Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininko), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bendraatsakovo J.R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atmestas bendraataskovo J.R. prašymas išversti ir išduoti procesinius dokumentus J.Rudanovo firmos „Soltis“ bankroto byloje Nr. B2-682-28/2006.

Aprašomoji dalis

nustatė:

įstatymai (CPK 275 str., 292 str.) nesuteikia teismui teisės procesinių teismo dokumentų neversti į teisminio proceso dalyviui, kuris nesupranta valstybinės kalbos, suprantamą kalbą. Įstatymas nenustato, kad tokiam proceso dalyviui pasinaudojus vertėjo paslaugomis teismo posėdžio metu, vėliau teisė naudotis vertėjo paslaugomis negarantuojama, netgi priešingai CPK 11 straipsnio 2 dalis nurodo, jog asmenims nemokantiems valstybinės kalbos garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis visais atvejais;teismas neatsižvelgė, kad iki Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimo, teismai teismo posėdžio metu išdėstydavo tik sutrumpintus procesinių dokumentų motyvus, o visą sprendimą ar nutartį surašydavo per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo, todėl proceso dalyvis nežinodavo pilnų teismo sprendimo motyvų. Pagal teismų praktiką, asmuo, neatvykęs išklausyti teismo sprendimo, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, laikomas dalyvavusiu teismo posėdyje ir jam sprendimo nuorašų teismas neprivalo siųsti. Tokiu atveju teismas taip pat neatliktų procesinio dokumento vertimo, tačiau tuo būtų pažeistos CPK 11 straipsnio nuostatos. Dėl šių aplinkybių teismas turi atlikti procesinių dokumentų vertimą į proceso dalyviui suprantamą kalbą ir pateikti procesinius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Konstitucijos 117 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Ši konstitucinė nuostata detalizuojama CPK 11 straipsnyje nustatančiame, jog teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis teismo procese. Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto. Pagal valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsnį Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba, todėl civilinis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta lietuvių kalba ir asmenims nemokantiems lietuvių kalbos, arba mokantiems ją nepakankamai gerai, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis, už kurio paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto.

Atkreiptinas dėmesys, kad netgi tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) nuorašas išduodamas pagal CPK 275 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnį užsienio piliečio, dalyvavusio teismo posėdyje, kuriame naudojosi vertėjo paslaugomis, pareikalavimu, tai išduodamas teismo sprendimo (nutarties) nuorašas neturi būti išverstas į anglų ar kitą suprantamą kalbą, nes tokiu atveju teismo nutartis ir sprendimas pagal CPK 240 straipsnio 1 dalį yra išverčiami teismo posėdžio metu. CPK nenumatyta pareiga teismui išversti kitų teismo procesinių dokumentų (pvz., teismo posėdžio protokolo) nuorašus, išduodamus užsienio piliečiui, turinčiam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriuos šis turi teisę gauti įgyvendindamas savo kaip dalyvaujančio byloje asmens teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti išrašus ir nuorašus. Tais atvejais, kai užsienio pilietis veda bylą per atstovą, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir kuriam vadovaujantis CPK 118 straipsniu siunčiami su byla susiję procesiniai dokumentai, siųstini teismo procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į anglų ar kitą kalbą, taip pat neturi būti išversti šiam atstovui išduodami teismo procesinių dokumentų nuorašai. Taigi, kadangi įstatymai nenustato teismui pareigos išversti procesinių dokumentų nuorašų užsienio piliečiui nesuprantančiam lietuvių kalbos, jei jis naudojosi vertėjo paslaugomis teismo posėdyje arba kai jį atstovavo byloje Lietuvos Respublikos pilietis, juo labiau teismas neturi pareigos versti dokumentų nuorašų Lietuvos Respublikos piliečiui dalyvavusiam ir pasinaudojusiam vertėjo paslaugomis teismo posėdyje bei turinčiam atstovą Lietuvos Respublikos pilietį, užsiimantį profesionalia teisine veikla – advokatą.

Apeliantas nurodo, jog asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis visais atvejais vadovaujantis CPK 11 straipsnio 2 dalimi. Tačiau, teisės normos negali būti aiškinamos ir taikomos atsietai viena nuo kitos, nes jos visos sudaro vieningą sistemą. Kartu su minėta teisės norma taikoma ir to paties straipsnio 3 dalis, jog už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto. Iš valstybės biudžeto atlyginama už vertėjo paslaugas ne visais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo nesupranta valstybinės kalbos arba ją supranta nepakankamai, bet atlyginama tik už vertėjo paslaugas suteikiamas teismo posėdžio metu, o taip pat kitais įstatymuose nustatytais atvejais. Kitais, įstatymuose nenustatytais atvejais teismas gali, bet neprivalo, atlikti procesinių dokumentų vertimo (pvz. socialiai pažeidžiamų asmenų bylose, įgyvendinant proceso koncentruotumo principą ir pan.), tačiau šiais atvejais už vertėjo paslaugas atlygina pats proceso dalyvis. Byloje dalyvaujantis asmuo gali savo iniciatyva ir lėšomis naudotis vertėjo paslaugomis neribotai. Tokiu būdu įstatymas garantuoja teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui naudotis vertėjo paslaugomis, tačiau už vertėjo paslaugas yra atlyginama iš valstybės biudžeto lėšų tuomet, kai vertėjo paslaugos suteikiamos teismo posėdžio metu, kitais atvejais teismo procesinių ir kitų dokumentų vertimą byloje dalyvaujantis asmuo atlieka savo iniciatyva ir savo lėšomis.

Be to, pagal Valstybinės kalbos įstatymo 4 ir 5 straipsnius visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba ir tarp savęs susirašinėja valstybine (lietuvių) kalba.

Taigi, sistemiškai aiškinant proceso kalbos normas darytinos išvados: pirma, valstybės biudžeto lėšomis atlyginama už vertėjo paslaugas atliekamas teismo posėdžio metu. Antra, Lietuvos Respublikoje veikiantiems juridiniams asmenims teismo procesiniai dokumentai pateikiami lietuvių kalba. Trečia, procesiniai teismo dokumentai neverčiami į dalyvaujančiam asmeniui suprantamą kalbą, kai bylą jis veda per atstovą. Tam taip pat prilyginami atvejai, kai bylą veda ne atstovas, bet juridinio asmens valdymo organas ar dalyvis (CPK 55 str. 1 d.).

Iki bankroto bylos iškėlimo apeliantas J. R. veikė kaip juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, todėl J. Rudanovo firmai „Soltis“ pateikiamų dokumentų versti į firmos savininkui suprantamą kalbą teismas neprivalo. Apelianto prašoma išversti Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. vasario 19 d. nutartis (I T., b.l. 134-135) yra priimta ne šioje byloje, į šią bylą minėtą nutartį pateikė pats apeliantas, todėl teismas taip pat neprivalo atlikti minėto dokumento vertimų. Nagrinėjant šią bylą teismo posėdžiuose apeliantui buvo teikiamos vertėjo paslaugos, kurios buvo apmokamos iš valstybės biudžeto, be to, ir jo įmonę, ir jį asmeniškai atstovavo atstovai - advokatai. Pažymėtina, kad apeliantas yra Lietuvos Respublikos pilietis, seniai gyvena Lietuvoje. Iš bylos medžiagos (IV T., b.l. 77, 85) matyti, kad apeliantas supranta lietuvių kalbą, moka ja rašyti, tačiau, jo nuomone, lietuvių kalbą jis moka nepakankamai. Apeliantas turi galimybę įstatymų nustatyta tvarka gauti byloje esančius procesinius dokumentus, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neprivalo valstybės biudžeto lėšomis apmokėti už vertėjo paslaugas, suteiktas procesiniams dokumentams išversti. Apeliantas turi teisę nevaržomai naudotis vertėjų paslaugomis apmokėdamas jas savo lėšomis.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes laikytina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu:

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.