Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

gynejams advokatams Mykolui Vytautui Kazlauskui, Gintautui Gaspariunui, Arvydui Aleknai, Justinui Stauskui,

teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje:

I. F., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliete, lietuve, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, ištekejusi, dirbanti UAB „V“ gamybos operatore, šiuo metu esanti vaiko priežiuros atostogose, augina 3 mažamecius vaikus, 2005-11-28 Panevežio m. apylinkes teismo nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybes už BK 189 str. 1 d. numatyta padaryta nusikalstama veika pagal BK 93 str. 1 d. 3 p., 2 d., kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.,

T. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaraves gyvenamaja vieta prie Panevežio m. savivaldybes, turintis 9 klasiu išsilavinima, nedirbantis, nevedes, teistas:

1) 1992-01-20 Panevežio miesto teismo pagal BK 146 str. 3 d. laisves atemimu 3 metams, bausmes vykdyma atidedant 2 metams, 1993-02-02 Panevežio miesto apylinkes teismo nutartimi bausmes vykdymo atidejimas panaikintas ir jis pasiustas atlikti paskirta laisves atemimo bausme, 1993-08-04 pritaikius Lietuvos Respublikos 1993-06-158 istatymo „Del amnestijos“ 1 straipsnio 2 punkta nuo likusios 2 metu 5 menesiu 28 dienu bausmes atleistas, 1993-08-04 paleistas iš bausmes atlikimo vietos ;

Žemesnės instancijos teismas

3) 2001-06-18 Panevežio miesto apylinkes teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. laisves atemimu 6 menesiams su 300 Lt vertes turto konfiskavimu;

4) 2001-10-18 Panevežio miesto apylinkes teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. laisves atemimu 1 m., BK 42 str. 4 d. pagrindu bausme subendrinta su 2001-06-18 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutine bausme – laisves atemimas 1 metams su 1/12 dalies jo turto ir 300 litu konfiskavimu, 2002-06-18 paleistas atlikes bausme;

5) 2003-01-21 Panevežio miesto apylinkes teismo pagal BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. laisves atemimu 3 metams su ½ dalies jo turto konfiskavimu, pritaikius 2002-11-07 LR istatymo „Del amnestijos” 5 str. neatlikta bausme sumažinta 1/6, t.y. 6 menesiais, ir paskirta galutine bausme – laisves atemimas 2 metams 6 menesiams su ½ dalies jo turto konfiskavimu, 2003-09-05 Panevežio apygardos teismo nutartimi perkvalifikavus veikas pagal naujaji BK, paskirta bausme – laisves atemimas 2 metams 9 menesiams, pritaikius istatyma del amnestijos neatlikta bausme sumažinta 1/6;

6) 2003-04-29 Panevežio miesto apylinkes teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisves atemimu 1 m. su ¼ turto konfiskavimu, BK 42 str. pagrindu ši bausme subendrinta su 2003-01-21 Panevežio miesto apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutine subendrinta bausme – laisves atemimas 2 metams 9 men., pritaikius istatyma del amnestijos bausme sumažinta 1/6, 2005-02-12 paleistas atlikes bausme;

7) 2005-05-27 Panevežio miesto apylinkes teismo pagal BK 178 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) laisves atemimu 1 metams 3 menesiams su turto 80 Lt konfiskavimu;

8) 2005-09-08 Panevežio miesto apylinkes teismo pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. laisves atemimu 1 metams 8 menesiams, pritaikius BK 63 str. bausme subendrinta su 2005-05-27 nuosprendžiu ir paskirta galutine bausme – laisves atemimas 2 metams;

9) 2005-09-13 Panevežio miesto apylinkes teismo pagal BK 178 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), 63 str. 1 d., 4 d., laisves atemimu 3 m. 2 men., vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šia bausme subendrinus su 2005-05-27 nuosprendžiu paskirta galutine bausme – 3 m. 5 men. laisves atemimo. 2005-12-12 Panevežio m. apylinkes teismo, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 2005-05-27 nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudejimo budu subendrinta su 2005-09-08 ir 2005-09-13 nuosprendžiais paskirtomis bausmemis ir paskirta galutine bausme – 4 metai laisves atemimo, 2009-04-16 paleistas atlikes bausme;

10) 2010-03-22 Panevežio miesto apylinkes teismo pagal BK 178 str. 2 d. 3 metams laisves atemimo;

11) 2010-07-27 Panevežio miesto apylinkes teismo pagal BK 178 str. 2 d. (du epizodai), 63 str. 5 metams 6 menesiams laisves atemimo;

12) 2010-11-23 Panevežio miesto apylinkes teismo pagal BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., 63 str. – 4 metams laisves atemimo, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šia bausme subendrinus su 2010-03-22 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutine bausme – 5 metai laisves atemimo;

13) 2010-12-30 Panevežio miesto apylinkes teismo (pakeista 2011-05-04 Panevežio apygardos teismo nuosprendžiu) pagal BK 178 str. 2 d. (du epizodai), 178 str. 4 d., 180 str. 2 d. vadovaujantis BK 63 str. laisves atemimu 4 metams, ši bausme BK 63 str. tvarka subendrinta su 2010-07-27 ir 2010-11-23 nuosprendžiais paskirtomis bausmemis ir paskirta galutine bausme – laisves atemimas 8 metams (t. 6, b.l..107-108, 109-116), atliekantis bausme pagal ši nuosprendi, teistumai neišnyke, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir 129 str. 2 d. 9 p.

R. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamaja vieta deklaraves prie Panevežio m. savivaldybes, 9 klasiu išsilavinimo, vedes, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) 1997-08-19 Šiauliu apygardos teismo pagal BK 272 str. 3 d. laisves atemimu 2 metams 6 menesiams su 1/3 turto konfiskavimu;

2) 1997-09-30 Radviliškio rajono apylinkes teismo pagal BK 225 str. 2 d., 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., laisves atemimu 2 metams, vadovaujantis 42 str. bausme subendrinta su 1997-08-19 Šiauliu apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutine bausme – laisves atemimas 2 metams 6 menesiams, 1999-02-11 Kauno miesto apylinkes teismo nutartimi, pritaikius BK 55 str., paleistas lygtinai prieš termina 9 men. 14 d.;

3) 2000-06-09 Anykšciu rajono apylinkes teismo pagal BK 271 str. 3 d., 16 str. 2 d. ir 271 str. 3 d., 42 str., 43 str. galutine subendrinta bausme 4 metams laisves atemimo su 3750 Lt bauda ir 1000 Lt vertes turto konfiskavimu; pritaikius 2000-04-11 LR istatymo ,,Del amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p., 6 str. bausme sumažinta 1/3 ir paskirta galutine bausme – 2 metai 8 menesiai laisves atemimo su 3750 Lt bauda ir 1000 Lt vertes turto konfiskavimu, 2002-03-14 paleistas atlikes bausme;

4) 2003-11-18 Panevežio apygardos teismo pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d., 72 str. 2 d. 3 p., 5 d. 2 metu laisves atemimo bausme su 1000 litu vertes turto konfiskavimu;

5) 2004-03-04 Šiauliu apygardos teismo pagal BK 180 str. 2 d. laisves atemimu 3 metams 4 menesiams, BK 63 str. 4 d. pagrindu bausme subendrinta su 2003-11-18 Panevežio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutine bausme – laisves atemimas 4 metams;

6) 2004-04-07 Panevežio miesto apylinkes teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisves atemimu 1 metams su 450 Lt vertes turto konfiskavimu; 2004-07-23 teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 8 d., subendrinus su 2004-03-04 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutine bausme – 4 metai 1 menuo laisves atemimo, 2005-06-28 Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nutartimi BVK 157 str. pagrindu paleistas lygtinai 1 metams 8 menesiams 29 d., 2007-03-27 išbrauktas iš iskaitos pataisos darbu inspekcijoje ;

7) 2005-10-13 Radviliškio rajono apylinkes teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisves atemimu 1 metams 8 menesiams, pritaikius BK 63 str. bausme subendrinta su 2004-07-23 nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutine bausme – laisves atemimas 4 m. 1 men.;

8) 2009-05-15 Panevežio miesto apylinkes teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. laisves apribojimu 8 men., ipareigojant per ši laikotarpi pradeti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, iki 2009-10-01 neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiuros, globos ir rupybos istaigose ar nevalstybinese organizacijose, kurios rupinasi neigaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonemis, šia bausme atliko 2010-02-11;

9) Panevežio m. apylinkes teismo 2010-01-11 pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. areštu 30 paru, 2010-06-02 paleistas atlikes bausme, teistumai neišnyke, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamaja vieta deklaraves prie Panevežio miesto savivaldybes, viduriniojo išsilavinimo, nevedes, nedirbantis, 3 grupes invalidas, teistas:

1) 1991-02-13 Kelmes rajono apylinkes teismo pagal BK 151 str. 3 d., 207 str. vadovaujantis BK 42 str. laisves atemimu trejiems metams, pritaikius 1991-05-08 istatyma „Del amnestijos“ nuo paskirtosios bausmes atleistas (teistumo nera);

Žemesnės instancijos teismas

4) 2004-01-22 Klaipedos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d. vadovaujantis BK 63 str. laisves atemimu 4 metams, 2005-10-26 Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str. paleistas lygtinai 1 metams 11 menesiu 18 dienu, 2006-10-26 Panevežio apygardos teismo nutartimi pasiustas atlikti neatliktos bausmes;

5) 2007-04-23 Anykšciu rajono apylinkes teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 159 str., vadovaujantis BK 63 str. laisves atemimu 2 metams, vadovaujantis BK 64 str. prie šios bausmes prideta dalis 2004-01-22 Klaipedos apygardos teismo nuosprendžiu ir 2006-11-15 Panevežio apygardos teismo nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmes, paskiriant galutine subendrinta bausme – laisves atemima 2 metams 6 menesiams, 2009-05-23 paleistas atlikus bausme, teistumai neišnyke, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir 129 str. 2 d. 9 p., ir

Žemesnės instancijos teismas

T. G., A. S., R. K. ir I. F., veikdami organizuotoje grupeje – visiems susitarus ir turint bendra tiksla padaryti sunku nusikaltima – plešima isibraunant i patalpa, kiekvienam grupes nariui darant nusikaltima atliekant tam tikra užduoti ir turint skirtinga vaidmeni – R. K. organizavus ir kartu su I. F. padejus ivykdyti ši sunku nusikaltima, T. G. ir A. S. ivykde plešima isibraunant i patalpa, be to, plešimo isibraunant i patalpa ivykdymo metu T. G. ir A. S., viršydami išankstinio susitarimo ribas, del savanaudišku paskatu tycia nužude žmogu sekanciomis aplinkybemis: R. K. žinant, kad atokioje sodyboje, esancioje (duomenys neskelbtini), gyvena pinigu turintis senyvo amžiaus vienišas P. Š., ir 2009 m. liepos menesi, nuo 12 dienos po pietu iki 16 dienos, Panevežio m., tiksliai nenustatytoje vietoje, jam pasiulius T. G., A. S. ir I. F. pagrobti P. Š. pinigus, pastariesiems sutikus, R. K. rengimosi padaryti šia nusikalstama veika stadijoje sukurus nusikalstamu veiksmu plana ir paskirscius bendrininku vaidmenis (R. K. visus grupes narius turejo nuvežti iki P. Š. sodybos ir po nusikaltimo padarymo parvežti i Paneveži, I. F. turejo stebeti aplinka, saugoti nusikaltimo vieta ir taip palengvinti numatyto nusikaltimo padaryma, bei prireikus apgaule privilioti P. Š. iki gyvenamojo namo, kur pastaraji T. G. ir A. S. turejo užpulti, apieškoti nama ir pagrobti pinigus, R. K. turejo atiduoti pagrobtu pinigu nenustatyta procentine dali), po to, visiems keturiems sutikus veikti pagal parengta plana, jie, igyvendindami bendrus ketinimus, 2009 m. liepos menesi nuo 12 dienos po pietu iki 16 dienos, tiksliai nenustatyta diena bei valanda, „Audi“ modelio automobiliu, kuri vairavo R. K., nuvažiavo iš Panevežio m. prie P. Š. sodybos, visiems bunant automobilyje R. K. nurode sodybos darže buvusi P. Š. kaip asmeni, iš kurio reikia pagrobti pinigus, liepe I. F. privilioti pastaraji prie namo, po to, R. K. visus bendrininkus nuveže atokiau nuo sodybos, aptare atsitraukimo iš nusikaltimo vietos plana ir susitare, kad jis – R. K. lauks prie Š. kapiniu, kol bus padarytas suplanuotas nusikaltimas. R. K. grupes nariams išlipus iš automobilio nuvažiavo, I. F. apgaule priviliojo P. Š. prie namo bei atitrauke pastarojo demesi, T. G. kartu su A. S., devedami kaukes, užpuole P. Š. ir pro duris isibrove i gyvenamaji nama, i kuri itempe nukentejusiji. Likusi sodybos kieme I. F. stebejo aplinka, saugojo nusikaltimo vieta, o T. G. ir A. S. reikalavo iš nukentejusiojo pinigu, panaudojo fizini smurta – abu virve pririšo P. Š. prie lovos, abu sudave jam rankomis ir kojomis nenustatyta smugiu skaiciu i ivairias kuno vietas, tuo padare poodines kraujosruvas kaktos kaireje, kairiuose vokuose, krutines lastos priekineje sieneleje dešineje ir kaireje, paviršutinius odos nubrozdinimus alkuniu, kairio dilbio, šlaunu ir kairio kelio srityse, daugybinius dvigubus dešiniuju I-III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-X-to šonkauliu lužius, del ko nuo plešimo metu padarytu daugybiniu dešiniuju šonkauliu lužiu išsivysciusios umios mažakraujystes P. Š. mire, apieškojo jo namus ir pagrobe svetima, P. Š. priklausanti turta – apie 50 Lt, po to T. G. kartu su A. S. nuejo iki sutartos vietos – automobiliu stovejimo aikšteles, esancios prie Š. kapiniu, kur R. K. žmonos I. K. vardu registruotame automobilyje „Fiat Dukato“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) ju jau lauke anksciau grižusi I. F. ir R. K., kuris padejo visiems pasišalinti iš nusikaltimo vietos – nuveže visus i Panevežio miesta.

Kaltinamasis T. G. kaltu del plešimo ir tycinio nužudymo iš savanaudišku paskatu prisipažino iš dalies ir parode, kad jokio organizavimo, susitarimo nebuvo, buvo paprastas plešimas, o ne organizuotoje grupeje. 2009 m. liepos menesi, dienos jis nepamena, galejo buti nuo liepos 12 d., jam bunant namuose paskambino A. S. ir, sakydamas, kad reikia pašneketi, pakviete atvažiuoti. Jis taksi nuvažiavo iki S., kuris buvo pas K. gyvenamosios vietos kieme. A. jam pasake, kad yra galimybe pasidaryti pinigu, nieko neaiškino, tik sake, kad tam reikia mašinos. Jam paklausus, kokia tai galimybe, S. juokesi, priejo prie K., praše paskolinti mašina, taciau šis nesutiko. Jis dar klause K., ar gales pavežti, šis sake, kad užsiemes, nežino. Tada grižo namo, jam paskambino A., sake kad ateis pas ji. Jis paskambino K. del mašinos, bet šis sake mašinos neskolins, sake pats paveš, ir netrukus atvažiavo pas ji. I. F. reikejo i parduotuve, todel jis nieko neaiškindamas pasiule važiuoti ir jai. Visi jie nuvažiavo i „Norfa“, važiuojant S. pasiule važiuoti i sodyba pasake, kad senelis gali tureti pinigu, pensija. Tada jis pasake F., kad jie važiuoja apvogti senuka. A. sake kur važiuoti, o jis tai sake K.. K. nuveže juos iki sodybos, kažkur 50 metru nuo namo išleido I., kuriai jis liepe užkalbinti senuka. Patys jie dar pavažiavo, jis su S. išlipo ir per laukus, griovi nuejo link sodybos, o K. apsisuko. Jie ejo ne plešti ar užmušti, o vogti. Pirštiniu, kaukiu jie neturejo. I. nuejo prie šulinio, o jis su S. apejo aplink nama. I. stovejo prie šulinio, senukas šalia I., ejo i namu puse. Pamates juos, senelis priejo ir paklause, kokiu klausimu jie cia. Tada jis (T. G.) paklause senelio del pinigu, šis pasake pinigu neturintis. Nieko panašaus nebuvo, kaip sake I., kad jis griebe seneli. Senelis iejo pro pradarytas duris i nama ir atsistojo. Jis iejo i vidu seneliui iš paskos, S. iejo trecias. Ar F. liko lauke, kai jie iejo i nama, nežino. Tada jis pats vienas pasodino senuka ant lovos, nestipriai surišo rankas virš galvos ir kojas, kad nepabegtu, po ko pats nuejo i kita kambari, kur viska verte apie 20 minuciu Jis ieškojo tik tame kambaryje, bet nieko nerado. I ta kambari S. nebuvo iejes, S. buvo kambaryje su seneliu. Jam bunant kitame kambaryje, jis išgirdo trinktelejima. Išeidamas iš kambario pamate tarpduryje stovinti A., kurio paklause, kas buvo, šis atsake, kad nieko. Jie kalbejo lietuviu kalba. Senelis gulejo, jokiu žymiu nesimate. Girdejo senuka dejuojant, bet mane, kad tai del jo amžiaus. Tada jis su S. susipyko, susistumde, po ko jis (T. G.) atrišo seneliui kojas, viena ranka, atrišinejo abi rankas, gal iki galo neatrišo rankos. Be koju ir ranku surišimo senuko atžvilgiu jokio smurto nevartojo, tik pastume, kad šis atsisestu ant lovos. Nemano, kad ranku rišimas yra smurtas. Pas senuka daiktu, pinigu jie nerado, todel abu tuo paciu keliu per žole išejo atgal ant kelio, griže nebuvo. S. išeidamas iš senelio namu nieko neturejo, nieko nesake, nerode. Name buvo senoviniu pinigu, kai jis atejo iš kito kambario, pinigai buvo išmetyti. Išejus iš senelio A. skambino K., kad šis atvažiuotu paimti. Tada jie nuejo prie Š. kapiniu, I. sedejo mašinoje. Jis nežino, iš kur F. sužinojo, kur K. su „Fiat ducato“ atvažiuos. Jie visi grižo atgal i Paneveži. K. juos paleido netoli S. namu, ir jie iš jo paties turetu savu pinigu „Norfoje“ nusipirke kažkoki gerima, grižo atgal pas A. i namus, kur valge, gere. Jis negali paaiškinti, iš kur smurto žymes pas senuka. Kai jis grižo iš kito kambario, smurto žymiu pas senuka nesimate. Kas nužude senuka, jis nežino. Kai išeidamas jis atrišo senuka, šis buvo gyvas, kažka kalbejo, senukas buvo su kelnemis. Kaip gavosi, kad senukas buvo rastas be kelniu, jis nežino. Su K. kalbos nebuvo, kad pavogtus pinigus reikes dalintis proporcingai. Iš anksto pasiskirstymo, kaip, kas, ka vykdys nebuvo. Kad K. reikes laukti prie kapiniu, taip pat nesitare. Nebuvo tartasi, kas parveš iš sodybos. Nežino, ar F. turejo priežasciu duoti neteisingus parodymus. Jis savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu keite, nes buvo išsigandes, K. padeti materialiai nežadejo. Be to, jam itaka dare tyreja, kriminalistai. Jis neatskleide visu aplinkybiu del to, kad nenorejo, kad I. F. kentetu. Prisipažinime neminejo K., del ko – nenori sakyti. Civilini ieškini pripažista ir sutinka ji atlyginti, tik mano, kad jis per didelis, laidojimo išlaidos tiek daug nekainuoja.

Kaltinamasis A. S. prisipažino iš dalies kaltu del plešimo, bet ne del plešimo organizuotoje grupeje, o del tycinio nužudymo kaltu neprisipažino. Parode, kad grižes iš bausmes atlikimo vietos, dirbo pas R. K.. Pažistamas su G. netiesiogiai apie 2 metus, pykciu tarp ju nebuvo. Viena diena – liepos menesi, datos neprisimena, pas K. i namus atvyko I. F. su T. G., visi susedo i automobili, važiavo iš pradžiu pas ji – A. S., po to užsuko i „Senuku“ parduotuve. I ja nuejo K. su G., iš parduotuves nieko neatsineše, pirštiniu nepirko. Toliau važiavo i Ramygalos puse link Šilaiciu. Kai sedo i automobili važiuoti, žinojo, kad važiuos i Panevežio rajona, važiuojant sužinojo, kad važiuoja i sodyba pinigu vogti. Išvažiavus už Panevežio miesto Ramygalos kapiniu, už „Norfos“ buvo kalba, kad važiuoja visi pas senuka. Kalba ejo apie vagyste, kad galima pavogti pinigus. Automobilyje apie pinigus kalbejo K. ir G.. Iš kur tie pinigai, konkreciai niekas nieko nesake. Kaltinime nurodytos sodybos jis nežinojo, sodyba, kur turejo eiti, parode R. K., jis atveže visus iki sodybos, ja parode, sake, kad jei bus rasti pinigai, juos pasidalins. K. sodyba pravažiavo, nes nebuvo kur apsisukti, juos išleido. Kodel G. sako, kad jis-A. S.- nurode senuko sodyba, nežino. Pirma nuejo I. F., jis su T. G. nuejo jai iš paskos atsilike 20-30 metru. Ejo pavogti pinigu, nors niekas šimtu procentu neužtikrino, kad ten bus pinigu. Sodyba buvo apželusi, žmogus buvo darže. Mate, kad prie šulinio I. F. kalbejo su senuku. Prie sodybos pamate, kad T. G. buvo apsimoves pirštines. Jis-A. S.- pirštiniu neturejo. Jis su G. priejo prie senuko, buvusio su I. F. iš kitos namo puses, G. kažka pasake senukui, nuo šulinio su senuku nuejo i namo vidu, smurto kieme nebuvo. G. su senuku ejo vienas šalia kito, neapsikabine, kontakto nebuvo. Nežino, ar senukas atrakino duris ar ne, taciau jokio smurto prie šulinio nebuvo. G. turejo kauke, jis-A. S. turejo kepure nuo saules. Kieme G. nebuvo su kauke, kai iejo i veranda, tada užsidejo kauke, verandoje buvo durys pradarytos, verandos vaizdas matesi, po to uždare duris. G. iejo i vidu su senuku, jis-A. S. liko lauke stoveti prie verandos, nes G. jam liepe neiti i namo vidu, verandos durys liko uždarytos. Po 15 minuciu išgirdo triukšma, atrode, kad kažkas virsta – girdejo panašu garsa i baldu griuvima, girdejo, kad G. praše atiduoti senuko pinigus, klause kur padeti pinigai, pakeltu tonu sake atiduoti pinigus. Ar muše kas senuka, nemate. I. F. liepe eiti pasakyti K., kad cia vyksta nesamones, kad atvažiuotu ju pasiimti. Žinojo, kad K. lauks prie Š. kapiniu, taciau išankstinio susitarimo kur lauks K. nebuvo. F. išejo, jis buvo prie verandos, namo viduje nebuvo, praejo 15 min., niekas neatvažiavo, išejo G., abu nubego per pieva link Š., išejo i pagrindini kelia. Klause, ka rado G., jis nieko neatsake. Sodyboje užgaišo apie 20 minuciu. Isedo i K. automobili, automobilyje pas G. mate 50 litu, G. juos mašinoje perdave K., gal tai buvo jo asmeniniai pinigai, sake, kad rado rusiškus rublius. Nuvažiavo i Nemuno g. prie „Norfos“ parduotuves, išleido, visi atsidure pas ji, A. S., namuose, po pusvalandžio visi išsiskirste. Veliau G. sake, kad K. apsimelavo del to, kad pas senuka bus pinigu, kad jis, G., pririšo senuka prie lovos su virvem, reikalavo iš jo pinigu, veliau senuka atrišo. Rugsejo 24 d. sužinojo kas ivyko. Po to su K. ir G. nebendravo, gyveno Anykšciuose. Kodel F. teigia, kad jis buvo su kauke, buvo namo viduje, kad reikalavo pinigu, nežino, mano, kad per uždarytas duris neimanoma tai girdeti. Važiavo i sodyba su „Audi“, atgal su krovininiu automobiliu, kaip krovinis autobusiukas atsirado prie kapiniu – nežino. Iš anksto pasiskirste vaidmenimis nebuvo. Iš kojiniu jis jokiu pinigu netrauke. Civilinio ieškinio nepripažista.

Kaltinamasis R. K. kaltu del plešimo neprisipažino ir parode, kad 2009 m. liepos 12 d. pas ji dirbo A. S., klojo lauke trinkeles. Bedirbant atejo T. G., apie kažka pasikalbejo su A. S.. I. F. nebuvo. Praše pavežti, bet jis-R. K.- atsisake, turejo darbo, tada praše mašinos – nedave, nes jie neturejo teisiu. Turejo „Audi 100“ pilkos spalvos automobili, sutiko pavežti. T. G. sake pavežti iki namu, kartu važiavo S., važiuojant Nemuno g. paleido S., nuvažiavo pas T. G., užlipo i buta, ten buvo I. F., G. ar F. mama, vaikai. T. G. nusivede I. i kambari, kalbejo, tada kartu, taip pat ir I., išejo. G. šnekejo, kad nori apvogti sodyba. Nuo namu paeme S., T. G. su I. ejo i „Norfa“ kažko nusipirkti, po to jis, G., S., F. važiavo link Kauno kelio, i Ramygalos puse. Pirštiniu niekas nepirko, i „Senukus“ niekas nevažiavo. Važiavo link Kauno kelio, kelia rode G. – praše pavežti i U. puse, prie Š. kapiniu parode sukti i dešine, ten yra ženklas i P.. Ten buvo sodyba, mate, kad darže buvo senukas, jam-R. K.- reikejo apsisukti. T. G. pasake F., kad ji išliptu pirma ir užkalbintu darže senuka apie šulini, kiema. F. išlipusi nuejo, jis-R. K. pavažiavo toliau apie 50 metru, S. ir G. išlipo ir kitu kampu nuejo sodybos link, ka jie veike sodyboje – nemate, tik mate, kad I. kalbejo darže su senuku, pats važiavo i Paneveži dirbti. F. jokiu lankstinuku ar laikrašciu nedave. Sedo i krovinine mašina vežti žemiu, paskambino T. G., praše atvažiuoti iki Š. kapiniu. Važiavo, pamate žvyrkeliu einancia F., ši praše važiuoti iš sodybos paimti G. su S.. Pasake, kad nevažiuos, gal ka pridare. Iškrove juodžemi prie fermu, atvažiavo prie Š. kapiniu, G. su S. nesimate, su I. lauke apie 15 – 20 min., atejo S. ir atsisedo priekyje, T. G. sedo gale su I.. Kai jie atejo iš sodybos i automobili, nieko nesake, tik G. sake, kad rado rusiškus pinigus. T. G. buvo susinervines, koliojosi, S. ištrauke iš kišenes ar iš kojines kelias kupiuras, 50 Lt padave T. G., G. klause, ar rado pinigu, iš to suprato, kad G. pinigu nerado, šis su I. „Norfoje“ nupirko alkoholio, kalbu nebuvo, kas kaip vyko, kas kokius vaidmenis atliko. Užejo visi pas S. motina, užkando, išvažiavo namo. Girdejo tik kalba, kad nori apvogti sodyba, kad bus vykdoma vagyste – nežinojo. Veliau atlikinedamas administracini arešta, kameroje susitiko su G., pastarasis sake, kad senuko nemuše, nebent išeinant sudave jam i krutine ar netycia ant senuko užlipo. Ikiteisminio tyrimo metu dave nenuoširdžius parodymus, teisme sako tiesa. Civilini ieškini iš dalies pripažista, nes kiekvienas iš ju keturiu kažkiek turi sutikti su ieškiniu.

Kaltinamoji I. F. kalta prisipažino ir parode, jog visus kaltinamuosius pažista, su T. G. kartu gyveno, buvo sugyventiniai, o S. ir K. yra jo draugai. Važiavo su jais vogti pinigu. Atvažiavo K., kažka kitame kambaryje pašnekejo su T., G. atejo pas ja ir pasiule kartu važiuoti, nesake kur, ko. Pas juos buvo G. mama, ji sutiko pažiureti jos vaikus. Jai reikejo i parduotuve, todel ji važiavo. Jie nuvažiavo iki Pilenu g. „Norfos“ parduotuves, ji su T. G. nuejo i parduotuve, kai grižo – mašinoje jau buvo S. su K.. Tada jie nuvažiavo iki „Senuku“ parduotuves Nemuno gatveje, kur T. G. su K. nusipirko darbines pirštines. Kam jos buvo reikalingos, ji nesuprato. Tada jie važiavo link Ramygalos kapiniu ir tuomet K. pasake, kur ir del ko važiuoja, kad važiuoja i sodyba vogti pinigu. Ji mano, kad S., G., nežinojo apie ta sodyba, nes K. vairavo, kiti nesake, kur važiuoti. Jai pasake, kad jei ten bus senukas ir jis bus toliau namu, ji tures ši pakviesti, ivilioti ji i kiema, kad jie galetu ilysti i nama. Nežino, kodel sutiko dalyvauti, gal tada negalvojo, anksciau nera dalyvavusi nusikaltimo padaryme. Jokios kalbos nebuvo apie kažkokio procento nuo vogtu pinigu gavima. Prie jos jie nesitare ka darys, nieko neorganizavo. Del vietos, laiko, kada darys nusikaltima, nebuvo tartasi. Ji nesuprato, kad tai organizuota žmoniu grupe. G. ir K. sake, kad važiuos vogti pinigu, S. nieko nešnekejo. K. G. sake, kad bus ten pinigu, gal pensija bus gaves. R. K. nuveže prie sodybos, parode senuka, kuris buvo darže. K. dar jai dave „Norfos“ parduotuves lankstinukus, kad ji lyg nešioja juos ir kad pavargo. R. K. ja, T. G., A. S. paleido toliau nuo sodybos. Išlipant iš automobilio K. jai pasake, kad ji turi nueiti prie senuko, paprašyti vandens atsigerti, tada ateis S., G., isives ji i nama, kad galetu pavogti pinigus. Dar K. sake, kad važiuos prie Š. kapiniu ir palauks. Ji nuejo taku link namo viena, o G., S. link namo nuejo per laukus, kad senukas nematytu. Senukas buvo prie kelio darže, ravejo. Ji papraše senuko vandens, kelis kartus pakartojo, nes jis neišgirdo, tada jie nuejo prie šulinio. Senukas pasilenke pilti vandeni, trauke kibira iš šulinio, pribego G. ir S. su kaukemis, G. senuka nutvere ir nusitempe i nama. S. nieko nedare, nuejo iš paskos. Iš kur atsirado tos kaukes, ji nežino, nes važiuojant mašinoje tašes ar kokiu daiktu nemate, gal jos buvo bagažineje. Nueje i nama jie užsidare duris. Ji mate, kaip pro duris pirmas i nama iejo S.. Ji liko stoveti gal triju metru atstumu nuo šulinio, jai priekyje buvo šulinys, kelias buvo už nugaros, namas šone, kieme G. su S. nemate. Tada pasigirdo riksmai, triukšmas, senuko aimanos, jie kažka reke rusiškai, kad parodytu, kur pinigai, kažkas nukrito ant žemes, ji pagalvojo, kad senukas nukrito ant žemes, išsigando. Ji nepamena, kad S. butu buves išlindes iš namo ir kažka jai pasakes. Suprato, kad name vyksta negeri dalykai, ieško daiktu, pinigu, senuka vercia pasakyti kur yra. Niekas neplanavo, ka ten darys, kad muš senuka, todel išgirdusi senuko aimanas ji išsigando ir nubego per laukus link mašinos prie Š. kapiniu. Nuo sodybos iki mašinos buvo gal vienas kilometras. Iki sodybos jie atvažiavo pilka „Audi“ mašina, o jai nubegus prie Š. kapiniu K. lauke su vyšnines spalvos krovinine mašina. Ji pasake, kad kažkas negero vyksta ir reikia važiuoti i sodyba, bet K. pasake, kad nevažiuos ir liko stoveti. Jie abu sedejo viduje, K. sprende kryžiažodi, o ji žiurejo per langa. Gal po 20-30 minuciu atejo G. su S., jie buvo išsigande, susinervine, nesavi, išsireiške, kad pinigu nerado, daug nešnekejo. Gal ir sake, kad senuka paliko surišta, ji nepamena. Prie mašinos jie atejo be kaukiu, kur jas padejo nežino. K. irgi susinervino. Tada jie visi važiavo i Paneveži pas S.. K. nuveže ir išvažiavo namo. Ji nieko negavo, o G. turejo kažkiek pinigu, sake, kad nedaug, bet kiek turejo pinigu, nežino. Nei naudos, nei pinigu ji negavo, todel civilinio ieškinio nepripažista. Ir ikiteisminio tyrimo metu dave teisingus parodymus. Gailisi, kad taip ivyko.

Nukentejusysis ir civilinis ieškovas A. Š. parode, jis yra P. Š. sunenas. P. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, jis užvažiuodavo pas P., norejo, kad P. gyventu pas jo teva, abu prižiureti butu lengviau, bet P. atsisakydavo, jis vienišius, nemegdavo bendrijos. Namuose P. budavo duris užsikabines ir tik pabeldus atidarydavo. Maisto produktus laikydavo šulinyje, šaldytuvo neturejo, šulinyje buvo kibiras ir vandeniui pasemti. Dede pirkdavosi labai mažai, gaudavo pensijos apie 700 Lt, važiuodavo dviraciu i „Norfa“ Ramygalos g., pirkdavo batona, piena, valgydavo tai, ka užaugindavo. Pas P. jis nuvažiuodavo per menesi viena du kartus. Telefono P. neturejo, todel su juo nesusiskambindavo. Paskutini karta mate ši gyva gegužes ar birželio menesi. Viena diena paskambino ukininkas V. S. ir pasake, kad nebera P., kad paštininke rado. Tada jis nuvažiavo, sodyba buvo užantspauduota, todel i vidu nejo. Kai leido ieiti i namus, name vertingu daiktu nebuvo, rado asmens dokumentus, metesi rusiški rubliai, litu nebuvo, kur P. laike pinigus nežino. Po ivykio name buvo baisi netvarka, taip anksciau nebudavo. Reiškia ieškini 50 000 Lt neturtinei žalai ir 7040 Lt turtinei žalai atlyginti, prašo priteisti iš visu. Po laidotuviu state paminkla, jo kaina 2 500 Lt, laidojo „L“, jie viska tvarke, dokumentus, pašalpa, 1 510 Lt laidojimo rumu saskaita. Atskirai organizavo tik pietus, gedulinga muzika, bažnycia. Mokejo auka bažnyciai – mišios, palydejimas, gedulinga muzika, viskas be cekio, 1 500 Lt sumokejo „V“ ir dar kažkiek, sake, kad negali rašyti cekio. Gauta laidotuviu pašalpa, ka dave valstybe, reikia išminusuoti iš 7 040 Lt. Velionio pinigus paveldejo jo tevas, pinigai buvo banke. Del neturtines žalos, tai nužudytasis buvo vienintelis dede. Po ivykio jo 87 m. tevui sušlubavo sveikata, jam reikia važiuoti i Kupiški.

Liudytoja R. S. parode, kad dirba UAB „V“ pensiju išnešiotoja, šalia P. Š. yra gimusi ir augusi, jis buvo labai ramus, geras, sažiningas, tvarkingas, nedrasus žmogus. Ji nešiodavo jam pensija, pabarbendavo i langa, jis atrakindavo duris. Pensija gaudavo gal 730 Lt, iš pradžiu buvo mažesne, po to pakele. Pensija budavo nešama kiekvieno menesio 18 diena, bet šeštadienis, sekmadienis nešiojimo data pakoreguodavo. Birželio 18 diena ji veže pensija, mate P. Š., padave jam pensija. Kita karta kai ji nuvažiavo, pasistate mašina ant kelio ir per sodeli, per žole ejo link P. sodybos. Paejusi pamate, kad namo durys per sprindi praviros, koridoriuje baltiniai, botai išmetyti, o pas Š. budavo viskas tvarkingai sudeliota. Tada ji pašauke Š. vardu. Jis neatsiliepe, ji nubego pas artimiausius kaimynus – pas B., M. iškviesti policijos. Policija liepe eiti pažiureti, vyrai nuejo i vidu, o ji iš toli mate ant lovos nuoga Š.. 2008 m. spalio menesi pas Š. buvo išmuštas langas prie duru, jis sake, kad buvo ilinde trys, apstumde, ikišo i kampa, krate, namu ir žemes nuosavybes dokumentus paeme.

Liudytoja J. G. parode, kad P. Š. buvo jos dede, ji pati gyvena U. kaime, apie 15 km nuo P. Š.. Kas pora savaiciu nuvažiuodavo pas ji, nuveždavo maisto. 2008 m. spalio menesi P. buvo apipleše, trys vyrai su kaukemis ilindo, išneše dokumentus, nuo tada dažniau pas ji nuvažiuodavo. Jis visada budavo užsirakines namuose, pabeldi, atidaro. Sveikata Š. nesiskunde. Ryte jai paskambino R. S., pasake, kad Š. kažkas blogai, durys atidarytos, daiktai išmetyti. Ji nuvažiavo, ten buvo policijos pareigunai, pasake, kad P. nebegyvas. P. Š. namuose kiekvienas daiktas turejo savo vieta, jis net šiukšles prie kelio surinkdavo. Pagal ja Š. buvo pagautas kieme, nes šulinys buvo atviras, kibiras buvo numestas. Po ivykio name buvo išpilti vinys, išmetytos malkos. Paskutini karta P. Š. mate birželio 26 d., kai nuvažiavo aplankyti, nuveže jam maisto. Kaimynai sake, kad prieš pusantros savaites iki ivykio P. mate ties Š. kapinemis važiuojanti dviraciu. Kur jis laikydavo pinigus nežino. Po ivykio Š. namus tvarke ne ji.

Liudytoja J. L. parode, kad A. S. yra jos sunus, jis turi 40 proc. darbinguma, R. K. yra jos sunaus draugas, A. pas ji dirbo, rinko šiukšles, rinko šaldytuvus, skalbykles ir pan. G. ir F. pažista iš matymo. 2009 m. liepos menesi pas ja buvo atvažiave visi keturi kaltinamieji, praše pavalgyti, A. šnekejo su F. apie vaikus, T. buvo nervuotas ir mažai šnekejo. T. ejo i parduotuve, atsineše dešros, rukytos žuvies, pusle alaus, skubiai valge, paskui visi išvažiavo. Rugsejo menesi atvyke policijos pareigunai pas ja namuose ieškojo sunaus. A. ieškojo ir R., draugai, kurie ir pasake jai, kad A. kaltinamas žmogžudyste. R. K. sužinojes, kad A. uždarytas nustebo, atsisedes verke, sake, kad reikejo A. neprisipažinti, buvo nepatenkintas. Paskui K. ateidavo, visa laika piktai šaukdavo, kad atradus A. šiam bus blogai. Iki 2009 m. liepos menesio, kol A. dirbo pas R., santykiai tarp sunaus ir K. buvo geri. Kai A. po liepos menesio išvažiavo i Anykšcius, K. atejo supykes. Parvažiavus A., ji jam pasake, kad jo ieško, bet sunus jai sake nieko nedares, sake buves tik verandoje. Sunus prisieke savo gyvybe, kad jis ne žmogžudys. A. jai sake, kad K. nuveže i kaima, kur sake, kad savininko nebus, kad K. žino, kur kas padeta, sake nemuše šeimininko, sake, kad šeimininkas grižo anksciau, su savimi daiktu neturejo, nesiveže, nes žinojo, kad nebus šeimininko. T. užmušti rankomis negalejo ir tikrai nemuše šeimininko.

Liudytoja A. Ž. parode, kad I. F. yra jos dukra, kuri dabar su 2 ir 4 metu savo vaikais gyvena pas ja, ji visus juos išlaiko. Apie ivyki ji nieko nežino. Po sulaikymo grižusi dukra sake buvusi sulaikyta del žmogžudystes, bet nesake, ka padare. Dukra sake, kad pagal kompanija važiavo, kas tai organizavo – nesake ir daugiau nieko neaiškino. Dukra taip pat nepasakojo, kaip ir ka ja klausinejo policijoje. T. G. ji pažista, nes dukra gal 5 men. kartu su juo gyveno. Dukra dabar laukiasi, bet ne G. vaiko.

T. G. 2010 m. birželio 21 d. apklaustas kaip itariamasis (t. 2,b.l. 32-34) parode, kad nusikaltima padare vienas. 2009 metais vasara, galejo buti ir liepos menesi, nes buvo labai karšta, tikslios dienos neatsimena, važiavo keliu link Ramygalos ir susigincijo del kažko tai su nepažistamu vairuotoju. Išlipes iš automobilio, nuejo iki sodybos ir sugalvojo apvogti sodyboje gyvenanti seneli. Jis surišo seneliui rankas, virve pririšo prie lovos galo. Tarp lovos galo ir ranku buvo laisvos virves dalis. Jis apžiurejo tame kambaryje, kur pririšo seneli, spinta, medine deže, kilojo daiktus, kažkokiame maišelyje rado rusišku rubliu, kupiuromis po 25 rublius. Kitame kambaryje medineje sukaltoje dežeje apžiurejo kruopas, miltus, saldainius, kurie buvo kaip šokoladiniai meškiukai, t. y. seni saldainiai. Nieko nerades, atrišo viena ranka, ir išejo. Pesciomis parejo atgal i Paneveži.

T. G. 2010-10-11 apklaustas kaip itariamasis (t. 2, b.l. 65-66) parode, kad nusikaltima padare su A. S.. Juos i nusikaltimo vieta nuveže automobiliu Audi 100 R. K.. Sodyba nurode A. S., su jais jokios moters nebuvo. Iki Molainiu gatves, kur tuo metu jis nuomavo buta, atvažiavo R. K.. Kiek suprato, A. S. su R. K. buvo susitare iš anksciau. Kur važiuoti ir kur išleisti aiškino A. S.. Su savimi neturejo nei pirštiniu, nei kaukiu. Apie tai, kad važiuoja daryti nusikaltima, R. K. nežinojo. R. K. nuveže link Ramygalos ir juos išleido. Jis su A. S. nuejo iki sodybos, A. S. pasibelde i duris, kurias atidare senukas. Bebunant name, pirmame kambaryje, A. S. ieškojo pinigu, susirado virve, kuria surišo senukui kojas. A. S. jam padave virve, kuria jis, T. G., surišo senukui rankas ir pririšo prie metalines lovos galo. A. S. liko tame kambaryje, kur buvo pririštas senukas, o jis nuejo i kita kambari ieškoti pinigu, taciau ju nerado. Girdejo pirmame kambaryje duslius garsus, lyg tai kas butu krites, taip pat girdejosi senuko dejavimas. Tai išgirdes grižo i pirma kambari ir pamate, kad A. stovi priešais senuka. Senukas pasake, kad jis, A. S., yra piktas. Iš A. S. žodžiu suprato, kad jis muše senuka. Tada jis, supykes, kad A. S. liete senuka, su A. S. susistumde. Po to jis atrišo abi kojas ir viena ranka ir pasake senukui, kad kita ranka atsirištu. Po to jie išejo ir per laukus nuejo link pagrindinio kelio. Jiems išejus iš namo, A. S. paskambino R. K., kuris atvažiavo iki Š. kapiniu automobiliu Fiat Ducato ir juos parveže i Paneveži.

T. G. 2010-08-23 apklaustas kaip itariamasis (t. 2, b.l. 62-63) parode analogiškai, kaip 2010-10-11 apklausoje, papildomai nurode, kad pas senuka namuose prabuvo iki pusvalandžio ir, kai išejo, buvo dar šviesu. Kai nuejo iki R. K. automobilio Fiat Dukato, R. K. paklause A. S., ko jis toks susinervaves. A. S. pasake, kad susimuše su juo, T. G.. Tada jis, T. G. pasake, kad susimuše todel, kad A. S. liete seneli.

2010-12-20 apklausiamas itariamuoju T. G. (t. 2, b.l. 68-69, 70-71) parode, kad plešima ivykde su A. S., kartu buvo ir I. F.. R. K. juos nuveže ir paleido, o veliau parveže visus i Paneveži. Diena prieš nusikaltimo padaryma A. S. pasiule jam pavažiuoti iki Panevežio rajone esancios vietos pavogti pinigu. A. S. papraše R. K., kad pavežtu. Kai šis sutiko, jis, T. G., pakviete I. F.. Prie sodybos, kuria jis parode parodymu patikrinimo vietoje metu, pamate buvusi darže senuka. I. F. pakviete senuka prie namo. Jis su A. S. kartu su senuku iejo i namo vidu. Jis senukui pasake, kad atsisestu. Po to su A. S. rasta virve surišo senuko rankas per riešus ir kojas, kad nepabegtu, ir kita virves gala apsuko aplink lovos gala. Jis nuejo i kita kambari ieškoti pinigu, o A. S. liko pirmame kambaryje. Kai jis grižo i pirma kambari, tai atrišo senukui kojas, viena ranka, ir palike ant lovos gulinti gyva senuka, abu su A. S. išejo. Jis senuko tikrai nemuše, o ar ka nors senukui dare A. S., jis nemate. Jie nuejo prie Š. kapiniu, ten jau buvo R. K., kuriam prieš tai skambino A. S.. Jokiu pinigu jis nerado.

2010-06-22 parodymu patikrinimo vietoje metu T. G. (t. 2, b.l. 36-44) parode sodyba, esancia (duomenys neskelbtini), kurioje ieškojo vertingu daiktu ir pinigu; parode, kur pasodino senuka, paaiškino, kaip su virve surišo jam rankas.

2010-12-17 apklaustas kaip itariamasis A. S. parode (t. 3, b.l. 104-105,106-107), kad važiavo vogti pinigu, o ne apiplešti ar žudyti, bei sodyboje namo viduje jis nebuvo. Parode, kad tvirtina savo parodymus, duotus 2010-09-24 ir parodymus, kuriuos dave parodymu patikrinimo vietoje metu. 2009 metu liepos menesio viduryje, kai jis dirbo pas R. K., buvo ateje T. G. su savo drauge I.. R. K. sake T. G., kad yra senukas, kuris gali buti gaves pensija ar kažkokius pinigus už žeme ir reikia nuvažiuoti pinigu. Jis ir kiti sutiko važiuoti, T. G. turejo juodos spalvos megzta kepure. Visi važiavo R. K. automobiliu Audi 100. Nuvažiavo i parduotuve „Senukai“, i kuria nuejo R. K. ir T. G.. Nuo „Senuku“ važiavo i Panevežio rajona, i sodyba, kur turejo pavogti pinigus, t. y. link Šilaiciu kapiniu. Važiuojant R. K. pasake, kad senuko nebus namuose. Važiuojant pro sodyba, kuria parode R. K., jie pamate darže senuka. Pravažiavus toliau, jis su T. G. išlipo, lyg tai T. G. persirenginejo, o I. ir R. K. liko automobilyje. Po to iš automobilio išlipo I. su kažkokiais popieriais ir jai R. K. kažka pasake. I. i sodyba nuejo keliu, o jis su T. G. apejo aplink nama. Lyg tai einant T. G. užsidejo medžiagines-darbines juodos spalvos pirštines ir, kai jie iejo i kiema, pamate, kad I. su senuku stovejo prie šulinio. Prie ju nuejo T. G. ir senuka nusivede prie namo. Gali buti, kad senukas pats atrakino verandos duris. Jis, A. S., ejo jiems iš paskos, norejo ieiti i nama, bet T. G. jo neileido, pastume, uždare duris ir liepe saugoti prie namo, kad kas neužeitu. Dar prieš uždarant duris, T. G. užsidejo juodos spalvos kepure-kauke. I. liko stoveti prie šulinio. Jis, A. S., išgirdo T. G. grasinimus, reikalavimus atiduoti pinigus, buvo lyg tai kažkokios grumtynes. Girdejosi kažkoks triukšmas, t. y. ne gražiuoju praše atiduoti pinigus, kad tai jau nebe vagyste, o plešimas. Jis, A. S., liepe I. eiti pas R. K., ji pakviesti, kad atvažiuotu, kad vyksta plešimas. I. nuejo, o jis liko kieme. Neužilgo išejo T. G., pasake, kad viskas ir pavadino eiti. Jie išejo iš sodybos per laukus ir nuejo iki Šilaiciu kapiniu, kur lauke R. K.. R. K. buvo su automobiliu Fiat, ten buvo ir I.. Važiuojant i Paneveži mate, kaip T. G. R. K. padave 50 litu. T. G. pasake, kad buvo rades rusišku rubliu, dar paminejo, kad R. K. apsimelavo, kad toje sodyboje bus pinigu; sake, kad išeidamas atrišo senuka ir paliko. T. G. duoda neteisingus parodymus del jo buvimo namo viduje, nes nori itikti R. K. bei tikedamasis iš jo paramos. R. K. laiko pykti ant jo, nes kai jis, A. S., atlikinejo bausme laisves atemimo vietoje, R. K. ji paremdavo, o po to jis R. K. turejo atidirbineti, bet jis nesutiko su pastarojo reikalavimais.

2010-09-24 A. S. itariamojo apklausos metu (t. 3, b.l. 83-85) analogiškai teige, kad dar prieš važiuojant i sodyba, R. K. sake, kad vienas iš ju turi pasaugoti, kodel saugoti niekas neklausinejo, nes visi teisti. Kitam sake, kad reikes nueiti i namo vidu ir iš virtuves ar tai kambario paimti pinigus. Po nusikaltimo, važiuojant i Paneveži, T. G. padave R. K. pinigus, kuriu galejo buti iki 150 litu, mate kupiura apie 50 litu. R. K. jiems pinigu nedave, taciau dar prieš važiuojant i sodyba aiškino, kad pas senuka yra gauta pensija. R. K. tikejosi, kad bus daug pinigu ir praše sau nuo rastos sumos 30 procentu. Kai Panevežyje R. K. juos paleido, jie trise, t.y. jis, T. G. ir I. užejo i parduotuve, kur T. G. nupirko maisto, alaus pusle, ir po to pas ji, t.y. A. S. namuose pavalge bei išgere. T. G. parduotuveje galejo išleisti apie 15 litu, matomai iš tu, kuriuos rado pas senuka.

2010-11-05 parodymu patikrinimo vietoje metu A. S. parode sodyba, esancia (duomenys neskelbtini), kuria, pasak jo, nurode ir prie jos vogti pinigu atveže R. K.. Parode, kur išlipo iš automobilio, kurioje vietoje lauke buvo senukas, kur I. priejo prie senuko, kaip jis su T. G. pateko i sodybos kiema, kur ir kaip T. G. senuka nusivede už rankos i nama, kur I. ir jis liko stoveti lauke, po to parode, kuriuo keliu I., o paskui jis su T. G. išejo iš sodybos (t. 3, b.l. 96-102).

2010-06-17 R. K. apklaustas liudytoju (t. 4, b.l. 64-66) parode, kad jo draugai yra A. S. ir T. G., su A. S. jis atlikinejo laisves atemimo bausme Vilniaus pataisos namuose, o su T. G. susipažino per A. S.. 2009 m. liepos menesi, galimai liepos 12 d., ju prašymu, jis juos nuveže aplankyti kažkoki drauga Ramygalos miestelio kryptimi. Kelia aiškino T. G.. Pravažiavus Š. kapines, bet neprivažiavus U. kaimo juos išleido. 2010 m. gegužes menesi Panevežio miesto policijos komisariato areštineje jis buvo vienoje kameroje su T. G., kuris jam papasakojo, kad 2009 m. liepos men., kai jis, R. K., nuveže ji ir A. S. i Panevežio rajona už Š. kapiniu, jie norejo apvogti kažkoki senuka. Jie ši senuka surišo bei pagulde ant lovos, o veliau jis sužinojo, kad ši senuka kažkas rado negyva. Dar pasake, kad pas ši senuka rado apie 50 Lt. 2010-06-02 jam pasibaige arešto terminas ir T. G. papraše, kad jis nueitu pas A. S. i namus ir jam pasakytu, kad ji, T. G., „judina“ policijos darbuotojai del senuko nužudymo, bet kad A. S. nebijotu, kadangi jis jo neišduos ir visa kalte prisiims sau. Jis buvo nuejes pas A. S. i namus, taciau iš jo motinos sužinojo, kad jis gyvena kitame mieste.

2010-10-04 R. K. itariamojo apklausos metu (t. 4, b.l. 122-124) parode, kad del šio nusikaltimo jis anksciau buvo apklaustas liudytoju, taciau tos apklausos metu pasake ne visa tiesa. Parode, jog 2009 metais vasara, gal liepos menesi, apie pietus jis susitiko su T. G., po to važiavo pas pastarojo drauge I.. Ar kartu važiavo ir A. S., to nebeatsimena. T. G. norejo paprašyti I., kad ši padetu, t.y. užkalbintu vyriški, gyvenanti kažkokioje sodyboje, kad galetu patekti i nama pavogti pinigus. Jis, R. K., suprato, kad T. G. planuoja apvogti kažkokia sodyba ir sutiko nuvežti juos i ta sodyba. Jis girdejo, kaip T. G. ikalbinejo I. važiuoti kartu, kad ji užkalbintu vyriški, kadangi jie nori apvogti sodyba. T. G. ja itikino, kad jai tik reikes užkalbinti vyriški. I. sutiko. Jis automobiliu Audi 100 nuveže visus – T. G., A. S. ir I. i Ramygalos puse, kelia rode T. G.. Važiuojant pro kažkokia sodyba, T. G. pradejo sakyti, kad gerai, kad vyriškis yra kieme ir pasake, kad tai yra ta pati sodyba. Prieš sodyba ir matesi tas vyriškis. Jis pavažiavo i prieki, apsisuko. Išleido I.. Privažiavus iki tos sodybos, mate, kad I. jau kalbasi su vyriškiu. Dar buves automobilyje T. G. sake, kad jis suktu i sodybos kiema. Bet jis juos paleido toliau ir pasake, kad ju lauks prie Š. kapiniu. Per ta laika buvo nuvažiaves savo reikalais ir pakeite automobili i Fiat Dukato. Gal už kokio pusvalandžio i automobili atejo I., kuri pasake, kad važiuotu i sodyba, taciau jis nevažiavo. Kai atejo T. G. ir A. S., jie pradejo gincytis, buvo kažkuo nepatenkinti, labai keikesi. A. S. buvo ramesnis, o T. G. buvo labai susinervines. Jie pradejo rekauti apie pinigus. T. G. klause ar rado kiek pinigu. A. S., kuris sedejo priekyje, ar tai iš kažkurios kišenes, ar tai iš savo kojines ištrauke pinigus, kuriu buvo gal dvi-trys kupiuros. Ju viena buvo 50 litu. Pinigu galejo buti apie 70 litu, gal dar buvo ir metaliniu monetu. A. S. klause T. G., ar šis rado pinigu, bet šis tai neige. Jis juos nuveže iki A. S. namu Nemuno gatveje. T. G. ar jo drauge nuejo iki parduotuves, nupirko degtines ir nuejo pas A. S. i namus. Gal po savaites A. S. jam pasake, kad per televizoriu mate, kad toje sodyboje T. G. primuše žmogu, kuris numire. Veliau, kai jis atlikinejo administracini arešta, kalbejo su T. G., ir apie pokalbio turini papasakojo savo liudytojo apklausoje.

2010-12-17 I. F. apklausta itariamaja (t. 4, b.l. 34-35, 36-37) parode, kad vasara itarime nurodytu laiku tai tikrai turejo buti darbo diena ir po pietu, jai bunant su T. G. ir savo vaikais bei T. G. mama namuose, atvažiavo R. K., kuris nuejo pakalbeti su T. G. ir po to abu atejo pas ja. Vienas iš ju pavadino ja važiuoti kartu. Jie trise R. K. automobiliu Audi nuvažiavo iki parduotuves „Norfa“, kur atejo A. S.. Tada jie važiavo i prekybos centra „Senukai“, kur nuejo T. G. ir R. K. ir iš ten grižo nusipirke pirštines. Gali buti, kad pirko dvi poras pirštiniu, nes automobilyje tas pirštines matavosi T. G. ir A. S.. Nuo tos parduotuves važiavo i Š. kapiniu puse. Išvažiavus iš Panevežio miesto i rajona, R. K. pradejo kalbeti, kad važiuoja pas senuka, kuris gyvena vienas, jau turi buti gaves pensija arba turi tureti pinigu namuose, nes gyvena vienas ir lyg tai gali buti kažka pardaves. Apie tai kalbejo tik R. K., nes T. G. dar jo paklause, ar tikrai bus pinigu pas senuka. R. K. patvirtino ir sake, kad tokiu laiku jis ir gauna pensija. Po to R. K. jos paklause, ar ji gales senuka išsivadinti i kiema, kad T. G. ir A. S. galetu pavogti tuos pinigus. Ji sutiko. R. K. pasake, kad jei senukas geruoju neparodytu pinigu, ji aprektu ir šis, išsigandes, pinigus turetu atiduoti. Mušti senuko prie jos nesitare. Nuo Š. kapiniu pasuko i dešine ir R. K., pravažiuojant, parode dešineje kelio puseje sodyba ir parode tuo metu darže buvusi senuka, kuri sake, kad reikes apvogti. Jie pravažiavo toliau, T. G. ir A. S. išlipo iš automobilio ir persirenginejo. Automobilyje R. K. padave jai lankstinukus ir pasake, kad ji nueitu iki senuko, ji užkalbintu, paprašytu vandens ir kad jis nueitu i kiema. Tada ji nuejo iki senuko keliu, o T. G. ir A. S. nuejo per laukus. Jie su savimi pasieme pirštines ir pasieme juodos spalvos kažkokius daiktus, kaip veliau suprato, kad kaukes. Ji senuka užkalbino darže ir jie nuejo i kiema prie šulinio. Kol seme vandeni, iš už krumu ar tai medžiu išbego T. G. ir A. S., kurie buvo su kaukemis ant veido. T. G. paciupo senuka už kaklo ir nusitempe i nama, o A. S. nuejo iš paskos. T. G. buvo su pirštinemis. Ji liko kieme. Išgirdo, kaip T. G. ir A. S. viduje rekia rusu kalba, taip pat girdejosi trinksejimai, iš ko suprato, kad yra mušamas senukas. Kai išgirdo senuko dejavima, išsigando ir pro namo langus išbego pas R. K.. Nubego iki Š. kapiniu, kur lauke R. K., taciau jis buvo kitame krovininiame automobilyje. Jam pasake, kad pas senuka vyksta kažkas negerai, kad T. G. ir A. S. ant senuko šauke, kad atiduotu pinigus ir kad senuka lyg tai muša. R. K. tik pasake, kad toliau lauks ju grižtant. Kažkur už pusvalandžio grižo T. G. ir A. S.. Dabar neatsimena, ar jie sake apie pinigus. Po to jie nuvažiavo i Paneveži, kur T. G. nupirko degtines, maisto.

2010-10-04 parodymu patikrinimo vietoje metu I. F. parode sodyba, esancia (duomenys neskelbtini), i kuria važiavo vogti pinigu. Parode vieta, kur R. K. atvežes automobiliu ja, T. G. ir A. S. paleido, kokiu keliu jie ejo link sodybos, kur ji sutiko senuka, kur T. G. ir A. S. užpuole senuka ir kaip T. G. nutempe ji i nama. Parode, kur ji liko stoveti lauke bei ten budama girdejo, kaip T. G. su A. S. šauke ant senuko, grasino jam, pagal garsa pargriove ji. Po to ji parode, kokiu keliu išejo iš sodybos. (t. 4, b.l. 17-24).

Iš 2009 m. liepos 16 d. ir 2009 m. liepos 17 d. ivykio vietos apžiuros protokolu (t. 1, b.l. 18-37) matyti, kad (duomenys neskelbtini) P. Š. priklausancioje sodyboje, virtuveje ant metalines lovos buvo rastas vyriškos lyties, apie 70 m. amžiaus lavonas, pusiau gulomis ant nugaros, nusmauktomis iki pedu kelnemis, ant dešines rankos riešo užrišta virve su rankos nubrozdinimais ir puslemis ties užveržimo vieta., virves antras galas 1,5 m. atstumu pririštas prie lovos remo krašto. Virtuveje ant grindu per visa plota primetyta ivairiu namu apyvokos daiktu, rubu, avalynes, rubliu kupiuros, saldainiu „Migle“ popieriuku, smulkiu centu, viniu, irankiu, patalynes, malku, perpleštas ciužinys, išbarstyti šiaudai, virtuves viduryje esancios trys medines taburetes viena yra pastatyta, kita apversta aukštyn kojomis, o trecia yra paguldyta ant šono. Pietrytiniame virtuves kampe stovi medine spintele, kurios dureles atidarytos, išmesti maisto produktai, plastikiniai maišeliai, talpos, indai. Rytineje virtuves sienoje yra kabliu užkabinamos durys i kambari. Ant ju mechaninio poveikio žymiu nera. Kambaryje per visa plota netvarkingai sudeti ivairus indai, buteliai, avalyne, patalyne, rubai, dežes. Esanti kambaryje medine deže užrakinta pakabinama spyna. Nuo namo vakarines sienos šiaures kryptimi per soda yra išguldytas žoles takelis. Prie pat takelio, iki 30 m. atstumu nuo namo, rasti keturi saldainiu popieriukai ir vienas saldainis „Migle“. Nuo namo pietvakarinio kampo, 8 m. atstumu i šiaures vakaru puse yra šulinys, kurio betoninio žiedo aukštis nuo žemes yra 90 cm, šulinyje ileistas indas su maisto produktais. Namo viduje rasti ir paimti ranku pirštu pedsakai.

Specialisto išvadoje Nr. M 326/09 (05) (t. 1, b.l. 44-46) konstatuota, kad P. Š. mirties priežastis – umi mažakraujyste, išsivysciusi po daugybiniu dešiniuju šonkauliu lužiu. Vertinant jau išsivysciusius velyvuosius lavoninius reiškinius, darytina prielaida, kad jo mirtis galejo ivykti 6-8 paros prieš tiriant lavona. Lavono kraujyje alkoholio nerasta. P. Š. lavone nustatytos poodines kraujosruvos veide, krutines lastos priekineje dalyje dešineje, paviršutiniai alkuniu, kairio dilbio ir šlaunu odos nubrozdinimai, daugybiniai dvigubi dešiniuju šonkauliu lužiai. Vertinant sužalojimu pobudi ir vieta, labiausiai tiketina, kad jie padaryti sumušant krutines lasta kietais bukais ribota paviršiu turinciais daiktais. Daugybiniai šonkauliu lužiai, pažeidžiantys priesienine krutinpleve, gyvam butu vertintini nesunkiai sutrikdanciais arba net sunkiai sutrikdanciais sveikata sužalojimai, priklausomai nuo klinikiniu reiškiniu. Tiriant P. Š. lavona, nustatyta, kad jis sirgo židinine TBC, letine suvežejusia skrandžio opa, III-IV aortos ir širdies vainikiniu arteriju aterosklerozes stadija. Pomirtiniu sužalojimu, tiriant P. Š. lavona nenustatyta. Neatmestina galimybe, kad alkuniu, kairio dilbio ir šlaunu paviršutiniai odos nubrozdinimai, galejo buti padaryti grumtyniu ar savigynos metu..

Specialisto išvadoje Nr. M 326a/09 (05) (t. 1, b.l. 49) konstatuota, kad P. Š. mirti leme daugybiniai dešiniuju šonkauliu lužiai, po kuriu išsivyste umi mažakraujyste. Vertinant sužalojimu pobudi ir vieta, mažai tiketina, kad juos ar dali ju P. Š. galejo pasidaryti pats, nes jie yra ivairiose lavono vietose bei plokštumose. Mažai tiketina, kad po daugybiniu dešiniuju šonkauliu lužiu P. Š. galejo atlikti samoningus aktyvius savarankiškus veiksmus. Vertinant šonkauliu lužiu daugybiškuma, labiausiai tiketina, kad jie padaryti sumušant dešine krutines lastos puse panašiais daiktais. Vertinat sužalojimu daugybiškuma, išsiliejusio kraujo (450 ml) kieki darytina prielaida, kad po sužalojimu P. Š. kuri laika galejo buti dar gyvas. Šis laikotarpis galetu buti skaiciuojamas keliasdešimcia minuciu, keleta valandu. Tiksliai atsakyti keliais smugiais padaryti daugybiniai šonkauliu lužiai negalima, nes nera požymiu, iš kuriu butu galima apie tai spresti. Vien iš medicinos duomenu nustatyti sužalojimu padarymo eiliškumo negalima. Tiksliai nustatyti laikotarpi, per kuri padaryti sužalojimai vien iš medicinos duomenu negalima, nes kaip jau mineta, nera požymiu, iš kuriu butu galima apie tai spresti. Ypatingos jegos sulaužyti šonkaulius nereikia. Ar sužalojimai padaryti vienu ar keliais irankiais atsakyti negalima, nes nera požymiu, iš kuriu butu galima apie tai spresti. Radus skrandyje tik 100 ml pilkšvai rusvo skyscio atsakyti kiek laiko prieš mirti P. Š. valge, teismo ekspertas negali.

Iš specialisto N. R. paaiškinimo (t. 1, b.l. 50-51) matyti, kad jis 2009-07-16 apie 10 val. ivykio vietoje, esancioje (duomenys neskelbtini), apžiurejo P. Š. lavona, aptikti lavoniniai reiškiniai nurodo i tai, kad P. Š. mirtis galejo ivykti 3-4 paros iki jo apžiuros, tam lavoniniu reiškiniu, konstatuotu lavono apžiuros metu, išsivystimo laipsnis neprieštarauja.

Iš specialisto išvados Nr. 140-(6475)-IS1-7804 (t. 1, b.l. 66-67) matyti, kad ant virves, paimtos 2009-07-16 apžiurint ivykio vieta gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), rastu biologiniu pedsaku ir ant virves rasto plauko, tiriant pažymeto Nr. 1, genotipai sutampa su P. Š. genotipu.

Iš specialistu išvadu (t. 1, b.l. 85, 92-93) matyti, kad ivykio vietos apžiuros metu rasti pirštu pedsakai nepriklauso I. F., R. K., T. G., A. S..

Iš skambuciu išklotiniu ir 2010-06-30 tarnybinio pranešimo (t. 2, b.l. 7-14) matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-07-12 7 val. iki 2009-07-14 24 val. P. Š. sodybos veikimo zonoje buvo užfiksuoti sujungimai telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklause R. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš 2010-09-23 asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos pas A. S. rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas Nokia su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 65).

Iš 2010-10-06 specialisto išvados Nr. 97TPK-123/2010 matyti, kad nustatyta, kad T. G. yra psichiškai sveikas (t. 2, b.l. 180).

Iš 2010-11-10 specialisto išvados Nr. 97TPK-144/2010 matyti, kad nustatyta, kad A. S. yra psichiškai sveikas (t. 3, b.l. 183).

Iš 2000-03-31 ekspertizes akto matyti, kad 2000 m. kitoje byloje R. V. (K.) buvo atlikta teismo psichiatrine ekspertize, konstatuota, kad R. V. (K.) letine psichine liga neserga ir nusikaltimo padarymo metu nesirgo, savo veiksmu esme jis galejo suprasti ir juos valdyti; jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, emociškai nestabilaus tipo asmenybes sutrikimas (t. 5, b.l. 52-53).

Iš 2010-12-01 specialisto išvados Nr. 97TPK-157/2010 matyti, kad R. K. yra nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybes sutrikimas; skirti ambulatorine teismo psichiatrine ekspertize netikslinga (t. 5, b.l. 56).

Visi kaltinamieji neneigia faktiniu ivykio aplinkybiu – to, kad 2009 m. liepos menesi, kaltinime nurodytu laikotarpiu dienos metu visi keturi R. K. vairuojamu automobiliu atvyko iki P. Š. sodybos, mate P. Š. dirbanti darže, T. G., A. S. ir I. F. išlipus, R. K. nuvažiavo, I. F. nuejo iki P. Š., atejo su juo iki kieme buvusio šulinio, ten prie P. Š. priejo T. G. ir A. S., kurie nukentejusiji nusivede i nama, I. F. po kiek laiko nuo sodybos nuejo, susitiko su R. K., atvažiavusiu jau kitu automobiliu, lauke jame su R. K. T. G. ir A. S., pastariesiems sugrižus, visi parvažiavo i Panevežio miesta. Skiriasi tik visu kaltinamuju parodymai apie kiekvieno iš ju atlikta vaidmeni ivykio metu, visi neigia organizuotos grupes buvima, kiekvienas tvirtina, kad jo vaidmuo ivykyje buvo antraeilis, R. K. ir I. F. teigia, kad visa ivyki suvoke kaip vagyste, o ne plešima organizuotoje grupeje, T. G. ir A. S. kiekvienas neigia vartoje smurta prieš nukentejusiji namo viduje.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip seka iš nukentejusiojo A. Š., liudytoju J. G. ir R. S. parodymu, ivykio vietos apžiuros duomenu, R. K. telefoniniu skambuciu analizes, P. Š. buvo senyvo amžiaus, gyveno vienas atokioje sodyboje, jam pensija buvo pristatoma kiekvieno menesio 16-18 dienomis, svetimu žmoniu i namus neisileisdavo. Kaltinamoji I. F. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai parode, kad butent R. K. itrauke ja i nusikaltima, pasakydamas jai, kad važiuoja vogti pas senuka, kuris gyvena vienas, jau turi buti gaves pensija arba turi tureti pinigu namuose, nes gyvena vienas ir lyg tai gali buti kažka pardaves, T. G. paklausus, ar tikrai bus pinigu pas senuka, R. K. patvirtino ir sake, kad tokiu laiku jis ir gauna pensija, R. K. jos paklause, ar ji gales senuka išsivadinti i kiema, kad T. G. ir A. S. galetu pavogti tuos pinigus, jai sutikus R. K. pasake, kad jei senukas geruoju neparodytu pinigu, ji aprektu ir šis, išsigandes, pinigus turetu atiduoti, dave jai lankstinuka, kad juo pasinaudotu bendraudama su senuku. A. S. irgi parode, kad kaltinime nurodytos sodybos jis nežinojo, sodyba kur turejo eiti parode R. K., jis atveže visus iki sodybos, ja parode, sake, kad „jei rasime pinigu, pasidalinsime“. Teismui nera jokio pagrindo laikyti, kad I. F. ar A. S. turetu koki nors pagrinda apkalbeti R. K. šioje parodymu apimtyje ar tokiu budu švelninti savo teisine padeti. Iš šiu parodymu seka, kad butent R. K. nurode kitiems kaltinamiesiems faktinius duomenis apie nukentejusiji, visiškai atitinkancius tikrove. Kad nusikalstamos veikos padarymo dienomis R. K. tris dienas lankesi P. Š. gyvenamosios vietos apylinkese, patvirtina jo telefoniniu skambuciu išklotiniu analize. To pagrindu teismas laiko irodytu, kad butent R. K. nurode kitiems kaltinamiesiems nusikaltimo aukos buvimo vieta, jos gyvenimo aplinkybes, gaunamos pensijos laika, nurode I. F. jos nusikaltimo vietoje atliktinu veiksmu apimti, dave jai skirtiems veiksmams atlikti priemone – lankstinuka, atveže visus kaltinamuosius iki nusikaltimo darymo vietos, t.y. buvo nusikalstamos veikos organizatorius ir padejejas.

Nera jokio pagrindo netiketi ir I. F. parodymais toje dalyje, kad i nusikaltimo vieta A. S. ir T. G. atvyko turedami kaukes ir pirštines, nusikalstamus veiksmus atliko devedami šias priemones. Iš dalies jos parodymus patvirtina kitas kaltinamasis A. S., nurodes, kad mate pas kita kaltinamaji T. G. kauke, o pats ant galvos turejo kepure. Ivykio vietos apžiuros metu P. Š. namuose buvo rasti ir paimti ranku pirštu pedsakai, taciau jie nepriklauso nei T. G., nei A. S.. Šie duomenys taip pat netiesiogiai patvirtina I. F. parodymus, kad T. G. ir A. S. nusikaltimo padarymo metu muvejo pirštines.

Nors R. K. ir I. F. tvirtina, kad vykstant i nusikaltimo vieta visi kaltinamieji buvo susitare nukentejusiji tik apvogti, taciau iš I. F. parodymu akivaizdu, kad pasiulydamas dalyvauti nusikaltime jai R. K. nurode ir jos atliktinu veiksmu apimti – išvilioti senuka i lauka, jei senukas geruoju neparodytu pinigu, ji aprektu ir šis, išsigandes, pinigus turetu atiduoti. Tokia atliktinu veiksmu apimtis sudaro ne vagystes, o plešimo sudeti. Kad tarp visu kaltinamuju buvo susitarimas ne ivykdyti slapta vagyste iš P. Š., o ji apiplešti, t.y. užvaldyti jo turta prievartos budu, isibraunant i patalpa, irodo ir paciu kaltinamuju parodymai, kad nuvykus i sodyba ir radus joje darže dirbanti nukentejusiji, nebuvo jokiu veiksmu ar svarstymu nusikaltimo veiksmus nutraukti ar kad butu buve atlikti kokie nors veiksmai, rodantys, jog bent vienas iš kaltinamuju butu bandes i sodyba patekti slaptai. I. F., nors ir teigia, kad apie susitarima padaryti plešima nieko nežinojo, mane, kad bus vykdoma vagyste, taciau iš jos pacios parodymu apie ivykiu eiliškuma matyti, kad ji suvoke, jog bus vykdomas plešimas susijes su isibrovimu i patalpas, ir savo veiksmais padejo ivykdyti butent šia veika. Visi kaltinamieji patvirtina, kad atvykus i nusikaltima mate nukentejusiji dirbant darže. Akivaizdu, kad toki darba atliekantis žmogus su savimi pinigu nesinešioja ir juos laiko namuose ir juos užvaldyti imanoma tik isibrovus i patalpa. Pagal I. F. ar R. K. versijos logika, jei butu buvusi suplanuota paprasta vagyste isibraunant i patalpa, tai I. F. turejo imtis priemoniu, kad darže dirbes nukentejusysis butu nuviliotas tolyn nuo namu, kad kiti du kaltinamieji galetu i nama patekti slaptai, nematant nukentejusiajam. Tuo tarpu pati I. F. parode, kad senukas buvo prie kelio darže, ravejo, ji papraše senuko vandens, kelis kartus pakartojo, nes jis neišgirdo, tada jie nuejo prie šulinio, senukas pasilenke pilti vandeni, trauke kibira iš šulinio, tuo metu pribego, T. G. ir A. S. su kaukemis, T. G. senuka nutvere ir nusitempe i nama. Iš ivykio vietos apžiuros protokolo (t. 1 b.l. 31-37) matyti, kad šulinys nuo namo yra 8 metru atstumu. Iš šiu parodymu ir apžiuros duomenu seka, kad I. F. savo veiksmais ne nuviliojo nukentejusiji tolyn nuo sodybos, o priešingai – priviliojo ji arciau gyvenamojo namo. Toliau seke T. G. ir A. S. veiksmai – nukentejusiojo užpuolimas prie šulinio ir nutempimas jo i namo vidu, akivaizdžiai rodo, kad I. F. savo veiksmais palengvino ne vagystes, o butent nukentejusiojo užpuolimo, tikslu užvaldyti turta, isibraunant i patalpa, ivykdyma T. G. ir A. S.. Kaip seka iš pacios I. F. parodymu, ir po T. G. ir A. S. ivykdytu nukentejusiojo užpuolimo ir isibrovimo i nama su juo veiksmu, ji savo veiksmu nenutrauke, lauke kaltinamuju lauke ir pasišalino iš nusikaltimo vietos tik išgirdusi, kad namo viduje kaltinamuju veiksmai panaudojant smurta prieš nukentejusiji buvo intensyvesni, negu ji to tikejosi.

To pagrindu teismas konstatuoja, kad irodyta, jog visi keturi kaltinamieji prie nukentejusiojo P. Š. sodybos atvyko budami iš anksto susitare ivykdyti svetimo turto plešima, isibraunant i patalpa, o ne vagyste, R. K. organizavo ir padejo, I. F. padejo, o T. G. ir A. S. ivykde plešima isibraunant i patalpa, o ne vagyste. Ivykio vietos apžiuros duomenys, teismo medicinos specialistu išvados rodo, kad isibrovus i P. Š. namus, nukentejusysis buvo surištas, prieš ji panaudotas intensyvus smurtas, rasti akivaizdus turto paieškos pedsakai. R. K. nurodo, kad atejus iš nusikaltimo vietos A. S. ir T. G., mate pas A. S. pinigus apie 50 litu, o A. S. tvirtina grižus iš nusikaltimo vietos i R. K. automobili irgi mates pinigus 50 litu, tik tvirtina, jog juos T. G. padave R. K.. Šiu parodymu pakanka išvadai, kad kaltinamieji A. S. ir T. G. plešimo metu bendrais veiksmais užvalde nukentejusiajam P. Š. priklausiusis pinigus – 50 litu. Kuris konkreciai iš ju turejo su savimi pagrobtus pinigus po nusikalstamos veikos ivykdymo reikšmes neturi, laikytina kad ši turta užvalde visi keturi kaltinamieji bendrais veiksmais.