Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2015-03-27 Telšių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 2 d., taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., laisvės atėmimu 3 metams (nuosprendis įsiteisėjo 2015-06-30).

Bausmės pradžia – 2017-02-07, bausmės pabaiga – 2020-02-05.

Alytaus pataisos namuose nuteistasis E. A. atlieka bausmę nuo 2017-05-25.

2017-11-02 nuteistasis E. A. pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą (asmens byla, II dalis, b. l. 23).

Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2017-12-06 priėmė nutarimą prašymą tenkinti ir lygtinai paleisti nuteistąjį E. A. iš pataisos įstaigos prieš 2 metus 1 mėnesį 29 dienas, taikant jam intensyvią priežiūrą, o po intensyvios priežiūros per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad bausmės atlikimo metu stebimas teigiamas nuteistojo elgesio bei mąstymo pokytis. Jis elgiasi nepriekaištingai, nurodymus vykdo, drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį paskatintas. Nuteistasis siekia prasmingo užimtumo, dirba, dalyvavo meno terapijos programoje, šiuo metu mokosi profesinio rengimo centre baldžiaus specialybės. Nepalaiko nuteistųjų kriminalinės subkultūros, priežiūrą ir elgesio taisykles vertina palankiai, suvokia, kam jos yra reikalingos. Nuteistasis teisme kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, tačiau dabar jis kaltę pripažįsta ir gailisi. Nusikalstamo elgesio rizika mažėjo ir šiuo metu ji vertinama 48 balais, iš jų 35 balai yra statiniai, kurių pokytis neįmanomas. Laisvėje nuteistasis gyvens pas sutuoktinę nuosavame būste, teigia, jog socialinis ryšys su artimaisiais tvirtas. Gautas Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus 2017-11-09 raštas Nr. M5-166I, kuriame pažymima, jog nuteistojo nurodytoje gyvenamoje vietoje yra techninės galimybės įrengti elektroninio stebėjimo sistemą. Finansinių įsipareigojimų neturi, kas taip pat leidžia manyti, jog nuteistajam nebus sunku integruotis į visuomenę. Komisija, įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Komisijos 2017-12-06 nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis E. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 str. 3 d. numatytas sąlygas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį vieną kartą paskatintas. Nepalaiko kriminalinės subkultūros. Dirba, mokosi profesinio rengimo centre baldžiaus specialybės. Jis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, šiuo metu dalyvauja meno terapijos programoje. Palaiko socialinius ryšius su sutuoktine ir vaikais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, tinkamą intensyviai priežiūrai taikyti. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo E. A. nusikalstamo elgesio rizika yra 48 balai pagal OASys, taigi, ji išlieka vidutine, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta reikšminga ir akivaizdi pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau E. A. tokia pažanga nenustatyta. Pažymima, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo bausmės atlikimo pataisos namuose pradžios sumažėjo tik dviem balais, tuo tarpu išlikę net 13 kintamų balų, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali sumažinti. Komisija nutarime teigiamai įvertino tai, kad nuteistasis, teisme nepripažinęs kaltės dėl nusikaltimų padarymo, šiuo metu kaltę pripažįsta ir gailisi. Visgi teismas atkreipia dėmesį į socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis savo nusikaltimų nesureikšmina, mano, jog mažai prisidėjo prie jų padarymo ir nemano, kad dėl jo elgesio atsirado žala visuomenei. Tai rodo nuteistojo mąstymo ir nuostatų nepakankamą korekciją teigiama linkme, nes jis iki šiol nesuvokia atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio ir pavojingumo visuomenei. Nuteistasis laisvėje turėjo teistų draugų ir su jais padarė nusikaltimus. Jis teigia, kad šiuo metu nutraukęs santykius su teistais asmenimis, tačiau netinkamas gyvenimo stilius ir draugai išlieka jo kriminogeniniu veiksniu. Tai kelia pagrįstų abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių asmenų. Be kita ko, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis nelinkęs kalbėti apie nusikaltimus ir problemas, jų nesureikšmina, mano, jog visas problemas jau išsprendė. Tuo tarpu aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog nuteistasis nėra išsprendęs su jo nusikalstamu elgesiu susijusių problemų, taigi, jo požiūris į turimų problemų sprendimą yra gan atsainus. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis pirmiau teistas penkis kartus ir ankstesni teisės pažeidimai yra kriminogeninis veiksnys, kas leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, juolab, kad socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, jog jo daromi nusikaltimai tik sunkėja, paskutinius nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje ir yra jų organizatorius, o nuteistasis, kaip jau minėta, iki šiol nesureikšmina padarytų nusikaltimų. Teismo vertinimu, visos nurodytos aplinkybės ir nustatyti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai šiuo metu neleidžia daryti išvados apie akivaizdžius jo elgesio ir mąstymo teigiamus pokyčius, ką patvirtina ir nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamo elgesio riziką, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis E. A. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus E. A. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 3 d. yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-12-06 nutarimą taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.