Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Algerdo Urbšio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. A. (toliau – E. A.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2018 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. 357-139 taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. A. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, 5 dalies 1 punktu, nuteistas galutine subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. vasario 7 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 5 d.2018 m. gegužės 16 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-139 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam E. A., tačiau Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Kaip galima suprasti iš E. A. skundo apygardos teismui motyvų, nuteistasis prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistojo teigimu, skatinimai pataisos namuose yra skiriami tik vieną kartą per pusę metų, tuo trapu per 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius jis jau yra paskatintas 2 kartus. Be to, laisvėje E. A. turi nuolatinį darbą, gyvenamąją vietą bei jį palaikančią šeimą, gailisi dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Nuteistojo E. A. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. A. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien tik šių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Kaip nustatyta aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo E. A. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 48 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir E. A. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Šių duomenų kontekste įvertinus E. A. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu E. A. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, 2 kartus skatintas, pataisos namuose mokosi baldžiaus specialybės, užsiėmimus lanko gerai, dirba „Mūsų amatai“, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama E. A. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, jog šiuo atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, kurios metu nuteisto asmens atžvilgiu ir toliau taikomi tam tikri ribojimai, kurių nuoseklus laikymasis yra būtinas tinkamam bausmės tikslų įgyvendinimui. Kaip matyti iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šioje E. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriami keli jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai bei jo gyvenimo stilius ir draugai, neabejotinai galintys paskatinti jį nusikalsti ir ateityje, todėl jų įvertinimas sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nekvestionuotinas. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas E. A. nėra pirmasis, praeityje jis buvo teistas net penkis kartus. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už kelių skirtingų nusikalstamų veikų padarymą, kurių pobūdis, kiekis ir įvykdymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Juo labiau, jog įvertinus praeityje E. A. buvusius teistumus, galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nusikaltimai, už kurių padarymą jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje E. A. buvo teistas ne tik už nusikalstamų veikų, įvykdytų Lietuvos Respublikoje, padarymą, bet ir už užsienyje įvykdytus nusikaltimus, jo atžvilgiu buvo taikytas tiek jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas, ir nors jų taikymo sąlygų E. A. nepažeidė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos E. A. asmenybei nei praeityje jam taikytas lygtinis paleidimas, nei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia E. A. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad ankstesnė E. A. nusikalstamo elgesio patirtis, remiantis 2018 m. balandžio 30 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriama kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, todėl praeityje buvusių nuteistojo teistumų įvertinimas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nekvestionuotinas. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia. Abejonių tinkamu E. A. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą bei suvirintojo specialybę, didžiąją savo laiko, praleisto laisvėje, dalį jis dirbo, darbą turi ir pataisos namuose, kas neabejotinai labiau teigiamai charakterizuoja asmenį. Tačiau, įvertinus E. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, finansinės naudos gavimo motyvą bei nuteistojo argumentus, jog iš darbo santykių gaunamo legalaus atlyginimo jam būnant laisvėje nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju E. A. bus įdarbintas, kadangi, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, darbo ir legalių pajamų turėjimas nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo neatgrasė, todėl abejotina, jog šios aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio ir jo lygtinio paleidimo atveju. Atmetant nuteistojo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į jo gyvenimo stilių, draugus bei mąstymą. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimai, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiant iš jų įvykdymo aplinkybių, buvo planuoti, orientuoti į sėkmę, nepakankamai įvertinant galimas savo elgesio pasekmes, E. A. jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme, remiantis 2018 m. balandžio 30 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, įvardijamas, kaip nusikaltimų sumanytojas, kas iš esmės ne tik didina E. A. pavojingumą visuomenei, bet ir neabejotinai jį charakterizuoja labiau neigiamai. Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad nusikaltimus nuteistasis vykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas neabejotinai suformuoja jo saugaus gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę. Tuo tarpu, paties nuteistojo teigimu, jis mėgsta bendrauti, nėra socialiai atsiskyręs, turi teistų pažįstamų bei draugų ir nors teigia šiuo metu nuo jų atsiribojęs, tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, jų kontekste įvertinus nuteistojo komunikabilumą ir draugų poreikį, atsižvelgiant į tai, kad gyventi jis grįš tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno ir iki įkalinimo, teigti, kad tinkamas nuteistojo draugų pasirinkimas šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje yra nebeaktualus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog remiantis komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis neįvertina galimų neigiamo savo elgesio pasekmių, jo paties teigimu, turimų problemų nesureikšmina, mano, jog jas visas išsprendė. Šių duomenų visuma leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl vis dar nepakankamos nuteistojo elgesio korekcijos, būtinos taikant nuteistam asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo socialiniai santykiai su savo artimaisiais. Nors abejonių tuo, jog E. A. palaiko artimus ryšius su savo šeima, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog E. A. būnant laisvėje ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Juo labiau, jog ir, paties nuteistojo teigimu, jo nusikalstamą elgesį lėmė noras gyventi geriau, tokiu būdu neabejotinai pagerinant ir savo šeimos finansinę gerovę. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią E. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. A. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir du nuteistajam skirti paskatinimai, kuriuos E. A. taip sureikšmina savo skunde. Šios aplinkybės, įvertinus jas aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepakanka. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog E. A. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, o šios aplinkybės įvertinimas yra būtinas BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo plotmėje. Šiuo aspektu akcentuotina ir tai, kad E. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar atitinka 48 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, ji nekito, nors statinių balų suma analizuojamu atveju tesiekia 35 balus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. A. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.