Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. A. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2019 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 357-68, taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. A. nuteistas Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 7 d., pabaiga – 2020 m. vasario 5 d.

3. Nuteistasis E. A. skunde ginčija apylinkės teismo nurodytus motyvus, dėl kurių buvo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, jog du su puse metų mokėsi, dirbo, lankė socialines programas, stengėsi laikytis pataisos namų nustatytų vidaus tvarkos taisyklių.

3.1. Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje akcentavo aplinkybes dėl jo slapstymosi. Taip pat nepagrįstai vertino ir nusikaltimų, už kuriuos atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumą. Apeliantas pažymi, kad neatliktos bausmės dalis yra tik šeši mėnesiai, todėl jis nori grįžti pas šeimą ir integruotis į visuomenę.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. A. skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, kaip pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, E. A. nepateikė.

8. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad E. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau tam, kad nuteistasis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju E. A. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 47 balai, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Tokiu atveju asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo.

8.1. E. A. pataisos įstaigoje pastaruoju metu charakterizuojamas iš esmės teigiamai. Pataisos namuose jis dirba, įkalinimo įstaigoje mokosi, įgijo baldžiaus specialybę. Skatintas 4 kartus, drausminė nuobauda negalioja. Šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, tačiau šios aplinkybės bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste visgi dar nėra pakankamos spręsti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Kaip ir minėta, būtent akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Tokia pažanga turi suponuoti išvadą, kad nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

8.2. Nuteistojo E. A. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie vidutinės rizikos grupės. Iš 47 nusikalstamo elgesio rizikos balų 35 balai sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą, ir 12 balų sudaro kintantys svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali koreguoti, stengtis pašalinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Pastebėtina, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką sumažėjo tik trimis balais, o paskutiniuoju metu iš viso nesumažėjo. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad nuteistasis privalo mažinti kintančius balus, jog būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės atlikimo metu skundo autoriaus elgesys nebuvo vien tik nepriekaištingas, nes vieną kartą buvo baustas drausmine nuobauda, kuri prieš terminą panaikinta tik 2019 m. kovo 20 d. Be to, iš 2019 m. gegužės 23 d. Socialinės tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis E. A. kalbėdamas apie save pabrėžia teigiamus elgesio aspektus, tačiau problemų nesureikšmina, mano jas visas jau išsprendė. Taip pat nurodoma, jog nuteistasis kartais neįvertina galimų ilgalaikių neigiamų pasekmių, o kalbėdamas apie savo padarytus nusikaltimus juos nureikšmina, mano, kad mažai prisidėjo prie jų padarymo, nemano, jog atsiado žala visuomenei dėl jo elgesio. Pastarosios aplinkybės paneigia skundo teiginius, jog E. A. jau yra tinkamai pasiruošęs integruotis į visuomenę ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8.3. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju trejų metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreipiamas dėmesys, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, E. A. bausmę atlieka už eilės tyčinių, tame tarpe ir sunkių, nusikaltimų padarymą ir jo daromos nusikalstamos veikos vis sunkėja. Nors nuteistasis šiuo metu ir charakterizuojamas iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys bei tai, kad ir pakartotinio smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo E. A. elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus E. A., jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad E. A. teigiama darbinė motyvacija ir turėtas darbas, jo nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kurios yra taip pat savanaudiškos.

9. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis E. A. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Alytaus apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos 2019 m. birželio 12 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo E. A. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. A. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.