Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. F. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad susipažino 2006 metais, susitikinėjo, žmona pastojo. Santuoką sudarė 2007 metais spalio mėnesį, apsigyveno jo įgytame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jam, teismo nutarties dėl buto nebuvo. Gyvenimas buvo sudėtingas iš pat pradžių. Jis yra tolimųjų reisų vairuotojas, retai būdavo namuose. Grįžus namo, kiekvieną kartą kildavo konfliktai. Gimus sūnui, buvo stipriai sukonfliktavę, žmona buvo išsikrausčiusi pas mamą, ruošėsi skirtis, bet paskui vėl susitaikė. Buvo pastovūs konfliktai. Pagrindiniai konfliktai prasidėjo nuo 2015 metų, kuomet jis pradėjo kalbėti apie skyrybas. Buvo nuteikinėjamas sūnus, prieš jį rašomi pareiškimai. Skyrybų procesas prasidėjo 2016 m. kovo mėnesį, o teismą pasiekė apie rugpjūčio mėnesį. Kai prasidėjo procesas, grįždavo į butą, vis buvo priekaištai, provokacijos, todėl 2017 metais išsikraustė, kad nebūtų konfliktų. Balandžio mėnesį išsikraustė pas mamą. Atvažiuodavo reguliariai aplankyti sūnaus, pasiimti daiktų. Atvažiuodavo kas mėnesį, kas tris savaites. Su sūnumi santykiai sudėtingi, nes, prasidėjus skyrybų procesui, žmona nuteikinėjo sūnų. Būdavo dienų, kai jis bendrauja ar nebendrauja. Jis yra įvardinęs „mama neleidžia“. Iki spalio 5 dienos ieškojo kontaktų. Kitų vaikų neturi. Kaip gali bendrauti sūnus, jei žmona sūnui sako „čia ne tavo tėvas“. Rugsėjo 1 dieną buvo pas sūnų mokykloje. Su sūnumi seniai buvo kartu išėjęs. Tą dieną atvažiavo į butą aplankyti sūnaus, buvo po pietų. Atsirakino duris, bute buvo žmona, sūnus. Įėjo į butą. Visada stengdavosi nekonfliktuoti. Sūnus tą kartą nebendravo. Rinkosi savo daiktus, ieškojo sandėliuko rakto, jo neradus ir paklausus „kur raktas?“, prasidėjo „pats išneši raktus, pats nežinai“. Nuėjo į sandėliuką, susirinko daiktus. Kai kurie daiktai buvo dingę, kai kurie išversti. Susinešė daiktus į automobilį. Išsinešė rūbus, batus. Grįžo, nes buvo nepasiėmęs visų daiktų, dar parnešė raktus. Sūnus su žmona buvo mažajame kambarėlyje. Grįžus iš rūsio, kambario durys buvo atidarytos. Tarpduryje atsistojęs pasakė „E., kada nustosi raustis po mano daiktus?“. Kas išrausė jo daiktus, nežino. Rūsyje buvo instrumentai, vandens bakelis. Tašė buvo atidaryta, po ją buvo raustasi. Tai buvo asmeninis turtas. Iš jos pusės prasidėjo puolimas „kuo dar mane apkaltinsi?, dink iš čia, aš nieko neimu“. Tuomet paminėjo, kad „lygiai taip pat neimi, kaip prieš metus neėmei mano grandinėlės“. Grandinėlė buvo dingusi prieš metus. Ji buvo jo asmeninė, nešiojama ant rankos. Tuomet ji dar suagresyvėjo, pradėjo šaukti „nešdinkis, aš iškviesiu policiją“. Stovėjo prieškambaryje, nebuvo įėjęs. Stovėjo tarpduryje, gal buvo įdėjęs koją per slenkstį. Būnant tarpduryje, ji pašoko nuo lovos, pribėgo ir jį atstūmė. Ji stūmė, kad išeitų iš kambario, norėjo užsidaryti duris. Sūnus šį pastūmimą matė. Prasidėjo konfliktas, ji priėjo ir išstūmė į valgomąjį, jis pasakė „gana, kviečiu policiją“. Pareigūnams sakė „žmona agresyviai nusiteikusi, varo mane iš man priklausančio buto“. Visą situaciją matė sūnus. Įleido atvykusius pareigūnus. Vienas nuėjo į kambarį kalbėtis su žmona, kitas su juo. Paaiškino pareigūnams, jiems sakė, kad prasidėjo skyrybos, dingo jo „brasletas“. Kitas pareigūnas pakalbėjo su žmona, jo paklausė „ar pasiliksi bute ar išeisi?“. Pasakė „susirinksiu daiktus ir išeisiu“. Pareigūnas paklausė „ar nerašysi pareiškimo?“. Sakė „manau, kad ne, nes ne pirmas kartas ir pareiškimai nepasiekia tikslo. Nėra fizinio smurto, nerašysiu“. Po policijos pareigūnų niekas nevyko. Išlydėjo pareigūnus. Buvo atskiruose kambariuose. Pareigūnus kvietė, nes ne pirmas kartas, kada žmonos elgesys yra agresyvus jo atžvilgiu. Tą vakarą buvo jos klykimas, spiegimas, gąsdinimas „palik mane ramybėje, ko iš viso čia atsivelki, eik iš čia“. Buvo išsakyti žodžiai. Nesakė, kad žmona puolė smurtauti jo atžvilgiu. Smurtas – tai pastūmimas, įžeidinėjimas, necenzūriniai žodžiai. Išlydėjo pareigūnus, grįžo į savo kambarį, rinkosi daiktus ir 2-3 minučių bėgyje paskambino į duris ir atėjo uošvienė. Per tą laiką nieko neįvyko. Žmona buvo kitame kambaryje. Tik atėjus uošvienei, koridoriuje ji rengėsi, o sūnus apsirengė ir išėjo. Jie koridoriuje prasilenkė. Rinkosi daiktus, uošvienė sėdėjo valgomajame, girdėjo uošvienės žodžius „koks tu vyras, jei žmonai kvieti policiją“, jos aptarinėjo, bet nesivėlė į jų replikas. Su uošve santykiai geri. Pabaigė susirinkti daiktus, parėjo sūnus, pasakė „neturiu ką su jumis diskutuoti“ ir išėjo. Atėjus uošvienei, išėjo 5-10 minučių bėgyje. Jokio fizinio kontakto su žmona nebuvo. Tik ji jį išstūmė iš kambario, tai vyko sūnaus akivaizdoje. Dviese vieni likę nei minutei nebuvo. Nežino iš kur sužalojimai pas nukentėjusiąją, nes tą vakarą jokio kontakto tarp jų nebuvo. Girdėjo iš ikiteisminės medžiagos, kuo kaltinamas, kad yra sužalojimai, tiek ir žino. Sužalojimų nematė. Sužalojimų nematė, nežinojo, kokiu būdu jie padaryti. Mano, kad juos galėjo pasidaryti pati žmona tam, kad civilinėje byloje jai būtų didesnė dalis turto. Nukentėjusiosios parodymus girdėjo. Visiškas melas apie kontaktą, stumdymąsi, draskymąsi. Ne pirmą kartą kreipėsi į policiją dėl jos elgesio. Kas kartą ji teigdavo, kad prieš ją smurtauja. Yra rašęs ir pareiškimą pietinei policijos nuovadai. Įvykio metu buvo su odine striuke. Jos nusivilkęs bute nebuvo, tik prasisegęs. Striukė su užtrauktuku, rankovėse užsegtos knopkės. Knopkių rankovėje po vieną, jų paviršius lygus, užapvalintas. Nemano, kad su jomis būtų galima subraižyti kūną. Laikrodžio nenešiojo ir neturi. Laiką pažiūri telefone. Po striuke buvo džemperis, velkamas per galvą, be sagų. Neturėjo jokio daikto, kuriuo galėtų ją sužaloti. Jokio fizinio kontakto nebuvo. Arčiausiai prie jos buvo ištiestos rankos atstumu. Nukentėjusiajai yra padovanojęs auksinę grandinėlę, mano, kad tai ta pati grandinėlė, kurią rodė posėdžio metu. Atnešta bliuskutė ne ta pati, kuria ji vilkėjo tą dieną. Ji buvo kažkuo siuvinėta, gal pilka, tikrai ne ši. Ji buvo siuvinėta blizgučiais. Bliuskutės kaklas ne aukštas, bet ne iškirptas. Spalvos tiksliai pasakyti negali, ji buvo blizganti. V. S. teisingai nurodė, sakė, kad bliuskutė buvo su aukštesniu kaklu, nebuvo jokių šniurelių. Grandinėlė nesimatė, negali pasakyti, ar tada ji buvo. Ankščiau nesutarimas buvo dėl jo papuošalo. Dėl dovanotos grandinėlės niekada jai nėra pareiškęs pretenzijų. Grandinėlę dovanojo 2006 metais prieš santuoką. Ką specialistas norėjo pasakyti „stambi ranka“, nežino, to vakaro metu sužalojimų nematė, apie juos nežinojo. Iš tyrėjos sužinojo, kuo yra kaltinamas. Po šio įvykio su vaiku nebendravo. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybių paaiškinti nesutiko, kad žmona neprisitaikytų prie parodymų. Nesidomėjo, kas buvo byloje apklaustas. Nedavė parodymų. Žinojo savo tiesą. Nebuvo susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Nukentėjusiosios parodymus išgirdo teismo salėje. Baigus ikiteisminį tyrimą, nesusipažino su bylos medžiaga. Buvo pavedęs advokatui susipažinti su byla. Supažindino tyrėja su įtarimu. Parodymų metu sužinojo, kad sūnaus nebuvo namuose. Neprašė apklausti sūnaus, nes sūnus buvo nustatinėjamas ir galėjo duoti tokius parodymus, kokie reikalingi žmonai. Uošvienė nurodė viską teisingai, kad ji bute prasilenkė su sūnumi. Nemano, kad ji turi tikslų meluoti. V. S. sakė, kad vaikas išėjo, kai ji atėjo. Šioje byloje iš tyrėjos išgirdo ikiteisminio tyrimo metu „reikia susitaikyti“, dėl ko - nebuvo įvardinta. Po įvykio su uošve ir sūnumi nebendravo. Apribojimo bendrauti su sūnumi nėra. Nebendrauja sūnus su juo. Garso įrašas iš 112. Pasakė tik vieną sakinį ir nukentėjusioji pradėjo klykti. Dėl neturtinės žalos buvo reikštas civilinis ieškinys. Aplinkybės, kad jis yra konfliktų priežastis, nepasitvirtino. Aplinkybės dėl sūnaus nepasitvirtino. Civilinėje byloje buvo pateikti įrodymai iš policijos komisariato - trys melagingi pranešimai. Į rankas gauna minimumą, plius maistpinigiai ir komandiruotpinigiai, mėnesinės pajamos 500-600 eurų.

Nukentėjusioji E. F. teisme parodė, kad D. F. yra jos sutuoktinis, priimtas sprendimas juos išskirti. Gyvenant kartu nieko nepirko, nes ji turėjo daiktų iš pirmos santuokos. Bendro ūkio su D. F. nevedė, kartu nieko nepirkdavo. Vaiką išlaikė ji. Kol neperdavė antstoliams dėl vaiko išlaikymo, jis nieko nemokėjo. Vaiko išlaikymui priteisė 130 eurų. Tuo metu skyryboms jau buvo paduota. Bendro ūkio neveda nuo 2015 metų. Kai pardavė savo butą, santuokoje su D. F. jau buvo pragyvenusi penkis metus. Tyrėjui, kad pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje nebūnant santuokoje, nesakė ir negalėjo sakyti. Butą pardavė būnant santuokoje. Su vyru nesutardavo nuolat, bet pagrindiniai nesutarimai prasidėjo nuo 2015 metų balandžio mėnesio. Buvo atvejis kai susipyko, ji su mažamečiu sūnumi išvyko pas mamą. Grįžo pasiimti daiktų ir neįėjo į butą, nes buvo pakeistos spynos. Pastoviai prie visko kabinėjosi, nes viskas kliūdavo ir ne taip užtrauktos užuolaidos. Yra apskaitininkė. Darbovietės vietoje dirba apie 10 žmonių. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso D. F.. Adresu (duomenys neskelbtini)- jo deklaruota gyvenamoji vieta. Jo daiktai stovi tam bute. Raktus nuo buto jis turi, gali bet kada įeiti ir išeiti. Jis ne visus daiktus yra išsinešęs. Šiuo metu nuolatos negyvena. Iki gegužės mėnesio nakvojo, dabar nenakvoja. Ankščiau kada norėjo tada ir ateidavo. Kur yra jo spinta, jo daiktai, tai yra jo kambarys. Buvusiame miegamajame ji nemiega. Su sūnumi naudojasi tik dviem kambariais. Vienas kambarys yra sūnaus. Spalio 5 d. apie 16.00 val. jis grįžo namo, nors tuo metu jau negyveno, norėjo pasiimti daiktus. Su vaiku sėdėjo valgomajame. Tą dieną su juo stengėsi nebendrauti. Jis turėjo pretenzijų. Jis nuėjo į savo kambarį, kažką dėjosi, kraustė spinteles. Paskui atėjęs paprašė sandėliuko rakto. Neradęs rakto, pradėjo sakyti „rakto nėra, tu išsinešei“. Ji padavė jam raktą. Jis ėjo į sandėliuką namo apačioje. Grįžęs iš sandėliuko, jis ją visaip išvadino, vagino, vaikas visa tai girdėjo. Kai jis parėjo iš sandėliuko, pasakė, kad rausiasi po jo daiktus. Konkretaus daikto, kurio nerado, nenurodė. Asmeninių daiktų sandėliuke ji neturi. Į jį neina, ten buvo stiklainiai, uogienės, dėžės nuo pirktų daiktų, daugiau nieko nėra. Kad vaikas negirdėtų, išėjo su juo į mažąjį kambarį, pasakė „gal tėvas išeis“. Su vaiku bendravo, žaidė telefonu. Paskui D. F. pasakė „vagis, atiduok daiktus, atiduok mano grandinėlę“, jis ją buvo padovanojęs. Dėl grandinėlės vagina seniai. Grandinėlę jis padovanojo gimimo dienos proga, dar tuomet nebuvo santuokoje. Jis nuėjo į valgomąjį ir išgirdo, kad jai iškvietė policiją. Su vaiku sėdėjo užsidarę mažajame kambaryje, kai jis kvietė pareigūnus. Su vaiku ramiai sėdėjo ir žaidė, tada išgirdo kaip jis kviečia policiją ir tai buvo kaip žaibas iš giedro dangaus, todėl pradėjo verkti, nes nebuvo už ką kviesti policiją. Jo nekoliojo. Kieno klyksmai girdėjosi įraše prie bylos, nežino. Moterišką balsą įraše girdėjo. Namuose pašalinių moterų nebuvo. Verkė, isteriškai neklykė. Pasakė „už ką tu man kvieti policiją?“. Įraše negirdi ką kalba, nes labai verkė, kad už nieką buvo kviečiama policija. Girdėjo, kad jis skambino policijai, todėl prašė, kad teismas apklaustų sūnų, kuris tuo metu buvo kartu su ja, o kodėl buvo kviečiama policija, iki šios dienos nėra aišku. Policijai atvykus, verkė, nes nesuprato už ką buvo ji iškviesta. Tuo metu smurtas prieš ją nebuvo panaudotas. Verkė, jis koliojo, visaip vadino. Pasakė „jei neišeisi ir nenustosi kolioti, aš iškviesiu pareigūnus“. Jis iškvietė jai pareigūnus. Tas aplinkybes pareigūnams minėjo. Verkė, su pareigūnu kalbėjo prie sūnaus. Atvykusiems pareigūnams pasakė, kad jį apvogė, neleido pasiimti daiktų. Atvykus pareigūnams, vienas kalbėjo su ja, kitas - su juo. Sūnus pasakė „grįžo tėvas ir pakėlė“. Pareigūnai pareiškimo nepaėmė, nes nematė pagrindo. Vaikas viską girdėjo. Kiekvienu kartu kai jis kviečia policiją arba skundžia vaikų teisėms, kažkokių tikslų vadinasi žmogus turi. Jo vienintelis tikslas, kurį jis yra įgarsinęs ir vaikas tai girdėjo, kad bus atimtas vaikas ir ji išsinešdins iš to buto. Šis skambutis buvo iki tol, kol jis pradėjo smurtauti. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie nieko neįžvelgė, todėl jis nerašė jokio pareiškimo. Policijos pareigūnams jis neišvardino nė vieno savo daikto, kuris neva dingo. Paskui aprimus aistroms, sūnus išėjo į parduotuvę, tuo metu jis įpuolė į kambarį ir norėjo nutraukti grandinėlę, ją stumdė, draskė. Spalio 5 d. smurtavo apie 18.00 val., namuose buvo tik ji ir D. F.. Jis atėjo ketvirtą valandą, konfliktas įvyko prieš šešias. Vaikas buvo išėjęs į parduotuvę. Ji skambino mamai, rašė žinutes dukrai. Bute yra keturi kambariai. Vienas kambarys sujungtas su virtuve. Tai buvo mažajame darbo kambaryje. Jis atsistojo tarp durų, ji norėjo išeiti, jis užrėmė nugara duris. Tuo metu jis ją stūmė į sieną. Jis ją apsuko ir stūmė, prieš stumdoma ėjo prie durų. Stūmimo metu buvo priešais. Ji stovėjo šonu, pilnai į jį nebuvo apsisukusi. Viskas užtruko iki minutės laiko, maždaug 10 sekundžių. Jis rėkė, vagino. Stumdė, kad neitų iš kambario. Atsitrenkė į sieną. Jis stumtelėjo tyčia, neišleido jos. Į sieną pastūmė vieną kartą. Atstumas nuo jos iki sienos gal apie metrą. Siena yra tapetuota, rauplėta. Ankščiau vieną kartą yra ją stumdęs. Po pastūmimo jis priėjo, ji nuo sienos neatsitraukė. Jis po pastūmimo puolė prie auksinės grandinėlės. Ji stengėsi išeiti iš kambario, norėjo kviestis pagalbą, bet jis neleido. Kambarys yra apie 9-10 kvadratų. Jis sakė „atiduok, kas ne tau priklauso“. Jis aiškino „grandinėlė yra ne tavo. Ko čia gyveni, varyk pas mamą, nieko negausi“. Jis pagriebė už tos grandinėlės, ji uždėjo ranką, susilenkė, kad jis daugiau neužgautų. Skaudėjo ranką, buvo stresas. Atsitrenkė į kairį petį. Skaudėjo. Stumiant juto fizinį skausmą, o paskui jausmas kaip deginimas. D. F. nieko nesakė, kad skauda, prašė, kad liautųsi ir paliktų ramybėje. Kiek sveria grandinėlė, nežino. Grandinėlė nėra lengvai nuplėšiama. Jei grandinėlė būtų plona, jis ją būtų nutraukęs. Grandinėlės pynimas ir storis apsaugojo nuo nutrūkimo. Grandinėlė padovanota prieš santuoką - 2006-08-18. Jis griebė grandinėlę dešine ranka. Kad grandinėlė nebūtų nuplėšta, įtakos turėjo jos rankų laikymas. Ji laikė ją, kad jis nenutrauktų. Jis jau buvo įsikabinęs į grandinėlę, kai spaudė jo ranką. Kai lenkėsi, jis atleido savo rankas. Lenkiantis nejuto tempimo. Pasilenkė smarkiau, jis atleido ranką. Ji grandinėlę prilaikė, neleido jai įsitempti. Ar galėjo ant jo rankos būti laikrodis, nežino, nematė. Ranka laikė grandinėlę susiėmusi ir lenkėsi, jis tuo metu ir paleido. Po to jis vėl bandė ją užgriebti. Bandė jį atstumti nuo savęs, dengėsi. Nepamena, ar abiem rankomis dengėsi. Jis atitolo ir blaškėsi po kambarį, ėjo tai prie durų, tai link jos, ją koliojo. Nelaiko apstumdymo smurtu. Šį kartą tai yra smurtas. Jis norėjo nuplėšti grandinėlę, griebė už jos tyčia. Jis apie ją pastoviai kalbėjo. Jis grandinėlės nenuplėšė, jis bandė nuplėšti. Jis buvo paėmęs už grandinėlės, bet ji čiupo jam už rankos. Jis dar kelis kartus bandė sugriebti, bet sugriebė tik vieną kartą. Jis buvo aplink uždėjęs ranką, apsikabinęs, apsirengęs odine striuke. Pati susižaloti negalėjo, jis puolė. Grandinėlė įsitempė, pajuto, kad ją gali nutraukti ir tuomet lenkėsi, tūpėsi. Lenkėsi ir jis tuo metu grandinėlę paleido, jautė tempimą prieš tupiantis. Lenkėsi prilaikydama jo rankas, jas prispausdama. Tuo pačiu metu tūpėsi, lenkėsi. Jei būtų nieko nedariusi, gal būtų nutraukęs grandinėlę. Pasilenkdama saugojo, kad jis nepultų. Mano, kad grandinėlė yra dovana. Jei nebūtų pasilenkusi, gal būtų didesni sužalojimai. Pasilenkimas apsaugojo. Prieš tą tūpimą ir lenkimąsi grandinėlė ant kūno jau buvo įsitempusi. Kai jis sugriebė, pajuto, kad grandinėlė įsitempusi, tik tada lenkėsi, kad jis jos nenutrauktų. Galvoja, kad tie sužalojimai buvo padaryti dar prieš tai, kai tūpėsi, lenkėsi. Už grandinėlės buvo sugriebęs vieną kartą. Kai pajuto tempimą ir lenkėsi, čiupo už jo rankų, kad nenutrauktų grandinėlės. Prieš lenkimąsi grandinėlė jau buvo užsiveržusi ant kaklo. Laikė jo rankas ir lenkėsi, kad nenuplėštų grandinėlės. Kai pajuto tempimą, tada truputėlį pritūpdama lenkėsi. Jo rankas mėgino laikyti tam, kad sulaikyti tempimą. Nežino, kodėl jis grandinėlės neatėmė, gal bijojo, kad kas nors neįeitų. Gal ir dėl to, kad ji pradėjo šaukti. Jis ją sužalojo. Jo veiksmai buvo aktyvūs, jis agresyviai puolė, ji vieną kartą pasilenkė. Kai jis artinosi, stengėsi save apginti stumdama jį nuo savęs, nes bijojo, kad nesuduotų. Jei nebūtų buvę kontakto, sužalojimų nebūtų. D. F. buvo paėmęs už grandinėlės. Pati nebuvo paėmusi už grandinėlės. Taip, buvo nurodžiusi, kad lenkėsi, tūpėsi ir jei to nebūtų dariusi, tą grandinėlę gal būtų nutraukęs. Ar jis manė, kad gali ją sužaloti, be jokios abejonės galima sužaloti. Jo tikslas buvo atimti grandinėlę, jei būtų galvojęs kitaip, būtų išleidęs iš kambario. Nemano, kad jis nesitikėjo, kad nuo tokių jo veiksmų nieko neliko. Viskas vyko greitai, gal bijojo, kad sūnus nepareitų. Atidarė duris iki galo, bet jis neišleido, tada jos mama atėjo. Mano, kad mama pamiršo, nes durys buvo atrakintos, sūnus buvo parduotuvėje. Mama atėjusi pasakė „aš išgirdau triukšmą laiptinėje“. Kai mama stovėjo, jis stovėjo, bet jos neišleido. Jis pasimetė, nutilo, nuėjo į valgomąjį kambarį ir atsisėdo. Tada jis išleido iš kambario. Jis šeimininkavo virtuvėje, darėsi kavą, po valandos išėjo. Sėdėjo dar gal valandą mašinoje ir negrįžo namo. Nepamena, ar jis nuėjo tiesiai į savo miegamąjį kambarį, ar iškart į virtuvę. Iki septintos valandos D. pats buvo bute, dar visaip ją vadino prie mamos. Parduotuvėje vaikas užtruko apie 10-15 minučių. Parėjo mama, paskui grįžo vaikas. Atsisėdus kambaryje, sūnus grįžo, paskui jis vaikštinėjo. Mama pamatė, kad ji apsiverkusi, pasakė „kada čia viskas baigsis“. Mamai atėjus, dar skaudėjo. Mama atėjo po 15-20 minučių. Tas vietas skaudėjo apie savaitę laiko. Mamai papasakojo, sakė, kad jis ją vagino ir puolė atimti grandinėlės, minėjo viską ir pastūmimą. Mano, kad buvo blaivus, nes atvažiavo su mašina ir išvažiavo. Jis nesvirduliavo, kvapo nuo jo nebuvo. Būdamas tiek girtas, tiek ne, jis gali būti agresyvus. Pati buvo blaivi. Skausmas praėjo savaime. Petys buvo nubrozdintas. Ant peties nubrozdinimai buvo nuo pastūmimo. Gal tai buvo įbrėžta ir nagais, tuo metu nejuto. Perštėjo, degė visas kūnas. Pastūmė į sieną, pajuto skausmą, po to traukė už grandinėlės. Buvo nubrozdinimas. Nežino iš kur nubrozdinimas, ją trenkė į sieną, stūmė. Tiksliai įvardinti negali. Jis stūmė į sieną ir juto raumens skausmą, ranka skaudėjo. Jis galėjo užgriebti petį ranka, bet smulkmenų nepamena. Pati negalėjo apsibraižyti. Subraižymai buvo dekolte srityje. Labiausiai degė ranka dėl pastūmimo. Kitose vietose tuo metu nieko nejuto. Tą vakarą jokių šašų nebuvo, paraudimai atsirado tik išlipus iš vonios. Tuo metu nematė jokių sužalojimų. Vakare ryškiai nesimatė, buvo odos paraudonavimai. Maudytis ėjo apie dešimtą valandą vakare. Vakare išėjus iš vonios degė visos tos vietos, nes visa oda buvo nudrėksta. Jautė kūno perštėjimą po vonios, tai tuo metu jai atrodė skaudėjo visur. Kraujo nebuvo. Sužalojimus pastebėjo kai maudėsi, palindusi po dušu pajuto perštėjimą. Kraujo tikrai nebuvo. Perštėjimą pajuto kuomet nuėjo praustis, nes toje vietoje nebuvo odos. Ankščiau nepajuto, gal dėl streso. Sužalojimus jau vakare matė mama, sūnus ir draugams rodė. Sūnus matė tą patį vakarą, kai pradėjo raudonuoti. Ant kaklo - tai nuo grandinėlės įrėžimas, ant peties tikrai ne. Kraujas nebėgo, bet buvo nubrozdinimai. Sužalojimai pasidarė nuo kaltinamojo veiksmų. Nuo pačios veiksmų sužalojimai atsirasti negalėjo. Peties savo ranka negalėjo pasiekti. Specialistas apžiūrėjo vizualiai. Specialistui pasakė, kad vyras norėjo nutraukti grandinėlę, apie stūmimą, kiek pamena, įvardino. Sūnus suprato, kad tai padarė tėvas, nes jam grįžus iš parduotuvės, jie koliojosi ir ji pasakė mamai, kad jis puolė prie grandinėlės. Kitą dieną kai išryškėjo, sūnus paklausė „ar tai tėtė padarė?“, pasakė „taip“. Sužalojimai laikėsi apie dvi savaites. Vakare išėjusi iš vonios pamatė nubrozdinimus, ryte jie buvo pasidengę šašais. Mano, kad iš pradžių nejuto skausmo iš streso. Skaudėjo kaklą nuo grandinėlės įsirėžimo, kuris apie 11 cm, kairėje pusėje. Degė kaklas, tai buvo fizinis skausmas, perštėjo. Skaudėjo dvi savaites, kol nuėjo visi šašai. Į gydytojus nesikreipė. Visą vakarą kratė jaudulys, mama liko miegoti pas ją. Nuėjo praustis ir matėsi visas kaklas, krūtinė degte degė. Apsirengusi buvo su ažūrine megzta bliuskute. Ji nėra labai plona, bet su skylutėmis. Rūbas neapsaugojo nuo skausmo. Palaidinės kaklas buvo su iškirpte ir šniūreliais, ji juoda, ažūrinė. Kūno vietos buvo atviros, palaidinės skylės nemažos. Palaidinė buvo ilgomis rankovėmis. Bliuskutė buvo ažūrinė, bet ją nešiojant nenusibraižo kūnas, ji nėra aštri. Ant kūno ši palaidinė laisva. Po bliuskute dar buvo maikutė ant petnešėlių. Ant nuogo kūno jos nesivilko. Nejuto, ar kaltinamojo pirštai buvo palindę po bliuskute. Kitą kartą būna, kad susitrenki, o žymių nėra. Nėra iš tų moterų, kurioms truputį paspaudus lieka mėlynės. Kaklas buvo nuogas. Petys buvo dengtas tik šia bliuskute. Užsivilkus bliuskutę nesimato sužalojimo, ji nėra atvira. Mama pagalvojo, kad stūmimas į sieną, gal bliuskutė padėjo nubraižymui. Bliuskutė krūtinės vietoje nėra visiškai atvira. Nežino kaip mama įsivaizdavo, gal nekreipė dėmesio kokiu rūbu buvo. Krūtinė buvo apibraižyta, vienoje pusėje buvo du, kitoje – vienas. Jis buvo apsirengęs odine striuke, gal rankovėje užtrauktukas, gal su laikrodžiu nubraižė kūną. Jis nešioja laikrodį, ar tuo metu buvo su laikrodžiu, nepastebėjo. Negali tiksliai pasakyti, kuo jis nubraižė. Gal su nagais, jo nagai dažnai nekirpti. Su kuo sužalojo, tikrai nežino. Mama sužalotos nematė, kol neišėjo iš vonios. Iš karto nesikreipė į pareigūnus. Mama pasiūlė kreiptis į policiją iš ryto. Mama pastūmėjo, kad kreiptųsi į pareigūnus. Kreiptis nenorėjo, nes atsibodo visi teismai. Nesitikėjo, kad taip baisiai išryškės sužalojimai. Mama sakė „netylėk, kreipkis į policiją“. Ryte pasiskambino dėl ekspertizės, į kurią kreiptis patarė mama. Paaiškino, kad reikės mokėti, jei nėra pareiškimo policijoje. Buvo penktadienis, parašė pareiškimą policijoje, kreipėsi dėl ekspertizės pirmadienį. Tokių įvykių nėra turėjusi, ateityje iš karto kreiptųsi dėl tokio elgesio. Po jos kreipimosi buvo uždrausta vyrui pas juos lankytis ir su jais susisiekti. Tyrėjai pasakė, kad nežino su kuo sužalojo. Tyrėja sako „aš tuomet rašau, kad su nagais“. Ji sakė „aš vis tiek turiu kažką įrašyti“. Tyrėjai minėjo laikrodį, striukės užtrauktukus. Nepamena, ar tuomet jis turėjo laikrodį. Ilgą laiką negyvena kartu, nežino kokius naujus daiktus jis yra įsigijęs. Kai gyveno kartu, laikrodį turėjo metaline apyranke. Jis atėjęs visą laiką buvo su striuke. Nežino kaip jis jautėsi bute būdamas su striuke. Odinė striukė yra su užtrauktukais. Kokia striukė, detaliai nepamena. Bliuskutė megzta, ažūrinė, todėl kilo spėjimas, galbūt kai stūmė, galbūt nuo bliuskutės. Tikrai nežino su kuo nubraižė. Bliuskutė gal kietoka, bet be liūreksinio siūlo. Pareigūnas paėmė protokolą - pareiškimą, jam davė parodymus, papasakojo įvykį. Jei gerai pamena, sakė taip pat, kad nežino, su kuo ją subraižė. Neminėjo nagų, nes pati nežino, kuo subraižė. Ant peties subraižymai buvo dryžiais. Sužalojimai peties srityje buvo lygiagrečiai, jie, kiek pamena, prasidėjo vienodame lygyje. Specialistai matavo, pati nubraižymų nematavo, nuotraukų neturi. Jis stūmė į sieną, kada nubrėžimai atsirado, neminėjo. Veidu į sieną nebuvo atsitrenkusi. Sužalojimas padarytas priekyje. Jis puolė, draskė. Pati neįvardino, su kuo tą petį subraižė. Nuotraukų neturi. Galvojo, kad tai atliks ekspertai. Specialistui parodė petį. Jis nustatė sužalojimus. Pas gydytoją dėl peties nesikreipė. Gali parodyti kambarį ir sienas, į kurias stūmė. Sienos pateiktose bylos nuotraukose Nr. 5 ir 6 nesimato. Kambarys tas pats. Yra siena ir iš karto durys. Ją stūmė į tą sieną, kuri yra tarp durų. Ėjo link minkštos dalies ir jau buvo nusisukusi į tą pusę ir jis ją tada grūdo į sieną. Jis ir stovėjo tarpduryje. Jis ją be jokios abejonės pastūmė. Tai jei ji atsidūrė kaire ranka į sieną, kaip gali būti dešinė ranka. Atsisuko į lango pusę, jai durys lieka už nugaros. Jis užrėmė duris ir kai ji apsisuko eiti, jis ją sugriebė ir stūmė į sieną. Jis užrėmė duris, kad ji neišeitų. Durys atsidaro į sieną. Ta siena yra kokių trijų durų pločio. Jis stovėjo tarp durų, abu kontaktavo akis į akį ir jis ją stumtelėjo, uždarė duris, kad jos neišleisti, ji apsisuko ir jis ją dar pasukęs trenkė į sieną. Tyrėjams sakė, kad nežino su kuo nudraskė. Kad kairę ranką apdraskė nagais, tyrėjams nesakė, sakė „mane stūmė į sieną“. Jis apdraskė visą kūną. Sakė, kad jis stumdė ir norėjo nuplėšti grandinėlę. Sužalojimai buvo nutrūkstantys. Jie buvo per kelias vietas, matavo atskirai. Tyrėjai sakė, kad nežino su kuo jis subraižė. Sakė moteriai, tyrėja sakė „galėjo būti su nagais“. Sakė „tikrai nežinau kuo apibraižė“. Protokolo realiai neskaitė, pasitikėjo tyrėja. Mano, kad ji suprato tai, ką jai sakė. Liudytojos parodymai netikslūs dėl įvardintų nagų, nes tikrai minėjo, kad nežino su kuo nubraižė. Įvardino daugelį dalykų: striukės užtrauktuką, laikrodį. Tyrėja sakė „galėjo būti ir nagais“. Nagus pasakė tyrėja, pati jų neįvardino. Iš pradžių nagų nevardino. Jei žinotų, kad nubraižė su nagais, ir įvardintų. Esmės nėra su kuo nubraižė. Savo atmintimi nesiskundžia. Smulkmenų nepastebėjo, kuo buvo apsirengęs ar buvo su laikrodžiu. Nesako, kad neprisimena, tiesiog nepastebėjo. Protokolą pasirašė, nes nežinojo, kuo nubraižė, nekreipė dėmesio, kad buvo įvardinta nagais, nemato skirtumo kuo nubraižė. Akcentavo pasekmes. Pareigūnei nubraižymus parodė. Iš nubraižymų gal ir matėsi nagais, nežino. Galvojo ir su mama, ir su pareigūne, kategoriška nebuvo ir šiai dienai, nežino kuo buvo subraižyta. Atėjusi į apklausą, emociškai buvo palūžusi ir verkė. Kad konkrečiai įvardintų nagus, įvardino daug dalykų ir neakcentavo, kad buvo būtent nagais. Tyrėja užrašė tik nagus. Smulkmenų nepamena, bet apie nagus su tyrėja kalbėjo. Įvardino striukę, laikrodį, tyrėja pasakė, kad galimai galėjo būti nagais, sako „gal ir nagais“. Ekspertui sakė, kad nežino, kuo nubraižė. Buvo perskaityti parodymai, bendravo su mama, skaitė ką ji buvo parašiusi, tie nagai ir fiksuojasi. Kalba apie tą vakarą, kai jis sužalojo. Mama netiksliai nurodė, sakė, kad buvo klausimai, kurių tiesiog nesuprato. Kaip paklausius „kur tuo metu buvo vaikas, kai ji atėjo?“, ji tris versijas pateikė, tai prie stotelės susitiko. Su mama spėliojo, kuo jis galėjo nubraižyti. Dėl bliuskutės, kad mama neįsiminė kokia bliuskutė. Ji buvo suvarstyta šniūreliais, ne su didele iškirpte, šalia kaklo tik praskiepas per vidurį. Mama pirmą kartą gyvenime teisme, sako „visos rankos, kojos drebėjo, aš negirdėjau, ko manęs klausė, klausimų aš nesupratau“. Jai 75 metai. Ji sakė „galvojau, kad iškrisiu“. Ji pamiršta kas buvo šiandien. Ji sako, kad smulkmenų nepamena. Ji sakė, kad daug dalykų nepastebėjo ar neatkreipė tiesiog dėmesio. Kai kalbėjo, ji viską prisiminė tuo metu po įvykio. Mano, kad amžius turi įtakos. Jei vaikas tuo metu butų buvęs namuose, būtų prašiusi jį apklausti. Mano, kad vaikas būtų atsiminęs aplinkybes po įvykio. Prašė apklausti vaiką, bet sakė, kad vaikas nebuvo įvykio sūkuryje, nereikia. Pasiklausius garso įrašą, mama įvardijo, kad jie prie parduotuvės susitiko, bet ji pradėjo maišyti dienas. Ji daug ko nepamena. Mamos ir vyro santykiai buvo geri. Šias aplinkybes ji nurodė teisingai. Posėdyje mama pasakė „aš nežinau kuo subraižyta“. Su mama diskutavo ir galvojo su kuo tai galėjo būti padaryta. Nenumano iš viso su kuo galėjo nubraižyti. Nagais, ne nagais visada diskutavo, kalbant su mama kilo klausimas. Gal ir galėjo pasakyti mamai, kad galėjo būti sužalota nagais. Ankščiau yra apstumdęs vieną kartą, buvo atvykusi policija, bet pareiškimo nerašė. Buvo fiksuotas tik policijos atvykimas. Jis tuomet iškvietė policiją, nes buvo neblaivus. Į policiją kreipėsi daug kartų, ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti, dėl to sprendimų neskundė. Sunku įrodyti, kai niekas negirdi ir nėra liudytojų. Jis pastoviai sakydavo „vaiko neauginsi“, nors pats neturi tam sąlygų. Tėvas su sūnumi nebendrauja. Jis teisme nepareiškė noro su juo bendrauti. Su vaiku iš viso nebendrauja jau apie 2 metus. Praėjusiais metais buvo atėjęs rugsėjo 1 dieną, tai vienintelis kartas, kada jis bendravo su vaiku. Jokio ryšio su sūnumi nėra ir D. F. nebando ieškoti. Ji jo pradėjo bijoti, nes jis visaip pasakojo, kad plyta gali nukristi ant galvos. Vaikas nenori su juo bendrauti. Buvo kasdien naudojamas psichologinis smurtas prieš ją ir prieš sūnų. Grasinimų iš vyro po šio įvykio dėl parodymų davimo, slėpimo, nebuvo. Po įvykio bijo gyventi bute, vaikas taip pat bijo. Vaikas tą sako kasdien. Žino, kad pagal paskirtą kardomąją priemonę jis negali ateiti. Kad jis negali ateiti ir negali bendrauti su nukentėjusiuoju sūnumi ir ja, žino nuo tada, kai parašė pareiškimą policijoje. Iki pareiškimo parašymo jis dar galėjo lankytis namuose. Iki pareiškimo parašymo, kai atvykdavo D. F., būdavo konfliktai namuose. Parašius pareiškimą, jis nebeatvyksta, konfliktų nebėra. Nežino, kas bus, kai baigsis kardomoji priemonė, paskirta D. F.. Jai nesaugu gyventi, nes nežino, kada jis gali grįžti namo. Mano, kad jis gali smurtauti jos atžvilgiu. Dėl civilinio ieškinio, jei jis būtų prisipažinęs, tai būtų keitę situaciją, bent jau atsiprašymas. Jis sakė „aš ne kaltas, neprisipažinsiu“. Civilinį ieškinį palaiko. Mano, kad kiekvienas turi atsakyti už savo veiksmus. Vartojo raminančius vaistus, valerijonų šaknis. Iki įvykio vaistus vartojo 2016 metų vasarą. Tai atsiliepė gyvenimui, juto nepatogumą. Turėjo nešioti rūbus, kad nebūtų matomi sužalojimai. Jai jokios naudos pradėti šį procesą nėra. Turi leidimą metus gyventi bute. Jos pajamos apie 500 eurų.

Liudytojas R. S. teisme parodė, kad D. F. ir E. F. matyti kiek liečia tarnybines pareigas. Praeitų metų rugsėjo pabaigoje - spalio mėnesio pradžioje teko dalyvauti konflikte dėl dingusių daiktų. Kiek pamena, vyras kaltino moterį. Pareiškimų negavo, taikiai išsprendė situaciją ir išvyko. Asmenys buvo blaivūs, alkotesteriu netikrino. Kas kvietė pareigūnus, nepamena. Pretenzijas reiškė vyras moteriai, kad dingo kažkokia auksinė grandinėlė. Moteris buvo susijaudinusi, kad vyras apkaltino ją vagyste. Jie buvo skirtinguose kambariuose, pareigūnai konflikto nematė. Pamena tik tiek, daugiau nieko negali pasakyti. Smurto požymių nepamena, jei būtų buvę, butų forminę, reiškia nebuvo. Kiek pamena, figūravo auksinė grandinėlė, kitų daiktų nepamena. Vyras nerašė pareiškimo, nes pakalbėjo su juo, sakė „gal nebūtinai žmona paėmė, gal ji pasimetė“. Kiek suprato, jis ten negyveno. Vyras grandinėlės neapibūdino. Iki atvykstant jie tarpusavyje konfliktavo žodžiu dėl daiktų. Jis bendravo su moterimi, porininkas - su vyru. Moteris sakė „vyksta skyrybų procesas, vyras priekabiauja. Kaltina nebūtais dalykais, kad gyvena ne tokį gyvenimą, kad daiktai dingsta“. Moteris buvo susijaudinusi, pergyveno, kad atvažiavo vyras ir ją kaltina vagyste. Vaikas buvo, jie buvo užsidarę su mama. Vaikas buvo ramus, suprato, kad vaikas konflikte nedalyvavo. Tarnybos metu tą pačią dieną daugiau iškvietimų nebebuvo. Ikiteisminiame tyrime apklausoje nei dabar, nei ankščiau neprisiminė. Kažkurios aplinkybės per laiką užsimiršta, kitos išlenda. Dabar prisiminė apie grandinėlę, kažkurios detalės išlenda. Ar kalba buvo apie vyrišką ar moterišką grandinėlę, negali pasakyti. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi. Ar nukentėjusioji minėjo aplinkybes, kad buvo žeminama, negali pasakyti.

Liudytojas K. R. teisme parodė, kad D. F. ir E. F. asmeniškai nepažįsta. Yra policijos pareigūnas. Kviestas dėl fizinio skausmo sukėlimo. Kiek pamena, įvykis buvo rudenį. Dirbo su kolega R. S., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje vyksta konfliktas, žmona iš namų varo lauk vyrą. Nuvykus pasitiko pranešėjas, jis nurodė, kad grįžus į jam priklausantį butą, kuriame gyvena jo žmona, jį žmona pradėjo pulti ir varyti iš buto. Kolega nuėjo bendrauti su moterimi, jis liko bendrauti su vyriškiu. Jis nurodė, kad grįžus namo žmona jį pradėjo varyti lauk. Pareigūnus kvietė vyras. Vyras pareiškimo nerašė, nes fizinis skausmas jam nebuvo sukeltas. Skausmas turėjo būti sukeltas vyrui, iškvietimas „vyksta konfliktas“. Kaip suprato, vyko žodinis konfliktas. Kiek yra žinoma, moteris vėliau kreipėsi į policijos komisariatą dėl smurto. Apie tai sužinojo iš kolegos. Atvykus nurodytu adresu, konflikto nebuvo. Konfliktas buvo tik dėl to, kad vyras buvo varomas iš namų. Apklausos metu situaciją prisiminė geriau. Dabar dėl daiktų, ar jie buvo minimi, nepamena. Apie smurtą sužinojo tuomet, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kuomet buvo apklaustas kaip liudytojas. Dėl moters sužalojimo, fizinio skausmo jai sukėlimo nieko nežino. Vyras neįvardino kokia žala, kokie daiktai dingsta. Bendravo su vyru, su moterimi bendravo kolega. Kaip jis tuo metu buvo apsirengęs, nepamena. Kadangi buvo ikiteisminis tyrimas, gavo iš tyrėjos skambutį, kad reikia atvykti į apklausą. Vyras kvietė, nes žmona jį veja iš buto. Jie buvo vyras ir žmona, bet vyras išsikraustęs kitur. Atvyko, kad konfliktas nekiltų toliau. Įvykį užfiksavo nurodydami visas aplinkybes jų sistemoje. Su vyru bendravo apie 10 minučių. Vyras buvo geranoriškai nusiteikęs. Jis tiesiog prašė, kad žmona nepultų ant jo ir leistų būti bute. Vaiko bute nematė, į kambarį, kur buvo moteris, nebuvo užėjęs.

Liudytoja V. S. teisme parodė, kad E. F. – jos dukra. D. F. - buvęs žentas. Žentui nieko blogo nėra pasakiusi. Neapykantos jam nenešioja, konfliktų nėra buvę. Buvo pas draugą, telefone buvo E. skambutis. Nuėjo, pasiklausė prie durų, girdėjosi triukšmas, durys buvo neužrakintos, anūkas išėjo į parduotuvę. Dukra gyvena ketvirtame aukšte. Bute buvo garsiai kalbama. Įėjo, žentas darinėjo spinteles. Anūkas išėjo į parduotuvę, ji ėjo pro duris, jis išėjo iš kambario. Ji ėjo į virtuvę, anūkas tuo momentu ėjo pro duris. Atėjus D. F. stovėjo priekyje kambario durų. Dukra buvo kambaryje. Anūkas tuo momentu ėjo į parduotuvę. Anūką pamatė išeinantį iš virtuvės. Su anūku kalbėjosi, sakė „triukšmavo tėtė“. Jis nematė stumdymosi, jis buvo kitame kambaryje, pati taip pat nematė. Anūkas nesakė, kad tėtė mušė mamą. Tą dieną daugiau nieko nematė. Atėjusi nematė, kad dukra sužalota. Jai atėjus dukra buvo apsiverkusi, klausė jos, kas nutiko. Ji sakė „skambinau, susipykau su D., jis mane draskė“. Dukra pasakojo, kad jie stumdėsi kambaryje. Sakė „jis puolė, norėjo nuplėšti grandinėlę“. Pati nematė. Jei nebūtų ji stumdyta, tai nepadarytų žaizdų. Vaikas grįžo iš parduotuvės, bijojo tėvo. Jis apsikabino mamą ir sėdėjo apsikabinęs, kol tėvas buvo bute. Tėvas nenori bendrauti su vaiku. Vaikas sako „kodėl aš turiu su juo kalbėti, jei jis visą laiką puola ant mamos?“. Vaikas sakė „ne, ne, jau niekados nebekalbėsiu“. Kavos žentas nesidarė, tiksliai pasakyti negali. Anūkas parduotuvėje buvo gal 10 minučių. Nepamena, ar anūko klausė, kas įvyko. Anūkas sakė, kad tėvas šaukia ant mamos „ko gyvenat, neturit buto“. Ji pasakojo, jos nekamantinėjo. Gal apie dešimtą vakaro pamatė dryžius, tą vakarą negalvojo kreiptis į pareigūnus. Iš pradžių dukra nesiskundė, tik išėjus iš vonios sakė „žiūrėk, kas yra“, iki vonios nesisakė. Ryte atsikėlus buvo matyti dryžiai kaip reikalas. Ji sakė, kad jaučia žaizdų traukimą. Jei dryžių nebūtų, jai nebūtų sakiusi, kad kreiptųsi į policiją. Dukra išėjusi iš vonios parodė sužalojimus. Buvo keturios – penkios sužalotos vietos, tiksliai nežino. Atėjus dukra turėjo grandinėlę, ji plona, auksinė, paprasta grandinėlė. Dukra sakė, kad grandinėlę vyras dovanojo. Dukra sakė „jis bandė nutraukti“. Kodėl bandė nutraukti, kalbos su dukra nebuvo. Nekreipia dėmesio į papuošalus, nežino ar dukra seniai ją turėjo. Ji ir dėvi, ir nedėvi. Ar vieną ar daugiau papuošalų dukra turi, nežino, nemato. Dukra nuėjo į dušą, jai pradėjo perštėti. Jai skaudėjo porą – trejetą dienų. Sakė, kad jis dukrai norėjo grandinėlę nuplėšti nuo kaklo. Tai pasakė dukra tą dieną, kai išsimaudė. Ji maudėsi gal aštuntą valandą, laiko pasakyti negali. Tuo metu jis dar buvo bute, kalbėjo, koliojosi. Kai dukra maudėsi, jis jau buvo išėjęs. Vakare dukra maudėsi, paklausė „kas man yra?“. Apibraižymai buvo ant rankos, ant kaklo, krūtinės. Sako „pažiūrėk, kas čia yra?“, pasakė „dryžiai“. Ji pasakė, kad jis norėjo nutraukti jai grandinėlę. Ji tik tiek pasakė, pati nematė. Ji sakė, kad peršti. Ryte paliko dryžiai, lyg užsidėjo šašiukai, sakė, kad perštėjo. Pasiūlė „darykis ekspertizę“. Ryte tose vietose užsidėjo šašiukai. Dukra sakė, kad ją sužalojo D. nagais. E. sakė, kad ją D. stumdė ir norėjo atimti auksinę grandinėlę. Sakė, kad nagais sužalojo. E. sakė, kad gal ir ne nagais sužalojo. Pati nematė. Suabejojo, sakė gal ne nagais, gal pas jį buvo grandinėlė. Gal nuo bliuskutės, gal nuo rankų, grandinėlės, nuo nagų atsirado dryžiai. Ji turėjo tokią megztą bliuskutę su auksu, gal nuo jos dryžiai paliko, negali pasakyti. Dukros palaidinė megzta su blizgučiais, ji plona. Palaidinė buvo iškirpte šalia kaklo, pečiai neatidengti, šniūrelių priekyje nebuvo, didesnės iškirptės nebuvo. Dukra nuėjo pasidaryti ekspertizę. Kokia buvo savaitės diena, tiksliai pasakyti negali. Ekspertizę pasidarė gal už dviejų dienų, nes gal buvo savaitgalis. Ėjo į ekspertizę, tuo metu jai dar perštėjo. Dryžiai gal buvo tris dienas, ant kaklo, rankos tokie pat dryžiai. Tyrėjai sakė, kad E. sakė, jog D. subraižė nagais. Akimis nemato, tyrėja perskaitė protokolą. Pasakė, kad žino, ką sakė. Akinių tuo metu neturėjo. Protokolą pasirašė, ką rašė, pati nežino. Galvojo, kad tyrėja surašė sąžiningai, ką pasakojo. Sakė tyrėjai, kad E. sakė, jog ją stumdė D.. Ankščiau prisiminė geriau. Tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai. Pati nematė, kas ten buvo. Jis jai grasindavo. Ji sakė „kodėl jis man visą laiką grasina?“, patarė atlikti ekspertizę. Vieną kartą grasinimus yra girdėjusi. Dukra sakydavo, kad jai grasina. Įvykis buvo prieš pusę metų. Dukra ne kasdien skųsdavosi, kad vyras grasina. Yra sakiusi kelis kartus per 10 metų. Dukra visada pasisakydavo, bet gal ir nutylėdavo. Pasisakydavo dažnokai, konfliktai tęsėsi seniai. Ankščiau be šio įvykio apie žento smurtą negirdėjo. Po įvykio su D. nekalbėjo apie šį įvykį. Paliudyti niekas neprašė. Su juo nebuvo pasimatę. Nemeluoja. Jai yra 75 metai.

Liudytoja L. Š. teisme parodė, kad D. F. ir E. F. matyti tik atliekant tarnybines pareigas. Apklausė nukentėjusiąją, reiškė įtarimą, išaiškino teises. Kiek kartų apklausė nukentėjusiąją, nepamena. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl smurto artimojoje aplinkoje. Parodymų nepamena, jie yra užrašyti. Kokie užrašyti, tokius ir davė. Apklausos metu nukentėjusioji pasakojo pati ir uždavinėjo klausimus. Tiksliai kaip buvo sužalota, nepamena. Nukentėjusioji apklausos protokolą skaitė. Visada pagarsina ir duoda perskaityti. Pastabų dėl protokolo nukentėjusioji neturėjo. Aplinkybių žmogui nepadeda prisiminti, jų nenurodo, nėra tuo suinteresuota. Yra suinteresuota, kad žmogus sakytų tiesą ir sakytų taip, kaip buvo. Kažkas buvo dėl subraižymo, bet tiksliai nepamena. Moteris nurodė, kad ji buvo subraižyta, kokiu būdu - nepamena. Nepamena, ar matė subraižymo žymes. Apklausoje nurodė, kuo moteris buvo subraižyta. Nepamena, ar pati matė žymes. Apklausoje ji nurodė kuo buvo subraižyta. Žmogų galima subraižyti nagais, daiktais. Kažkas buvo įvardinta nagais, bet nepamena ir negali pasakyti taip ar taip. Pamena, kad buvo pasakyta „įtariamasis tyčia nagais apdraskė jos kūną“. Užrašyti jos pačios duoti parodymai. Dirbdama su bylomis neturi suinteresuotumo galvoti už nukentėjusįjį, kaip jis buvo sužalotas, kaip nurodė, taip ir užrašė. Jei nukentėjusysis nurodė, kad nežino su kuo, taip ir užrašo. Negalėjo pasakyti „nežinau su kuo nubraižė“. Nesusipratimo negalėjo būti, kokius parodymus davė, tokius ir užrašė. Užfiksuoti tiksliai išsakyti žodžiai. Liudytoją V. S. apklausė, ką ji pasakojo, nepamena. Tik pamena, kad atėjo pas dukrą į butą, buvo įtariamasis, jos dukra. Kiek pamena, ji paties įvykio nematė, nurodė, kad dukrai nusimaudžius duše pamatė sužalojimus. Buvo liudytojos paprašyta papasakoti apie jai žinomas aplinkybes, ji pati papasakojo, bet tiksliai nepamena. Kiekvienam liudytojui įteikia perskaityti ir pati pagarsina, susipažįsta ir pasirašo. Labai blogai jaučiasi, nes nėra savo praktikoje fantazavusi. Nepamena, ar liudytoja prašė papildyti apklausos protokolą. Stengiamasi, kad pokalbis pažodžiui būtų užrašomas į protokolą. Pirmiausiai žmogus pasakoja, po to tikslinamos aplinkybės. Pažodžiui kiekvienas žodis nestenografuojamas. Apklausoje yra aiškinamasi aplinkybės. Jos pačios žodis „tyčia“ iš visų aplinkybių apibendrinimo negalėjo būti užrašytas. Nukentėjusioji paminėjo žodį „tyčia“. Jei nukentėjusysis apklausoje mėtosi gal taip, gal taip, ko gero pirmiausiai mintis kyla nagais. Teismui spręsti, ar yra didelis skirtumas, kuo apibraižė. Pareigūnas, ateidamas į apklausą, žino dėl kokio įvykio, pasiklausia. Neprisimena dėl ko ji buvo sužalota. Prisimena, kad buvo kažkas apie grandinėlę. Pareigūnui tikriausiai užduotų klausimą, ar buvo nuvykus į butą kalbama apie grandinėlę, jei būtų matomos byloje aplinkybės. Tai kas užrašyta pareigūno apklausos protokole, tiek jis ir sakė. Užrašė apklausoje pagal duotus nukentėjusiosios parodymus. Neleistų diskusijos kuo ar tuo. Kokius nukentėjusysis davė parodymus, tokius užrašė. Jei būtų pasakymas „neprisimenu“, būtų parašiusi – neprisimena. Nepamena pareigūnų parodymų, reikėtų žiūrėti tarnybinius pranešimus. Pirmą kartą tokioje situacijoje, negali patikėti. Jei ją užpultų vyras, kaip galėtų neprisiminti tokių aplinkybių. Nukentėjusiosios parodymai tikslūs, nes pamena, kad įtariamajam pareiškus įtarimą, jis rodė savo nagus ir klausė „kur aš galėčiau nubraižyti?“. Visada klausia žmogaus, ar tikrai viskas surašyta teisingai ir tuomet pasirašo. Užrašė duotus nukentėjusiosios parodymus. Apklausos smulkmenų nepamena, bet būtų įvardinusi daug daiktų, būtų parašiusi „galėjo būti tuo, galėjo būti tuo, aš neprisimenu kuo ir negaliu pasakyti“. Gal ir rodė nukentėjusioji nubraižymus, nepamena.

Liudytojas A. J. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas. D. F., E. F. nepamena, negali įvardinti, kokius veiksmus byloje atliko. Įvykių daug. Nepamena, ar moteris įvardino daiktą, kuriuo buvo subraižyta. Pirmiausiai kyla mintis nagai, laikrodžiai, tai tik teoriškai. Negali pasakyti, ar nukentėjusioji nenurodė daikto. Gal ir nurodė, gal per skubėjimą neįrašė, jei buvo daugiau įvykių. Didžioji dalis įvykių - smurtas artimoje aplinkoje, negali konkrečiai nieko pasakyti. Tą dieną budėjo, jei atliko minėtus veiksmus. Jie pradeda ikiteisminį tyrimą. Žinojo, kad kitas pareigūnas dirbs toje byloje. Dažniausiai apklausas stengiasi atlikti smulkiai. Jei vyksta grumtynės, mano, kad ji nežiūri su kuo ją braižo. Nepamena, reikia tikėti kas anksčiau užrašyta. Dažniausiai žmonės negali pasakyti kokiu daiktu sudavė, nes būna šoke. Nepamena žmonių, nepamena įvykio. Jei nukentėjusioji būtų rodžiusi, į kurią sieną stūmė, ji būtų užfiksuota. Reikia žiūrėti pagal įvykio apžiūros protokolą, kur yra nurodyta įvykio vieta. Bute, įvykio vietoje buvo ne vienas, su nukentėjusiąja. Prieš tai aplinkybės buvo nurodytos. Dažniausiai nurodo kambarį ar tą vietą, kur viskas įvyko. Kad užfiksuotų tą vietą, nepamena.

Specialistas L. J. teisme paaiškino, kad dirba VTMT Šiaulių skyriaus teismo medicinos ekspertu 2 metus. Situacijos nepamena, išvadą turi. Dokumentų jokių nebuvo, tik vykdyta objektyvi apžiūra. Buvo gauta tyrėjo A. J. spalio 6 d. užduotis atlikti medicininį tyrimą. Buvo parašyta: į gydymo įstaigas nesikreipė, jokių medicininių dokumentų nebuvo gavęs. Pateiktą išvadą šiai dienai tvirtina. Nukentėjusiosios, liudytojos parodymus girdėjo. Objektyviai apžiūrėdamas tekste surašė sužalojimus vertinant iš viršaus į apačią. Kakle nustatytas sužalojimas, matmenys, jei yra pateikiami, tai pirma išilgine kūno kryptimi 0,2 cm X 0,5 cm. Vadinasi, buvo artimas linijiniam odos nubrozdinimas, kuris buvo skersinės krypties, kairė pusė. Sužalojimas buvo paviršinis, be susidariusio šašo, todėl vertinti jo padarymo laiko nėra galimybės. Padarytas dviejų savaičių laikotarpyje. Tiksliau įvardinti negalima. Kiti sužalojimai buvo su šašu. Vertinant pasakytas aplinkybes, galėjo būti padarytas įsitempus grandinėlei, kadangi yra skersinės krypties. Vertinant sužalojimą kairiojo peties išoriniame paviršiuje, 11 cm X 6 cm plote buvo keturi lygiagretūs odos nubrozdinimai, kurie buvo padengti pradėjusiaisiais dalintis šašais, vadinasi, iki apžiūros padaryti virš trijų parų. Vertinant juos pagal išvaizdą, kadangi buvo po 1 cm pločio, išsidėstę 6 cm plote, labiausiai tikėtina, kad padaryta rankos nagais. Jie buvo įstrižos eigos. Vizualiai analogiško laiko sužalojimai krūtinės ląstos priekinėje sienoje ties dešiniuoju ir kairiuoju raktikauliu. Jie padaryti virš trijų parų, iki 14 parų iki apžiūros. Raktikaulio srityje buvo sužalojimai taip pat apie 1 cm pločio ir 3 cm ilgio. Kairio raktikaulio taip pat 3 cm X 0,7 cm. Apžiūra buvo vykdyta 2017-10-09. Nepamena, ką moteris minėjo. Įvykio aplinkybių tikslinimas nėra jo pareiga. Remiantis sužalojimų vaizdu, sužalojimai gali būti padaryti užduotyje nurodytu metu. Kaklo srities sužalojimas galimai nuo grandinėlės, kitos sritys - remiantis sužalojimų dydžiu, išsidėstymu, nubrozdinimai yra lygiagretūs, tikėtina nagais. Kitų objektų kontaktas su kūnu galimas. Kairiojo peties srityje laikrodžiu keturis kartus vienoda kryptimi reikėtų daryti vienodus įbrėžimus, kadangi buvo lygiagretūs nubrėžimai. Kairėje srityje buvo keturi lygiagretūs nubrozdinimai. Laikrodžio kryptys yra 2-7 pagal laikrodžio ciferblato rodykles įstrižai. Dėl sužalojimų peties srityje atsiradimo reikėtų vertinti, kokia sienos struktūra. Jei buvo atsikišęs daiktas atitinkamos formos, sužalojimai galėjo atsirasti. Įvykio aplinkybėse parašyta „subraižyta“. Pagal sužalojimus skliausteliuose parašė „tikėtina nagais“. Krūtinės ląsta ties dešiniuoju buvo du, tarp kurių tarpas 2,5 cm, ties kairiuoju raktikauliu vienas nubrozdinimas, pagal sužalojimų dydį tai panašu į nagų sužalojimus. Visi sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiojo rankai, galėjo būti padaryti paties rankomis. Jei rodo ant savęs, visos sritys pasiekiamos, peties sužalojimų kryptis atitiktų. Nustatyti, ar asmuo pats susižalojo, nežino, nebent stambi ranka, didesnė nei 6 cm. Nežino, kaip nukarpyti nagai įvykio dieną. Vertinant išgirstas aplinkybes, esant įtemptai grandinėlei, pasisukus kaklui, galėjo būti padaryti sužalojimai. Negali tiksliai pasakyti, gal būtų galimas ir ant viso kaklo likęs sužalojimas. Realiai galėjo būti ir kitas daiktas. Negali atsakyti, turbūt galėjo būti ir nagu padaryta. Nėra užsifiksavę jokių individualių, ryškių sužalojimo žymių, pagal kuriuos būtų galima išskirti daiktą, tai buvo kietas bukas, riboto paviršiaus daiktas. Ar galėjo pats asmuo susižaloti pasilenkiant, negali atsakyti. Atliekant asmens apžiūrą, fotofiksacijos nevykdo, apžiūri vizualiai. Įvykio aplinkybės specialisto išvadoje yra nuorašas nuo užduoties. Aplinkybėse yra tik žodis „subraižė“. Šiuo atveju fiksuoti tik nubrozdinimai. Nubrozdinimas yra dinaminio sužalojimo požymis. Nuo trenkimo į sieną galėjo likti hematomos, jos nebuvo fiksuotos. Asmens ūgis, kuris stovi priešais ir veikia, brėžia petį, yra nesvarbus. Šiuo atveju nėra galimybės išskirti, galėjo tiek pats asmuo, tiek kitas asmuo padaryti sužalojimus. Tiriamoje dalyje neparašyta, kad sužalojimai nutrūkstantys, nepamena. Sužalojimus galima padaryti per rūbus. Jei nebūtų nagų poveikio, rūbas nebūtų sužalojęs. Prispaudžiant rūbą, jis jei ir minkštas, patampa kietas ir perduoda veikiančią jėgą. Duomenų neturi, kokios tekstūros siena, kokie daiktai, jei kontaktavo su lygia siena, tai labiau būdinga nagams. Išvadoje sužalojimai užrašyti centimetrais. Kaklo srityje sužalojimo plotis yra 2 milimetrai. Ar galimas sužalojimas grandinėle, žiūrint, kurią briauną žiūrėti. Įspaudų grandinėlės formos neliko. Visi sužalojimai, išskyrus kaklą, vertinant vizualiai, yra padaryti tuo pačiu objektu, kaklo sužalojimą galima išskirti ir kitu objektu. Po sužalojimų yra užsidėję šašai, kurie pagal vaizdą atitinka virš trijų parų. Kad susidarytų šašai, turėjo būti kraujuojantys sužalojimai. Padarytus sužalojimus keturių valandų bėgyje turėtų jausti. Šašas susiformuoja iš išsiliejusio audinių skysčio, turėjo matyti. Šašas gali būti ne tik iš kraujo, bet ir iš kitų skysčių, ant bliuskutės skysčių galėjo būti minimaliai. Skausmo slenkstis yra individualus, moterų aukštesnis, moteris skausmą jaučia mažiau. Mano, kad po įvykio sužalojimus turėjo pastebėti ankščiau nei per keturias valandas. Dėl šoko galėjo pastebėti vėliau, oda drabužiais pridengta, galėjo nepastebėti. Reikėtų pamatuoti nago plotį liniuote. Taip pat klausimas kaip stipriai jis veikė. Dabar to negali patikslinti. Galėjo nepajusti dėl emocijų. Kadangi vonioje labiau pajuto perštėjimą, esant pažeistam odos sluoksniui, labiau būna padidėjęs jautrumas. Mažai tikėtina, kad tapetiniai iškilimai galėjo padaryti tokius sužalojimus per rūbą. Pateiktas rūbas netrukdo padaryti nustatytus sužalojimus, nes jis yra pakankamai atviras, skylėtas. Rūbas yra pakankamai laisvas, todėl galėjo būti padarytas ištisinis sužalojimas. Susižaloti galėjo pati ir stambi ranka nebūtina, galima pirštus praplėsti iki tų 6 cm. Yra 6 cm tarpelis. Šiame tarpelyje turėjo būti padaryti 4 sužalojimai. Matuojama nuo nago kontakto vietos. Jei pirštai suspausti brėžiant, kadangi yra pusapvalis, kontakto vieta čia. Gali būti, kad ir stambi ranka telpa, o jei mažesnė ranka, tuomet praplėtus pirštus galėtų padaryti tokius sužalojimus. Šiuo atveju nurodo sužalojimus lygiagrečius, įstrižos eigos. Jei daryti išvadą, kad tai nagais sužalota, tie nagai turėtų būti 4 po 1 cm pločio, kiekvieno centimetro pločio juosta yra lygiagrečiai viena kitai, kryptis, panašiai kaip ir nurodė, žiūrint į laikrodžio ciferblato rodykles nuo 7 iki 2 valandos. Su striukės knopkėmis, jei jos užapvalintos ir tik po vieną, nuo jų sužalojimai negalėjo būti padaryti. Čiupinėto rūbo, kurį vilkėjo nukentėjusioji, medžiaga, ją spaudžiant prie kūno ir braukiant, nemano, kad galėtų padaryti tokius sužalojimus. Atsitrenkus į sieną su tokia medžiagos faktūra, nemano, kad galėjo būti padaryti tokie sužalojimai. Nebūtina pataikyti į skylutes, galima prispaudus medžiagą padaryti sužalojimus, nes ją prispaudus ji tampa kietu daiktu. Jei prispaudus pirštu šios medžiagos vietą, kuri yra uždara, mano, kad buvo galima su pirštais padaryti sužalojimus. Įsižiūrėjus galima buvo pamatyti sužalojimus per šią palaidinę, bet kažkiek užstoja. Didesnė tikimybė, kad kraujas turėjo būti. Tai buvo paviršinis odos nubrozdinimas, todėl to kraujo labai nedaug. Esant sužalotoms odos ląstelėms, į tą vietą ateina uždegiminės ląstelės. Uždegimas yra prasidėjęs odos gijimas. Šlapuma, išsiskyrę skysčiai galėjo atsirasti individualiai, žiūrint nuo pažeidimo gylio. Šašai susiformuoja labai greitai, gali būti net valandų laikotarpyje. Dažniausiai būna taip, kad šašas susidaro iš kraujo. Pagal sužalojimo pobūdį galėjo ir nebūti kraujo, galėjo būti uždegiminio skysčio išsiskyrimas ir pažeisto epidermio.

2017-10-06 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėtas kambarys, kur, pasak nukentėjusiosios E. F., prie durų yra įvykio vieta, kur ji buvo stumta į sieną bei iš jos buvo siekta atimti grandinėlę, taip jai sukeliant fizinį skausmą. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nestebima. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 19-26).

2017-11-07 informaciniame pranešime užfiksuota, jog 2017-10-05 17.04 val. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriuje buvo gautas D. F. pranešimas iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Pateikiama skambučio skaitmeninio garso įrašo kopija (1 t., b. l. 42).

2017-11-16 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas telefoninio pokalbio garso įrašas, gautas 2017-11-07 iš Bendrojo pagalbos centro. 2017-10-05 17.04 val. girdimas vyro balsas, kuris sako: „aferistė, tu aferistė“. Vyras nurodo, jog reikia policijos ekipažo, adresu (duomenys neskelbtini). Vyras nurodo, jog atvažiavo į savo butą, kur gyvena jo buvusi žmona, kuri kelia jam skandalus, jo daiktai dingsta. Ji savavališkai gyvena tame bute, o jis jos iškeldinti negali, nes yra nepilnametis vaikas. Vyksta teismai. Atvažiavęs jis neranda daiktų, o ji jam kelia skandalą prie nepilnamečio vaiko, vadina jį necenzūriniais žodžiais. Fone girdisi moters šūkavimas. Vyras nurodo, jog greitoji medicinos pagalba nereikalinga, nes muštynės nevyksta, nors ji kilnoja prieš jį rankas. Skambinusysis prisistato D. F. (1 t., b. l. 43-46).

2017-02-07 informaciniame pranešime E. F. nurodyta, kad 2016-02-03 buvo registruotas pareiškimas dėl jos anytos V. F. įžeidinėjimų ir grasinimų. Dėl šio įvykio buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2016-07-19 registruotas pareiškimas dėl to, kad neblaivus vyras D. F. agresyviai elgiasi, keikiasi, varo iš namų. Buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinę teiseną. 2016-08-08 registruotas pareiškimas, kad vyras D. F. neįleidžia į butą pasiimti daiktų, grasina, įžeidinėja. Dėl šio įvykio buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2016-09-09 registruotas pareiškimas dėl to, kad vyras D. F. grasina ir įžeidinėja. Dėl šio įvykio buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 57).

2017-11-09 sprendime nurodyta, kad nuspręsta 2007-10-20 įregistruotą santuoką tarp D. F. ir E. F. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (1 t., b. l. 100-111).

Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp E. F. ir D. F., kurios metu D. F. atsisakė dalyvauti akistatoje su E. F. bei atsisakė aiškinti bet kokias aplinkybes, nurodydamas, jog visus parodymus jis duos teisme (1 t., b. l. 179-181).

E. F. teisminio nagrinėjimo metu pateikė dvi fotonuotraukas iš buto Gegužių g. 19-10, Šiauliuose.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai LR BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. LR BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.

Pažymėtina, kad LR BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmo­gui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016 ir kt.). Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių norėjo arba sąmoningai leido jiems atsirasti (LR BK 15 straipsnis). Be to, tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepakanka ir to, jog specialisto išvadoje yra nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar tas užfiksuotas sveikatos sutrikdymas yra būtent kaltinamojo asmens elgesio pasekmė.