Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, prie šios bausmės pridėta dalis Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu D. K. paskirtos bausmės, paskiriant jam subendrintą laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuoneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendis buvo pakeistas: D. K. nusikalstami veiksmai iš BK 129 straipsnio 1 dalies buvo perkvalifikuoti į BK 28 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę 7 (septyneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, prie šios bausmės pridėta dalis Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu D. K. paskirtos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. gruodžio 18 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 18 d.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. K.. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 9 mėnesiai 8 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. balandžio 11 d.). Nuteistasis D. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju D. K. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes padarymą (nužudymas), anksčiau jau buvo teistas tris kartus, du kartus už smurtinius nusikaltimus, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, taip pat jam buvo paskirta ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą D. K., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Spręsdamas dėl nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgė į tai jog, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, D. K. net aštuonis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin šiurkščius pažeidimus, taip pat, nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimą, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, tačiau pataisos įstaigoje jis net du kartus buvo baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, ir nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, o tai, įvertinant padaryto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį (nužudymas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio), taip pat padarytų pažeidimų pobūdį (alkoholinių gėrimų gėrimas ir jų surogatų vartojimas, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas ir kt.), taip pat Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis, kad nuteistasis dažnai pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui; paminėjo retus nekontroliuojamo pykčio protrūkių atvejus, tačiau yra patenkintas tuo, kokia asmenybė jis yra; nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui, yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų; apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmės, atskleidžia neadekvatų nuteistojo savęs, kaip asmenybės, vertinimą ir betarpiškai patvirtina, jog savo elgesio ir neigiamą įtaką jo tinkamai korekcijai darančių veiksnių nuteistasis vis dar nevertina adekvačiai ir kas kelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu taikymo, davė pagrindą teismui daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes teismas konstatavo, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Taip pat atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas darė išvadą, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog D. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo D. K. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, kaip teisingai konstatuota ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog D. K. priklauso žemos rizikos grupei – 25 balų, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, įvertinus aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, neabejotina, kad net ir esant žemai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

10. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, aptarė ir kitas, Komisijos nutarime nepaminėtas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jų pagrindu atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidžia. Analogiškai pasisakytina ir dėl nuteistojo skundo argumentų, susijusių su skunde pateiktu, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstu, apylinkės teismo išvadų vertinimu. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti priimtos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, jei ji priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo elgesio pokyčius, kas ir buvo padaryta skundžiama apylinkės teismo nutartimi.

11. Nepaisant tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio korekcijos požymių – palaiko socialinius ryšius tiek su savo artimaisiais, tiek draugais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, teisingas lėšų tvarkymas ir gaunamų pajamų naudojimas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, gali paaiškinti savo elgesį ir pasirinkimus, atlygino žalą, už gerą elgesį buvo ne kartą skatintas, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, lengvosios grupės sąlygomis, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, teigti, jog D. K. elgesio korekcija jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kad paleistas lygtinai savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kaip teisingai konstatuota ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi, šioje D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankamo pagrindo.

12. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju D. K. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes padarymą (nužudymas), anksčiau jau buvo teistas tris kartus, du kartus už smurtinius nusikaltimus, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, taip pat jam buvo paskirta ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas.

13. Aukštesnės instancijos teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo motyvais netaikyti lygtinio paleidimo D. K., kadangi nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net aštuonis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin šiurkščius pažeidimus, taip pat, nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimą, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, o pataisos įstaigoje jis net du kartus buvo baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, ir nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, o tai, įvertinant padaryto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį (nužudymas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio), taip pat padarytų pažeidimų pobūdį (alkoholinių gėrimų gėrimas ir jų surogatų vartojimas, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas ir kt.), taip pat Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis, kad nuteistasis dažnai pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui; paminėjo retus nekontroliuojamo pykčio protrūkių atvejus, tačiau yra patenkintas tuo, kokia asmenybė jis yra; nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui, yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų; apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, atskleidžia neadekvatų nuteistojo savęs, kaip asmenybės, vertinimą ir betarpiškai patvirtina, jog savo elgesio ir neigiamą įtaką jo tinkamai korekcijai darančių veiksnių nuteistasis vis dar nevertina adekvačiai ir kas kelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu taikymo ir duoda pagrindą išvadai, kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.

14. Teisėjų kolegijai daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą dėl tinkamos ir pakankamos jo elgesio korekcijos, sudarančios pagrindą manyti, jog laisvėje savo tikslų jis (D. K.) sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, faktinio pagrindo vis dar nėra. Šios išvados kontekste atmetant nuteistojo skundą, vis tik pažymėtina, kad nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 25 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma siekia 24 balus, iš ko seka, kad D. K. elgesio korekcija, nors ir minimaliai, vis dar galima, tačiau neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią D. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip akcentuojamų nuteistojo skundu, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, nepakanka daryti išvadai, kad D. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo D. K. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.