Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. K. (toliau – D. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. 95-413 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. K. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu D. K. paskirtos bausmės, paskiriant jam galutinę 8 (aštuonerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendis buvo pakeistas: D. K. nusikalstami veiksmai iš BK 129 straipsnio 1 dalies buvo perkvalifikuoti į BK 28 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu D. K. paskirtos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą 7 (septynerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

1.2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. gruodžio 18 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 18 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo D. K. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. K., jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų priešingai nei tai teigiama nuteistojo skunde, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

5.2. Atlikus nuteistojo D. K. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 26 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skunde, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos nustatytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, todėl nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Vien tai, kad analizuojamu atveju Komisijos išvados nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui.

6. Nors skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje teisėjų kolegija įžvelgia ir tam tikrus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius – pataisos namuose D. K. dirba, atlygino žalą, palaiko artimus socialinius ryšius su savo šeimos nariais, už gerą elgesį buvo ne kartą skatintas, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, lengvosios grupės sąlygomis, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tačiau, vien tik šių aplinkybių D. K. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, šioje jam paskirtos bausmės vykdymo vis tik nepakanka. Daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą dėl tinkamos ir pakankamos jo elgesio korekcijos, sudarančios pagrindą manyti, jog laisvėje savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, faktinio pagrindo vis dar nėra. Šios išvados kontekste atmetant nuteistojo skundą, vis tik pažymėtina, kad nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 26 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma siekia 24 balus, iš ko seka, kad D. K. elgesio korekcija, nors ir minimaliai, vis dar galima. Nors sutiktina su nuteistojo skundo motyvais, jog joks teisės aktas nenumato, keliais balais nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika turėtų sumažėti per jo korekcijos laikotarpį pataisos namuose, tačiau neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šių aplinkybių objektyvus ir visapusiškas įvertinimas, pagrįstai manant, jog lygtinio paleidimo atveju asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, leidžia nuspręsti dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

7. Netaikant lygtinio paleidimo D. K., tuo pačiu atmetant ir jo skundą, vis tik pažymėtina, kad šis teistumas jam nėra pirmasis. Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu D. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme. Tačiau, akivaizdu, kad šios švelnesnės bausmės paskyrimas įtakos tinkamai nuteistojo elgesio korekcijai neturėjo – netrukus po baudžiamojo įsakymo priėmimo, nepraėjus netgi D. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikui, nuteistasis padarė dar vieną, šį kartą jau labai sunkų ir sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, nusikaltimą. Šių aplinkybių visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines D. K. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistajam. Sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, akivaizdu, kad praeityje D. K. teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, nepaisydamas jam paskirtos švelnesnės bausmės, jos vykdymo laikotarpiu nuteistasis įvykdė naują, vėlgi smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kas jį iš esmės charakterizuoja labiau neigiamai. Juo labiau, jog asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog šis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Nors šios aplinkybės, iš esmės siejamos su nuteistojo praeitimi, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo apeliaciniame skunde, negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad ankstesni D. K. nusikalstami veiksmai, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriami kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nekvestionuotinas.

8. Šiame kontekste svarbu tai, kad D. K. elgesys tinkama linkme ilgą laiką nebuvo koreguojamas ir pataisos namuose. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis už įvairaus pobūdžio pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, tame tarpe ir itin šiurkščių – alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas, uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas, padarymą net 7 kartus buvo baustas drausmine tvarka, dar 1 kartą apsiribota jo elgesio svarstymu drausminėje komisijoje. Paskutinė drausminė nuobauda jam buvo paskirta 2016 m. liepos 29 d., jos galiojimas panaikintas 2016 m. spalio 31 d., kas įvertinus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (nuo 2013 m. gruodžio 18 d.), leidžia pagrįstai teigti, jog jo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme stebima dar pakankamai trumpą laiką, todėl vis dar nesudaro pakankamo pagrindo pagrįstai manyti, jog išėjęs į laisvę D. K. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad šiuo metu jokių galiojančių drausminių nuobaudų D. K. neturi ir yra skatinamas už gerą elgesį, darbą. Sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šios aplinkybės buvo įvertintos 2018 m. lapkričio 6 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos sprendimu - tolesniam bausmės atlikimui perkelti nuteistąjį iš paprastosios grupės į lengvąją, todėl nepraėjus nei keliems mėnesiams konstatuoti, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas tinkamai ir lengvosios grupės sąlygomis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog Socialinio tyrimo išvada vertinamu atveju buvo parengta dar iki šio pataisos namų administracijos sprendimo.

9. Atmetant nuteistojo skundą atkreiptinas jo dėmesys ir į tai, kad nusikalstamą veiką, už kurios padarymą D. K. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors nuteistojo alkoholio vartojimo problemos, remiantis byloje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti veiksniams ir nepriskiriamos, tačiau jų įvertinimas, sprendžiant D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis dar išlieka aktualus. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pataisos namuose už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą nuteistasis net 2 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis iš esmės neigia alkoholio įtaką savo nusikalstamam elgesiui bei piktnaudžiavimą juo, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis kritiškai nevertina savo veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nepaisydamas savo nusikalstamų veiksmų, atliktų apsvaigus nuo alkoholio, jokių pastangų siekdamas atsikratyti šio jo elgesį iš esmės neigiamai įtakojančio veiksnio, būdamas pataisos namuose, D. K. nesiėmė, kas betarpiškai patvirtina, jog savo elgesio ir neigiamą įtaką jo tinkamai korekcijai darančių veiksnių (alkoholio vartojimo) nuteistasis vis dar nevertina adekvačiai.

10. Be aukščiau išdėstytų aplinkybių, abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir D. K. mąstymas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, nusikalto impulsyviai, neapgalvojęs savo veiksmų pasekmių. Pokalbio su specialistais metu paminėjo nekontroliuojamo pykčio protrūkius, tačiau vėlgi, jokių pastangų, siekdamas eliminuoti šį jo nusikalstamą elgesį galintį paskatinti veiksnį, būdamas pataisos namuose, D. K. nesiėmė, programų, susijusių su pykčio valdymu nelankė. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nesugeba atskirti probleminių sričių, turėjusių įtakos jo nusikalstamumui, yra pernelyg susirūpinęs trumpalaikės naudos gavimu, o ne ilgalaikiais savo elgesio sprendimais, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes.

11. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Jokių procesinių pažeidimų, sprendžiant D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą apylinkės teisme, teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia. Vien tai, kad skundžiamas procesinis sprendimas buvo priimtas to paties teisėjo, kuris jau yra sprendęs to paties asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, abejoti priimto procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu jokio objektyvaus pagrindo nesudaro. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta įvertinus aktualią D. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip akcentuojamų nuteistojo skundu, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, nepakanka daryti išvadai, kad D. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.