Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nuteistasis E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2015 m. kovo 27 d. Telšių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, taikant 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą – laisvės atėmimu 3 metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. birželio 30 d. Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 7 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 5 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2017 m. gegužės 25 d.

2018 m. rugsėjo 18 d. nuteistasis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2018 m. spalio 10 d. priėmė nutarimą prašymą tenkinti ir lygtinai paleisti nuteistąjį E. A. iš pataisos įstaigos, per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis charakterizuojamas kaip nepriekaištinga asmenybė. Bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka nebaustas. Už nepriekaištingą elgesį paskatintas tris kartus. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba suvirintoju, paskutinius 10 metų yra dirbęs suvirintoju, turi pakankamai darbinės patirties, todėl šį darbą planuoja dirbti ir laisvėje. Nurodoma, kad nuteistasis sugebėtų gyventi dorai ir teisingai. Alytaus pataisos namuose įgijo baldžiaus specialybę. Šiuo metu nuteistasis yra pradėjęs mokytis siuvėjo specialybės. E. A. emocinė būsena yra stabili, pasitikintis savimi, optimistiškai žvelgia į ateitį. Teigia, kad socialiniai ryšiai su artimaisiais yra tvirti, bendrauja su žmona ir vaikais. Vaikai yra suaugę, turi savo šeimas. Finansinių įsipareigojimų nuteistasis neturi, todėl nepasunkėtų integracija laisvėje. E. A. nuostatos yra teigiamos, nepalaiko nuteistųjų ir kriminalinės subkultūros. Nors anksčiau kalbėdamas apie savo padarytus nusikaltimus jų nesureikšmindavo, tačiau dabar suvokia jų daromą žalą visuomenėje. Turi pastovią gyvenamąją vietą. Teigiamai vertinama, kad nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pirminio vertinimo metu buvo 50 balų, vėliau žemėjo iki 48 balų, o šiuo metu vertinama 47 balais. Komisija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis E. A. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos 2018 m. spalio 10 d. nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis E. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto numatytas sąlygas. Drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį tris kartus paskatintas. Dirba suvirintoju, mokosi siuvėjo specialybės. Palaiko socialinius ryšius su žmona ir vaikais, bendrauja telefonu, rašo laiškus, lankomas pasimatymų metu. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo nuspręsti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Teismas pažymi, kad laikytis nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių yra kiekvieno bausmę atliekančio asmens pareiga. Taigi, vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą. Lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei nuteistojo daroma pažanga ją mažinant. Nuteistojo E. A. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė – 47 balai. Visgi, turi būti nustatyta akivaizdi ir įtikinama nuteistojo pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokių duomenų byloje nenustatyta. Nuo bausmės atlikimo pradžios nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 3 balais, o nuo paskutinio vertinimo - tik vienu balu, dėl to, jog nuteistasis pakeitė požiūrį į padarytus nusikaltimus, pripažindamas jų žalą visuomenei. E. A. nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys programą sudaro 35 statiniai ir 12 dinaminių balų, kuriuos nuteistasis savo elgesiu gali sumažinti. Taip pat nekito ir kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 2 d. nutartyje nagrinėdamas nuteistojo skundą pažymėjo, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šiuo atveju, po 2018 m. liepos 2 d. nuteistojo kriminogeniniai veiksniai išliko nepakitę ir nėra duomenų, kad jie būtų koreguoti. Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių Komisijos nuostatą, kad bausmės vykdymo metu teigiama linkme pasikeitė E. A. mąstymas. Priešingai, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad E. A. nesureikšmina turimų problemų, mano, kad jas visas jau išsprendė. Teismas daro išvadą, kad nuteistasis neįvertino Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. ir Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartyse nurodytų probleminių aspektų, nedėjo visų pastangų nusikalstamo elgesio rizikai mažinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis nusikaltimus padarė organizuotoje grupėje, buvo jos organizatorius, kaltės nepripažino, tą patvirtina jo skundai apeliacinės ir kasacinės instancijos teismams, be to buvo pasislėpęs nuo baudžiamosios atsakomybės – jo atžvilgiu 2015 m. spalio 14 d. buvo išduotas Europos arešto orderis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis suvokia padarytų nusikaltimų žalą visuomenei, mano jog elgėsi savanaudiškai. Nusikaltimus darė su draugais, jo teigimu jis nutraukė ryšius su jais. Tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu, žinodamas apie lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimą, pripažino padarytus nusikaltimus, vertintina kaip nuteistojo siekis būti lygtinai paleistam, o ne kaip nuoširdus prisipažinimas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikaltimus darė dėl to, kad gaunamo uždarbio geram gyvenimui trūko. Visi jo ankstesni teistumai vienaip ar kitaip siejami su noru neteisėtai praturtėti. Todėl šiuo atveju komisijos teiginys, kad nuteistasis turėdamas profesiją, galės dirbti ir nenusikalsti, niekuo nepagrįstas. Pažymėtina, kad ankstesnius nusikaltimus E. A. padarė turėdamas darbą ir legalias pajamas. Be to, nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis finansinių įsiskolinimų neturi, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad nuteistasis turi skolų, kurios priteistos civilinio proceso tvarka. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą, atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis anksčiau teistas penkis kartus, nusikaltimai tik sunkėjo. Praeityje jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nors jis nepažeidė jam nustatytų apribojimų, tačiau po to vėl nusikalto. Akivaizdu, kad teismo parodytas pasitikėjimas nepadarė E. A. tinkamo poveikio, neatgrasė jo nuo tolesnio nusikalstamo elgesio.

Teismas pažymi, kad nuteistasis iš paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės dar neatlikęs 1 metų 3 mėnesių 25 dienų bausmės (Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo priėmimo dienai). Įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų sunkumą, jų kiekį, darytina išvada, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą, šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei prieštarautų bausmės tikslams ir paskirčiai.

Visapusiškai išanalizavus ir įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo pastangas šią riziką sumažinti, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis E. A. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus E. A. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra nepagrįstas, todėl Komisijos nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 10 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.