Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 357-804 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 7 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, A. S. pripažintas pavojingu recidyvistu. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendis ir A. S. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, jam paskirta galutinė subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė, pirmus 5 metus atliekant kalėjime.

Nuteistojo A. S. bausmės pradžia – 2010 m. rugsėjo 23 d., bausmės pabaiga – 2028 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir (duomenys neskelbtini) kalėjime) bausmę atlieka nuo 2017 m. spalio 30 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. lapkričio 11 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam laikytis vidaus tvarkos taisyklių, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse ir nustatė pakartotinę šio klausimo svarstymo datą – 2025 m. gegužės 11 d. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas šeštą kartą. Komisija, įvertinusi individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu (drausmine tvarka baustas 8 kartus, 2024 m. liepos 4 d. ir 2024 m. rugsėjo 26 d. pažeidė nustatytas taisykles – atsisakė gyventi jam priskirtuose būriuose), nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus (vidutinė rizika) bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, tai, jog išlieka dinaminių kriminogeninių veiksnių, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis (nuteistojo oficiali darbinė patirtis menka), nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį (įvykdytas labai sunkus nusikaltimas – nužudymas, nuteistasis yra pripažintas pavojingu recidyvistu) ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, padarė išvadą, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. S., lygtinai paleistas į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Nuteistasis A. S., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis skunde nurodė, jog Komisijos nutarimas priimtas aplaidžiai, surašyti neteisingi faktai dėl jo požiūrio į darbą, mokslą bei galimybes dirbti, kadangi jis visą savo bausmės laiką dirbo, o (duomenys neskelbtini) kalėjime – net per du darbus, todėl negalima teigti, jog jis vengia darbo ar yra prieš jį nusistatęs. Skunde akcentuojama, jog jam būnant laisvėje jis yra baigęs vidurinę ir įgijęs elektriko specialybę. Kai buvo perkeltas atlikti bausmę atviro tipo sąlygomis, taip pat dirbo pagal individualią veiklą. Be to, Komisijos nutarime akcentuojama tai, kad jis darė nusižengimus, tačiau neatsižvelgta į tai, kad jis buvo ne kartą skatintas, yra išmokėjęs visą ieškinį pagal visus vykdomuosius raštus. Galiojančių nuobaudų jis neturi, o Komisija nutarime nori jį parodyti tik kaip pažeidėją.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Skundas atmetamas.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytą BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo A. S. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija priėmė vienbalsiai (nuteistojo asmens bylos IV tomas, bylos lapai 10-11).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. S. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nes, nors jis yra nuteistas už tyčinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, įvykdymą ir atlieka 18 metų laisvės atėmimo bausmę, 2/3 bausmės dalys buvo atliktos 2022 m. rugsėjo 23 d. Neatliktos bausmės dalis šiuo metu – 3 metai 9 mėnesiai 12 dienų. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, tačiau vertintina ir jo nusikalstamo elgesio rizika, tai pat ar pažanga ją mažinant yra akivaizdi.

Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, šiuo metu dalyvauja grupės AA veikloje, dirba, vykdo individualią veiklą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, mokėjo turimus įsiskolinimus, 11 kartų skatintas. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas, įvertinęs nuteistojo pateikto skundo teiginius, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. S. šiuo metu dar nėra pagrindo.

Nuteistojo A. S. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nes 2017 m. lapkričio 10 d. atlikto nusikalstamo elgesio vertinimo metu pagal OASys metodiką buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kitų devynių vertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Be to, paskutinio vertinimo metu stebėta neigiama dinamika dalyse: „Piktnaudžiavimas alkoholiu“, „Mąstymas ir elgesys“ bei „Nuostatos“, nes nuteistajam 2 kartus (2024 m. balandžio 27 d. ir 2024 m. birželio 4 d.) buvo nustatyti alkoholio vartojimo atvejai ir jis buvo grąžintas bausmę atlikti į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą, po ko 2024 m. liepos 4 d. ir 2024 m. rugsėjo 26 d. pažeidė nustatytas taisykles – atsisakė gyventi jam paskirtuose būriuose. Tai reiškia, kad atlikus ¾ dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nusikalstamo elgesio rizika nemažėja. Tai yra, esminė nuteistojo pažanga, kuri sumažintų šią riziką iki minimalios, kol kas nenustatyta. Nors nuteistasis yra motyvuotas keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius ir tai, kad dalis jų yra dinaminiai (išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos (priežiūros/apribojimų pažeidimai), kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir aukščiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo jo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai. Atkreipiamas dėmesys, jog lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemia ne vien asmens įvertinimas pagal OASys metodiką, tačiau ir nuteistojo elgesio bei mąstysenos pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo pastangos resocializuotis.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog tarpasmeniniai nuteistojo įgūdžiai išugdyti pakankamai: jis taktiškas, mandagus, mintis dėsto aiškiai, logiškai ir nuosekliai. Manipuliacijos požymiai bendravime nėra stebimi. Įvertinimo metu stengiasi išlikti atviras, įvardija ankstesnius nusikaltimus bei nuosekliai apibūdina tuo metu vykusias gyvenimiškas situacijas. Nors interviu metu jis geba įvardinti veiksnius, vedusius jį į nusikalstamas situacijas, tačiau stokoja savikritikos savo keistinų savybių atžvilgiu. Nuteistasis mano, jog nusikalsdavo dėl susiklosčiusių situacinių aplinkybių ir per didelio geraširdiškumo. Nors pripažįsta daugumoje suvokęs galimas neigiamas savo poelgių pasekmes, pastebima, jog visumoje orientuodavosi į teigiamas pasekmes sau ir kai kuriems asmenims. Nusikalsdavo spontaniškai. Dėl ankstesnių savo poelgių yra linkęs prisiimti atsakomybę, tačiau pastarąjį nusikaltimą pripažino iš dalies (nepripažino įvykdęs žmogžudystę). Nors nuteistasis nurodo, kad savitvardą praranda retai ir nenaudoja agresijos prieš kitus asmenis, tačiau tris kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, iš kurių paskutinis baigėsi nukentėjusiojo mirtimi, tai yra paskutinėje nusikalstamoje veikoje stipriai išreikšti instrumentinės agresijos požymiai. Bausmės atlikimo metu smurtinio elgesio apraiškų neužfiksuota, konfliktinėse situacijose stengiasi naudoti bendradarbiavimo strategiją. Stebima, jog kai kuriuos savo poelgius yra linkęs racionalizuoti. Nors nuteistasis savęs vertinimo anketoje neįvardina savo probleminių sričių, tačiau pokalbio metu geba jas identifikuoti. Bausmės atlikimo metu buvo susitelkęs į darbą, pozityvų užimtumą, motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose. Apie ateitį kalba pozityviai, tikslus formuluoja pakankamai realistiškai, geba įvardinti konkrečius žingsnius ar veiksmus jiems įgyvendinti, tačiau tikslų siekti nesiseka (būdamas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje du kartus vartojo alkoholinius gėrimus bei vieną kartą psichotropines medžiagas, dėl ko buvo grąžintas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą). Kartu pastebima, jog nuteistasis ne visuomet yra linkęs pasirinkti racionalius būdus pasiekti asmeniniams tikslams. Nuteistasis suvokia įstatymų laikymosi svarbą, tačiau vertinimų metu yra išryškėję tam tikros nuostatos, palaikančios neteisėtą elgesį siekiant asmeninės naudos. Nors galiojančių nuobaudų neturi, tačiau akivaizdu, kad įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos laikėsi nenuosekliai. Šiuo metu nuteistasis reiškia poziciją dėl jo socialinės aplinkos diferencijavimo, pasižymi ankstesnių veiksnių, kėlusių riziką nusikalsti, įsisąmoninimu, tačiau išlikęs geranoriškumas aplinkinių asmenų atžvilgiu gali būti vertinamas kaip veiksnys, galintis padidinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, vertinimo metu buvo stebimas nuteistojo ambivalentiškas požiūris į alkoholio vartojimą – sunkiai suvokia, kad alkoholio vartojimas įtakoja jo kasdieninį gyvenimą. Nors nuteistasis reiškia norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu, tačiau nuteistojo nusikaltimų istorija rodo, jog dėl asmeninių siekių jis ne visuomet suvaržydavo savo elgesį, ignoruodavo visuomenės vertybes. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl, vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisijos nutarime nurodyti neteisingi faktai dėl jo požiūrio į darbą, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo oficiali darbinė patirtis laisvėje išties buvo menka, tik apie vieneri metai, per tą laikotarpį dirbęs dviejose darbovietėse Šiuo aspektu pažymima, jog sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, vertinami visi tokio asmens byloje esantys duomenys, tai yra jų visuma ir minėta aplinkybė nebuvo sureikšminta. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija, priimdama nutarimą, rėmėsi visais asmens byloje esančiais duomenimis, ir, juos įvertinusi, konstatavo, jog nuteistasis A. S. nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, nors ir yra stebima pažanga keliose srityse. Tai, jog nuteistojo netenkina Komisijos nutarimo motyvai, paremti objektyviais šio nuteistojo asmens bylos bei socialinio tyrimo išvados duomenimis, nesuteikia pagrindo laikyti šį Komisijos nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinos ir aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis A. S. šiuo metu atlieka jam paskirtą 18 metų laisvės atėmimo bausmę už 2 nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, įvykdymą. A. S. Lietuvos Respublikoje yra nuteistas šešis kartus. Paskutiniai nuteistojo įvykdyti nusikaltimai yra žymiai sunkesni už ankstesnius jo įvykdytus nusikaltimus, kadangi šiuo metu jis atlieka bausmę už plėšimą ir nužudymą. Praeityje nuteistajam buvo taikyta amnestija, atleidžiant nuo bausmės vykdymo. Tris kartus A. S. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, iš jų vieną kartą nuteistasis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas – padarė naują nusikaltimą. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodytų ir teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir jam taikoma probacija bus sėkminga.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, esamus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus A. S. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, Komisija padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Be to, ir socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 357-804 yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo A. S. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. S. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo A. S. asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.