc. Byloje įrodyta, kad atsakovai neteisėtai gyveno šiame ginčo gyvenamajame name nuo 2017 m. rugsėjo 18 d., dėl to pagrįstai laikytina, kad nuo to laikotarpio buvo skaičiuojamos ieškovės negautos pajamos, kurias ieškovė pagrįstai turėjo lūkestį gauti. Byloje neįrodyta, kad apskaičiuota negautų pajamų suma neatitinka rinkos kainų ar yra neprotinga. Vien aplinkybė, kad dėl atsakovų ilgalaikio ir tęstinio neteisėto veikimo (gyvenamajame name be teisėto pagrindo gyvenama jau beveik 4-erius metus) ši suma per tiek metų išaugo, yra iš esmės pačių atsakovų veiksmų rezultatas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jos pripažinti neprotinga ar nepagrįsta.

44. Taip pat apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kad teismas negalėjo priteisti iš atsakovų išlaidų už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas priteisė valstybės naudai solidariai iš atsakovų 271,99 Eur išlaidų už vertėjo paslaugas.

45. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Ši konstitucinė nuostata detalizuojama CPK 11 straipsnyje nustatančiame, jog teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba (1 dalis). Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis teismo procese (2 dalis). Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto (3 dalis). Pagal valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba, todėl civilinis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta lietuvių kalba ir asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, arba mokantiems ją nepakankamai gerai, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis, už kurio paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).

46. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad sistemiškai aiškinant proceso kalbos normas darytinos tokios išvados: valstybės biudžeto lėšomis atlyginama už vertėjo paslaugas atliekamas teismo posėdžio metu; procesiniai teismo dokumentai neverčiami į dalyvaujančiam asmeniui suprantamą kalbą, kai bylą jis veda per atstovą. Šiame kontekste Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, jog iš valstybės biudžeto atlyginama už vertėjo paslaugas ne visais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo nesupranta valstybinės kalbos arba ją supranta nepakankamai, atlyginama tik už vertėjo paslaugas, suteikiamas teismo posėdžio metu, taip pat kitais įstatymuose nustatytais atvejais. Kitais įstatymuose nenustatytais atvejais teismas gali, bet neprivalo atlikti procesinių dokumentų vertimo (pavyzdžiui, socialiai pažeidžiamų asmenų bylose, įgyvendinant proceso koncentruotumo principą ir pan.), tačiau šiais atvejais už vertėjo paslaugas atlygina pats proceso dalyvis. Byloje dalyvaujantis asmuo gali savo iniciatyva ir lėšomis naudotis vertėjo paslaugomis neribotai. Taigi įstatymas garantuoja teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui naudotis vertėjo paslaugomis, tačiau už vertėjo paslaugas yra atlyginama iš valstybės biudžeto lėšų tuomet, kai vertėjo paslaugos suteikiamos teismo posėdžio metu, kitais atvejais teismo procesinių ir kitų dokumentų vertimą byloje dalyvaujantis asmuo atlieka savo iniciatyva ir savo lėšomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-117/2007).

47. Nagrinėjamu atveju iš atsakovų priteista 271,99 Eur išlaidų už vertėjo paslaugas, šiam dalyvaujant teismo posėdžiuose. Kaip teisingai nurodė apeliantas, įstatymas nenumato, kad už teismo posėdžio metu suteiktas vertėjo paslaugas būtų priteisiama iš priešingos šalies, dėl to šioje dalyje skundžiamas sprendimas keistinas, t. y. naikintas 271,99 Eur sumos priteisimas iš atsakovų valstybės naudai už vertėjo paslaugas.

48. Pažymėtina, kad iš skundžiamo sprendimo taip pat matyti, jog pirmosios instancijos teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas solidariai tiek ieškovės, tiek valstybės naudai.

49. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas priteisė visas bylinėjimosi išlaidas solidariai. Teismų praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015, 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011 ir kt.). Atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių atsakovų bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnis). CPK VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarką, nenumato solidariosios atsakomybės pagrindų. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, šioje dalyje teismo sprendimas taip pat keistinas, t. y. priteisiamos ieškovo naudai iš atsakovų 2 570,32 Eur bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis, taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 10,55 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai.

50. Apeliacinės instancijos teismas patikslina skundžiamame teismo sprendime neteisingai nurodytą atsakovės G. B. B. e. R. pavardę pagal Gyventojų registro duomenis.

51. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).

52. Apeliacinius skundus atmetus (pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo), apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Ieškovas atsiliepimuose į apeliacinius skundus buvo nurodęs, kad prašo priteisti iš apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių įrodymai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus apie patirtas 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

53. Sprendžiant dėl 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu, pagrįstumo, pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovės advokato teisinei pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) punktuose nustatyto dydžio. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirtų 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, atitinka rekomendacinius dydžius, ieškovė pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, dėl to atsakovų apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 524,60 Eur) apeliacinės instancijos teisme už advokato teisinę pagalbą.

55. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartimi apeliantui S. N. R. buvo atidėtas 168 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimas iki sprendimo (nutarties) dėl apeliacinio skundo priėmimo, dėl to minėtas 168 Eur žyminis mokestis priteistinas valstybės naudai iš atsakovo.

56. Siekdama teisinio aiškumo, teisėjų kolegija galutinio teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėsto nauja redakcija.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti atsakovo S. N. R. prašymą dėl bylos sustabdymo.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

„Ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti G. B. B. e. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovei UAB „Turto lizingas“ (j. a. k. 303106378) priklausančios gyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti solidariai iš atsakovų G. B. B. e. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės UAB „Turto lizingas“ (j. a. k. 303106378) naudai negautas pajamas – 21 920 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt eurų) už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Priteisti solidariai iš atsakovų G. B. B. e. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės UAB „Turto lizingas“ (j. a. k. 303106378) naudai negautas pajamas – 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) kas mėnesį už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. B. B. e. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės UAB „Turto lizingas“ (j. a. k. 303106378) 2 570,32 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis iš atsakovų G. B. B. e. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 10,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškovo reikalavimai atmesti.“

Priteisti iš atsakovo S. N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 168 Eur bylinėjimosi išlaidų (atidėto žyminio mokesčio).

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. B. B. e. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės UAB „Turto lizingas“ (j. a. k. 303106378) 1 524,60 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Loreta BraždienėVisvaldas KazakiūnasTatjana Žukauskienė