Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 21 d. priimtu nutarimu Nr. 93-363 nutarta taikyti nuteistajam D. K., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 8 mėn. 1 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. gegužės 17 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 27 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 36 balų. D. K. elgesys vertinamas kaip teigiamas – už pavyzdingą elgesį, sąžiningą ir gerą darbą jis vienuolika kartų buvo skatintas. Nuteistasis pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo – dirba valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ darbininku, turi teigiamą nuostatą į darbą. D. K. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, priteistą civilinį ieškinį padengęs, kaltę pripažįsta. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

D. K. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 8 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtąja, galutinė – 8 m. 1 mėn. laisvės atėmimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendis pakeistas, nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, paskirtas 7 m. laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtąja, galutinė subendrinta bausmė – 7 m. 1 mėn. laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 18 d., pabaiga – 2021 m. sausio 18 d.

– Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

– Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirtąja, galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 10 d. laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

– Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis D. K. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad jis atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – D. K. pataisos įstaigoje 11 kartų paskatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra padengęs priteistą civilinį ieškinį. Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, jos rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau kartu pažymi, kad D. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Jo pastangos įvertintos – 2018 m. balandžio 20 d. nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jis yra ir kitaip paskatintas 11 kartų. Nors D. K. neturi galiojančių nuobaudų, tačiau tik nuo 2016 m. spalio 31 d., panaikinus prieš terminą 2016 m. liepos 29 d. skirtą nuobaudą. Per bausmės atlikimo laikotarpį jis 8 kartus yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, 7 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, taip pat ir už ypač grubius pažeidimus (uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas; alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas), kas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi – net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje D. K. turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad D. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo peržengus būtinosios ginties ribas padarymą, kurį įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o pataisos namuose du kartus nuobaudos jam buvo skirtos už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesyje vis dar stebimas kriminogeninis veiksnys – ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis. Nuteistajam praeityje teismas du kartus taikė bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau jis ir vėl nusikalto. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis dažnai pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui. Nusikalto taip pat impulsyviai ir neapgalvodamas savo veiksmų pasekmių. Gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis yra naudojęs smurtą, siekdamas kitų žmonių paklusnumo (dabartinis nusikaltimas bei 2013 metais yra smurtavęs prieš savo draugę, taip pat buvo dėl to teistas). Jis paminėjo retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius. Nuteistasis nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Jis yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, kad D. K. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, taip pat į padaryto nusikaltimo sunkumą (labai sunkus – BK 129 straipsnio 1 d.), likusią atlikti bausmės dalį, ankstesnę nusikalstamo elgesio patirtį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog, nors nuteistasis D. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką bei atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu D. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 93-363.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 93-363 taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.