Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-220-453/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-06-10Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-12-09Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2014-06-03Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. T-152-719/2015Nutartis · 2015-06-30Panevėžio apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-08-28Lietuvos apeliacinis teismas
  6. T-840-878/2022Nutartis · 2022-12-08Alytaus apylinkės teismas
  7. T-34-768/2023Nutartis · 2023-06-21Panevėžio apygardos teismas
  8. TS-77-448/2024Nutartis · 2024-12-11Alytaus apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2025-01-14Kauno apygardos teismas
  10. T-47-958/2025Nutartis · 2025-03-25Panevėžio apygardos teismas
  11. T-48-958/2025Nutartis · 2025-03-25Panevėžio apygardos teismas
  12. TS-13-939/2025Nutartis · 2025-06-20Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-28
Bylos Nr.
1S-220-453/2018
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00434-2009-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aloyzas Kruopys
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1S-220-453/2018Proceso Nr. 1-76-1-00434-2009-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.4; 2.15.1.2.1.; 2.15.1.2.2.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atmestas A. S. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 8 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžiu A. S. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jam paskirta subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendis buvo pakeistas, A. S. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi nuteistojo A. S. kasacinis skundas buvo atmestas. Nuteistasis A. S. 2018 m. gegužės 17 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, prašydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 8 d. nutarimu, pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo A. S. pareiškimą atsisakyta. Nutarime nurodoma, kad pareiškėjo prašymas iš naujo apklausti nuteistąjį T. G., apklausti kaip liudytoją asmenį, 2010 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais kalintą su T. G. vienoje kameroje ir galimai ką nors iš jo sužinojusį apie nužudymo aplinkybes, taip pat ištirti kratos metu pas T. G. rastų mobiliojo ryšio telefonų atsiradimo aplinkybes ir įvertinti galimus ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus perduodant nuteistajam mobiliojo ryšio telefonus, nevertintinos kaip aplinkybės, kurių nežinojo teismai, nagrinėję šią baudžiamąją bylą, ir kurios, jeigu būtų žinomos vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas ar kad jis padarė lengvesnę nusikalstamą veiką, nei ta, už kurią jis nuteistas. Pareiškime nurodomus prašymus A. S. galėjo pateikti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose. Prokuroras pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą grindžia ne konkrečiomis jau nustatytomis ar pareiškėjo jau po nuosprendžio paskelbimo sužinotomis aplinkybėmis, o tik tikėtino pobūdžio teiginiais, kurie neduoda pagrindo spręsti dėl bylos atnaujinimo, todėl vertintini kaip pareiškėjo noras, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi A. S. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 8 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, buvo atmestas. Apygardos teismas nurodė, kad nuteistasis T. G. buvo apklaustas nagrinėjant baudžiamąją bylą, jo parodymai buvo vertinami visų instancijų teismuose, kartu su kitais A. S. kaltę pagrindžiančiais įrodymais - specialistų išvadose nurodytais duomenimis, nuteistosios I. F. parodymais. Nuteistojo A. S. nurodytas su T. G. vienoje kameroje kalintas asmuo paties plėšimo metu įvykdyto nužudymo nematė, jo parodymai laikytini ne tik neturinčiais reikšmės šioje baudžiamojoje byloje, bet ir keliančiais abejonių dėl jų naujumo. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2018 m. birželio 8 d. nutarime išsamiai aptarė visus nuteistojo A. S. prašyme nurodytus neva būtinus atlikti papildomus veiksmus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis nenurodė aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos baudžiamąją bylą nagrinėjant teismams.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Nuteistasis A. S. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.Skunde nurodoma, kad kaltinimas A. S. buvo grindžiamas išimtinai kito nuteistojo T. G. melagingais parodymais. Nuteistojo teigimu, nei vienas iš jo bylą nagrinėjusių teismų nenurodė, kokiais įrodymais grindžia jo kaltę. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliktos akistatos, nebuvo nustatyta nuo kieno suduotų smūgių mirė nukentėjusysis. Prašo išnagrinėti jo kaltę pagrindžiančius įrodymus ir nesivadovauti tik vieninteliais melagingais kito nuteistojo parodymais, nes jo, tai yra A. S., parodymai viso bylos proceso metu buvo nuoseklūs ir teisingi, padėjo išaiškinti kitus bendrininkus.Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 8 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo A. S. pareiškimą ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas, yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus visas nuteistojo pareiškime ir skunde nurodytas aplinkybes bei motyvuotai konstatavus, kad jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.Kaip matyti iš nuteistojo A. S. pareiškimo ir skundų, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą, jis teigia esąs įsitikinęs, kad nuteistasis T. G. davė melagingus parodymus, todėl prašė iš naujo apklausti nuteistąjį T. G., taip pat prašė ištirti kratos metu pas T. G. rastų mobiliojo ryšio telefonų atsiradimo aplinkybes ir įvertinti galimus ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus, perduodant nuteistajam mobiliojo ryšio telefonus.BPK 444 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytu pagrindu baudžiamoji byla gali būti atnaujinta, tik esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo nustatytas liudytojo, nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, taip pat tai, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra duomenų apie priimtą ir įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatytas liudytojo, nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, todėl nėra ir BPK 444 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą.Iš Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui pateikto pareiškimo ir nuteistojo A. S. skundo matyti, kad prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą, A. S. teigia esąs įsitikinęs, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino įrodymus, todėl jis prašė iš naujo apklausti nuteistąjį T. G. ir 2010 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais su juo vienoje kameroje kalėjusį R. V., kuris galimai iš T. G. galėjo sužinoti nužudymo aplinkybes. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistojo A. S. pareiškime ir skunduose nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Teismų suformuotoje praktikoje, pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, laikomos tokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios rodo, kad nuteistasis yra nekaltas ar kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas. Taigi aplinkybės, kurios buvo žinomos priimant nuosprendį arba apeliacine tvarka tikrinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.Nagrinėjant nuteistojo A. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų pagrindų bylai atnaujinti. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarime ir skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje pagrįstai nurodoma, kad nagrinėjamu atveju apygardos teismas spręsdamas ar A. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, vertino kiekvieną įrodymą atskirai ir siejo juos tarpusavyje, tačiau teismui abejonių dėl byloje esančių įrodymų teisėtumo nekilo. Taip pat atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, kad išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartyje iš esmės pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti, jog pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Patikrinęs Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžių teisėtumą ir pagrįstumą kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nenustatė, kad teismai būtų priėmę neteisėtus ir nepagrįstus nuosprendžius dėl A. S. nuteisimo. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti bylos įrodymų patikimumu. Kitokių aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nenustatyta. Aplinkybė, kad nuteistasis A. S. nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išvadomis, padarytomis įvertinus bylos medžiagoje esančius duomenis, ir prašo iš naujo juos įvertinti, nelaikytina naujai paaiškėjusia, todėl nėra pagrindo iš naujo pradėti procesą.Taip pat tiek Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartyje, tiek Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 8 d. nutarime pagrįstai konstatuota, kad aplinkybė dėl asmens, kuris 2010 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais su T. G. buvo kalinamas vienoje kameroje, apklausos yra grindžiama ne konkrečiomis jau nustatytomis ar nuteistojo jau po nuosprendžio paskelbimo sužinotomis aplinkybėmis, o tik tikėtino pobūdžio teiginiai, nes A. S. nurodytas asmuo, paties įvykio aplinkybių nematė. Nuteistasis A. S., nurodydamas, kad būtina kaip liudytoją apklausti minėtą asmenį, siekia paneigti kitų nuteistųjų parodymus, kurie byloje pagrįsti objektyvių įrodymų visuma, nes nagrinėjamu atveju priimant A. S. apkaltinamąjį nuosprendį, buvo vertinama kartu su A. S. nusikalstamas veikas įvykdžiusių asmenų parodymų bei kitų baudžiamojoje byloje teismo ištirtų įrodymų visuma. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad prašymas apklausti asmenį, kuris 2010 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais su T. G. buvo kalinamas vienoje kameroje, nesudaro pagrindo atnaujinti bylos procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo nuteistojo A. S. nurodytų aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktų nuostatas. Įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę numatė tik esant esminės klaidos atvejams, tačiau tokių šiuo atveju nenustatyta. Taigi, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartimi, pagrįstai atmetė nuteistojo A. S. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 8 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinimo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Aloyzas Kruopys