Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė) ir Algerdo Urbšio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 93-963 taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 1 mėnesiui. Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 18 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 18 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 1 mėnuo 4 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 14 d.). Komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 93-963 nutarta nuteistajam D. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 1 mėnesio 4 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką vertinimo rezultatas yra 36 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 38 balų. Nuteistasis pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo – dirba valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ darbininku, turi teigiamą nuostatą į darbą. D. K. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, priteistą civilinį ieškinį padengęs, kaltę pripažįsta. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Siūloma taikyti intensyvią priežiūrą.Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nors nuteistasis D. K. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis D. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino visas aplinkybes bei nesivadovavo visa bylos medžiaga. Teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė nusikaltimą peržengdamas būtinosios ginties ribas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau šiuo motyvu už padarytą nusikaltimą jis yra teisiamas antrą kartą.Skunde teigiama, kad teismas vienu iš argumentų netaikyti jam lygtinio paleidimo laikė tai, kad jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, tačiau nuobaudos jau nebegalioja ir jis nenusižengia jau beveik trejus metus, taigi didžiąją bausmės atlikimo dalį elgiasi tinkamai ir deda visas pastangas integruotis į visuomenę. Skunde taip pat nurodo, kad jis atitinka visus formalias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, ką Komisija yra konstatavusi ir nutarime, nepadarydama jokių procesinių pažeidimų ir laikydamasi įstatymų. Komisija detaliai apsvarstė visą pateiktą medžiagą, visus kriminogeninius veiksnius, reabilitacijos plane numatytas priemones, socialinės tarnybos pažymas ir kitą informaciją, kuri turi reikšmės lygtinio paleidimo taikymui ar netaikymui. Pagal OASys metodiką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema.Nuteistojo D. K. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad D. K. priklauso žemos rizikos grupei – 36 balai. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. K. anksčiau teistas, bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymą) apsvaigus nuo alkoholio ir peržengus būtinosios ginties ribas. Nors ši aplinkybė neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu D. K. skiriant bausmę, tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ji taip pat turėtų būti įvertinta.Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (36 balai pagal OASys metodiką), tačiau byloje nėra duomenų apie akivaizdų balų skaičiaus sumažėjimą, lyginant su laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia (ankstesnio elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 38 balai), be to, tik 20 balų yra statiniai, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos žymiai sumažinti. Nuteistasis vidaus tvarkos taisykles bausmės atlikimo metu yra pažeidęs net aštuonis kartus, septynis iš jų baustas drausminėmis nuobaudomis, o tris iš jų už labai grubius pažeidimus (alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, disponavimą uždraustais daiktais), dėl ko jam buvo skiriamos vienos griežčiausių nuobaudų – uždarymas į baudos izoliatorių. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, D. K. net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti vidaus tvarkos taisyklėms, ir tai, aukštesniojo teismo nuomone, ilgą laikotarpį darė sistemingai. Nuteistasis savo elgesį teigiama linkme koreguoja tik nuo 2016 m. spalio 31 d., kai paskutinė padaryta nuobauda jam buvo panaikinta prieš terminą ir vėliau jis buvo keturis kartus skatintas, taigi atmestas nuteistojo skundo argumentas, kad vidaus tvarkos taisyklių jis nepažeidinėja jau beveik trejus metus. Pažymėtina ir tai, kad iki to laiko nuteistojo elgesio pokyčiai nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių (nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, ši rizika yra sumažėjusi, nuteistasis pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir yra skatinamas), tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, taip pat į atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykį, akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog D. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, tokios išvados padaryti neturėjo pakankamo pagrindo, pateikė tokio savo sprendimo argumentus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akcentuotina, kad ši pažanga nėra vertinama vien tik tyrimo pagal OASys metodiką rezultatais, kadangi BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien šia metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis D. K. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo D. K. skunde nurodomos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo D. K. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.