- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- 2A-608-236/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00585-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Kazys Kailiūnas, Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- J. P.
- Ieškovas
- J. G.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Galinta ir partneriai“
- Kategorijos
- 2.6.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1940-480/2016 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei J. P. dėl prievolės įvykdymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Galinta ir partneriai“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. P., prašydama priteisti iš atsakovės 52 132 Eur prievolei įvykdyti, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovę pažinojo, ja pasitikėjo, todėl 2008-11-20 išdavė atsakovei įgaliojimą dėl pardavimo ieškovės paveldėjimo teisių. Ilgą laiką atsakovė tikino, kad paveldimas turtas neparduotas, pinigų dar neturi. 2016 m. balandžio mėn. nuvykusi į Jonavos rajono žemėtvarkos skyrių ieškovė sužinojo, kad visas paveldimas turtas parduotas. Paaiškėjo, kad 2008-12-08 pirkimo- pardavimo sutartimi atsakovė, atstovaudama pagal įgaliojimą ieškovę, pardavė trečiajam asmeniui UAB ,,Galinta ir partneriai‘‘ paveldėjimo teises į visą turtą už 200 000 Lt, tačiau pagal šalių susitarimą pinigų į ieškovės sąskaitą nepervedė ir iki šiol negrąžino.
Ieškovė pažymėjo, kad pagal šalių susitarimą, atsakovei kaip atlyginimas už pavedimo pagal įgaliojimą įvykdymą turėjo būti 10 proc. sumos, gautos už parduotas paveldėjimo teises. Dėl to ieškovė nuo gautos 200 000 Lt (57 924 Eur) sumos, atskaičius 20 000 Lt (5 792 Eur), likusią sumą – 53 132 Eur (180 000 Lt) prašė priteisti iš atsakovės prievolei įvykdyti. Iškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinyje padarytas rašymo apsirikimas nurodant, jog atsakovės užmokestis už pavedimo įvykdymą yra 20 proc. sumos, gautos už parduotas paveldėjimo teises, tačiau atlikti bei nurodyti skaičiavimai ir prašoma priteisti suma yra teisingi.
Atsakovė J. P. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio netenkinti.
Atsakovė nurodė, kad 2008-12-18 pirkimo – pardavimo sutartis yra galiojanti, tačiau pagal žodinį susitarimą UAB „Galinta ir partneriai“ yra sumokėjusi 100 000 Lt, o likusią sumą – 100 000 Lt bendrovė įsipareigojo sumokėti tuomet, kai ji visiškai atsikurs nuosavybės teises į žemę, kurią įgijo pagal 2008-12-18 paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį.
Atsakovė teigė, kad iš UAB „Galinta ir partneriai“ gautus 100 000 Lt perdavė ieškovei taip, kaip buvo susitarta ir kaip numato CK 6.760 straipsnio 5 dalis.
Atsakovė nesutiko su ieškove, kad jos uždarbis už pavedimo parduodant ieškovės paveldėjimo teises pagal įgaliojimą įvykdymą yra 20 000 Lt, kadangi buvo susitarta dėl 20 proc. nuo gautos sumos atlyginimo už atliktą darbą pagal pavedimą.
Trečiasis asmuo UAB „Galinta ir partneriai“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2008-12-18 buvo pasirašyta paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis ir visi pinigai (200 000 Lt arba 57 924 Eur) už parduodamas paveldėjimo teises iki šios sutarties pasirašymo 2008-12-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 517 sumokėti atsakovei.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2016-12-05 sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės J. P. ieškovei J. G. 52 132 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (52 132 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 566,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovės J. P. valstybei 831 Eur žyminio mokesčio ir 6,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad 2008-11-20 Kauno 11-ojo notarų biuro notarė I. J. patvirtino įgaliojimą, kuriuo ieškovė J. G. įgaliojo atsakovę J. P. parduoti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui paveldėjimo teises į paveldimą turtą, mirus jos testatorei J. I. , jų aptartomis sąlygomis, tuo tikslu sudaryti ir pasirašyti preliminariąją ir pirkimo – pardavimo sutartį, gauti pinigus, gautus pinigus pervesti į J. G. nurodytą sąskaitą, pateikti iš atitinkamų įstaigų ir organizacijų reikiamas pažymas, pažymėjimus bei kitus dokumentus, rašyti jos vardu pareiškimus, už ją pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (toliau – Įgaliojimas). 2008-12-08 paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Kauno 11-ojo notarų biuro notarės I. J., J. G., atstovaujama J. P. pagal Įgaliojimą, ir UAB „Galinta ir partneriai“ sudarė paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią J. G., atstovaujama J. P., pardavė UAB „Galinta ir partneriai“ savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jos testatorės J. I., už 200 000 Lt. Pagal Sutarties 3 punktą, visi pinigai už parduodamas teises gauti iš paveldėjimo teisių pirkėjos šios Sutarties pasirašymo dieną. UAB „Galinta ir partneriai“ 2008-12-08 kasos išlaidų orderis Nr. 517 rodo, kad J. P. buvo išmokėti ir ši gavo 200 000 Lt pagal 2008-12-08 paveldėjimo teisių pirkimo –pardavimo sutartį.Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Įgaliojime nebuvo aptarta pardavimo kaina, tačiau byloje nėra ginčo, kad sudarydama sandorį atsakovė veikė išeidama už jai suteiktų teisių ribų. Dėl to teismas darė išvadą, kad Sutartyje nurodyta paveldėjimo teisių pardavimo kaina – 200 000 Lt (57 924 Eur) ir yra ta suma, kurią atsakovė privalo perduoti ieškovei vykdant pavedimą.
Teismas nurodė, kad nors, ieškovės teigimu, buvo tartasi dėl dalies paveldėjimo teisės pardavimo, atsakovės atstovė nurodė, kad buvo tartasi dėl 60 000 Lt, tačiau teismas pažymėjo, kad Sutartis nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, o notaro patvirtinta sutartis yra oficialusis (prima facie) įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, ir aplinkybės, nurodytos tokiame įrodyme, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais; draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 str. 2 d.).
Teismas pažymėjo, kad atsakovė turėjo pareigą perduoti ieškovei (įgaliotojui) įgaliojimo pagrindu gautus pinigus (CK 6.760 str. 5 d.). Ieškovei neigiant gautų pinigų perdavimo jai faktą, atsakovė turi pareigą įrodyti, jog pinigai buvo perduoti. Atsakovė pinigų perdavimo fakto neįrodė. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad Sutartis buvo notariškai patvirtinta, sprendė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, jog buvo susitarta dėl 60 000 Lt, kad pagal Sutartį pirkėjos sumokėta tik 100 000 Lt suma, nėra laikytinos teisiškai reikšmingos, nes atsakovės, kaip įgaliotinės pareigą, grąžinti įgaliotojai (ieškovei) vykdant pavedimą gautas visas lėšas, numatė įstatymas (CK 2.150 str.; 6.760 str. 5 d.).
Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti notaro patvirtintoje Sutartyje fiksuotu pinigų perdavimo prieš pasirašant Sutartį faktu (Sutarties 3 p.). Šį faktą taip pat parvirtina 2008-12-08 kasos išlaidų orderis Nr. 517, kad atsakovei UAB „Galinta ir partneriai“ sumokėjo 200 000 Lt pagal 2008-12-08 paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį, o atsakovė J. P. įrašė ir pasirašė, jog nurodytą pinigų sumą gavo. Teismas nurodė, kad kasos išlaidų orderis Nr. 517 atitinka Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4, 5 punkte įtvirtintus šiam dokumentui keliamus reikalavimus.
Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, pagal žodinį susitarimą atsakovei kaip užmokestis už atliktą pavedimą turėjo likti 10 proc. nuo sumos, gautos už parduotas paveldėjimo teises, atitinkamai 5 792 Eur sumos nuo 200 000 Lt (57 924 Eur) ir pareikštu reikalavimu ieškovė neprašė priteisti šios sumos. Tuo tarpu, atsakovės teigimu, šalys susitarė dėl 20 proc. jos atlyginimas nuo pardavimo sumos. Teismas pažymėjo, kad atsakovė šiam faktui pagrįsti be savo asmeninio liudijimo jokių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 str.).
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 52 132 (57 924 – 5 792 = 52 132) Eur prievolei įvykdyti yra teisėtas, pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 str., 185 str.).
Teismas darė išvadą, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d.).
Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 1 566,46 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei iš atsakovės priteistina 6,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė J. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-12-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra ginčo, kad sudarydama sandorį atsakovė veikė išeidama už jai suteiktų teisių ribų, kadangi Įgaliojime nėra aiškiai nustatytų atsakovei ribų, t. y. konkreti paveldėjimo teisių kaina. Tiek paveldėjimo teisių kaina, tiek atsakovės užmokestis buvo aptarti atskirai. Nors ieškovė nurodė atsakovei parduoti paveldėjimo teises už 60 000 Lt, tačiau atsakovė jas faktiškai pardavė už 100 000 Lt ir visą sumą faktiškai perdavė ieškovei. UAB „Galinta ir partneriai“ ir ieškovės žodinis susitarimas iki galo nėra įvykdytas, t. y. UAB „Galinta ir partneriai“ nėra atkūrusi nuosavybės teisių į žemę, įsigytų pagal Sutartį, todėl nėra sumokėjusi likusios 100 000 Lt sumos, nurodytos kasos orderyje.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog šalys buvo susitarusios dėl 20 proc. užmokesčio paveldėjimo teisių pardavimo kainos už pavedimo įvykdymą. Atsakovė šios aplinkybės neturėjo įrodinėti, kadangi ieškinyje ieškovė nurodė 20 proc. užmokesčio paveldėjimo teisių pardavimo kainos už pavedimo įvykdymą dydį.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 52 132 Eur, kadangi net jei laikyti, kad paveldėjimo teisės buvo parduotos už 200 000 Lt, tai ieškovei iš atsakovės galėjo būti priteista 46 339,20 Eur, t. y. 80 proc. nuo pavelėjimo teisių pardavimo sumos.
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Galinta ir partneriai“ prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pagal 2008-12-08 paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį jokių turtinių įsipareigojimų ieškovei ir atsakovei neturi. Pažymi, kad žodinio susitarimo su ieškove nebuvo. Nurodo, kad nedalyvavo tiesioginiuose piniginiuose santykiuose tarp ieškovės ir atsakovės, todėl negali patvirtinti ar paneigti, kad pinigai buvo sumokėti.
Ieškovė J. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Bylos duomenys patvirtina, kad 2008-11-20 Kauno 11-ojo notarų biuro notarė patvirtino įgaliojimą, kuriuo ieškovė J. G. įgaliojo atsakovę J. P. parduoti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui paveldėjimo teises į paveldimą turtą, mirus jos testatorei J. I. jų aptartomis sąlygomis, tuo tikslu sudaryti ir pasirašyti preliminariąją ir pirkimo pardavimo sutartį, gauti pinigus, gautus pinigus pervesti į J. G. nurodytą sąskaitą, pateikti iš atitinkamų įstaigų ir organizacijų reikiamas pažymas, pažymėjimus bei kitus dokumentus, rašyti jos vardu pareiškimus, už ją pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. J. G., atstovaujama J. P. pagal Įgaliojimą, ir UAB „Galinta ir partneriai“ 2008-12-08 sudarė paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią J. G., atstovaujama J. P., pardavė UAB „Galinta ir partneriai“ savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jos testatorės J .I., už 200 000 Lt. Visi pinigai už parduodamas teises gauti iš Paveldėjimo teisių pirkėjos šios sutarties pasirašymo dieną (Sutarties 3 p.). UAB „Galinta ir partneriai“ pagal Sutartį 2008-12-08 J. P. išmokėjo ir ši gavo 200 000 Lt.
Dėl pavedimo vykdymo pagal įgaliojimą
Įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Įgaliotinis privalo įvykdyti pavedimą asmeniškai, išskyrus sutartyje nustatytas išimtis bei atvejus, kai įstatymas leidžia perįgaliojimą. Vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo įgaliotojo reikalavimu, o atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, – ir be reikalavimo, suteikti įgaliotojui visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą. Įvykdęs pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, bei grąžinti įgaliojimą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. Jeigu sutarties, įstatymo ar papročių numatytais atvejais įgaliotinis pasitelkia pavedimui vykdyti trečiuosius asmenis, jis atsako už tokių asmenų veiksmus bei privalo atlyginti tų asmenų veiksmais padarytus įgaliotojui nuostolius. Jeigu pavedimą vykdo keli įgaliotiniai, įgaliotojui jie atsako solidariai, jeigu sutartis nenustato ko kita. Įgaliotinis neturi teisės naudoti gautos vykdant pavedimą informacijos ar turto savo interesais, išskyrus sutarties ar įstatymo numatytais atvejais, taip pat kai sutikimą naudoti informaciją ar turtą duoda įgaliotojas. Jeigu įgaliotinis šios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti įgaliotojui dėl to padarytus nuostolius bei grąžinti visa tai, kas yra jo nepagrįstas praturtėjimas, o jeigu jis neteisėtai naudojo daiktą ar pinigus, – atitinkamai sumokėti nuomos mokestį ar palūkanas (CK 6.760 str.).
CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Pagal šio straipsnio 2 dalį, atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu.
Remiantis CK 2.133 straipsnio 1 dalimi, vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.); jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam; 3 dalyje – jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės.
Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį, įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, yra nurodyta, kad atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų, atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantama iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-687/2016; 2017-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-915/2017).
Teismas pažymi, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu. Taigi atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ir (ar) atlieka įvairius teisinius veiksmus. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Atstovui, kontaktuojančiam su abiem sandorio šalimis, tenka pareiga elgtis sąžiningai ne tik su atstovaujamuoju (veikti jo interesais), bet ir su trečiaisiais asmenimis: atskleisti jiems atstovavimo faktą, pranešti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus. Atstovaujamasis, siekdamas išvengti sau nepageidaujamų padarinių, taip pat turi rūpintis savo interesų apsauga. Trečiasis asmuo turi teisę pareikalauti, kad atstovas pateiktų savo įgaliojimą ar jo kopiją (CK 2.143 straipsnis). Dėl to sprendžiant, ar taikytinas atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi būti aiškinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rūpestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimą ir įsitikino suteiktomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-701/2016; 2016-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016; 2017-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-915/2017).
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju Įgaliojime nebuvo aptarta pardavimo kaina. Dėl to laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutartyje nurodyta paveldėjimo teisių pardavimo kaina – 200 000 Lt (57 924 Eur) ir yra ta suma, kurią atsakovė privalėjo perduoti ieškovei vykdant pavedimą (CK 6.760 str. 5 d.). Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra ginčo, kad sudarydama sandorį atsakovė veikė išeidama už jai suteiktų teisių ribų, kadangi Įgaliojime nėra aiškiai nustatytų atsakovei ribų, t. y. konkreti paveldėjimo teisių kaina, teisiškai nėra reikšmingi, kadangi Sutartis patvirtina, kad Sutartimi paveldėjimo teisės buvo parduotos už 200 000 Lt (57 924 Eur) ir atsakovė šią pinigų sumą gavo.
Bylos duomenys rodo, kad, atsakovės teigimu, šalių buvo tartasi dėl paveldėjimo teisių pardavimo už 60 000 Lt, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Sutartis nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, o notaro patvirtinta sutartis yra oficialusis (prima facie) įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, ir aplinkybės, nurodytos tokiame įrodyme, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais; draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 str. 2 d.).
CK 6.760 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė turėjo pareigą perduoti ieškovei (įgaliotojui) pagal įgaliojimą įvykdyto pavedimo pagrindu gautus pinigus. Ieškovei neigiant gautų pinigų perdavimo jai faktą, atsakovė turėjo pareigą įrodyti, jog pinigai buvo perduoti. Tačiau atsakovė pinigų perdavimo fakto neįrodė.
Kaip minėta J. G., atstovaujama J. P. pagal Įgaliojimą, ir UAB „Galinta ir partneriai“ 2008-12-08 sudarė paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią J. G., atstovaujama J. P., pardavė UAB „Galinta ir partneriai“ savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jos testatorės Jekaterinos Ivanovos, už 200 000 Lt. Visi pinigai už parduodamas teises gauti iš paveldėjimo teisių pirkėjos šios sutarties pasirašymo dieną (Sutarties 3 p.). Byloje esantis 2008-12-08 kasos išlaidų orderis Nr. 517 patvirtina, kad UAB „Galinta ir partneriai“ pagal Sutartį 2008-12-08 J. P. išmokėjo ir ši gavo 200 000 Lt.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, teisingai nustatė turinčias reikšmę bylai aplinkybes. Teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal Sutartį paveldėjimo teisės buvo parduotos už 200 000 Lt (57 924 Eur), atsakovė šią sumą gavo, tačiau neperdavė ieškovei. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė taip pat neįrodė, kad šalys susitarė dėl 20 proc. atsakovės užmokesčio nuo pardavimo sumos už pavedimo įvykdymą. Šiuo atveju esant tik žodiniam susitarimui dėl atlyginimo už pavedimą pagal įgaliojimą įvykdymą ir atsakovei nesutinkant su atlyginimo dydžiu įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė šios aplinkybės neturėjo įrodinėti, kadangi ieškinyje ieškovė nurodė 20 proc. užmokesčio paveldėjimo teisių pardavimo kainos už pavedimo įvykdymą dydį, nepatvirtina atsakovės nurodomo susitarimo dėl atlyginimo dydžio. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinyje padarytas rašymo apsirikimas nurodant, jog atsakovės užmokestis už pavedimo įvykdymą yra 20 proc. sumos, gautos už parduotas paveldėjimo teises, tačiau atlikti bei nurodyti skaičiavimai ir prašoma priteisti suma yra teisingi. Ieškovės teiginį apie rašymo apsirikimą patvirtina ieškiniu prašoma priteisti suma.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, todėl priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo
Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei J. P. dėl prievolės įvykdymo, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2016-12-05 sprendimas paliktinas nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Trečiasis asmuo UAB „Galinta ir partneriai“ prašymo ir įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.