Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. A. ir S. D. bei jo gynėjos advokatės Angelijos Morkvėnienės apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015-03-27 nuosprendžio, kuriuo:

E. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 2 d., ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 2 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės už idealiąją sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas (24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d., BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d.) subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrinta su bausme už realią sutaptį sudarančią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 2 d.) dalinio sudėjimo būdu, nustatyta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

S. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d., ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės už idealiąją sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas (24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d.) subendrinta apėmimo būdu ir subendrinta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., subendrinta su bausme už realią sutaptį sudarančią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d.) ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-01-25 nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, nustatyta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Į bausmės laiką įskaityta pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-01-25 nuosprendį atlikta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., ją prilyginant 4 mėnesiams 15 dienų laisvės atėmimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. P., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. ir S. D. nuteisti už tai, kad jie, veikdami kartu su R. P., suklastojo dokumentus ir pasikėsino apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą. E. A. 2010 m. gruodžio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pasiūlė S. D. apgaule - panaudojant netikrą asmens tapatybės kortelę iš verslininko sąskaitos banke paimti 131.000 Lt (kas atitinka 37.940,22 Eur ir sudaro 1007,69 MGL). S. D., padėdamas įgyvendinti E. A. sumanymą, 2011 m. sausio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, atėjęs pas R. P. į namus (duomenys neskelbtini), įkalbėjo R. P. įgyvendinti E. A. nusikalstamą sumanymą – apgaule užvaldyti svetimus 131.000 Lt. R. P. nusikalstamam sumanymui įgyvendinti įdavė S. D. savo nuotrauką. S. D. paėmė iš R. P. jo fotonuotrauką ir ją perdavė E. A. netikros asmens tapatybės kortelės pagaminimui. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pagaminus netikrą V. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įklijuota R. P. fotonuotrauka, E. A. 2011-02-17, tikslus laikas nenustatytas, nurodė S. D. į kokius bankus turi nueiti ir kokius veiksmus turi atlikti R. P. bei kaip jis eidamas į bankus turi būti apsirengęs, kad sudarytų verslininko įspūdį, įdavė netikrą V. K. asmens tapatybės kortelę, dėžutę su trimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus V. K. vizitinėmis kortelėmis ir 50 Lt kelionei iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal, kad šis visa tai perduotų R. P.. Tos pačios dienos 2011-02-17 vakare, tikslus laikas nenustatytas, S. D., padėdamas vykdyti nusikalstamą sumanymą, perdavė R. P. E. A. nurodymus bei jo įduotus netikrą V. K. asmens tapatybės kortelę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus V. K. vizitines korteles, 50 Lt kelionei ir savo rūbus, kurie sudarytų verslininko įspūdį. R. P., vykdydamas E. A. nurodymus perduotus per S. D., 2011-02-18, apsirengęs S. D. įduotais rūbais, turėdamas su savimi netikrą V. K. asmens tapatybės kortelę ir vizitines korteles bei 50 Lt kelionei, apie 6.40 val. iš (duomenys neskelbtini) autobusu išvyko į (duomenys neskelbtini), apie 8.05 val. atėjęs į UAB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), banko darbuotojoms melagingai prisistatė V. K., pateikė netikrą V. K. asmens tapatybės kortelę bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus V. K. vizitinę kortelę, banko darbuotojoms nurodė, kad nori į UAB (duomenys neskelbtini) banką pervesti pinigus ir V. K. vardu sudarė Banko sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei Informacijos teikimo apie sąskaitas GSM SMS ryšiu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šiose sutartyse pasirašė už V. K. suklastotu parašu, tokiu būdu, organizuojant E. A. ir padedant S. D., R. P. suklastojo šiuos dokumentus.

Tęsiant E. A., padedant S. D., suorganizuotą nusikalstamą veiką, R. P. tą pačią dieną 2011-02-18 apie 9 val. nuvyko į AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), banko darbuotojai melagingai prisistatė V. K., pateikė netikrą V. K. asmens tapatybės kortelę bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus V. K. vizitinę kortelę, banko darbuotojai nurodė, kad nori į AB (duomenys neskelbtini) banką pervesti pinigus ir V. K. vardu sudarė Banko sąskaitos sutartį fiziniams asmenims ir atsidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), sutartyje pasirašė už V. K. suklastotu parašu, tokiu būdu, organizuojant E. A. ir padedant S. D., R. P. suklastojo šį dokumentą.

Tęsiant E. A., padedant S. D., suorganizuotą nusikalstamą veiką ir veikiant pagal sumanymą apgaule užvaldyti V. K. pinigus iš jo sąskaitos AB (duomenys neskelbtini) banke į V. K. vardu, suklastojant sutartis, atidarytas sąskaitas UAB (duomenys neskelbtini) banke ir AB (duomenys neskelbtini) banke atitinkamai pervedant 56.000 Lt (kas atitinka 16.218,72 Eur ir sudaro 430,77 MGL) ir 75.000 Lt (kas atitinka 21.721,50 Eur ir sudaro 576,92 MGL), R. P. tą pačią dieną 2011-02-18 apie 10 val. nuvyko į AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), banko darbuotojai melagingai prisistatė V. K., pateikė netikrą V. K. asmens tapatybės kortelę bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus V. K. vizitinę kortelę ir pageidavo iš AB (duomenys neskelbtini) banke esančios V. K. sąskaitos, ją įvardindamas kaip savo, į prieš tai jo V. K. vardu atidarytą sąskaitą UAB (duomenys neskelbtini) banke pervesti 56.000 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo ir kitų bendrininkų valios, nes banko darbuotoja, dar prieš jam atvykstant į AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrių būdama telefonu UAB (duomenys neskelbtini) banko darbuotojos informuota ir įspėta, kad į banką gali atvykti asmuo, kuris prisistato ne savo vardu, pranešė, kad V. K. sąskaitoje pinigų nėra ir jokių bankinių pavedimų neatliko. Tokiu būdu, E. A., S. D. ir R. P., E. A. organizuojant, S. D. padedant, R. P. vykdant nusikaltamą sumanymą, pasikėsino apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą - V. K. turtą - 131.000 Lt (kas atitinka 37.940,22 Eur).

Be to, E. A. ir S. D. nuteisti už tai, kad jie, veikdami kartu su R. P., pagal E. A. nusikalstamą sumanymą V. K. vardu sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį, 2011-02-18 apie 16 val. E. A. vairuojamu automobiliu „BMW 524“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie UAB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini). E. A. liko laukti automobilyje, S. D. laukė lauke. R. P. nuėjo į UAB (duomenys neskelbtini) banką, banko darbuotojai melagingai prisistatė V. K. ir elektroninės bankininkystės sutarties sudarymo tikslu banko darbuotojai pateikė žinomai netikrą V. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pateikė E. A. ir jam 2011-02-17 vakare perdavė S. D., Elektroninės banknininkystės sutarties nesudarė, nes banko darbuotojai kilus įtarimui, kad pateikta asmens tapatybės kortelė yra netikra, buvo iškviesti apsaugos darbuotojai ir policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Tokiu būdu, E. A., S. D. ir R. P., E. A. organizuojant, S. D. padedant, R. P. vykdant nusikalstamą sumanymą, panaudojo žinomai netikrą asmens dokumentą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. D. ir jo gynėja advokatė A. Morkvėnienė prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2015-03-27 nuosprendį nuteistojo S. D. atžvilgiu pakeisti ir jam paskirtą bausmę sušvelninti – taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Teismo posėdyje nuteistasis E. A. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo E. A. apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo S. D. gynėja advokatė prašė nuteistojo S. D. apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų E. A. ir S. D. bei jo gynėjos advokatės A. Morkvėnienės apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir nuteistųjų E. A. ir S. D. bei jo gynėjos advokatės A. Morkvėnienės apeliacinių skundų argumentus, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant E. A. ir S. D. kaltės klausimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai E. A. ir S. D. pripažino kaltais ir nuteisė – E. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 2 d., o S. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d. Nuteistųjų E. A. ir S. D. kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis. Todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015-03-27 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo E. A. apeliacinio skundo

Nuteistasis E. A. pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su Telšių rajono apylinkės teismo 2015-03-27 nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už dokumentų klastojimo, didelės vertės svetimo turto užvaldymo apgaule ir žinomai netikro asmens dokumento panaudojimo organizavimą. Tvirtina, kad teismas įrodymus vertino, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatas, nepagrįstai nesivadovavo ir atmetė jo duotus paaiškinimus, liudytojų I. P. ir A. P. parodymus, taip pat nepagrįstai vadovavosi niekuo nepagrįstais ir melagingais S. D., J. D. ir R. P. parodymais, teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi ne objektyviais įrodymais, o teismo išgalvotomis prielaidomis. Taigi nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija savo kaltę ir stengiasi sumenkinti jam nepalankius parodymus davusių S. D., J. D. ir R. P. parodymus.

Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus įvykdė.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, nes įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Būtent bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Pažymėtina ir tai, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.

Telšių rajono apylinkės teismo išvados dėl E. A. kaltės bei jo veikų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 2 d., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d.), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, jų pakankamą tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 ir 5 d.) bei pateikė motyvuotas išvadas, atitinkančias įrodymų turinį. Teismas išsamiai ištyrė kaltinamųjų E. A., S. D., R. P., liudytojų V. K., J. D., L. K., I. S., L. Ž., V. A., A. C., R. M., I. P., A. P. parodymus, 2011-03-18 specialisto išvadą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) banko ir AB (duomenys neskelbtini) banko pateiktus 2011-02-18 vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, 2013-03-20 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-11-24 ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus byloje esančius duomenis, bei, vadovaudamasis šių įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir teisėjų kolegija, laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo, jų nekartoja, visuma, o ne prielaidomis, kaip teigiama E. A. apeliaciniame skunde, pagrįstai konstatavo, kad E. A. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 2 d.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, neturi pagrindo išvadai, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus ir sprendžiant nuteistojo E. A. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK nuostatas. Priešingai, skundžiamo nuosprendžio turinys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Vien tai, kad šiuo atveju apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Todėl E. A. skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais. Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl E. A. kaltės, ir, remdamasi šių duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis E. A. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 2 d., požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl naikinti nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį E. A. atžvilgiu, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija E. A. apeliacinio skundo teiginius, kad jis 2011-02-18 R. P. ir S. D. pastarojo prašymu savo automobiliu „BMW 524“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tik pavežė į (duomenys neskelbtini), kur jie norėjo paimti išsimokėtinai kompiuterį, po ko, kompiuterio jiems ne­gavus, jie grįžo į (duomenys neskelbtini) ir jis juos paliko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai jo kaltę grindė S. D., J. D. ir R. P. parodymais, kurie yra melagingi, nepagrįsti, jokiais objektyviais bylos įrodymais nepatvirtinti, esminės šių asmenų nurodomos bylos aplinkybės nesutampa. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti S. D., J. D. ir R. P. duotais parodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, esminėmis detalėmis sutampa, jie iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. A. atžvilgiu. Pažymėtina, kad S. D., J. D. ir R. P. duoti parodymai laikomi patikimu įrodymų šaltiniu, nes jų nurodytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys (kitų liudytojų parodymai, vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose esantys duomenys ir kt.). Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl S. D., J. D. ir R. P. suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį E. A., todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Nors nuteistasis E. A. nurodo, kad S. D. ir R. P. abu yra ne kartą teisti, gyvena gretimuose namuose, tarpusa­vyje nuolat bendrauja ir dažnai susitikinėja, į visus teismo posėdžius jie atvykdavo kartu, nuolat bendraudami neabejotinai galėjo tarpusavyje susi­tarti dėl bet kokių parodymų davimo ir juos derinti, nes S. D. šioje byloje jam (apeliantui) kerštauja, tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos nuteistojo teiginius.

Nuteistasis E. A. skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų I. P. ir A. P. parodymais. Tačiau atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šių liudytojų parodymais, kadangi šių liudytojų nurodytos aplinkybės apie E. A. ir S. D. santykius nei patvirtina, nei paneigia E. A. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nesuteikia pagrindo išvadai, kad S. D. apkalba ir siekia nepagrįstai apkaltinti E. A. padarius nusikalstamas veikas.

E. A. nuomone, teismas nevertino to, kad byloje nebuvo nustatyta ir jokia priežastis ar motyvas, dėl ko jam iš tiesų būtų tuomet reikėję organizuoti kaltinime išdėstytų nusikalstamų veikų padarymą ir prašyti būtent S. D. ir R. P. pagalbos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti Lietuvos Respublikos BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 2 d. 182 str. 2 d. dispozicijose nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad jose aprašytų veikų konstatavimui šie subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai reikšmės neturi, todėl jų nustatinėti nebuvo pagrindo. Taip pat nuteistasis E. A. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad byloje nebuvo nustatyta, jog būtent jis pagamino suklastotą V. K. asmens tapatybės kortelę. Teisėjų kolegija atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą pažymi, kad E. A. šioje baudžiamojoje byloje nebuvo inkriminuojamas netikros V. K. asmens tapatybės kortelės pagaminimas, todėl taip pat nebuvo jokio pagrindo nustatinėti ir šių aplinkybių. Nuteistasis E. A. skunde taip pat nurodo, kad byloje esantis rašysenos ekspertizės aktas ir specialisto išvada aiškiai patvirtino, jog nėra nustatyta, kad būtent jis parašė bankų pavadinimus pas R. P. policijos rastame raštelyje, kurį jam buvo įdavęs S. D., ir tai turėjo būti laikoma neabejotinu jo nekaltumo įrodymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2013-03-20 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-11-24 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų nurodyta, jog atsakyti į klausimą, ar rankraštiniai įrašai „(duomenys neskelbtini) bankas 56 (duomenys neskelbtini) bankas 75 S.E.B“, esantys popieriaus lapelyje, yra atlikti E. A. ar kito asmens ranka, nėra galimybių, tačiau tokios specialisto ir eksperto išvados nei patvirtina, nei paneigia, kad minėtus rankraštinius įrašus parašė E. A. ir laikyti tai neabejotinu E. A. nekaltumo įrodymu nėra pagrindo.

Nuteistojo E. A. nuomone, teismo procesas nebuvo nešališkas, nes teismas turėjo išankstinę neigiamą jo (apelianto) atžvilgiu nuomonę, nuo pat pradžių buvo nusiteikęs jį pripažinti kaltu bei nuteisti. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje nebuvo šališkas. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 5 d. Teismų praktikoje nešališkumo principas suprantamas kaip teismo, nagrinėjančio bylą, pareiga nerodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-202/2005, 2K-522/2008, 2K-446/2009). Tai reiškia, kad teismo procesas turi būti organizuojamas, proceso veiksmai atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismo iniciatyva buvo renkami pa­pildomi įrodymai ir kad juos teismas vertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, nereiškia, kad teismas buvo šališkas. Daugiau duomenų, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, nuteistasis E. A. nenurodė, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista E. A. teisė į nešališką teismą, įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajam E. A. paskirtos bausmės yra neteisingos, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pagrįstai E. A. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių terminas mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 2 d., 182 str. 2 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkis. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtų bausmių.

Dėl nuteistojo S. D. ir jo gynėjos advokatės A. Morkvėnienės apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. D. ir jo gynėja advokatė neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau prašo taikyti S. D. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam S. D. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam S. D. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą – padarytos trys nusikalstamos veikos, priskiriamos tyčinių nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamų veikų organizatorių (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į S. D. asmenybę – anksčiau teistas, nusikalstamas veikas įvykdė ankstesniems teistumams išnykus, tačiau po tiriamų nusikalstamų veikų buvo nuteistas už smurtavimą artimoje aplinkoje, administracine tvarka 2007-2013 m. baustas už įvairių rūšių administracinius teisės pažeidimus, nedirba, registruojasi darbo biržoje, vedęs, turi mažametį vaiką, žmona neįgali, pats turi sveikatos problemų, buvo nustatytas neįgalumas iki 2011-03-29, turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai S. D. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad S. D. už nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 2 d., 182 str. 2 d., sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkis. Taigi teigti, kad S. D. paskirtos bausmės ir galutinė dalinio sudėjimo būdu su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta bausmė (2 metai laisvės atėmimo) yra per giežtos nėra pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. (2015-03-24 įsigaliojusi įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimą apsprendžia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. D. iki nusikalstamų veikų, kurias padaręs pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo penkis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, nusikalto išnykus teistumui. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jam buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai S. D. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Be to, S. D. po šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo vėl padarė naują nusikalstamą veiką – jis buvo nuteistas už smurtavimą artimoje aplinkoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus S. D. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant S. D. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. D. ir jo gynėja advokatė A. Morkvėnienė nurodo, kad S. D. nebuvo jam inkriminuojamų nusikaltimų organizatorius, jis buvo tik padėjėjas, jis duodamas išsamius ir nuoširdžius parodymus padėjo išaiškinti šios pakankamai sudėtingos bylos aplinkybes, byloje nėra nukentėjusiojo, jokia materialinė ir moralinė žala nepadaryta, S. D. turi sveikatos problemų, jo žmona J. D. yra sunkus ligonis, ji yra visiškai nedarbinga, negali vaikščioti, pati apsitarnauti, jie kartu augina mažametę dukrą, gim. (duomenys neskelbtini), S. D. atliekant paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, jo šeima liks visiškai be priežiūros, S. D. gali prisiekti, kad tikrai daugiau jokių nusikaltimų nebedarys, nors jis yra kelis kartus teistas, tačiau jau pasimokė – jo netinkamas elgesys skaudina jam labai brangius žmones, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės nemenkina S. D. kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas švelninti jam paskirtas bausmes ar atidėti bausmės vykdymą dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistųjų E. A. ir S. D. padarytas veikas, paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, todėl keisti ar naikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015-03-27 nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų E. A. ir S. D. bei jo gynėjos advokatės Angelijos Morkvėnienės apeliacinius skundus atmesti.