Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarties dalies, įpareigojančios ieškovę pateikti procesinius dokumentus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 113 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovams M. M., J. S., V. M., trečiajam asmeniui K. M. dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. B. 2018 m. sausio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovių M. M. ir J. S. 2016 m. balandžio 11 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 4313; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia J. S. ir V. M. 2016 m. gegužės 3 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 3995; 3) taikyti restituciją ir grąžinti atsakovei M. M. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Atsakovė J. S. 2018 m. sausio 31 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu pateikti jai visus procesinius dokumentus ir jų priedus į atsakovei J. S. suprantamą rusų kalbą.Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino ir įpareigojo ieškovę iki 2018 m. vasario 14 d. ieškinį ir jo priedus išversti į atsakovei J. S. suprantamą rusų kalbą.Ieškovė G. B. 2018 m. vasario 7 d. pateikė prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutarties panaikinimo ir baudos paskyrimo. Prašyme ieškovė nurodė, kad nutartis turi būti panaikinta, nes atsakovė J. S. žino lietuvių kalbą (daug metų dirbo gyvenamųjų namų bendrijų buhaltere). Esą atsakovė, prašydama procesinius dokumentus išversti į rusų kalbą ir pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu yra didinamos šalių bylinėjimosi išlaidos.Atsakovė J. S. atsiliepime į prašymą nurodė, kad ieškovės prašymas yra nepagrįstas. Taip pat atsakovė nurodė, kad ji yra rusė, todėl nesupranta procesiniuose dokumentuose vartojamų teisinės kalbos terminų. Be to, ieškovei žinoma, kad civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017, dėl kurios kilo šis ginčas, atsakovei buvo kviečiamas rusų kalbos vertėjas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsakovė prašė ieškovės prašymą atmesti ir paskirti ieškovei maksimalią baudą, 50 proc. baudos sumos paskiriant atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutarties panaikinimo netenkino ir nustatė ieškovei G. B. 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti procesinius dokumentus (ieškinį su priedais) išverstus į rusų kalbą. Be to, nutartimi teismas nustatė, kad procesinius dokumentus, kuriuos ateityje taip pat reikės įteikti atsakovei J. S., ieškovė privalo pateikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovės G. B. ir atsakovės J. S. prašymų dėl baudos skyrimo netenkino.Teismas ieškovės argumentus, kad atsakovė J. S. žino lietuvių kalbą, todėl jos prašymas procesinius dokumentus išversti į rusų kalbą yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir bylinėjimosi išlaidų proceso šalims didinimas, vertino nepagrįstais. Nurodė, kad pareiga pateikti procesinius dokumentus ir jų priedus proceso dalyviams suprantama kalba yra reglamentuota įstatymu ir nepriklauso nuo asmens norų ar jų turtinės padėties.Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė moka lietuvių kalbą, nes dirbo buhaltere ir kalbos žinojimas yra užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nesudarė teismui pagrindo vertinti, kad atsakovė J. S. pakankamai gerai supranta lietuvių kalbą, jog būtų pajėgi šia kalba perskaityti ir suprasti sudėtingą tekstą.Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas, nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė G. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarties dalį, įpareigojančią ieškovę G. B. procesinius dokumentus, kuriuos ateityje taip pat reikės įteikti atsakovei J. S., pateikti CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. išverstus į rusų kalbą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovė, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį, pateikė prašyme nurodytų aplinkybių pagrįstumo įrodymus: antstolės Vidos Daugirdienės 2018 m. vasario 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0004/18/F-994 su priedu vaizdo garso-įrašu, kuriuose užfiksuota, kad Lietuvos Respublikos pilietė J. S. moka valstybinę lietuvių kalbą; duomenis, kad J. S. daug metų gyvenamųjų namų savininkų bendrijose dirbo buhaltere.Šioje byloje pateikta keletas J. S. pasirašytų procesinių dokumentų, surašytų tik lietuvių kalba (procesinių dokumentų registracijos numeriai DOK-2596, DOK-2924, DOK-3117, DOK-3346, DOK-3369, DOK-3454, DOK-3593). Atsakovas V. M. 2018 m. vasario 20 d. pateikė prašymą, pasirašytą pagal įgaliojimą veikiančios atsakovės J. S., ir surašytą tik lietuvių kalba (procesinio dokumento registracijos numeris DOK-3595). Atsiliepime į ieškovės prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutarties panaikinimo atsakovė J. S., be kita ko, nurodė, kad ji yra rusė ir nesupranta „lietuvių juridinės teismo kalbos, juridinės teismo specifinės terminologijos, teismo naudojamų procesinėje kalboje žodžių ir pan.“ Atsakovė J. S. teiginių ir veiksmų prieštaravimai patvirtina, kad jau parengiamojoje bylos stadijoje atsakovė geba ginti savo teises valstybine kalba.Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog atsakovė J. S. moka valstybinę kalbą, nes priima tik lietuvių kalba surašytus procesinius dokumentus ir sugeba teikti į bylą tik lietuvių kalba surašytus ir jos pasirašytus procesinius dokumentus ne tik už save, bet ir už kitą atsakovą V. M.. Tai reiškia, kad išversti procesinius dokumentus į rusų kalbą nėra būtinybės. Atsakovei J. S. reikalingi ne išversti procesiniai dokumentai, o tinkamas atstovavimas, kurio nesant, yra tikimybė, kad vieną kartą bylos nagrinėjimas bus atidėtas, nes atsakovė J. S. pati nesugebės tinkamai ginti savo teisių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria apeliantė įpareigota procesinius dokumentus, kuriuos ateityje taip pat reikės įteikti atsakovei J. S., pateikti teismui CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliantės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl pateikiamų procesinių dokumentų kalbos

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje. Konstitucijos 28 straipsnyje reikalaujama, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų ir nevaržytų kitų asmenų teisių bei laisvių. Taigi teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepiktnaudžiaujant suteiktomis procesinėmis teisėmis.Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria apeliantei nustatytas įpareigojimas teikti procesinių dokumentų, kuriuos reikės įteikti atsakovei, vertimus į atsakovei J. S. suprantamą kalbą, motyvuojant tuo, kad esą atsakovė J. S. ne vieną kartą yra priėmusi bei pati pateikusi procesinius dokumentus teismui lietuvių kalba ir todėl yra kompetentinga vesti bylą lietuvių kalba.CPK 113 straipsnio 3 dalis nustato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016; 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397-302/2018).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-248/2018 yra nurodęs, kad teisminės gynybos prieinamumo principas reiškia ne tik teisę kreiptis į teismą, bet ir kitus aspektus: teisę į sąžiningą teismą, operatyvų procesą, teisę būti išklausytam ir pan. Šalių lygiateisiškumo principas lemia, kad tiek besikreipianti į teismą šalis, tiek ir nuo tokio kreipimosi besiginanti šalis turi vienodas procesines teises (CPK 17 straipsnis). Taigi, visos šalys privalo turėti galimybę išsakyti savo poziciją ir argumentus, teismas privalo išklausyti kiekvieną šalį.Teisė būti išklausytam garantuojama įstatymais, suteikiant šalims teisę žodžiu išdėstyti savo poziciją teismo posėdyje (CPK 15, 153, 186, 235, 249, 253–254 straipsniai), draudžiant riboti kalbų turinį, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 255 straipsnis), suteikiant teisę teikti procesinius dokumentus ir procesines galimybes reaguoti į kitos šalies procesinius dokumentus (CPK 142, 318, 351 straipsniai), išsiaiškinti kitos šalies poziciją ir pateikti atsikirtimus į ją.EŽTT 2016 m. birželio 28 d. sprendime byloje Čičmanec prieš Slovakiją (peticijos Nr. 65302/11) pažymėjo, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojama teisė į teisingą, rungimosi principus atitinkantį procesą reiškia, jog proceso dalyviai turi būti ne tik informuojami apie įrodymus, reikalingus jų pozicijai pagrįsti, bet kartu jiems turi būti sudaroma galimybė susipažinti bei pateikti savo nuomonę apie visus byloje esančius įrodymus, taip siekiant paveikti teismo sprendimą.Apeliante atskirajame skunde nurodė, kad prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį pateikė antstolės Vidos Daugirdienės 2018 m. vasario 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0004/18/F-994 su priedu vaizdo-garso įrašu, kurie patvirtina, kad atsakovė J. S. moka lietuvių kalbą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad iš antstolės Vidos Daugirdienės 2018 m. vasario 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 004/18/F-994 nėra galimybės nustatyti, kokiu lygiu atsakovei J. S. yra žinoma lietuvių kalba. Aplinkybė, kad atsakovė J. S., pasak apeliantės, buvo pajėgi įgyvendinti savo procesines teises ir įvertinti procesinius dokumentus, parengtus lietuvių kalba antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė bus pajėgi įgyvendinti procesines teises ir nagrinėjamoje byloje. Tokio vertinimo nekeičia ir apeliantės nurodyti atskirojo skundo argumentai, kad apeliantė daug metų gyvenamųjų savininkų bendrijose dirbo buhaltere.Aplinkybė, kad atsakovė J. S. ne vieną kartą buvo priėmusi ir pati pateikusi teismui procesinius dokumentus lietuvių kalba, taip pat nesuteikia pagrindo vertinti, kad atsakovė yra asmeniškai pakankamai pajėgi įvertinti apeliantės pateiktų procesinių dokumentų teksto turinį, parengtą lietuvių kalba, ir dėl šių procesinių dokumentų pareikšti savo poziciją. Pažymėtina, kad apeliantei nepateikus procesinių dokumentų, atitinkančių CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kuriuos ateityje reikės įteikti atsakovei J. S., atsakovei J. S. nepagrįstai būtų apribota teisė būti išklausytai, pateikti savo argumentus ir atsikirtimus į apeliantės pateikiamus procesinius dokumentus, o tokiu būdu būtų apribotas šalių lygiateisiškumo principas.Nors apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad atsakovė J. S., siekdama įgyvendinti savo procesines teises, turėtų pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tačiau CPK 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Tai reiškia, kad įstatymas nustato apeliantei ne pareigą, bet teisę vesti bylą per atstovą, kuri nepaneigia apeliantės, kaip bylą inicijavusio asmens, pareigos pateikti procesinių dokumentų vertimus į atsakovei suprantamą kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis).Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų kalbos reikalavimus (CPK 113 straipsnio 3 dalis), todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. liepos 5 d. buvo pateiktas M. M. apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimo nuorašas. Atsižvelgiant į tai, kad šis dokumentas pateiktas po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka iš esmės ir nėra nurodyta jokių motyvų dėl jo priėmimo pagrindų, pateiktas dokumentas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria ieškovė įpareigota procesinius dokumentus, kuriuos ateityje taip pat reikės įteikti atsakovei J. S., pateikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, palikti nepakeistą.