Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2015 m. kovo 27 d. Telšių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, taikant 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą – laisvės atėmimu 3 metams. Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 7 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 5 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2017 m. gegužės 25 d.

Nutarimą atsisakoma patvirtinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes, skirdamas bausmę, teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį paleisti lygtinai.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis E. A. formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte - numatytas sąlygas. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. įdarbintas (duomenys neskelbtini). Dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje (duomenys neskelbtini). Pataisos namuose įsidarbino (duomenys neskelbtini), mokėsi (duomenys neskelbtini) ir įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, užsiėmimus lankė gerai, dabar mokosi (duomenys neskelbtini) mokymo programos. Keturis kartus paskatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Visa tai nuteistąjį apibūdina teigiamai ir rodo jo elgesio pozityvius pokyčius, tačiau vis tik nurodytos aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo E. A. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 47 balai pagal OASys, tačiau nuo ankstesnio vertinimo balai nesikeitė. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai beveik nesikeitė ir nuo pirmojo jos vertinimo, kuomet rizika buvo 50 balų, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi bei ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia E. A. pažanga nenustatyta. Teismo vertinimu, jau vien tai, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 47 balų 12 balų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali pakeisti, o jo nusikalstamo elgesio rizikos balų nesikeitimas nuo prieš tai buvusio vertinimo, nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių ir nerodo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017).

Nuteistasis E. A. atlieka bausmę taip pat ir už sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), tai rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei, ir ši aplinkybė sudaro prielaidas griežčiau vertinti nuteistojo lygtinio paleidimo sąlygų buvimą. Nuteistasis nusikaltimus padarė organizuotoje grupėje, jis buvo šių nusikalstamų veikų sumanytojas ir organizatorius, kaltės nepripažino, į nusikalstamas veikas įtraukė kitus asmenis, be to buvo pasislėpęs nuo baudžiamosios atsakomybės – jo atžvilgiu 2015 m. spalio 14 d. buvo išduotas Europos arešto orderis. Anksčiau Lietuvos Respublikoje ne kartą nuteistas, taip pat buvo teistas Vokietijoje, jo daromi nusikaltimai sunkėjo. Nusikalstamas veikas padarė teistumams pagal Lietuvos Respublikos nuosprendžius išnykus, bet praėjus neilgam laiko tarpui nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo Vokietijoje, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis laisvėje turėjo draugų, tarp kurių buvo ir teistų, nusikaltimus įvykdė su draugais. Nuteistasis teigia, jog nutraukė ryšius su draugais, kurie pastūmėjo į nusikaltimus, tačiau gyvenimo stilius ir draugai ir toliau išlieka kriminogeniniu veiksniu. Problemų nuteistasis nesureikšmina, mano jog jas visas jau išsprendė, teigė dažniausiai nesusiduriantis su sunkumais siekdamas savo planų, tačiau neįvertina galimų ilgalaikių neigiamų pasekmių. Be to, nuteistasis, kalbėdamas apie savo padarytus nusikaltimus, jų nesureikšmina, mano, jog mažai prisidėjo prie jų padarymo, nemano, jog dėl jo elgesio atsirado žala visuomenei. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikaltimus darė dėl to, kad gaunamo uždarbio trūko geram gyvenimui. Visi jo ankstesni teistumai vienaip ar kitaip siejami su noru neteisėtai praturtėti. Todėl šiuo atveju komisijos teiginys, kad nuteistasis yra įgijęs suvirintojo specialybę, todėl galės dirbti ir nedaryti nusikaltimų, niekuo nepagrįstas, nes ankstesnius nusikaltimus E. A. padarė turėdamas darbą ir legalias pajamas. Teismas taip pat pažymi, kad (duomenys neskelbtini) pateikta pažyma apie nuteistajam suteikiamą darbo vietą nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį. Kita vertus, nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas ir atlieka bausmę, E. A. padarė turėdamas darbą ir legalias pajamas, tačiau akivaizdu, kad nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo tai nesustabdė, todėl ir šiuo atveju abejotina, kad darbo turėjimas nuteistajam gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo nusikalstamo elgesio.

Atliekant bausmę E. A. 2018 m. lapkričio 30 d. buvo nubaustas drausmine tvarka už įstaigos turto gadinimą ir nors ši nuobauda negalioja, tačiau ji neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tuo labiau, kad yra paskirta vos prieš pusmetį, ir tai tik dar kartą patvirtina, kad nuteistasis nelinkęs keisti savo elgesio. Svarbu ir tai, kad Komisija 2018 m. liepos 18 d. nuteistajam rekomendavo dalyvauti elgesio korekcijos programose, tačiau nuteistasis programose nedalyvavo, motyvuodamas užimtumu darbe.

Nuteistasis yra atlikęs didesnę dalį bausmės, tačiau vis dar išlieka du kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai ir gyvenimo stilius ir draugai. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinama ir tai, kad nuteistajam Komisijos nutarimo priėmimo metu buvo likę atlikti 7 mėnesiai 23 dienos laisvės atėmimo bausmės. Teismo vertinimu, tam, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, likus pakankamai didelei neatliktos bausmės daliai, lyginant su atliktąja bausmės dalimi, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius bei keičiant savo elgesį tinkama linkme turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių. Šiuo atveju nėra duomenų, pakankamų vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu kaip išskirtinai pavyzdingą. Pažymėtina, kad yra svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkius nusikaltimus darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį tiek, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog E. A. pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, yra akivaizdžiai ženkli. Šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis E. A. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai būtent tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. birželio 12 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.