Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nuteistasis E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2015 m. kovo 27 d. Telšių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą - laisvės atėmimu 3 metams. Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 7 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 5 d.

Nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis E. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas sąlygas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo paskatintas, pataisos namuose mokosi bei dirba. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. E. A. pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika vertinama kaip vidutinė, todėl sprendžiant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi.

Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 48 balai, iš kurių 13 balų yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis turi galimybę savo tinkamu elgesiu sumažinti, tačiau nuo paskutinio vertinimo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo nei vienu balu. E. A. kriminogeniniais veiksniais ir toliau įvardijami ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai.

Teismo vertinimu byloje nėra duomenų, pagrindžiančių Komisijos nuostatą, kad bausmės vykdymo metu teigiama linkme pasikeitė E. A. mąstymas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad E. A. nesureikšmina turimų problemų, mano, kad jas visas jau išsprendė, nors jo nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi, bausmės vykdymo metu jis neišsprendė savo kriminogeninių veiksnių. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis kartais neįvertina galimų ilgalaikių neigiamų pasekmių. Šios aplinkybės nerodo akivaizdžios jo korekcijos teigiama linkme. Be to, per visą bausmės vykdymo laiką, t.y. daugiau nei per vienerius metus ir 4 mėnesius, E. A. buvo skatintas tik du kartus, taigi jo elgesys nelaikytinas kaip išskirtinai pavyzdingas. Teismas pabrėžia, jog laikytis nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių yra kiekvieno bausmę atliekančio asmens pareiga.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad tai nėra pirmasis E. A. teistumas - anksčiau už įvairias nusikalstamas veikas jis buvo teistas 5 kartus, jo daromi nusikaltimai sunkėjo. Bylos medžiaga patvirtina, kad praeityje jam jau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nors abejais atvejais jis nepažeidė jam nustatytų apribojimų, tačiau po kiek laiko grįžo prie nusikalstamų veikų darymo. Taigi akivaizdu, kad bausmės atlikimas neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam praeityje nepadarė E. A. tinkamo poveikio, neatgrasė jo nuo tolesnio nusikalstamo elgesio. Teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti ir šiuo atveju sušvelninus jam teisinę padėtį. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad labai svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sistemingai nusikaltimus darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžiama, kad nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra akivaizdžiai ženkli, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis E. A. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

nutaria:

nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2018 m. gegužės 16 d. nutarimo taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.