- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- 1A-114-462/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00067-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- K. B.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius, Robertas Skėrys
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš K. B. priteista 24,17 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš K. B. priteista 250 Eur proceso išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. nuteista už tai, kad smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų: ji, 2016 m. birželio 24 d., apie 17 val., bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajai R. M. kumščiais bei kojomis į įvairias kūno vietas, įkando į ranką, padarydama kąstinę žaizdą dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairio dilbio išoriniame paviršiuje, įvairaus dydžio poodines kraujosruvas kairio dilbio išoriniame ir vidiniame paviršiuose, dešinės šlaunies, dešinės blauzdos, dešinio kelio, kairio kelio, kairės blauzdos srityse, tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistoji K. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. sausio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir ją pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. išteisinti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir jame išdėstytais motyvais apeliantė nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, kaltinimo poziciją grindžiantiems įrodymams be pagrindo suteikė didesnę įrodomąją reikšmę, o dalies įrodymų, tiesiogiai susijusių su nagrinėjama veika ir paneigiančių kaltinimo pateiktą įvykių versiją, arba apskritai nevertino, arba, vadovaudamasis prielaidomis bei išankstiniu nusistatymu, atmetė kaip nepagrįstus. Atkreiptinas dėmesys, jog esminės pirmosios instancijos teismo išvados dėl K. B. kaltės ir nukentėjusiosios sužalojimų pobūdžio, yra pagrįstos vienas kitam prieštaraujančiais įrodymais, ignoruojant liudytojų S. K. ir R. P. patvirtintą kaltinamosios K. B. alibi, paneigiantį nukentėjusiosios nurodytą įvykių versiją.
Apeliaciniame skunde toliau nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino, ar apeliantė apskritai galėjo turėti priežasčių nežymiai sutrikdyti R. M. sveikatą, neatsižvelgė į nukentėjusiąją pripažintos R. M. motyvus ją apkalbėti, neatsižvelgė į nukentėjusiosios asmenybę, tikslą ir siekį pakenkti K. B., nepagrįstai ją apkaltinant ir mėginant prisiteisti 2 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas taip pat tinkamai neatsižvelgė į nukentėjusiosios girtumo laipsnį, jos elgesį po tariamo konflikto.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog K. B. ir R. M. susipažino Panevėžio pataisos namuose, kur abi moterys atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. 2015-05-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi K. B. lygtinai paleidus į laisvę, 2016-05-14 Probacijos tarnyba kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl kaltinamosios lygtinio paleidimo iš pataisos namų panaikinimo. R. M. pasisiūlė K. B. pasamdyti advokatą, tačiau mainais už tai K. B. privalėjo neatlygintinai dirbti R. M. namų tarnaite ir vaiko aukle. K. B. sutikus, R. M. ją informavo sumokėjusi advokatui R. K. 2 000 Eur honorarą už K. B. atstovavimą ginče su Probacijos tarnyba. Taigi K. B. tapo skolinga R. M. ir buvo įpareigota neatlygintinai atidirbti tariamą 2 000 Eur skolą. R. M. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos grupę, ją nuolat lankydavo vaikų teisių apsaugos darbuotojai, kadangi tiek R. M., tiek jos vyras yra priklausomi nuo svaigalų. R. M. vyrui išvykus gydytis į Švėkšnos priklausomybių ligų centrą, K. B. R. M. pageidavimu persikraustė gyventi pas nukentėjusiąją, kur neatlygintinai tvarkė namus, gamino maistą, prižiūrėjo R. M. mažametę dukrą. R. M. bute taip pat buvo įkurtas nekilnojamojo turto agentūros biuras, todėl K. B., R. M. paliepimu, nešiodavo nekilnojamojo turto agentūros skrajutes. K. B. norėdavo pasimatyti su širdies draugu, bet R. M. jai to neleido, pavydėjo, grasindama liepė kaltinamajai rinktis – kalėjimas ar draugas. Tebevykstant teisminiams ginčams grasino paskųsti K. B. Probacijos tarnybai, susidoroti su K. B., ją „pakišti“ ir prisiteisti tariamą skolą, siuntinėjo grasinamojo pobūdžio SMS žinutes K. B. asmeniškai ir jos dukrai S. K. į šios Facebook profilį. Apeliantės nuomone, tai parodo nukentėjusiosios siekį apkalbėti K. B., ją nepagrįstai apkaltinti nusikaltimo, kurio ji nepadarė, įvykdymu ir nusiųsti K. B. atgal į pataisos namus.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusios pateikta įvykių versija yra aiškiai melaginga, prieštaringa ir nelogiška. Po kilusio konflikto nukentėjusioji nesikreipė į policiją, nerašė pareiškimo dėl apeliantės neva įvykdyto užpuolimo, nevyko į sveikatos priežiūros įstaigą, o paliko neva nusiaubtą butą ir išvyko pas draugus. Išvykdama pas draugus ji paliko butą ir jos užpuolikę be priežiūros, savo turtu nepasirūpino. Pažymėtina, jog R. M. į gydytojus kreipėsi tik 2016-06-27 – praėjus trims dienoms po tariamo konflikto. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstas išvadas, jog normalus ir protingas asmuo, patyręs smurtą prieš save ir mažametį vaiką, tikrai būtų kreipęsis į policiją, būtų siekęs užfiksuoti galimai padarytą nusikalstamą veiką ir pan. Neatmetama galimybė, kad sužalojimus dėl girtumo galėjo pasidaryti pati nukentėjusioji, arba sužalojimai galėjo būti jai padaryti toliau girtaujant pas draugus, tai yra kitu laiku ir jau kitoje vietoje.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojos S. K. parodymais, nepriėmė R. P. paaiškinimo ir jo teisme neapklausė. Abu liudytojai aiškiai patvirtino, jog apeliantė visą 2016-06-24 dieną nuo 12.00 val. iki 23.00 val. net nebuvo R. M. bute, su ja nebendravo ir nekonfliktavo. Tą dieną kaltinamoji laiką leido su savo draugu R. P. Klaipėdos mieste bei svečių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, todėl neturėjo jokių objektyvių galimybių užpulti ir sumušti nukentėjusiosios.
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistosios K. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., grindžia nukentėjusiosios R. M. ir liudytojo R. B. parodymais bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G1166/2016 (03) (toliau – specialisto išvada).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog nukentėjusiosios R. M. parodymai yra detalūs ir logiški ir jais netikėti nėra pagrindo. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistoji K. B. pažinojo nukentėjusiąją R. M., nes kartu su ja anksčiau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, iki konflikto gyveno pas nukentėjusiąją R. M. ir prižiūrėjo jos vaiką dėl to, kad nukentėjusioji buvo apmokėjusi advokato paslaugas teismui nagrinėjant probacijos tarnybos teikimą dėl K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos namų panaikinimo. Nuteistoji K. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp jos ir nukentėjusiosios K. B. konfliktiški santykiai susiklostė po to, kai nuteistoji nukentėjusiajai pasakė, kad per šventes nedirbs, t. y. neprižiūrės nukentėjusiosios vaiko (b. l. 56). Nuteistosios K. B. dukra liudytoja S. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė, jog jos mama pas R. M. buvo laikoma kaip vergė – R. M. neleido K. B. eiti pas draugą, grasino kalėjimu. Liudytoja S. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat nurodė, jog turi laikmeną, kurioje patalpintos jai rašytos grasinančios R. M. žinutės (b. l. 61). Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų liudytojos S. K. ir nukentėjusiosios R. M. susirašinėjimų matyti, kad nukentėjusioji R. M. S. K. rašo, jog K. B. jai neatidirbo, o teisme sako, kad ji jai atlyginimo nemokėjo. R. M. S. K. taip pat rašo, kad būtų K. B. nekėlusi bylos, nes jai bus pridėta laisvės atėmimo bausmė, tačiau ji pati prisiprašė (b. l. 95).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad esant konfliktinei situacijai ir įtemtiems asmenų santykiams, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Todėl tokiais atvejais ypatingą reikšmę turi įrodymai, kurie gali objektyviai pagrįsti proceso dalyvių parodymus. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog R. M. sužalojimus padarė K. B. nustatė išimtinai nukentėjusiosios R. M. parodymais, tačiau taip pat pažymėjo, jog R. M. parodymus apie įvykio laiką bei patirtus sužalojimus patvirtina liudytojas R. B. bei specialisto išvada. Teisėjų kolegija pastebi, kad nukentėjusioji R. M. ir liudytojas R. B. yra susiję, nes, kaip nustatyta bylos medžiaga, R. M. po tariamo įvykio, dėl kurio nagrinėjama ši privataus kaltinimo byla, tris dienas gyveno pas R. B. ir jo žmoną, o specialisto išvada ne kategoriška, t. y. joje konstatuota, kad sužalojimai galimai įgauti R. M. nurodytu laiku (b. l. 9). Dėl šių aplinkybių apygardos teismas konstatuoja, jog privataus kaltinimo byloje jokių kitų įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų R. M. parodymus, nėra.
Nors pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios parodymus įvertino kaip logiškus, teisėjų kolegija vertinimu, nukentėjusiosios R. M. teiginių, jog ji po tariamo nuteistosios K. B. smurto nesikreipė į policiją, nes bijojo, logiškumas abejotinas. Be to, sunku suprasti, nukentėjusiosios R. M. nurodytų aplinkybių, jog ji, patyrusi smurtą iš K. B., šią vieną paliko savo namuose ir tris dienas praleido pas liudytoją R. B. bei jo žmoną ir tik tada kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybą dėl patirtų sužalojimų nustatymo, logiką.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas R. P. patvirtino R. P. Klaipėdos apygardos teisme gautą rašytinį pareiškimą, jog nukentėjusios R. M. sužalojimo laiku, tai yra 2016 m. birželio 24 d., pavakare apie 17-18 val., R. P. buvo su K. B.. Liudytojas R. P. parodė, kad R. P. ir K. B. matė kitoje vietoje. Juos sutiko tarp Taikos pr. 34 ir (duomenys neskelbtini) namo, prie svečių namų. Su R. P. kalbėjosi apie 20 minučių, nes laukė ateinant draugo.
Bet kurioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių (kasacinės nutartys Nr. 2K-40/2014; 2K-279/2008). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad K. B. 2016 m. birželio 24 d., apie 17 val., bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajai R. M. kumščiais bei kojomis į įvairias kūno vietas, įkando į ranką, padarydama kąstinę žaizdą dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairio dilbio išoriniame paviršiuje, įvairaus dydžio poodines kraujosruvas kairio dilbio išoriniame ir vidiniame paviršiuose, dešinės šlaunies, dešinės blauzdos, dešinio kelio, kairio kelio, kairės blauzdos srityse, tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. B. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. numatytas įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą, todėl skundžiamas 2017 m. sausio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas.
Klaipėdos apygardos teisme 2017 m. kovo 28 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. nenumato proceso išlaidų išieškojimo iš išteisintojo, todėl tenkinti šį prašymą nėra įstatymų nustatyto pagrindo. Be to, iš viso nėra aišku, už kokias advokato Alvydo Kvaščevičiaus paslaugas prašoma iš K. B. priteisti 34,74 Eur, nes ją apeliacinės instancijos teisme gynė advokatas Robertas Skėrys.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,
nusprendžia:
nuteistosios K. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
K. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
R. M. ieškinį dėl 1 500 Eur neturtinės žalos ir 570 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.
R. M. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo iš K. B. atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.