Kauno apygardos teismo nutartis

2025-01-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-21-397/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-06-10Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-12-09Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2014-06-03Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. T-152-719/2015Nutartis · 2015-06-30Panevėžio apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-08-28Lietuvos apeliacinis teismas
  6. T-840-878/2022Nutartis · 2022-12-08Alytaus apylinkės teismas
  7. T-34-768/2023Nutartis · 2023-06-21Panevėžio apygardos teismas
  8. TS-77-448/2024Nutartis · 2024-12-11Alytaus apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2025-01-14Kauno apygardos teismas
  10. T-47-958/2025Nutartis · 2025-03-25Panevėžio apygardos teismas
  11. T-48-958/2025Nutartis · 2025-03-25Panevėžio apygardos teismas
  12. TS-13-939/2025Nutartis · 2025-06-20Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-14
Bylos Nr.
1S-21-397/2025
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00434-2009-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1S-21-397/2025Proceso Nr. 1-76-1-00434-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21(S)Kauno apygardos teismasNuTARTiS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimo netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. S. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 7 dalimi jam paskirta galutinė subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendis: vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam A. S. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 180 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė, paskiriant bausmę pirmus 5 metus atlikti kalėjime, o kitą bausmės dalį – pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2010 m. rugsėjo 23 d., pabaiga – 2028 m. rugsėjo 23 d.

2. Komisijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu nuspręsta netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Nuteistasis A. S., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas. Teismo vertinimu, visapusiškai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, esamus kriminogeninius veiksnius, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį ir suteikti galimybę atlikti likusią bausmės dalį, nesant izoliuotam nuo visuomenės.

3.1. Skunde nurodo, kad šiuo metu jau yra atlikęs beveik 15 metų bausmės. Per savo pakankamai ilgą bausmę, yra 11 kartų skatintas, charakterizuojamas teigiamai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad tarpasmeniniai įgūdžiai išugdyti pakankamai, yra taktiškas, mandagus, mintis dėsto logiškai ir nuosekliai. Jo elgesyje nėra pastebėta manipuliacijos, yra atviras. Bausmės metu buvo ir yra susitelkęs į darbą, pozityvų užimtumą, motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose. Pozityviai vertina ir kalba apie planus, būnant laisvėje.

3.2. Skunde pažymi, kad pilnai suvokia įstatymų laikymosi tvarką ir svarbą. Jo charakteristikoje pažymėta, kad per visą bausmės atlikimo laiką nėra padaręs ir nėra linkęs į smurtą ir agresyvų elgesį kitų asmenų atžvilgiu. Už jo padarytą nusikaltimą, kuris įvyko prieš beveik 15 metų, nusikalstama rizika, vertinant pagal Resocializaciją, iš esmės negali būti maža. Atlikdamas bausmę, stengiasi įrodyti, kad gali likusią bausmę atlikti laisvėje. Neturi šiuo metu galiojančių nuobaudų, lanko visus užsiėmimus. Akcentuoja, kad atsisakė gyventi paskirtuose būriuose, kadangi tai darė dėl savo saugumo.

4. Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnyje nurodyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius nuteistąjį A. S. charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Sutiktina su nuteistuoju, kad jis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, yra priskiriama vidutinei. Atsižvelgiant į tai, privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kadangi rizika išliko vidutinė, stebėtina neigiama dinamika ,,Piktnaudžiavimas alkoholiu“, ,,Mąstymas ir elgesys“, ,,Nuostatos“ srityse, kadangi bausmės atlikimo metu 2024 m. balandžio 27 d. ir 2024 m. birželio 4 d. buvo nustatyti alkoholio vartojimo faktai, o 2024 m. liepos 4 d. ir 2024 m. rugsėjo 26 d. nuteistasis pažeidė nustatytas taisykles – atsisakė gyventi jam paskirtuose būriuose. Vertinimo metu taip pat nustatyta vidutinė didelės žalos rizika nuteistojo nepažįstamiems asmenims, esantiems laisvėje.

7. Iš teismui pateiktos skundo medžiagos ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis A. S. bausmės atlikimo metu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2023 m. spalio 30 d. (duomenys neskelbtini), dirbo gerai. Nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2023 m. spalio mėnesio nuteistasis dalyvavo (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. balandžio 24 d. šio būrelio patalpose 40 val. per savaitę vykdė darbinę veiklą. Nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2024 m. birželio 11 d. nuteistasis bausmę atliko atviro tipo sąlygomis, 2023 m. lapkričio 10 d. įsidarbino MB ,,D.“, o nuo 2023 m. lapkričio 13 d. – vykdė individualią veiklą. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su seserimi, dukra, dukros motina, buvusia drauge, su artimaisiais susirašinėja laiškais, bendrauja telefonu. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vienuolika kartų skatintas už nepriekaištingą elgesį. Nors šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis bando keisti savo elgesį teigiama linkme, stengiasi prasmingai išnaudoti bausmės atlikimo laiką, tačiau byloje gausu neigiamai nuteistąjį A. S. ir jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje charakterizuojančių aplinkybių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis aštuonis kartus baustas už laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą – 2024 m. rugsėjo 26 d. Nors, kaip pagrįstai skunde nurodo nuteistasis, šiuo metu galiojančių nuobaudų jis neturi, tačiau šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesistengė elgtis nepriekaištingai, o tai neigiamai jį charakterizuoja ir rodo, kad net būdamas struktūruotoje aplinkoje jis negeba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir įstatymų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis A. S. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta tik iš dalies (nepripažįsta nužudymo). Pažymėtina, kad šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas, gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis kaltės ar ją pripažįstantis tik iš dalies, nesigailintis, negali suvokti nusikalstamo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Be to, tai kartu rodo ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių padarinių, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas kalėjime. Sėkminga probacijos taikymo galimybe abejoti verčia ir tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyti penki kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Nagrinėjamu atveju nustatytas vienas statinis kriminogeninis veiksnys ir keturi dinaminiai, o pastaruosius, tęsdamas bausmės atlikimą, nuteistasis gali eliminuoti savo kryptingu teigiamu elgesiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priešingai, nei teigiama skunde, nagrinėjamu atveju nuteistasis A. S. turi realią galimybę sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką iki žemos, atsižvelgiant į ankstesnių vertinimo metu nustatytą statinių balų skaičių (35 statiniai balai, kurie priskiriami žemai rizikai). Kartu pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios elgesio korekcijos, kuri leistų daryti neabejotiną išvadą dėl tolimesnio vien tik teigiamo, teisėto nuteistojo elgesio laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Šiuo atveju egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai sudaro pagrindą manyti, kad, nors nuteistasis ir deda pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau jo pataisos procesas dar nėra baigtas.

9. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad praeityje nuteistasis A. S. teistas penkis kartus už nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms vykdymą. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, besikartojantį nusikalstamą elgesį, o tai liudija, kad ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės nepasiekė savo tikslų, nepakeitė nuteistojo mąstymo, jis nedarė išvadų dėl savo elgesio, vis darydamas naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės liudija ir tai, kad A. S. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl savo paties susiformavusių nusikalstamų antivisuomeninių nuostatų. Tai rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartos savo priešingo teisei elgesio ir gebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti, juo labiau, kad praeityje nuteistajam buvo taikyta amnestija, tris kartus taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau vieną kartą buvo pažeistos lygtinio paleidimo sąlygos, įvykdant naują nusikaltimą.

10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis A. S. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už nužudymą, o tai parodo jo cinišką požiūrį į svarbiausias įstatymais ir Konstitucija saugomas vertybes – žmogaus sveikatą ir gyvybę, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

11. Ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys taip pat nebuvo nepriekaištingas, kadangi A. S. aštuonis kartus buvo baustas už laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (iš jų ne kartą už šiurkščius pažeidimus - draudžiamų daiktų turėjimą, alkoholio, psichotropinių medžiagų vartojimą). Ši aplinkybė patvirtina, kad A. S. laisvės atėmimo vietų įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ir nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo vienuolika kartų skatintas, tačiau jo elgesys kalėjime nebuvo išimtinai teigiamas ir nuoseklus. Asmens bylos duomenimis, paskutinysis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2024 m. rugsėjo 26 d., nors iki tol jis jau buvo skatintas 11 kartų ir bausmę atlieka nuo 2010 m. Taigi, nuteistasis A. S. sistemingai nusižengia vidaus tvarkos taisyklėms ir jo elgesys negali būti vertinamas kaip išimtinai teigiamas. Toks nuteistojo A. S. nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą, lyginant su bausmės atlikimo pradžia ir paskirtąja bausme. Pažymėtina, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ankstesnio vertinimo metu buvo gautas Kriminalinės žvalgybos pranešimas, kuriame teigiama, kad savo veiksmais nuteistasis bausmės atlikimo metu daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, užsiima neteisėta veikla.

12. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad per visą bausmės atlikimo laiką nėra smurtavęs kitų asmenų atžvilgiu, tačiau, bylos duomenimis, praeityje jis tris kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, o šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nužudymą ir plėšimą. Nors nuteistasis teigia turintis ateities tikslų, tačiau jų siekti nesiseka, kadangi būdamas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje du kartus vartojo alkoholinius gėrimus ir vieną kartą psichotropines medžiagas, dėl ko buvo grąžintas tęsti bausmės atlikimą pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Be to, nuteistasis ne visuomet yra linkęs pasirinkti racionalius būdus pasiekti asmeniniams tikslams. Paskutinis nusikaltimas, kaip ir daugelis ankstesnių, įvykdytas bendrininkų grupėje. Nuteistasis pripažįsta, kad veikla, kurioje jis dalyvavo būdamas laisvėje, buvo susijusi su jo nusikalstamumu. Taigi, nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai skatino nusikalstamą elgesį, o tai gali būti siejama su jo nusikalstamu elgesiu ir ateityje.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 3 metai 10 mėnesių 12 dienų, paskirta bausmė – 18 metų laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

14. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir nėra nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. A. S. elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, vykdyti Komisijos rekomendacijas ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su teigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, juo labiau, kad asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš kalėjimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas