Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.5.1.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.1.8.11.; 1.2.3.1.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.3.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.6.; 2.3.6.7.; 3.12.

2014 m. gegužės 19 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis R. P. individualioje žemės ūkio įmonėje, teistas 2013-05-28 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2013 m. gruodžio 18 d., apie 19 val., savo gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, būdamas neblaivus, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu vieną kartą peiliu durdamas A. N. į krūtinės kairiąją pusę, padarė durtinį-pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su IV šonkaulio kremzlinės dalies apatinio krašto pažeidimu ties krūtinkaulio kūnu, širdaplėvės kiauryminį pažeidimą, dešinio skilvelio, širdies pertvaros kiauryminius pažeidimus su kanalo atsivėrimu į aortą kylančios dalies (virš aortos vožtuvų) sritį, kraujosruvas tarpuplautyje, krūtinės ląstos minkštuose audiniuose, ir dėl to nuo kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo su širdies ir aortos kiauryminiu sužalojimu išsivysčius širdies tamponadai 2013m gruodžio 18 d. 20 val. 5 min A. N. mirė, taip tyčia nužudė A. N..

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013-12-18, apie 19 val., jis namo grįžo kartu su L. ir A. B. ir R. A.. Jis jau buvo išgėręs ir su draugais sėdėjo, žaidė kortomis bei gėrė alų. Jiems taip besėdint atėjo A. N., kuris pradėjo priekaištauti dėl draugės S. A. sumušimo. Iki to įvykio su A. N. sutardavo gerai. A. N. pradėjo grasinti primušti jį ir jo draugus. Tuos žodžius nuolat kartojo ir vis jam grasino. Jis A. N. ramino, liepė eiti lauk, bet A. N. tik šūkavo, sakė visokius žodžius. Ant stalo buvo padėtas peilis, kurį jis pasiėmė tikėdamasis, kad tada A. N. ant jo nebepuls. Peilį paėmė tik tam, kad A. N. jo nemuštų, nes grasino, kad „užvers“, kad visus išdaužys. A. N. tuo metu buvo neblaivus ir nevaldomas, todėl jo išsigando, nes šūkavo vis garsiau, nebeklausė. Jis tuo metu tikėjo, kad A. N. gali smurtauti jo atžvilgiu, nes įsibrovė į jo namus, naktį kėlė riaušes. A. N. užsimojo ant jo ir per ten stovėjusį suoliuką, besimosikuodamas įsidūrė į krūtinės pusę. Tada tik pasakė: „Žiūrėk, ką padarei“ ir išėjęs į lauką susmuko ant žemės. Tada jis A. N. iškvietė greitąją pagalbą ir mėgino gaivinti. Dar kartą skambino į greitąją pagalbą, kad paskubėtų. Buvo sutrikęs, todėl nubėgo į rūsį, išgėrė alaus, išėjau, laukė greitosios. Atvažiavus policijai, jis pareigūnams papasakojo, kaip ant jo A. N. puolė. Pirmą kartą, kai pasakė, kad A. N. mirė, buvo susijaudinęs, gal dėl to nepasakė, kad A. N. jį puolė. Kaltę pripažįsta iš dalies, nes A. N. jį puolė, ir jis nenorėjo pastarojo nužudyti. Pripažįsta, kad dėl jo padaryto sužalojimo A. N. vėliau mirė. Teigia, jog nesijautė girtas sužalojimo metu, nes iki įvykio buvo išgėręs gal stiklinę ar 4 stiklines alaus. Po įvykio išgėrė gal daugiau nei pusę litro alaus. Nužudyti žmogaus nenorėjo nei blaivus, nei neblaivus. A. N. grasino ir buvo ranką pakėlęs ore, puolė. Kai A. N. puolė, tai jis ir įdūrė, tačiau nenorėjo A. N. nieko blogo. Prieš tai lyg nė vieno smūgio A. N. jam nesudavė. Jis nenorėjo peiliu durti į dešinę krūtinės pusę. Nežino, kaip ranka dūrė, nemanė, kad numirs. Dabar suvokia, kuo gali baigtis peilio paėmimas į rankas. Mano, kad šioje situacijoje peilis jam buvo būtinas. A. N. atėjo su vienu draugu, o jo draugai buvo tokie, kurie nesimušė per visą gyvenimą ir jie nebūtų jo gelbėję. Su civiliniu ieškiniu sutinka, pripažįsta viską, tačiau neturi galimybių atlyginti žalos, nes dirbo kelis mėnesius.

Nukentėjusioji S. B. parodė, kad įvykio nematė. A. N. yra jos sesers sūnus, ir ji A. N. nuo 13 metų augino, nes sesuo mirė. Jį augino nuo 2002 m. Paskutinius vienerius metus A. N. gyveno atskirai, važinėjo į Angliją uždarbiauti. Iki 2012 m. gruodžio grįždavo pas ją į namus. Jis gerai mokėsi, buvo geras sportininkas. A. N. buvo ūmaus charakterio – tai jis kaip degtukas, užpyksta ir praeina. Ji nebuvo jo įsivaikinusi, tik globojo. Jis važinėjo į užsienį ir save išsilaikė. A. N. jai neteikdavo materialinės pagalbos, nes ji ir jos vyras dirba. Paskutinius metus su juo bendravo, jis dažnai užsukdavo į svečius. Paskutinę dieną taip pat bendravo. A. N. jiems nepadėjo dirbti ūkio darbų. A. N. brolių, seserų neturėjo. Ji palaiko savo civilinį ieškinį. Moralinę žalą ji patyrė, nes jai tas įvykis suteikė skausmo, širdgėlos, A. N. jai buvo kaip sūnus, jo mama sirgo depresija, todėl jis nuo mažens augo pas ją. Dėl A. N. mirties ji padėjo daug sveikatos, dabar vaistus geria. Jis buvo labai geras vaikas, viską padėjo, širdies neužgaudavo, linksmas, ir kaip visi turėjo ūmų charakterį. 1040 litų gavo laidojimo pašalpą. Dar turėjo papildomai 1400 litų laidojimo išlaidų, juos sumokėjo. 2013-12-20 kvitas už katafalką – sumokėjo 154 litus, 289 litai – už salės nuomą. Šarvojimo metu pirko maistą šermenims. Laidojo 2013-12-21. Kuro kvitai patvirtina, jog važiavo iš namų iki šarvojimo salės, atstumas yra apie 11–13 km., taip pat važiavo į (duomenys neskelbtini), į A. N. darbovietę ieškoti dokumentų. Atstumas – 25 km. Važiavo į policiją ryte atpažinti kūno. Dūdų orkestrui mokėjo 550 litų. Gedulingi pietūs kainavo apie 1000 litų, buvo 44 žmonės. Išlaidos kunigui – 270 litų, už šarvojimo salę mokėjo 350 litų, duobkasiai – 150 litų. Iš viso išleido 4170 litų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo už karstą, kryželį, rūbus, žvakes, vežimą į (duomenys neskelbtini) skrosti ir kt. Valstybės išmoką iš karto pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2013-12-18 jis su A. N. važinėjosi automobiliu. A. N. sakė, kad nori išsiaiškinti su vienu žmogumi, užtruks neilgai. Tada abu nuėjo pas D. K.. Nuo pat pradžių pradėjo kilti konfliktas dėl A. draugės, balsai kilo, paskui grasinimai vienas kitam. Jis kvietė A. N. eiti lauk, tačiau šis sakė, jog išeis, kai išsiaiškins. Jis paėmė A. N. už dešinės rankos riešo ir kvietė eiti laukan, bet jis liko stovėti, ranką patraukė ir pats į šoną paėjo. Galėjo būti, kad tuo momentu A. N. patraukdamas nuo jo ranką ją pakėlė. Nepamena, ar D. K. varė A. N. lauk iš namų, bet atrodo, kad sakė. A. N. neklausė nei jo, nei D. K.. Tarp D. K. ir A. N. buvo gal metro atstumas. A. N. priekaištavo D. K., kad skriaudžia draugę. Nebuvo, kad sakytų, jog padės į vietą, užmuš. Nepamena susistumdymo. D. kažko ieškojo po stalu. Kai jis kvietė A. N. išeiti, A. N. sakė: „Pasitrauk“. Tada jis palipo laiptais ir atsisukęs pamatė A. N. krūtinėje peilį. Aivaras pasakė: „Pažiūrėk, ką padarei“. Nepamena tuo metu Aivaro veiksmų. Daugiau buvo jų akių kontaktas, žodžiai, A. N. pasilenkimas pirmyn, po to atgal. Nepamena, kad A. N. būtų ranką kėlęs ir užsimojęs. Nepamena paskutinių A. N. žodžių prieš įdūrimą. Matė D. K. imantį peilį, duriantį ir A. N. pasakant: „Žiūrėk, ką padarei“, ir trenkiant D. smūgį. D. K. kvietė greitąją, visur buvo, išgyveno. Ikiteisminio tyrimo metu geriau viską atsiminė ir davė teisingus parodymus.

Liudytojas L. B. parodė, kad jis, jo brolis A. B., D. K., ir R. A. pas D. K. namuose rūsyje lošė kortomis. Visi kartu gėrė alų. Jis buvo neblaivus. Iki ateinant A. N. buvo išgėrę du 1 litro talpos bambalius alaus. Atėjo A. N. su draugu. A. N. ir D. K. pradėjo pyktis dėl merginos, apsižodžiavo. Pradžioje buvo žodinis konfliktas, grasinimų nebuvo. A. N. grasino D., kad šis gaus į snukį, o sužaloti negrasino. Jie nesistumdė. Atstumas nuo A. N. iki D. K. buvo apie metrą. D. K. rankoje peilio nematė, įdūrimo momento nematė, nes buvo pasilenkęs prie krosnies. A. N. pasakė: „Ką tu, beždžione, padarei?“. Negirdėjo, ar D. K. varė A. N. išeiti iš namo. A. N. buvo agresyvus. Puolimo su kumščiais nebuvo. Jis ant D. puolė, su juo konfliktavo. Nepastebėjo, kad A. N. būtų užsimojęs. Kai jie pradėjo grumtis ir A. N. ištarė žodžius, jis pamatė įdurtą peilį. Nelabai pamena, kas pirmas sudavė smūgį. Iki peilio įdūrimo A. N. nė vienas iš jų smūgių vienas kitam nesudavė. Tiek D. K., tiek A. N. elgėsi vienodai. Negali teigti, kad būdamas neblaivus D. K. būtų agresyvesnis. Greitąją ir policiją kvietė D. K.. Jis paskambinęs policijai pasakė, kad „pridūrė“ ar „prismeigė žmogų“. Kadangi buvo tą vakarą išgėręs, tai apklausiamas pareigūnų pasakė, kad matė, kaip D. buvo paėmęs peilį, bet galėjo ir „priskiesti“. Neprisimena, ką papasakojo ikiteisminio tyrimo metu, o šiandien neatsimena įvykio aplinkybių.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2013-12-18 jis su broliu L. B., D. K. ir R. A. žaidė kortomis pas D. K. rūsyje. Buvo visi išgėrę. Pas D. K. taip pat visi išgėrinėjo. Jis atsinešė pusę butelio degtinės ir dar gėrė alų. D. K. gėrė alų, o ar gėrė degtinę, nematė. Iki A. N. atėjimo visi gėrė degtinę. Alų lyg visą išgėrė. Kai atėjo A. N., jis dėl merginos puolė ant D. K.. A. N. grasino jį sumušti. Atrodė, kad grasinimas realus. D. K. jam sakė eiti lauk, nes ne į savo teritoriją atėjo. Vienas ant kito puolė ir įvyko nelaimė. Paskui tik peilį pamatė. D. K. gynėsi nuo A. N., nes mirusysis bandė smūgiuoti kumščiu D. K.. A. N. sudavė D., nes D. K. akis buvo uždaužta. D. K. sėdėjo, kol mirusysis priartėjo prie jo užsimojęs. A. N. puolė uždaužti ir uždaužė, o D. K. smogė peiliu. Tarp jų buvo nedidelis staliukas ar suoliukas. Atstumas tarp A. N. ir D. K. buvo maždaug metras. A. N. buvo perlipęs per suoliuką. A. N. virš jų galvų buvo peržengęs suoliuką ir puolė smūgiuoti ranka. A. N. sakė: „Gausi į galvą“, sakė, kad daugiau taip nedarytų su ta drauge. Jis jau buvo užsimojęs, o D. K. dūrė. Šalia jų stalo, kur žaidė kortomis, buvo kitas stalas. Ant jų stalo peilio nebuvo. Peilį pamatė po to. Peilis virtuvinis, duonai pjaustyti, jo geležtė maždaug 10–15 cm ilgio. Tiksliai nematė, kaip D. K. pagriebė peilį, bet matė sudavimą. A. N. sudavė vieną smūgį D. K.. Viskas vyko kartu, abu vienu metu smūgiavo vienas kitam. A. N. po perdūrimo D. sakė: „Pažiūrėk, ką padarei“. Paskui A. N. su draugu išėjo laukan. Nors įvykio metu jis buvo išgėręs, tačiau suvokė įvykio aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Liudytoja S. A. parodė, kad 2013-12-16 tarp jos ir D. K. įvyko konfliktas. Buvo visi kompanijoje, abu buvo vartoję alkoholio ir įvyko konfliktas. D. K. pyko ant jos, jos mamos ir patėvio, kad nugirdė jo tėvą. Ji D. apspjovė, o jis ją sumušė. Dėl to buvo ir jos kaltės, ji pasielgė neapgalvotai. Anksčiau su D. K. ji draugavo. Kai draugavo su D. K., jis agresyviai nesielgė, ant kitų nepuldavo, nėra buvę, kad ką būtų sumušęs. D. K. ją supažindino su A. N., jie buvo labai geri draugai. A. N. ji pažinojo nuo rugsėjo, su juo bendravo telefonu, buvo kartą susitikę. Tą pačią dieną, trečiadienį, irgi turėjo susitikti su A. N., tačiau jis apie 15 val. parašė SMS žinutę, kad (duomenys neskelbtini) geria, nesusitiks. A. N. ji buvo papasakojusi, jog D. K. ją sumušė, todėl A. N. važiavo pas D. K.. A. N. sakė, kad jis vyriškai pakalbės su D. K., todėl ji suprato, kad A. N. sumuš D.. Ji neparašė jo važiuoti ar sumušti.

Liudytoja L. R. – ikiteisminio tyrimo pareigūnė, ikiteisminio tyrimo metu apklaususi liudytoją R. A., parodė, kad įvykio vakarą apklausė liudytoją R. A., kuris parodė, kad girtuokliavo pas D. K. su D. K. ir broliais B., kai atėjo du vaikinai. Tarp vyresniojo vaikino ir D. K. kilo barnis dėl kažkokios merginos. D. K. norėjo vaikiną iš varyti iš namų, sakė: „Eik lauk“, bet vaikinas niekur nėjo. Sėdėdamas išgirdo duslų garsą ir atsisukęs pamatė nepažįstamo vaikino krūtinėje peilį. R. A. negalėjo detalizuoti, ar jau buvo įdurta peiliu, kai A. N. puolė ant D. K., ar po puolimo jam įdūrė. Jis negalėjo pasakyti, ar matė smūgį peiliu. R. A. nebuvo stipriai išgėręs, viską suvokė, kalbėjo rišliai, bet alkoholio kvapas jautėsi. R. A. sakė, kad D. K. kvietė greitąją medicinos pagalbą, vienas liudytojas su D. K. gaivino nukentėjusįjį. Ji R. A. parodymus užrašė tokius, kokius davė. t. y.: „aš atsisukęs pamačiau, kad Aivaras puola ant D., aš jį pastūmiau nuo D. ir pamačiau A. krūtinėje, širdies plote, peilio rankeną“. Ji prieš teismo posėdį telefonu susiekė ir kalbėjo su R. A., jis sakė, kad dirba (duomenys neskelbtini), kada grįš, nežino.

Liudytojas R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-12-18 apie 19 val. jis kartu su broliais A. ir L. B. buvo D. K. namuose, gėrė alų, žaidė kortomis, kai į patalpą įėjo du jam nepažįstami vaikinai. Tarp vieno iš jų ir D. K. kilo žodinis barnis, barnio metu vaikinai stovėjo vienas prieš kitą, bet nesimušė. Girdėjo, kaip D. K. liepė tam vaikinui eiti lauk, tačiau šis jo neklausė, toliau ginčijosi. Jis išgirdo garsą, panašų į duslų smūgį, atsisukęs pamatė, kad A. puola ant D. ir A. N. krūtinėje, širdies plote, pamatė peilio rankeną (47-48 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. M 846/13(03) nurodyta, kad A. N. mirė nuo kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo su širdies ir aortos kiauryminiu sužalojimu išsivysčius širdies tamponadai. A. N. kūne rasti sužalojimai: durtinis-pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas su IV šonkaulio kremzlinės dalies apatinio krašto pažeidimu ties krūtinkaulio kūnu, širdiplėvės kiauryminis pažeidimas, dešinio skilvelio, širdies pertvaros kiauryminiai pažeidimai su kanalo atsivėrimu į aortos kylančios dalies (virš aortos vožtuvų) sritį, kraujosruvos tarpuplautyje, krūtinės ląstos minkštuose audiniuose, odos nubrozdinimai abiejų kojų srityse. Durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas krūtinės ląstos kairėje su širdies ir aortos kylančios dalies sužalojimu patirti prieš pat mirtį, keliolikos sekundžių laikotarpiu nuo vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu įrankiu ar daiktu. Sužalojimas sunkus, nesuderinamas su gyvybe. Sužalojimai krūtinės srityje padaryti vienu trauminiu kontaktiniu smūginiu poveikiu (25–30 b. l.).

2013-12-18 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas raudonos spalvos dėmės pavyzdys bei peilis (4–13 b. l.).

Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, apžiūros metu paimti objektai (31–34 b. l.).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2013 m. gruodžio 18 d. 20.59 val. D. K. nustatytas 1,15 promilės girtumas (64 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. K. įvykio vietoje parodė, kaip konflikto metu peiliu sužalojo A. N., paaiškindamas, jog konflikto metu pasiėmė peilį norėdamas A. N. pagąsdinti ir besibardamas juo įdūrė A. N. į krūtinės kairę pusę. Taip pat nurodė, kad nežino, ar pirma jis peiliu dūrė A. N., ar pirma A. N. jam trenkė ranka (71–75 b. l.).

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog D. K. kaltė nužudžius A. N. visiškai įrodyta paties kaltinamojo, liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje, įvyko vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis. Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaip kaltinamasis D. K. prisipažino peiliu sužalojęs A. N., tačiau tvirtino, kad peiliu A. N. į krūtinės sritį dūrė dėl to, kad A. N. grasino ir buvo ranką pakėlęs ore, puolė. Vertinant tokius kaltinamojo parodymus pirmiausia būtina pažymėti, kad apklausiamas kitą dieną po įvykio bei parodymų patikrinimo vietoje metu jis nurodė, jog peilį jis pasiėmė norėdamas A. N. pagąsdinti ir besibardamas juo įdūrė A. N. į krūtinės kairę pusę, konflikto metu jie su A. N. vienas kitam smūgių nesudavė, nesistumdė, ir jis nežino, ar pirma jis peiliu dūrė A. N., ar pirma A. N. jam trenkė ranka (69–70, 71–75 b. l.). Taigi, apklausiamas netrukus po įvykio, D. K. nenurodė, kad A. N. iškėlęs ranką grasindamas jį puolė, t. y. kad A. N. jis sužalojo peiliu besigindamas nuo A. N. tiesioginio puolimo. Kaltinamojo parodymus apie nukentėjusiojo A. N. smurtinius veiksmus patvirtina tik liudytojo A. B. parodymai teisme, kad A. N. užsimojo ir sudavė smūgį D. K., o tada D. K. smūgiavo peiliu A. N.. Tačiau šie A. B. parodymai nėra patikimi, nes ikiteisminio tyrimo metu jis tokių aplinkybių nenurodė. Priešingai, jis parodė, jog tuo metu, kai A. N. ėjo link D. K., D. K. pagriebė peilį nuo stalo ir dūrė juo A. N. į krūtinę, ir tik po to A. N. sudavė smūgį D. K. sakydamas: „Žiūrėk, ka padarei“ (49–50 b. l.). Be to, teisme liudytojas A. B. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, taip pat pripažino, kad įvykio metu buvo neblaivus. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad A. B. teisme duoti parodymai prieštarauja liudytojų L. B. ir R. K. parodymams, o jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu atitinka kitų liudytojų parodymus, daroma išvada, kad liudytojo A. B. netrukus po įvykio duoti parodymai buvo tikslesni. Liudytojai L. B. ir R. K. parodė, jog nematė, kad A. N. būtų ranką kėlęs ir užsimojęs, L. B. taip pat nurodė, kad iki įdūrimo peiliu A. N. nė vienas iš konfliktuojančių asmenų smūgių vienas kitam nesudavė. Šių liudytojų parodymai nuoseklūs, atitinka vieni kitus bei D. K. ir liudytojų A. B. bei R. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Paminėtų liudytojų L. B., R. K. parodymų, D. K., A. B. ir R. A. parodymų ikiteisminio tyrimo metu visuma patvirtina, kad A. N. ir D. K. konfliktavo žodžiu ir A. N. nebuvo užsimojęs ranka smūgiuoti D. K., kad jis „puolė“ ant D. K. sakydamas: „Žiūrėk, ką padarei“, t. y. jau po jam padaryto sužalojimo, todėl daroma išvada, kad D. K. peiliu sužalojo A. N. nesant būtinosios ginties situacijos.

Specialisto išvadoje Nr. M 846/13(03) nustatyta, kad A. N. mirė nuo durtinio-pjautinio krūtinės lastos sužalojimo. Kadangi A. N. sužalojimą krūtinėje padarė kaltinamasis D. K., to neneigia ir jis pats, akivaizdu, kad tarp nukentėjusiojo A. N. mirties ir kaltinamojo D. K. veiksmų – dūrio peiliu į krūtinės sritį – yra priežastinis ryšys. Kadangi D. K. mirtiną sužalojimą A. N. padarė konflikto metu, jo veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis tvirtina, kad A. N. nužudyti nenorėjo. Iš kaltinamojo ir liudytojų parodymų matyti, kad D. K. pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą, rūpinosi sužalotu A. N.. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis D. K. nesiekė A. N. mirties, nes aktyviai teikė sužalotam nukentėjusiajam pagalbą, bandė išvengti sunkių padarinių. Tačiau kaltinamasis gana dideliu virtuviniu peiliu dūrė nukentėjusiajam į krūtinės sritį, kur yra gyvybiškai svarbūs organai, ir tai, atsižvelgiant į jo gyvenimišką patirtį, rodo, jog kaltinamasis neabejotinai suprato, kad nuo jo padarytų sužalojimų A. N. gali mirti, bet galimoms tokioms pasekmėms jis buvo abejingas. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad D. K. nužudė A. N. turėdamas netiesioginę tyčią, nes suprato, kad savo veika kelia pavojų A. N. gyvybei, numatė, kad atims jam gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.

Dėl bausmės

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, skubiai iškvietė medicininę pagalbą ir aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1, 2 p.). D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe taip pat pripažįstama tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 6 p.), nes A. N. atėjęs į D. K. namus sukėlė konfliktą, D. K. paliepus išeiti iš jo namų, neklausė, toliau konfliktavo.

D. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), nes netrukus po įvykio jam buvo nustatytas 1,15 promilės girtumas (64 b. l.), visi liudytojai patvirtino, kad D. K. prieš pat įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, o tai, kad D. K., nesiekdamas nukentėjusio asmens mirties smogė jam peiliu į krūtinę, rodo, jog girtumas turėjo įtakos jo neadekvačiai reakcijai į konfliktinę situaciją.

Skiriant D. K. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, kad nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, kad yra trys atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgiama į D. K. asmenybę – baustas administracine tvarka (109–114 b. l.), praeityje teistas tris kartus, tarp jų – du kartus už smurtinius nusikaltimus, turi vieną neišnykusį teistumą, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2013-05-28 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. paskirtos laisvės apribojimo bausmės. D. K. šeimos neturi (104 b. l.), seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai (105 b. l.), dirba (106 b. l.), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (156 b. l.). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei tai, kad D. K. pats į įvykio vietą iškvietė policiją bei pranešė apie savo padarytą veiką, D. K. skiriama LR BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytai minimaliai bausmei.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. B. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 9500 Lt turtinės žalos ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (41 b. l.). Kaltinamasis D. K. su tokiu ieškiniu sutiko. Kadangi ieškovei turtinė ir neturtinė žala padaryta dėl jos augintinio A. N. mirties, žalos atlyginimas, vadovaujantis LR CK 6.263 str. nuostatomis, priteistinas iš A. N. nužudžiusio D. K..

Iš S. B. apklausos protokolo matyti, kad turtinę žalą ji prašė priteisti dėl turėtų 4500 Lt laidojimo išlaidų bei 5000 Lt už paminklą. Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius 2339 Lt jos turėtų išlaidų, t. y. laidojimo, šarvojimo, transporto išlaidų bei išlaidų maisto produktams (157–160 b. l.). Be to, teisiamajame posėdyje S. B. nurodė, kad turėjo išlaidų orkestrui (550 Lt), gedulingiems pietums (1000 Lt), duobkasiams (150 Lt), kurių patvirtinimui dokumentų ji negavo. Kadangi visos ieškovės nurodytos laidojimo išlaidos yra būtinos laidojant velionį, nurodytos kainos nėra nerealiai didelės, todėl priteistinos iš A. N. nužudžiusio D. K.. Iš viso priteisiama iš kaltinamojo 4039 Lt laidojimo išlaidų: 1400 Lt laidojimo, 350 Lt šarvojimo, 384, 60 transporto išlaidų, 50,40 Lt išlaidų maistui, 154 Lt – katafalko nuomai, 550 Lt – orkestrui, 150 Lt – duobkasiams ir 1000 Lt išlaidų gedulingiems pietums. Reikalavimo priteisti 5000 Lt už paminklą tenkinti nėra pagrindo, nes ieškovė tokių išlaidų nepatyrė, t. y. paminklo nepastatė ir dėl paminklo pastatymo nėra sudariusi sutarties. Pažymėtina, po šio nuosprendžio priėmimo atsiradusios paminklo pastatymo išlaidos iš kaltinamojo gali būti išieškomos civilinio proceso tvarka.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. D. K. tyčiniai nusikalstami veiksmai ieškovei S. B. neabejotinai sukėlė pasekmes – dvasinius išgyvenimus dėl augintinio netekties. Ieškovė prašo priteisti jai 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Įvertindama jai padarytos neturtinės žalos dydį ieškovė nurodė, kad A. N. mirtis jai padarė didelę moralinę žalą, nes A. N. – jos mirusios sesers sūnus, ji A. N. augino nuo 2002 m., A. N. jai buvo kaip sūnus, jie gerai sutarė, nuolat bendravo, todėl A. N. mirtis jai suteikė skausmo, širdgėlos, dėl to ji neteko daug sveikatos. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į visas paminėtas aplinkybes, apibūdinančias žuvusiojo A. N. ir ieškovės santykius, taip pat į tai, kad ieškovė A. N. tik globojo, tačiau nebuvo įsivaikinusi, kad paskutinius vienerius metus A. N. gyveno atskirai, daugiausia užsienyje, materialinės pagalbos ieškovės šeimai neteikdavo, ieškovei jis nebuvo vienintelis vaikas, nes ji turi savo penkis vaikus. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimą D. K. padarė veikdamas netiesiogine tyčia, taip pat į kaltinamojo D. K. turtinę padėtį – jis neturi turto (116 b. l.), tačiau yra jauno amžiaus, darbingas. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas S. B. padarytą neturtinę žalą vertina 10 000 litų, todėl jos ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Dėl daiktų

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti – raudonos spalvos dėmės pavyzdys bei peilis, saugomi (duomenys neskelbtini) AVPK (35–36 b. l.), sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. K. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 8 metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie paskirtos bausmės pridėti dalį 2013-05-28 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmė ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 metams 1 mėnesiui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-12-18 iki 2014-05-19.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014-05-19. Kardomąją priemonę D. K. palikti suėmimą.

Priteisti iš D. K. S. B. 4039 litus laidojimo išlaidų ir 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Prie bylos pridėtus daiktus – dėmės pavyzdį ir peilį, saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.